Nebando įtikti

Kažkam, tikėtina, tai nostalgiškas šeimos ritualas: sekmadienio rytais vaikai apspitę televizoriaus ekraną, o mama ir tėtis, kurie kadaise patys žiūrėdavo "Gustavo enciklopediją", kepa blynus ir prie pusryčių stalo kviečia jau savąsias atžalas.

22 metus gyvuojančios laidos temų spektras platus – A.Rakauskas savo personažų lūpomis pasakoja apie įvairius istorijos momentus, asmenybes, architektūrą, gamtą. Šiame "Gustavo enciklopedijos" sezone daugiau dėmesio skiriama būtent jūrų gyvūnijai.

Laidos kūrėjas atviras – ilgiau nei du dešimtmečius kas savaitę sugalvoti vis naujų ir tam tikrus reikalavimus atitinkančių istorijų nėra paprasta. "Negaliu išsiplėsti vienoje temoje, nes laida susideda iš daugiau skyrelių. Stengiuosi palaikyti dinamišką kiekvieno sekmadienio kūrinėlio judėjimą. Tiesiog papasakoju istoriją, neanalizuoju, labai giliai nekapstau. Pasistengiu sudominti žiūrovą ir tiesiog džiuginti. Tikslas nėra kaip mokykloje išmokyti ar duoti išsilavinimą", – akcentuoja jis.

Man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų.

Keičiasi požiūris į aplinką, kartu – ir faktų pateikimas. A.Rakauskas naudojasi savo patirtimi, laidos struktūra tarsi iš pasąmonės išlenda, sako jis. "O temos keičiasi – moksle atsiranda naujovių, kažkas paneigia kokį nors faktą, kuriuo tikėjome trisdešimt metų, o dabar, pasirodo, yra visai kitaip – taip ir mėginu laviruoti. Bet man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų. Turi pasistengti atrasti save toje srityje, kurioje tavo gebėjimai geriausi, ir juos išnaudoti bei tobulinti. Tik taip galime pasiekti geresnių tikslų", – kūrybos subtilybėmis dalijasi žurnalistas.

"Kai kam kulinarinis laidos skyrelis labiausiai užkabinantis – Gustavas nukrito nuo kėdės, ir nieko daugiau nereikia. Bet ne visiems gal taip. Tai yra kaip mažytė puošmena ant pakuotės", – svarsto jis.

Pasak A.Rakausko, kiekvienas kūrėjas pažintines laidas konstruoja skirtingai, o jis savąsias pateikia būtent taip, kaip jam pačiam atrodo įdomiau. "Daug negalvoju, kaip kažkam būtų galima įtikti", – sako jis.

"Vienas žmogus manęs paklausė, kodėl "Gustavo enciklopedija" – tokia trumpa laida. Ji nėra trumpa, pusė valandos yra normalus formatas vaikams, o kad kažkam pasirodo, kad ji greitai praeina, yra geras ženklas. Su tokia produkcija dažnai pasitaiko tokia problemėlė – žiūri ir neužkabina, prailgsta, nesinori ir išjungi", – pastebi žanro klasikas.

LRT nuotr.

Piešti konstruktoriai

A.Rakauskas išskiria "Gustavo enciklopedijoje" pasirodančias jo paties pieštas animacijas. Jos artimos širdžiai, daug darbo per tiek metų į jas sudėta.

"Gal kažkam nepatinka, bet yra savas žiūrovas, jam aš ir kuriu. Kaip vienoje laidoje pasakiau: ačiū visiems, kurie esate su manimi, ir tiems, kuriuos džiugina tai, ką aš pasakoju, kaip pasakoju ir ką rodau", – į savo auditoriją dar kartą kreipiasi kūrėjas.

Šiandien žurnalisto sukauptų piešinių biblioteka – didžiulė. Tai ne tik personažai: jie tarsi savotiški piešti konstruktoriai. "Mes atradome tam tikrą animacijos stilių, kurį galima naudoti, kai jau yra nupaišyta daug dekoracijų – miškai, miestai, pastatai. Reikia konkrečios bažnyčios – pieši, ir ta bažnyčia niekur nedingsta. Metai po metų kaupiasi bagažas. Po dvidešimties metų piešimo istorijas pasakoti paprasčiau, mano manymu, pieštinės istorijos yra patrauklesnės", – sako A.Rakauskas.

Pieštinius pažintinius pasakojimus apie Lietuvos istoriją A.Rakauskas kuria su istorikų pagalba – kad neliktų istorinių klaidų. "Surinktą ir patikrintą informaciją reikia adaptuoti, kad tekstas būtų suprantamas vaikui ir tilptų į dvi minutes, pavyzdžiui, apie Molotovo-Ribentropo paktą, partizaninį judėjimą Lietuvoje, Sąjūdį – tokių istorijų gal 70 sukūrėme. Stengiuosi nepiešti primityviai – noriu, kad piešinys būtų patrauklus ir pasakojantis tikrą istoriją. Tarkime, jei pasakoji apie Antaną Smetoną, piešinys turi būti panašus į Antaną Smetoną. Vytauto Didžiojo laikų kariai turi būti panašūs į tų laikų karius, turėti atitinkamų detalių", – neabejoja jis.

"Namai, pilys, personažai yra kaip aktoriai, jų animacinių istorijų "Gustavo enciklopedijos" laidose dabar yra daugiau, bet tas istorijas reikia sugalvoti ir tai padaryti glaustai ir patraukliai – nelengva užduotis. Psichologiškai nelengva", – atvirauja A.Rakauskas.

Jis stengiasi, kad kiekviena pažintinė istorija nevirstų moralizavimu ar abėcėlės pasakojimu nuo A iki Ž. "Personažų lūpomis papasakojami tam tikri faktai ne vien apie istoriją, architektūrą, gamtą, literatūrą, bet ir apie tai, kaip turi bendrauti žmonės. Gal mano piešimo stilistika kažkam atrodo grubi, bet personažai labai pozityvūs, labai draugiški. Kartais pasibara, bet niekada nieko blogo vienas kitam nepadaro, neagresyvūs. Kaip sakė vienas mano personažas: mūsų apylinkėse policijos nereikia, nes visi žino, kaip reikia elgtis", – esminius gyvenimo principus savo žiūrovams nuo mažumės stengiasi perteikti laidos autorius. A.Rakauskas iš esmės kiekvieną savaitę visą laidą sukuria vienas, o jam talkina režisierius ir prodiuseris Vaidas Lekavičius.

"Stogo" neturi

A.Rakauskas neslepia, kad tenka išgirsti komentarų, jog tiek metų išlikti eteryje veikiausiai padeda pažintys.

"Kiekvienais metais vyksta viešas konkursas. Žmonės kartais sako, kad aš turiu kokių nors pažįstamų ar giminių, todėl taip ilgai laida rodoma. Esu ne kartą skaitęs tulžingų komentarų, kai dar žmonės galėjo rašyti bet ką ir jaustis nebaudžiami. Neturiu aš to "stogo". Daug pasikeitusių valdžių mačiau, o laida dar rodoma. Ir jei yra geresnių – parodykite, aš juk nesilaužiu per užrakintas duris, tik viską darau taip, kaip matau ir galvoju būtent aš", – atvirauja žurnalistas.

Pirmąkart personažas Gustavas pasirodė 1995 m. pradėtoje rodyti laidoje vaikams "Labas rytas suraitytas". Tačiau A.Rakauskas nenori, kad jį tapatintų būtent su Gustavu: "Man jis mielas, bet ir kiti personažai, kuriuos kuriu, ne mažiau mieli, pavyzdžiui, profesorius Kalėdauskas."

Šiandien pagrindiniai "Gustavo enkciklopedijos" žiūrovai yra maždaug nuo 5–6 iki 11 metų amžiaus. O ko nori šiandienos vaikai – klausimas sudėtingas, sako A.Rakauskas. "Kažin, ar jie pasakys, ko nori. Jie tiesiog laukia produkto, kuris nudžiugintų. Aš gal vis dar iš vaikystės neišlipu, bet emociniai dalykai labai svarbu", – tiki jis.

LRT nuotr.

"Žinau, kad dabartiniai vaikai neskaito knygų – tai nėra nei blogai, nei gerai, bet vis dėlto yra tam tikri klasikos kūriniai, kuriuos reikėtų perskaityti. Dabar vaikai labai išmanūs, gerai pažįsta kompiuterines programas, žino, kaip jomis naudotis, ir yra panirę į virtualų pasaulį. Bet vertybės ir mūsų nuostatos kažin ar keičiasi. Jos neturėtų keistis", – svarsto A.Rakauskas.

"Kartais sako: tai, ką kalbate, rodote – pasenę. Bet tai yra autorinė laida, toks yra joje sukurtas mano pasaulis", – pabrėžia pašnekovas.

Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų.

Laidas vaikams Lietuvos televizijose ant pirštų galima suskaičiuoti, ir jas transliuoja bene vienintelis nacionalinis transliuotojas, nes jis yra įpareigotas kurti tam tikrų reikalavimų produkciją vaikams. "Kitur tokių laidų nėra, nes nėra ir pirkėjo. Anksčiau dar būdavo laidų, dabar nupirkti animaciniai filmukai, kurie kaip masinė produkcija kainuoja pigiau nei autoriniai darbai", – realybę piešia A.Rakauskas.

"Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų", – priduria jis.

Visas gyvenimas

A.Rakauskas pastaruoju metu nepalaiko tiesioginio ryšio su savo auditorija. "Anksčiau dalyvaudavau renginiuose, bet aš nesu tas žmogus, kuris dirba su vaikais. Neringa Čereškevičienė iš "Tele Bim-Bam" dirbo su vaikais, jie buvo laidos dalis, dainininkai", – primena kūrėjas.

"Dabar apskritai mažai kur išeinu – gal ir COVID-19 prie to prisidėjo. Aš nieko nematau – yra darbas ir yra mano asmeniniai reikalai. Be to, ir amžius daro savo darbą, apsisukimai po truputį lėtėja", – apie gyvenimą kalba jis.

Darbas A.Rakauskui – visas gyvenimas. "Kartą žmogus, kuris dirbo šaltkatviu, tris kartus klausė, ką aš dirbu. Pasakiau, kad esu žurnalistas, renku informaciją, po to pateikiu žiūrovams – vaikams. O jis dar kartą klausia, tad ką aš iš tikrųjų dirbu, nes, suprask, tai – ne darbas. Bet visas tas į laidą sudėtas darbas ir esu aš", – mintimis apie darbą dalijasi pašnekovas.

"Anksčiau turėdavau papildomų projektų, dabar jau nieko kito nebedarau. Gyvenu prie miško, tėvo paliktame sodelyje Vinciūniškėse, netoli Vilniaus. Čia turiu medinę trobelę, čia šalia paukščiukai čiulba ir medžiai siūbuoja…" – kiek stabteli A.Rakauskas.

Nuolatos čia sukdamasis jis visą laiką ir galvoja apie naujas "Gustavo enciklopedijos" laidas, jų scenarijus, personažus. "Žiūriu įvairią dokumentiką, atsirenku, kas, mano nuomone, yra kokybiška, bandau kritiškai žiūrėti į informaciją. Nėra taip, kad specialiai žiūriu, pvz., "Youtube", kad idėjų pasisemčiau – man tiesiog įdomu. Taip atsiranda paralelinės mintys, susidėlioja iš visokių faktų ir atsiranda naujos ašys", – pasakoja kūrėjas.

"Gamtoje gyvenu, vaikštau iš vieno kampo į kitą. Mano amžiaus žmogui svarbu daug vaikščioti ir iš tikrųjų jaučiu malonumą vaikščiodamas. Bijau automobilių, kažkoks psichologinis dalykas, bet mėgstu eiti pėsčias – o tada irgi gimsta idėjos", – sako A.Rakauskas.

"Gustavo enciklopedijos" autorius pabrėžia, kad vis dar turi sumanymų laidoms ateičiai: "Dar nesu visiškai išspaustas kaip kokia citrina."

Televizijos šešiasdešimtmetį žyminčioje laidoje „60 akimirkų“, skirtoje vaikų ir jaunimo programų istorijai, savo patirtimi dalijosi ir daugybę metų „Gustavo enciklopediją“ kuriantis Audrius Rakauskas. Tiesa, jis – ne pirmasis žmogus Lietuvos televizijoje, sukūręs personažą vaikams.

Anksčiau nei Gustavas, LRT TELEVIZIJOS eteryje atsirado Raimondo Paškevičiaus kuriamas profesorius Knyslys, su vaikais sveikinęsis laidelėje „Labas rytas suraitytas“, o vėliau – ir „Buvo rytas suraitytas“. Tiesa, kitaip nei „Buvo rytas suraitytas“ bendraautoriai Audrius Rakauskas ar Donalda Meiželytė, televizijos ekranuose jis nebešmėžuoja, tačiau žiūrovai jo vis dar nepamiršta.

„Prieš trejus metus batų parduotuvėje jauna pardavėja sako: man jūsų balsas kažkur girdėtas. Pasakiau, kad kadaise buvau profesorius Knyslys. Ji mane prisiminė ir padarė 10 procentų nuolaidą“, – juokiasi R. Paškevičius.

Kurį laiką vienas profesoriaus Knyslio vedamą laidelę kūręs R. Paškevičius netrukus kartu dirbti pasikvietė ir D. Meiželytę bei A. Rakauską, garsųjį ir lig šiol gyvuojantį Gustavo personažą sukūrusį būtent laidoje „Buvo rytas suraitytas“.

„Mane pasikvietė dalyvauti laidoje ir pasiūlė man pačiam sukurti personažą. Pats esu žurnalistas, ir pasirinkau specialųjį korespondentą Gustavą. Gustavo vardą savo personažui suteikiau, nes mano vaikystės laikais buvo animacinis filmas suaugusiems „Gustavo nuotykiai“, kuris man labai patiko, buvo linksmas, humoristinis. Tiesa, esu sulaukęs priekaištų, kad vardas – ne lietuviškas, lyg švediškas“, – legenda tapusio personažo istoriją prisimena A. Rakauskas.

Jo teigimu, profesorius Knyslys toje laidoje pasakodavo naujienas, o specialusis korespondentas Gustavas  – senienas, tai, kas buvo prieš daug tūkstančių metų. Tas senienas A. Rakauskas iliustruodavo savo piešiniais.

Piešiniais jis iliustruoja ir vieną ilgiausiai transliuojamų laidų vaikams televizijos istorijoje „Gustavo enciklopedija“, be to, pats vienas kuria visus laidos personažus. Išgirdęs klausimą, kodėl nepasikviečia daugiau aktorių, kad kurti laidą būtų lengviau, A. Rakauskas šypsosi ir prisimena dar vieną istoriją.

„Esu šio klausimo sulaukęs ir iš vieno trečioko, dalyvavusio ekskursijoje po LRT televiziją. Kai jis manęs paklausė, kodėl nepasikviečiu daugiau aktorių, aš giliai įkvėpiau, gal net buvau kiek susinervinęs, nes tuo metu dirbau, vyko montažas. Pasakiau jam taip: matau, tu protingas jaunuolis, žinai, kad Lietuvoje dabar sunkūs laikai, Lietuva nėra turtinga šalis, ir kiekvienas turime dirbti už tris. Todėl taip yra ir mano laidoje: kartais pats vienas vaidinu du, kartais – ir tris personažus vienu metu. Mes turime šią laidą padaryti linksmai, gerai, įdomiai... Ir tada tas berniūkštis įsiterpė ir sako: ir pigiai! Aš nusijuokiau, ir pasakiau, kad jis – labai protingas berniukas“, – nuotaikingai pasakoja A. Rakauskas.

Dar ilgiau, nei „Gustavo enciklopedija“, LRT TELEVIZIJOS eteryje gyvuoja jaunųjų talentų kalve vadinama „Dainų dainelė“, o už jos vairo pastaruoju metu stovi redaktorė Zita Radvilienė.

„Dainų dainelė“ prasidėjo dar 1974 m., tad per tą laiką smagių nutikimų netrūko. Visiems žinoma, kad šiame konkurse pasirodo net dvejų metukų dainorėliai. Pamenu, viena tokio amžiaus mergytė turėjo dainuoti konkurse, kuris vyko Operos ir baleto teatre. Tada pirmą kartą veikė technikos stebuklas – skraidanti kamera, vadinama gervė. Dainelės pradžioje pamačiusi tiesiai į ją lekiančią kamerą, mergaitė išsigando ir pradėjo šauktis mamos. Turėjome stabdyti filmavimą ir nuraminti kameros išsigandusį vaiką“, – prisimena Z. Radvilienė.

Daug patirties rengiant vaikų ir jaunimo laidas turi ir LRT TELEVIZIJOS režisierė, ilgametė vaikų ir jaunimo laidų redakcijos dalis Asta Einikytė.

Ji pastebi, kad net filmuojant filmus daugiau juostos yra skiriama filmuojant su vaikais tam, kad jie ne vaidintų, o gyventų prieš kameras.

„Kai atėjau dirbti į televiziją ir pamačiau entuziastų kolektyvą vaikų ir jaunimo laidų redakcijoje, supratau vieną svarbų dalyką: jie su vaikais bendravo kaip su sau lygiais, manau, dėl to toks rezultatas ir yra.

Kaip bebūtų keista, suaugę, atėję į televiziją pirmą kartą, išsigąsta, o vaikui – viskas smalsu, jo akys žiba, dega, tik reikia jį laiku pagauti, paklausti reikiamo klausimo ir nufilmuoti. Mano bendrakursė Neringa Čereškevičienė, sukūrusi legenda tapusią laidą „Tele bim bam“, sugebėdavo tuos mažus vaikus paskatinti žaisti televiziją. Manau, tai buvo unikalus dalykas, vaikai puikiai suprato žaidimo taisykles“, – tikina režisierė.

Patirties vedant vaikų laidas turi ir iš laidos „Labas rytas, Lietuva“ visiems puikiai pažįstamas Ignas Krupavičius. Pats LRT veidas tikina, kad būtent darbas su vaikais yra kur kas sunkesnis, nei ryto naujienų laidoje.

„Kiekvieną kartą, kai vesdavau vaikų laidas, vis mokydavausi kartu su jais, tėveliais, mokytojais. Ir tas pasiruošimas pakalbinti vaiką yra kur kas sudėtingesnis, nei ruošiantis pakalbinti ministrą. Kai einu pakalbinti vaiką, jaudinuosi labiau, nei eidamas vesti laidos „Labas rytas, Lietuva“, nes kartais jų atsakymai būna tokie netikėti, kad žandikaulis atvimpa ir nebeturiu, ką pasakyti“, – patirtimi dalijasi I. Krupavičius.

Žurnalistas pastebi, kad LRT TELEVIZIJOS eteryje trūksta laidų vaikams. „Taip, mes turime „Tūkstantmečio vaikus“, kur laviname intelektą, „Gustavo enciklopediją“, kur įgauname įvairiausių žinių, bet manau, kad vaikams trūksta laidų, kuriose jie galėtų parodyti savo meninę išraišką, tad tikiuosi, kad ekranuose netrukus vėl išvysime jaunuosius talentus“, – viliasi anksčiau „Talentų ringą“ ir „Dainų dainelę“ vedęs I. Krupavičius.

Daugiau istorijų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ kiekvieną šeštadienį, 21 val.

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 41-ame Lietuvos ir užsienio mieste: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 80 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.

Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, D. Kandrotienė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.

O jeigu gražūs orai verčia triūsti sodybose – prisijunkite prie akcijos „Lietuva skaito!“ „YouTube“ kanalo ir skaitykite kartu su Lina Ever Berlyne ir Valdu Papieviu Paryžiuje. 

Skubate apsipirkti? Puiku, skaitykime Gariūnuose! Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje.

Neturite galimybės išeiti iš namų? Įsijunkite televizijos kanalą LRT kultūra – jis 12–13 val. iš knygyno „Pegasas“ jums tiesiogiai transliuos skaitymus. Prie TV ekranų galėsite skaityti kartu su rašytojais Renata Šerelyte ir Audriumi Rakausku, LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ vedėju Gustavu.

Slemo ritmu vakarą galėsite praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka“, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.   

Tradiciniai klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vileišių rūmų kieme svečiai galės skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.

Šių metų šventė ne tik skatins skaityti ir populiarins lietuvių autorių kūrinius, išskirtinis dėmesys skiriamas jautresnėms socialinėms grupėms – seneliams, vaikams, neįgaliesiems. „Mamų unijos“ ir „Vaikų linijos“ savanoriai seks pasakas ligoniukams Kauno ir Vilniaus ligoninėse, o Panemunės senelių namuose vyks skaitymai senoliams. Ypač aktyviai į „Lietuva skaito!“ akciją įsijungė Maltiečių ordinas. Maltiečių ordino senjorai Vilniuje skaitys su prof. V. Labučiu.

Šventės dieną Kaišiadoryse, Kaune, Aukštadvaryje, Tauragėje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Švenčionėliuose maltiečiai lankys savo globotinius ir skaitys jiems lietuviškus kūrinius. Gegužės 6 d. Rokiškio maltiečiai organizuos skaitymo popietę šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namuose, o Kelmėje maltiečių Vaikų dienos centre vyks popietė „Skaitau ir augu“ – vaikai čia skaitys pasakas. Visoje Lietuvoje dešimtys žinomų autorių skaitys vaikams, pasakos apie rašymą ir kūrybą, ves kūrybines dirbtuves.

Akcijos tikslas – ne tik suburti ištikimiausius knygų mylėtojus, bet ir paskatinti mus skaityti. Todėl skaitymai vyks įvairiose viešose erdvėse – parkuose, kavinėse, baruose ir net turguje. Prie šventės aktyviai jungiasi ir svetur gyvenantys lietuviai – Oslo, Glazgo, Romos ir Izraelio lietuvių bendruomenės rengia skaitymus.

„Tai yra tas retas atvejis, kai autorius ir personažas yra vienoje vietoje. Esu ir knygos autorius Audrius Rakauskas, ir jos personažas Gustavas“, – taip Knygų mugės LRT Forume prisistatė „Nepaprastų Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko nuotykių“ autorius A. Rakauskas.  Pokalbio metu  „Gustavo enciklopedijos" autorius prisipažino, jog visuomet svajojo išleisti knygą, tad dabar belieka tikėtis, kad ji pradžiugins skaitytojus.

„Visuomet norėjau būti ne žurnalistu, o rašytoju. Piešiau karikatūras, kurias spausdino laikraščiai ir žurnalai. Parašyti knygą ir ją iliustruoti – sena mano svajonė“, – pasakoja knygos ir septynioliktus metus skaičiuojančios laidos vaikams autorius.

Su nuotykiais A. Rakauskas susiduria ne tik savo kuriamoje laidoje, bet ir tikrame gyvenime.

„Paprastai pirmiau parašoma knyga ir pagal ją scenaristai sukuria kino filmą. Čia įvyko atvirkščiai – prieš septynerius ar aštuonerius metus pradėjome kurti scenarijų filmui „Nepaprasti Gustavo nuotykiai“. Ir supratome, kad dėl lėšų stygiaus filmo nebus, tad scenarijus ilgam atsigulė į stalčių. Vėliau atsirado prodiuseriai, kurie, nežinodami, kad scenarijus beveik pabaigtas, pasiūlė kurti filmą. Ir tik dabar dienos šviesą išvydo knyga“, – pasakoja A. Rakauskas.

Prieš tai išleidęs „Gustavo receptų“ knygą autorius šį savo leidinį laiko pirmąja knyga. „Prieš tai buvo receptų knyga su istorijomis iš Gustavo ir jo draugų gyvenimo, bet tai nebuvo tokia knyga, apie kokią svajojau. O šią nuotykių knygą rašyti nebuvo taip lengva, kaip iš pradžių atrodė. Juk niekada nežinai, kada atsivers fantazijų pasaulis. Kartais paprastą mintį užrašyti labai sunku“, – sako A. Rakauskas.

Knygos autorius pripažino, kad nors ir siužetinių linijų ir situacijų nereikėjo išgalvoti, knygą kurti nebuvo labai lengva – jam nuolat kildavo klausimas, kaip knygą priims skaitytojas, ar jam patiks ją vartyti.

„Todėl pasakojama istorija yra šiek tiek detektyvinė. Dingo artimas Gustavui žmogus – nežinia, jis dar gyvas, ar žuvo. Be to, šis žmogus gabeno svarbų krovinį – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės relikviją. Į dingusiojo paieškas leidęsi personažai patyrė daugybę nuotykių“, – istorijos liniją trumpai nupasakojo A. Rakauskas.

Autorius sako, kad knygoje atsirado pažintinių siužetų, kurių nebuvo filme. „Laikydamasis principo, kad tai yra tas pats Gustavo pasaulis, matomas televizijos laidose, įterpiau pasaulio pažinimo istorijų. Įsipynė istorijos apie mėnulį, didžiausius pasaulyje medžius, LDK valdovus“, – tikina knygos autorius.

A. Rakauskas pasakoja, kad „Gustavo enciklopedijos“ pasaulis įkūnija jo norą gyventi tokiame pasaulyje, kuriame gyventi lengviau. „Nykštukas Benas gyvena be didesnių problemų – šąlantį jį kas nors sušildo, alkaną – pamaitina. Jei Profesorius Kalėdauskas išplaukia į jūrą, visuomet pagauna žuvį. Ten visi puikiai sutaria“, – kalba „Gustavo enciklopedijos“ kūrėjas.

Knygos bendraautorius Augustinas Gricius skaitytojams rekomendavo atkreipti dėmesį į iliustracijų, kurias kūrė dailininkas Andrius Zakšauskas, smulkmenas. „Gerai įsižiūrėję į piešinius, galite pamatyti, kokios muzikos klausosi Nykštukas Benas, o kokios – Robinzonas Kruzas. Ant Kapitono Nemo stalo pamatysite nedidelę mėsmalę, nes šis personažas yra nuolat alkanas“, – dėsto A. Gricius.

Baigdamas pokalbį, A. Rakauskas patikino, kad jo gyvenimo tikslas – džiuginti žmogų. „Tikiuosi, kad jus džiugins ši knyga. Jei tai jums suteiks džiaugsmo, tikslas bus pasiektas“, – kalba A. Rakauskas.

Prognozuodamas 2016-ųjų Gustavo pasaulio įvykius LRT TELEVIZIJOS laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius Audrius Rakauskas nebuvo užtikrintas. Kad Gustavas kris nuo kėdės – tikėtina, nes to reikalauja žiūrovas. O štai ar profesoriui Kalėdauskui šiemet pavyks pagaliau tapti Nobelio premijos laureatu – nežinia.

– Kokie Jums buvo 2015-ieji?

– 2015-ieji man buvo panašūs į 2014 ar 2013 metus. Matyt, sulaukiau tokio amžiaus, kai nesuprantu, ar praėjo vieneri metai, ar penkeri. Galbūt šie metai išsiskyrė iš kitų tuo, kad buvau įvertintas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Džiugu, žinoma.

– Laidoje „Gustavo enciklopedija“ nuolat gaminate. Ar šventinį stalą namuose ruošiate taip pat Jūs?

– Šiuo atveju daugiau darbuojasi žmona. Jei turėčiau galimybę, ko gero, nedaryčiau nieko. Bet kadangi gyvenu kartu su šeima, tenka prisidėti ir man (juokiasi – LRT.lt). Kartais, kai reikia, padedu kepti „Gerosios uošvės“ pyragą. Jei būnu nelabai pavargęs, padedu paruošti tešlą, nes išminkyti ją, kad pyragas gerai iškiltų, nėra lengva, reikia pasidarbuoti. Šį pyragą kepame ne tik per šventes, tai – purus kepinys, kurį labai skanu valgyti tiesiog ant jo užsitepus sviesto.

Dar padedu pjaustyti daržoves – morkas ar bulves – baltai mišrainei. Tai yra gana ilgas darbas. Išvis maisto gaminimas – daug laiko užimantis darbas ir, norint prigaminti daug skanių dalykų, reikia būti arba labai dideliu meistru, arba turėti labai daug laiko.

O žiemos švenčių, konkrečiai – antrosios Kalėdų dienos, aš neįsivaizduoju be keptos žąsies. Ją kartu su bulvėmis kepame jau daugybę metų, tai – beveik šventas reikalas. Be to, žąsį perkame ne kokią šaldytą iš prekybos centro, o iš ūkininkų. Tik reikia pasirinkti tinkamo dydžio, kad tilptų į orkaitę.

Dar vienas skanėstas, kurį gaminame tik kartą per metus, yra mieliniai pyragėliai, įdaryti džiovintais grybais. Juos labai mėgsta mūsų sūnus. Pyragėlių su grybais gaminimas – labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daugybės laiko ir pastangų, o suvalgomi jie labai greitai.

– Prieš daugiau nei metus didžiuosiuose kino ekranuose pasirodė filmas „Gustavo nuotykiai“. Ar neplanuojate kurti antrosios dalies 2016-aisiais?

– Antrosios dalies tikrai nebus. Garantuoju (juokiasi – LRT.lt). Bet pagal filmo scenarijų visai neseniai išleista knyga. Ji pavadinta „Nepaprasti Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko nuotykiai“, kad iš pavadinimo būtų aišku, jog tai – ne kokie Šveiko nuotykiai, o būtent šių dviejų veikėjų ir daugiau tokių nuotykių nėra.

– Filmo nebus, o ar savo laidoje Gustavas kris nuo kėdės ir 2016-aisias?

– O štai šito garantuoti aš negaliu, gali būti visaip. Jis jau gana ilgą laiką krenta, tad tikėtina, kad tai darys ir toliau. Galbūt bus kokie judesių patobulinimai, bet pats faktas priklausys nuo žiūrovų. Aš jau seniai norėjau šito epizodo atsisakyti, tačiau buvo kilusi žiūrovų nepasitenkinimo banga, kuri mane pasiekė įvairiais būdais – ir elektroniniais laiškais, ir per pažįstamus. Tad supratau, kad šio veiksmo atsisakyti negalima. Jis išliko, ir, matyt, išliks žiūrovų pageidavimu.

– Kitas Jūsų kuriamas personažas – profesorius Velykis Kalėdauskas-Kučys yra daugkartinis Nobelio premijos kandidatas. Kaip manote, ar kitais metais pasiseks profesoriui tapti laureatu?

– Profesorius Kalėdauskas tuo ir gyvena – jis vis dar tikisi. Viliasi, kad iš daugkartinio, ilgamečio kandidato jis vieną dieną taps laureatu. Mes visi gyvename su viltimi, kad mūsų gyvenime įvyks teigiamų pokyčių. Taip ir Kalėdauskas – jis turi svajonę. Galbūt, jei ji jau būtų išsipildžiusi, profesoriui nebebūtų kur tobulėti. Gal ir gerai, kad jis vis dar negavo tos premijos.

LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir režisierius Audrius Rakauskas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už nuopelnus šalies kultūrai ir menui bei vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją.

Jeigu „Gustavo enciklopedija“ taptų enciklopedija popieriuje, jos kūrėjas A. Rakauskas sako, kad išeitų nemažai tomų. Reiktų sudėti ne tik visus pasakojimus, nutikimus, bet ir jo paties pieštas iliustracijas.

Prieš dešimt metų „Gustavo enciklopedija“ geriausių laidų konkurse „Pragiedruliai“ buvo pripažinta geriausia 2005 metų televizijos laida vaikams. Pats A. Rakauskas 2009 m. išrinktas geriausiu LRT Televizijos laidų vedėju. Ketvirtadienį jis apdovanotas kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Apdovanojimas sutapo ir su žurnalisto gimtadieniu, jis juokauja, kad apdovanojimas pravers ateityje.

„Apdovanojimas turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę. Kas žino, praeis vieneri, ketveri metai, visi mane pamirš, laidos nebebus, ir staiga eis labai jaunas žmogus gatve, sakys – o jūs ką nuveikėte gyvenime? O aš jam parodyčiau, ką gavau“, – sakė ilgametis laidos kūrėjas.

Praėjusiais metais pagal „Gustavo enciklopediją“ sukurtas animacijos ir vaidybos filmas „Gustavo nuotykiai“. A. Rakauskas išdavė, kad kuriamas dar vienas projektas, susijęs su laida, jis turėtų pasirodyti rudenį.

Laidos ,,Gustavo enciklopedija” autoriui Audriui Rakauskui ketvirtadienį bus įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, apdovanojimas A.Rakauskui skirtas už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, vykdant vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, taip pat už bendruomeniškumo stiprinimą ir asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Apdovanojimą žurnalistui, autoriui ir režisieriui A.Rakauskui ketvirtadienį Kultūros ministerijoje įteiks kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kur gyvena žurnalistas, LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija” autorius ir vedėjas Audrius Rakauskas? Ogi jaukiame sodo namelyje. Aplinkui jį – tiek įdomybių, tik niekam net nešautų į galvą, kad linksmasis Gustavas galėtų gyventi drauge su vištomis. Savo ypatingais įnamiais žinomas žurnalistas puola girtis pirmiausia. Iš savo tėvo gamtininko paveldėjęs meilę gyvūnams, apie savo hobį ir audringus dekoratyvinių vištelių santykius  Audrius gali papasakoti net delikačių istorijų.

„Buvo šeima: gaidys ir višta. Višta nuėjo perėti, gaidys supyko, pradėjo bėgioti aplink namą, žiūrėti pro langus, ieškoti žmonių draugijos. Ir taip prisipratino, kad nešiojau jį ant rankų: miegodavo, net knapsėdavo. O kai višta pasirodydavo lauke, puldavo ją kult, daužė taip, kad net galva vargšei bumpsėjo. Prasidėjo toks smurtas šeimoje, o kai ji išperėjo šešis viščiukus, tas gaidys puolė ir tuos vaikus lupt”, – labai rimtai smurto protrūkio pradžią prisimena Audrius Rakauskas.

Laimė, dramos vyksta tik vištidėje. Audriaus šeimoje tvyro ramybė ir susiklausymas. Naujos knygos ir kino teatrus pasiekusio filmo „Gustavo nuotykiai” kūrybos darbuose paskendęs legendinės laidos autorius už tą ramybę daugiausia pagyrų ir padėkos skiria savo žmonai Danguolei.

„Visu tuo laikotarpiu vienas niekaip nebūčiau išsisukęs. Man labai pasisekė, mano žmona ūkiška ir ji nė kiek nesibodi vyriškų darbų, kuriuos, kaip tikras šeimos vyras, turėčiau padaryti aš”, – neslepia pašnekovas, pridurdamas, jog be antrosios pusės supratimo ir palaikymo iš jo kūrybos būtų išėjęs šnipštas.

„Tiesiog nesu labai ūkiškas ir daugelio dalykų nemoku, – pusiau juokais, pusiau rimtai savo neūkiškumą teisina Audrius, neslepiantis, jog nuo vaikystės gyvena iliuzijų ir fantazijų pasaulyje. – Taip atsitiko, kad tas pasaulis manęs nepaliko ir dabar jis gyvuoja mano kuriamose laidose.”

Tačiau kas Audriui surentė namelį? Ir po tokio klausimo paaiškėja, jog visos jo kalbos apie neūkiškumą gerokai perdėtos – namelį, pritaikytą gyventi ir žiemą, pasistatė ir įsirengė  jis pats.

Kulinarinės knygos autoriui ir „Gustavo enciklopedijos” laidos itin populiaraus kulinarinio skyrelio vedėjui tiesiog privalu svečius nustebinti savo gaminamu patiekalu. „Tik šįkart nelaukite, kad paragavęs nukrisiu, kaip tai darau savo laidoje”, – juokauja šeimininkas.

Ką šįkart kepė Audrius? Ir iš kur jis semia savo receptų klodus? Linksmasis laidų autorius giriasi turįs netgi kvalifikacinį virėjo įvertinimą. Tiesa, kiek neįprastą šiam šimtmečiui. „Turiu virėjo išsilavinimą, nes kariuomenėje teko dirbti virėju. Ir kursus praėjau pusės metų, ir šimto žmonių kuopą maitinau. Gavau pažymėjimą, jo neišmečiau, ten rusiškai  parašyta – esu ketvirtos kategorijos  virėjas”, – savo kulinarinių gebėjimų šaltinius atskleidžia pašnekovas.

Kokių kuriozinių situacijų tenka patirti linksmajam televizijos personažui? Kada A.Rakauskas kalba rimtai, o kada juokauja, ir kokiu vardu jis nori būti vadinamas?

Apie talentus, apie iškalbos ir šmaikštumo nestokojantį laidos vaikams ir suaugusiems autorių ir vedėją A. Rakauską bei jo gyvenimą už ekrano  – pasakojimas „Stiliuje“ jau šį šeštadienį, lapkričio 29 d., 19.30 val. per LRT televiziją. Laidos autorė ir vedėja Violeta Baublienė.

Laidos anonsas: 

Išeivijoje veikiančių lietuviškų mokyklėlių mokytojai už LRT televizijos rodomas „Gustavo enciklopedijos” laidas, kurias lietuvių kalbos ir istorijos pamokų metu mielai žiūri emigrantų vaikai, jaučia nuoširdų dėkingumą jų kūrėjui Audriui Rakauskui.

Daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių „Gustavo enciklopediją” vertina ne tik dėl nupieštų animacinių filmukų, kuriuose linksmai bei įdomiai pasakojama apie istoriją, geografiją ir kitus aktualius dalykus, bet ir todėl, kad laidose pasaulio įvykiai pristatomi gimtąja lietuvių kalba.

Jau keturiolika metų LRT televizijoje gyvuojančios laidos „Gustavo enciklopedija” autorius bei vedėjas Audrius Rakauskas sako, jog sėkmė dažniau aplanko tuos, kurie dirbdami jaučia malonumą: „Būtų labai smagu, jei kiekvienas žmogus galėtų dirbti tą darbą, kurį jis nori dirbti ir kuris jį džiugina. Šiuo atveju man pasisekė, nes aš darau tai, kas suteikia man džiaugsmą. Bet tai nėra kažkokia saviveikla, nes už tai gaunu pinigus. Kuriant laidas daug vietos paliekama saviraiškai, nėra apibrėžtų rėmų, niekas per daug nesikiša į mano laidos turinį. Tad galiu drąsiai teigti, jog mano veikloje malonumas ir darbas yra suderinti dalykai.”

Netrukus Lietuvos kino teatrus pasieksiantį pirmąjį nepriklausomos Lietuvos kompiuterinės animacijos kino filmą visai šeimai „Gustavo nuotykiai” galės išvysti ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Filmo premjeros jau numatytos Londone, Helsingborge, Kopenhagoje, Veljė, Čikagoje ir kituose miestuose.

Jaukioje sodyboje Vinciūniškėse su šeima gyvenantis Audrius Rakauskas, atidėjęs darbus, nusiėmęs savo žinomų personažų kaukes, su laidos „Tapatybė.LT” kūrėjais kalbasi apie daug ką. Viena iš pokalbio temų – emigracija ir lietuviškoji tapatybė.

Daug metų LRT televizijoje dirbantis vedėjas prisipažino, kad draugų ir pažįstamų prašo nevadinti jo Gustavu, nes realiame gyvenime savęs su kuriamais personažais netapatina. Skirtingai nuo savo laidų herojų, džiuginančių žiūrovus švelniu humoru, gyvenime Audrius yra rimtai nusiteikęs žmogus, turintis originalų ir kritišką požiūrį į mus supantį pasaulį bei kartais jaučiantis širdgėlą dėl paprastų žmonių likimų.

Nors A. Rakauskas neturi asmeninės emigracijos patirties ir migruoja jis tik po savo sukurto animacinio herojaus pasaulį, visgi dešimtmečius stebėdamas tautiečių situaciją ir nagrinėdamas emigracijos priežastis, Audrius neslepia turįs nemažai karčių žodžių tiems, kurie į šį reiškinį bei jo mastus žvelgia primityviai. Pasak Audriaus, jei net vyresnio amžiaus žmonės išvyksta iš Lietuvos, tai parodo, kad šalis nesivysto ir stovi vietoje.

„Daugelis žmonių išvažiavo dėl to, kad elementariai išgyventų. Pažįstu žmones, kurie emigravo tikrai ne savo noru ir be jokio džiugesio. Išvykimas jiems buvo vienintelė išeitis. Nežinau, kam iš tų žmonių, kuriuos pažinojau, buvo didelis džiaugsmas išvykti į svetimą šalį, kurioje reikėjo prisitaikyti. Ir nelengvas kelias buvo tai padaryti. Ir kalbą reikėjo išmokti, o juk ne visi yra gabūs kalboms”, – kalba žurnalistas.

Audrius sako nepritariantis nuomonei, jog iš tėvynės išvyko vien tinginiai: „Iš Lietuvos išvyko daugybė žmonių, kurie ten dirba, uždirba pinigus, kurie galbūt net išlaiko Lietuvoje gyvenančius savo giminaičius. Jeigu nebūtų buvę realios galimybės išvykti, tai taip susiklosčius įvykiams mums būtų grėsęs didelis socialinis sprogimas ir pasekmės būtų buvusios tikrai labai liūdnos.”

„Tapatybė.LT” – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23:30 val. Lietuvos laiku, 21:30 val. Londono laiku, 16:30 val. Niujorko laiku. Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.