„Turime daugiau kaip 2 mln. klientų, todėl privalome užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos ne tik efektyviai, bet ir mažinant poveikį aplinkai. Iš pažiūros toks paprastas sprendimas, kaip spausdintų dokumentų atsisakymas, visos įmonės mastu tampa didelių pokyčių varikliu. „Tele2“ įmonėje tai yra nuoseklios CO₂ mažinimo strategijos dalis, taip pat taupo resursus, yra patogu vartotojams. Žinome, kad mūsų klientai tai vertina“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Sutarčių skaitmenizavimo paslaugą „Tele2“ teikiančios bendrovės „Sign On Tab“ duomenimis, 2023-iaisiais bendrovė sutaupė 81,7 tūkst. popierinių dokumentų – 10,7 proc. daugiau nei 2022 m. Kitaip tariant, buvo atsisakyta 10,2 tonos popieriaus, išsaugoti 255 medžiai.

Pradėjus sutartis salonuose pasirašyti planšetiniuose kompiuteriuose, popierinių sutarčių bendrovė atsisakė dar 2016 m., o nuo 2020-ųjų elektroninis sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas pradėtas diegti ir biure.

„Tele2“ nuosekliai planuoja ir įgyvendina ir kitus su aplinkosauga susijusius veiksmus. Savo veikloje „Tele2“ naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus.

Buvo atsisakyta 10,2 tonos popieriaus, išsaugoti 255 medžiai.

 

Mobiliojo ryšio operatorius užsibrėžė tikslą iki 2025 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visoje veiklos grandinėje sumažinti 90 proc. (lyginant su 2019 m.), o iki 2035 m. pasiekti nulinę emisiją.

Be to, „Tele2“ ketina iki 2030 m. perdirbti arba sutaisyti pakartotiniam naudojimui 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į sektoriui kylantį globalų iššūkį – sparčiai augantį elektronikos atliekų kiekį.

Lietuvoje „Tele2“ turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. savo parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame autorizuotame įrenginių remonto centre „Smart Master“ kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas, o visos atliekos kruopščiai tvarkomos. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad jas sutvarkytų ir jos būtų panaudotos iš naujo.

Praėjusiais metais operatoriaus pastangos taip pat buvo įvertintos tarptautiniu lygmeniu – „Tele2“ grupė tarp 500 Europos įmonių užėmė pirmąją vietą klimato lyderių 2023 m. reitinge. Šį sąrašą „Financial Times“, kartu su statistikos bendrove „Statista“, sudarė jau trečiąjį kartą.

Tarp kitų gyventojams svarbių būsto tvarumo faktorių – energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas (51 proc.), įrengti kokybiški dviračių takai (46 proc.) ir natūralus pastato medžiagiškumas (41 proc.). Gyventojai taip pat išskyrė elektromobilių įkrovimo stoteles (27 proc.) ir name įrengtas erdvias dviračių saugyklas (23 proc.).

„Gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas auga, o tai atsispindi ir būsto pirkėjų prioritetuose. Tarp būsto pasirinkimo veiksnių atsiranda tokie faktoriai, kaip patogaus atliekų rūšiavimo galimybė, žaliosios energijos naudojimas ar pastato statyboms pasirenkamos tvaresnės medžiagos. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų nuomonė apie būstą vis labiau primena skandinavų, kuriems tvarumas yra ypač svarbi tema. Ne veltui daugelis tvarumo tendencijų ir inovacijų statybų srityje atkeliauja būtent iš Šiaurės valstybių“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

K. Vanago teigimu, Skandinavijoje paplitusias gerąsias tvarios miestų plėtros praktikas „YIT Lietuva“ siekia pritaikyti vystydama savo projektus Lietuvoje. Draugiškumui aplinkai didelis dėmesys skiriamas tiek projektavimo, tiek statybų procese.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Visuose savo projektuose taikome pastato tvarumą didinančius sprendimus. Visų pirma, skaičiuojame projektų CO2 emisiją ir siekiame ją sumažinti pasitelkdami pažangius statybų metodus, rinkdamiesi poveikį aplinkai sumažinti leidžiančias medžiagas. Svarbu pastato poveikį aplinkai mažinti visame jo gyvavimo cikle, todėl diegiame modernius inžinerinius sprendimus, kurie įgalina efektyvesnę ir tvaresnę pastato eksploataciją, o tuo pačiu mažesnes jos išlaidas gyventojams. Daugelį savo projektų įgyvendiname pagal tarptautinio „Breeam“ tvarumo sertifikato standartus ir taikydami skaitmeninės statybos sprendimus, kurie leidžia pasiekti geresnių tvarumo rodiklių“, – sakė K. Vanagas.

Galiausiai, anot „YIT Lietuva“ vadovo, būsto projektuose pasirūpinama ir patiems gyventojams labiau pastebimais sprendimais, tokiais kaip saulės jėgainės žaliajai energijai bendrosioms namo reikmėms generuoti ar atliekų rūšiavimo konteineriai. Visuose naujuose bendrovės vystomuose gyvenamųjų namų kvartaluose planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles arba sudaryti sąlygas gyventojams įsirengti nuosavas įkrovimo prieigas įprastų automobilių stovėjimo vietose.

Renkantis būstą labiausiai gyventojų vertinamas tvarumo aspektas yra atliekų rūšiavimo galimybės, kurias išskyrė 67 proc. respondentų.

 

K. Vanagas pažymi, kad vystant atskirus projektus siekiama, kad jie derėtų su tvarios miesto plėtros tikslais ir principais. Šiuo požiūriu yra svarbus harmoningas pastatų integravimas į supančią aplinką ir dėmesys žaliosioms erdvėms. Pastarąjį aspektą apklausos dalyviai išskyrė kaip patį svarbiausią tvaraus miesto atributą. Jį pažymėjo 71 proc. šalies didmiesčių gyventojų. Kiti dažniausiai gyventojų minimi tvaraus miesto aspektai yra rūšiavimo ir šiukšlių utilizavimo galimybės (58 proc.) bei patogus keliavimas viešuoju transportu (56 proc.).

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ šalyje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, esančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 23 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

„Visuomenė ir ankstesnių tyrimų metu išsakydavo teigiamą požiūrį į atsinaujinančią energetiką, tačiau pasikeitė fokusas. Jei anksčiau saulės ar vėjo elektrines vertinome labiau per jų žalumo prizmę, šiemet itin aktuali tapo energetinė nepriklausomybė ir elektros energijos gamybos kaina, o ši nusveria svarstyklių lėkštelę atsinaujinančių išteklių naudai“, – pranešime sakė asociacijos atstovas Edgaras Maladauskas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje pagaminama tik trečdalis šaliai reikalingos elektros, o likusi dalis importuojama.

Daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų mano, kad turint didesnius vėjo energetikos pajėgumus būtų galima svarstyti ir apie elektros eksportą. Daugiau nei ketvirtadalio (26 proc.) nuomone, Lietuvoje gaminama elektra iš atsinaujinančių šaltinių turėtų būti derinama su kitais elektros gamybos būdais.

Dar 3 proc. respondentų mano, jog elektrą reikėtų gaminti tik kitais būdais (iškastinis kuras, branduolinė energija, dujos ir pan.), 1 proc. – jos gaminti nereikia, geriau ją importuoti.

„Spinter tyrimų“ apklausa vyko lapkričio 18–29 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų nuo aštuoniolikos iki 75 metų.

Šio kvietimo metu, gyventojams nusprendus, gali būti diegiamos alternatyvių energijos šaltinių priemonės, o reikalavimas įsirengti saulės jėgaines taikomas, jei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pradėtas rengti po 2020 m. vasario 5 d. ir jei daugiabutyje yra techninės galimybės saulės jėgainei įrengti. Tokiems projektams valstybė skiria papildomą iki 30 proc. paramą Klimato kaitos programos lėšomis. 

Saulės jėgainės

Jeigu gyventojai svarsto, ar verta įsirengti saulės modulius, – tikrai taip. Tai ilgalaikė investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios. Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas taupyti išlaidas elektrai: per septynerius metus jėgainės įrengimo kaštai pasidengia, o toliau elektrą gyventojai gauna beveik nemokamai.

Lietuvos klimato sąlygomis 1 kW saulės elektrinės per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tipiniame daugiabutyje bendroms reikmėms per metus sunaudojama apie 3000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios saulės elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu apytiksliai siektų 3–4 tūkst. Eur.

Saulės jėgainės įsirengimas nėra toks sudėtingas, kaip daugeliui gali pasirodyti. Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos, jas nesunkiai turėtų sumontuoti bet kuri profesionali saulės sistemų montuotojų įmonė. Dažniausiai ji imasi ir prižiūrėti jėgainę – kartą per metus apžiūrėti kabelius ir jungtis, patikrinti, ar normaliai veikia kontaktai ir įtampos keitiklis. Tai gali atlikti kiekvienas elektrikas, susipažinęs su saulės elektrinėmis.

Rekomendacijos įsirengti kitas priemones

Įsirengti alternatyvius energijos šaltinius šildymui labiausiai yra skatinami tie daugiabučiai, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo. Tačiau pasinaudoti papildomai teikiama parama gali ir daugiabučiai, gaunantys šilumą centralizuotai. 

„Statant saulės jėgainę, galima kartu įsidiegti šilumos siurblį, kurio darbui naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai dažna praktika, nes toks variantas ekonomiškai patrauklus – sumažėja mokesčiai tiek už šildymą, tiek už elektrą“, – teigė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Paraiškos daugiabučiams renovuoti gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis iki 2021 m. birželio 1 d.

Nauda tiek gyventojų piniginėms, tiek aplinkai

Šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip 1 500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius. Alternatyvūs energijos šaltiniai įdiegti beveik 80-yje daugiabučių namų modernizavimo projektų.

Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 m. renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema.

Pasak „JCDecaux Lietuva“ generalinės direktorės Žanetos Fomovos, Lietuvos padalinys taip pat vysto atsakingo verslo kultūrą:

„Turbūt ryškiausia šių dienų tendencija yra lauko reklamos skaitmenizavimas. Skaitmeninių vitrinų apšvietimas prisiderina prie aplinkos ir tamsiu metu sumažina elektros sunaudojimą. Tokiose vitrinose nenaudojami popieriniai plakatai, o norint pakeisti reklamą – nereikia prie jų važiuoti. Turinys taip pat prisitaiko prie aplinkos, pavyzdžiui, rodant skėčių reklamą kai lyja ar ledus, kai šviečia saulė. Tai tikra lauko reklamos ateitis“, – sakė Ž. Fomova.

Be skaitmeninių vitrinų, tris ketvirtadaliai visų bendrovės valdomų klasikinės, įprastos reklamos statinių Lietuvoje naudoja itin taupų LED apšvietimą. Įmonės skaičiavimu, toks apšvietimas sumažina elektros sunaudojimą net 63 proc.

„Kitas pokytis – tai automobilių parko keitimas elektromobiliais. Nuo birželio ir mes naudojame tris tokius automobilius reklamos tinklo aptarnavimui Vilniuje, o kitąmet jau pusę mūsų parko sudarys tokios mašinos. Elektromobiliai ne tik neteršia aplinkos, bet ir taupo laiką važiuodami viešajam transportui skirtomis juostomis. Vien prie Ukmergės gatvės ar Konstitucijos prospekto, kur kaip tik yra A juostos, turime įrengę 29 transporto paviljonus, prie kurių dažnai važinėjame“ – sakė vadovė.

„JCDecaux Lietuva“ taip pat administruoja „Cyclocity Vilnius“ dviračių nuomos paslaugą, kuria skatinama daugiau judėti ir mažinti miesto automobilių spūstis ir taršą. Bendrovės skaitmeninės reklamos vitrinos, elektromobiliai bei dviračių nuomos terminalai jau šiandien naudoja žaliąją energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.

RE100 iniciatyvos kūrėjai yra „The Climate Group“ ir „CDP“ – dvi ne pelno siekiančios organizacijos, kurių tikslas yra įvertinti klimato kaitos poveikį didžiausioms pasaulio bendrovėms. Iniciatyva skatina įmones bendradarbiauti dalinantis geriausiomis praktikomis bei patirtimi. Tikimasi, kad verslo lyderiai savo pavyzdžiu skatins atsinaujinančių resursų naudojimą bei sumažins anglies dvideginio emisiją.

Vėjas, saulės energija ir kiti atsinaujinantieji šaltiniai sugeneravo 56 mlrd. kilovatvalandžių energijos. Duomenys buvo paskelbti tuo metu, kai Vokietijos ministrų kabinetas baigė nakties sesiją, kurioje buvo bandoma parengti klimatui draugišką energetikos politiką.

Vėliau penktadienį tikimasi sulaukti informacijos apie emisijų ir iškastinio kuro apmokestinimą. Tuo pat metu Vokietijos miestuose vyksta masinės „Fridays for Future“ klimato judėjimo demonstracijos.

Nepaisant atsinaujinančių energijos šaltinių augimo, anglis išlieka svarbiausiu energijos šaltiniu, antrąjį ketvirtį sugeneravusiu 29 proc. visos energijos. Toliau po anglies seka vėjo energija su 20 proc., saulės energija su 13 proc. ir branduolinė energija su 12 proc. visos sugeneruotos energijos.

Apie 25 proc. šilumos Vilniaus ir Kauno miestams tiekiančiose biokuro katilinėse bus naudojama sertifikuota ir prekės ženklu „Žalia lietuviška energija“ pažymėta elektros energija. Per metus planuojama sunaudoti apie 7700 MWh elektros energijos.

„Nemažai prisidėjome prie to, kad didžiuosiuose miestuose didėtų šilumos dalis, pagaminama iš biokuro, – šiuo metu Vilniuje ji sudaro apie 50 proc., o Kaune viršija 90 proc. Tikime, kad tvarią žaliosios energijos sistemą turime kurti ne tik gamindami, bet ir vartodami atsinaujinančią energiją“, – teigia „Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius.

„Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Vidmantas Salietis pažymi, kad šią ekologišką elektros energiją Lietuvoje jau naudoja daugiau nei 100 įmonių. Dauguma jų – užsienio kapitalo įmonės.

„Kaune pagamintą „Žalią lietuvišką energiją“ renkasi daug dėmesio atsakingam augimui ir ekologijai skiriančios įmonės. Atsinaujinančios elektros energijos naudojimas šilumos gamybai – dar vienas žingsnis tvarios energetikos sistemos link“, – sako V. Salietis.

Šis lengvųjų automobilių gamintojų žingsnis sekė po to, kai 100 proc. dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių buvo pripažintas kaip tinkamas sunkiasvorių transporto priemonių – „Volvo“, „Scania“, „Mercedes“, DAF ir MAN – varikliams, o juos gaminančios kompanijos, siekdamos prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, ėmė skatinti šio dyzelino naudojimą.

Kalbėti apie švaresnio transporto sprendimus automobilių gamintojams leido Suomijos korporacijos „Neste“ užpatentuota NEXBTL (angl. – Next Generation Biomass to Liquid) technologija, skirta pirmojo ir kol kas vienintelio pasaulyje dyzelino gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – biomasės. Šis dyzelinas pasižymi unikalia molekuline sandara – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus.

Naudojant gryną iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą dyzeliną, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijos būna 60-85 proc. mažesnės nei naudojant tradicinį (iš naftos pagamintą) dyzeliną. Kietųjų dalelių emisijos sumažėja 30-40 proc., o azoto oksidų – 10 proc.

Norvegijoje ir Švedijoje jau patvirtinta, jog „Peugeot“ ir „Citroen“ lengviesiems automobiliams bei furgonams, turintiems įmontuotus „Euro 5“ ar „Euro 6“ standartus atitinkančius variklius, tinka būtent toks dyzelinas, gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių.

Tikimasi, kad naujasis parafininio dyzelino standartas EN 15940, kurį neseniai patvirtino Europos standartizacijos komitetas, paskatins daugumą automobilių gamintojų pripažinti šį mineralinio dyzelino analogą. Minėtu standartu apibrėžiami kokybės reikalavimai naujos kartos dyzelinui, kuris gali būti gaminamas sintezės arba hidrovalymo būdu naudojant žaliavas iš atsinaujinančių šaltinių. Šis dokumentas, užtikrinantis aukštą degalų kokybę, visoje Europoje įsigalios iki 2016 m. pabaigos.

Kompanijų partnerystė apims plastiko ir kitų medžiagų gamybą naudojant „Neste“ ekspertiškumą ir technologijas, skirtas produktų gamybai iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat padės įprasminti „Ikea“ įsipareigojimus sumažinti priklausomybę nuo iškastinių medžiagų ir pakeisti jas atsinaujinančiais ištekliais.

„Ikea“ sieks, kad ateityje visas plastikas, naudojamas gaminant namams skirtus baldus, būtų pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių arba perdirbtų medžiagų.

„Partnerystė su „Ikea“ mums labai svarbi. Šios kompanijos įsipareigojimai inicijuoti pokyčius pramonėje yra itin svarbus žingsnis, padedantis iš naujo apibrėžti tai, kaip ateityje bus gaminami įvairūs daiktai ir kokios žaliavos bus tam naudojamos. „Neste“ ir „Ikea“ partnerystė bei darbas su plačiu partnerių tinklu leis iš biomasės gaminti plastiką, visiškai patenkinsiantį vartotojų poreikius“, – sako Tuomas Hyyryläinen, „Neste“ vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už strateginį planavimą ir plėtrą.

„Norime prisidėti prie reikšmingų pramonės pokyčių ir vystyti plastiko, pagaminto iš atsinaujinančių šaltinių, panaudojimą. Siekdami šių tikslų, mažiname priklausomybę nuo iškastinių šaltinių, orientuojamės į medžiagas, pagamintas iš įvairių atliekų. Be to, kaip žaliavų nenaudojame palmių aliejaus ir iš jo pagamintų medžiagų“, – sako už tvarumą atsakinga „Ikea“ atstovė Lena Pripp-Kovac.

Prie iniciatyvos, padėsiančios tausoti aplinką, „Neste“ ir „Ikea“ kviečia prisijungti ir kitas kompanijas.