Viename Rytų Austrijos vaikų darželių – spengianti tyla. Jokio vaikų krykštavimo žaidimų aikštelėje. Būtent lauke ir įvyko tragedija. Vaikų darželio grupė išėjo į lauką žaisti ir penkiametis prapuolė. Berniukas nepastebėtas nuklydo į pievą. Dvi auklėtojos iš akių jį pametė, kai šis, nubėgęs už kalvelės, nuklydo dar pusė kilometro ir įbėgo pro vartus į svetimą valdą.

Buvo svarbu kuo greičiau suorganizuoti bent psichologinę pagalbą. Mes visi – šiame košmare.

„Vakar vidurdienį gavome skubų skambutį, kad dingo penkiametis. Iš karto buvo pradėta paieškos operacija. Dirbo pareigūnai, tarnybinis šuo ir dronai, kad kuo greičiau rastų vaiką“, – komentavo situaciją policijos atstovas Helmutas Marbanas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tik po pusantros valandos pradingėlį aptiko šeimininkai tvenkinyje be sąmonės. Pradėjo gaivinti, išgelbėti nepavyko. Nuskraidintas sraigtasparniu ligoninėje berniukas mirė. Sukrėstas visas Matersburgo miestelis, turintis pusaštunto tūkstančio gyventojų. Pagal dydį – kaip lietuviškoji Kelmė. Kaip viduryje dienos praganytas vaikas? Ir dar turintis autizmo spektro sutrikimą.

„Nėra gerai. Buvo svarbu kuo greičiau suorganizuoti bent psichologinę pagalbą. Mes visi – šiame košmare“, – sunkiai rinko žodžius Matersburgo merė Claudia Schlager.

Policija pradėjo tyrimą. Tyrimą atlieka ir Austrijos vaikų darželių inspektorius, ar būta nepriežiūros.

Negausi statistika

Pastarųjų dienų žinia apie nederamą auklėtojų elgesį vaikų darželyje privertė sunerimti kone kiekvieną savo mažylį dienai paliekantį profesionalų globoje. Ar galime jaustis ramūs?

Į pranešimus apie galimą smurtą vaikų darželiuose reaguojama labai prieštaringai – nuo absoliutaus smurtautojomis paskelbtų auklėtojų pasmerkimo iki kritikos į perdėtą, hiperbolizuotą galimą smurtą patyrusių vaikų tėvų reakciją.

"Tokio pobūdžio pranešimų, kai darželio darbuotojai galbūt smurtauja prieš vaikus, penkerių metų laikotarpiu buvo keturi. Ne visais šiais atvejais buvo naudojamas būtent fizinis smurtas. Buvo įtariamas ir kitų smurto formų naudojimas. Dėl visų jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai", – pastebėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė.

Vedėja paaiškino, kodėl negalėtų pasakyti, kuo baigėsi ikiteisminiai tyrimai, net jei jie pasiekė teismą. Esą vaiko įstatyminiai atstovai, dažniausiai tėvai, dalyvauja ikiteisminiame tyrime, todėl ne visais atvejais Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiekia informaciją apie tyrimo baigtį ir rezultatus.

Pastebėjo ne vienas

Dėl praėjusią savaitę nuskambėjusio atvejo vaikų darželyje "Šnekutis" devyni tėvai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jie atkreipė dėmesį, kad pakito jų atžalų elgesys: vaikai pradėjo nebenorėti eiti į darželį, tapo baikštūs ir irzlūs, pradėjo keistai reaguoti, pavyzdžiui, netyčia išpylę namuose iš puodelio kokį nors gėrimą. Pradėjus aiškintis tokio jų pasikeitimo priežastis, mažamečiai ėmė pasakoti apie darželio auklėtojos elgesį.

Esą ji trankė vaikams per rankas, ėmė už kaklo ir kitais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą bei naudojo psichologinę prievartą: neleisdavo vaikų pietų miego metu į tualetą, o kai šie prisišlapindavo, bausdavo. Viena iš bausmių už nepaklusnumą buvo mažamečių uždarymas į atskirą patalpą. Tėvų skundus apie galimą auklėtojų smurtą vainikuoja žinia, esą mažyliai buvo rišami lipnia juostele.

Prieš metus mažųjų darželių lankytojų tėvus Kaune sukrėtė  baisi žinia – viename darželyje raminamaisiais vaistais apsinuodijo dvejų metukų berniukas. Negana to, per kratą trijų darželio darbuotojų rankinėse rastas didelis kiekis vaistų. Ir jie priklauso tai pačiai psichotropinių vaistų grupei, kuriais apsinuodijo berniukas.

Negali būti atmetamaprielaida, kad kartais auklėtojoms nepakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo dirbti su vaikais.

Manipuliacija raminamaisiais

Šokiruojantis praėjusių metų spalio mėnesio įvykis vaikų darželyje "Bitutė" netrukus turėtų pasiekti teismą. Įtarimai raminamųjų vaistų sugirdymu mažamečiui pareikšti auklėtojos padėjėjai. Dvejų metukų mažylio mama tikino, kad atėjusi pasiimti sūnaus iš darželio apstulbo: berniukas buvo vangus ir mieguistas, vos pastovėjo ant kojų.

Moteris sūnų nuvežė į ligoninę. Paaiškėjo, kad vaikas apsinuodijo raminamaisiais vaistais. Berniuko motina neabejojo, kad jos sūnui psichotropiniai vaistai sugirdyti darželyje. Mat jos sūnus yra judrus ir auklėtojos esą dėl to jį galėjo mėginti užmigdyti raminamaisiais vaistais.

Berniuko motina pasakoja, kad po darželio sūnus ne kartą atrodė mieguistas. Kauno klinikose berniukui buvo prijungta lašelinė, skysčiai lašinti visą naktį. Vaikas atsigavo tik kitą dieną. Ir nors per kratas net trijų darželio darbuotojų rankinėse buvo rasta tos pačios grupės raminamųjų vaistų, kaip ir mažylio organizme, auklėtojos padėjėja neigia pasielgusi nederamai.

Atsakymų tikimasi šią istoriją nagrinėjant teisme. "Ikiteisminis tyrimas baigtas. Šiuo metu susipažįstama su byla. Kaip greitai byla bus perduota nagrinėti teismui, priklausys nuo to, ar bus atsiliepimai ir kokie jie bus", – paaiškino ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Renata Oželienė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atlikta daugybė ekspertizių. Tikėtina, kad teismo proceso metu jos padės atsakyti, kaip atsitiko, kad vaiko organizme rasta raminamųjų vaistų pėdsakų, kodėl darželio darbuotojų rankinėse būta raminamųjų.

Linkę nutylėti

Tai tik keli viešumą pasiekę atvejai. Jų tyrimuose taškas nėra padėtas, todėl negalima teigti, kad tai tikrai buvo, arba neigti, kad nebuvo – mamos ir tėvai suklydo. Privačiuose pokalbiuose girdėti pasakojimų apie keistus vaikų darželių darbuotojų bendravimo ypatumus, tačiau stengiamasi, kad tai liktų už storų įstaigos sienų.

"Darželių administracija galėtų jautriau reaguoti į tėvų nusiskundimus ir turėtų nedelsiant imtis priemonių juos sprendžiant. Turi būti užtikrintas atviras dialogas tarp įstaigos administracijos, vaikų tėvų ir darbuotojų. Tėvai taip pat turėtų kalbėtis su kitais grupės vaikų tėvais, dalytis savo pastebėjimais, būti atidūs mažylių elgesio pokyčiams", – pastebi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Neretai vaikų darželio administracija išties gilinasi į keblias situacijas, sprendžia ir ieško palankiausių išeičių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai siekiama blogybę užspausti tylėjimu.

Tėvai taip pat baiminasi, kas bus, jei nepasitvirtins jų pastebėjimai arba netinkamai bus sureaguota? Kokia garantija, kad pasiskundusių tėvų vaikas netaps atpirkimo ožiu?

Reikalavimus atitinka

Kadaise išgirstas vienos mamos juokelis, kad "patikėjo vaikelį valstybei, ir ramu", šiame kontekste įgauna visai kitą prasmę. Kam iš tikrųjų patikime mažiausius mūsų valstybės piliečius? Ar pakanka popieriuose išrašytų ugdymo programų?

Ką galėtų liudyti darželio darbuotojų rankinėse rasti raminamieji vaistai, kurių įsigyti galima tik su gydytojo receptu? Nuo ligos nesame apdraustas nė vienas. Ir toli gražu ne visomis ligomis sergantys žmonės turi gydytis stacionariai ar ambulatoriškai. Tačiau tikrai ne kiekviena diagnozė galėtų būti palankiai vertinama dirbant su vaikais.

Kauno darželių steigėjas yra miesto savivaldybė. Tačiau, kalbant apie ugdymo įstaigų darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, viską apibrėžia valstybės patvirtinti teisės aktai.

"Asmenys, norintys įsidarbinti ar jau dirbantys privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to, kokios srities darbuotojai jie yra. Įsidarbindamas asmuo pateikia Asmens medicininę knygelę arba privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą darbui", – nurodė Kauno savivaldybės atstovai.

Sveikatos pažymą išduoda šeimos gydytojas. Privalomi tik dviejų sričių specialistų vertinimai – dėl tuberkuliozės ir ginekologo palaiminimas. Ugdymo įstaigos direktorius, gavęs darbuotojo pažymą, pasirašytą šeimos gydytojo, kvestionuoti jos turinio negali.

Dėmesys psichikai

Šeimos gydytojo įrašas, kad esi sveikas ir dirbti gali, atveria ugdymo įstaigos duris. Pagal šiandien galiojančius reikalavimus nereikia jokių psichinės sveikatos patikrų.

Galų gale receptą raminamiesiems juk išrašo šeimos gydytojas. Tas pats šeimos gydytojas pacientui išrašo siuntimą pas psichikos ligų specialistus. Paskui tas pats šeimos gydytojas išrašo sveikatos pažymą, liudijančią, kad asmuo gali dirbti su vaikais. Ir jis greičiausiai teisus, nes įrašas apie psichinę sveikatą nėra privalomas.

Vaiko teisių atstovai tiki, kad dažniausiai su vaikais dirbantiems asmenims pakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo, tačiau visada pasitaiko ir nemalonių išimčių. "Negali būti atmetama prielaida, kad kartais auklėtojoms nepakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo dirbti su vaikais, taip pat dėl asmeninių savybių, emocinio nuovargio, negebėjimo panaudoti tinkamas drausminimo priemones", – neslėpė E.Andriuškienė.

Komentaras

Virginijus Mažeika

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas

Pati didžiausia problema, kad Kauno mieste, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta specialistų. Nesant norinčių užimti laisvas auklėtojų pareigas, nėra galimybės rinktis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

Vaikų darželių darbuotojams pareigą kelti kvalifikaciją numato teisės aktai. Taip pat jie yra nuolat siunčiami į mokymus, susijusius su vaikų gerove: Švietimo skyrius yra parengęs Mokinių netinkamo elgesio problemų sprendimo ir Krizių ar krizinio įvykio ugdymo įstaigoje valdymo eigų schemas.

Esant skubiam įvykiui Kauno miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų komanda vyksta į įstaigą ir reaguoja pagal situaciją. Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centre nuolatos vyksta metodiniai mokymai pedagogams. Todėl teigti, kad dirbančių ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų kvalifikacija nėra pakankama, vienareikšmiškai negalima.

Turėtų būti peržiūrėta ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų kasmetinio vertinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų psichologiniam pasirengimui, vaikų drausminimo metodų taikymui ir pan.

Svarbus ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių pagalbos specialistų, psichologų vaidmuo. Šie asmenys turi būti pasirengę nedelsdami reaguoti į tėvų pranešimus, skubiai teikti tiek individualią pagalbą, tiek grupines konsultacijas vaikams, galbūt patyrusiems smurtą ar patekusiems į kritines situacijas.

Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas. Tikimės, kad savivaldybės rodomas dėmesys leis padidinti šios profesijos patrauklumą ir paskatins daugiau žmonių rinktis šią profesiją. Juolab, kad auklėtojų poreikis Vilniuje yra ypač didelis ir artimiausiais metais tikrai nemažės“, - sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vidutinis mažuosius vilniečius prižiūrinčios auklėtojos atlyginimas, atsižvelgiant į jos pedagoginio darbo stažą bei kvalifikacinę klasę, iki šiol siekė 640 eurų iki mokesčių arba maždaug 513 eurų, atskaičius mokesčius. Nuo liepos padidinus darželių auklėtojų atlyginimą 150 eurų, auklėtojos uždirbs maždaug 616 eurų, atskaičius mokesčius. Tam iš miesto biudžeto šiemet bus skirta virš 2,2 mln. eurų.

Be to, Vilniaus savivaldybė nusprendė padidinti etatų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Nuo rugsėjo bus įsteigti 856 nauji  auklėtojų etatai, tad visų darželių grupėse dirbs net 3 ikimokyklinio ugdymo specialistai, kurie galės skirti dar daugiau dėmesio vaikų ugdymui, aktyviau užsiims jų lavinimu ir laisvalaikiu.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojoms atlyginimai Vilniuje nebuvo didinami jau daug metų. Kaip ilgalaikės strategijos dalis, artimiausiu metu bus peržiūrimi ir didinami darželių pagalbinio personalo bei vadovų atlyginimai.

Susirgusią auklėtoją turėtų pavaduoti kita auklėtoja, o ne keletas nuolat besikeičiančių darželio darbuotojų. Juolab vaikų neturėtų prižiūrėti kitų pareigybių darbuotojai – seselė ar logopedė, sako Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo organizavimo poskyrio vyr. specialistė Audronė Bukmanaitė.

Portalui LRT.lt parašiusi vieno laikinosios sostinės darželio auklėtoja Danutė teiraujasi, kodėl susirgus kolegei jos nepavaduoja kita auklėtoja.

„Dirbu auklėtoja darželyje ir norėčiau sužinoti, kodėl susirgus kolegei, kuri grupėje dirba etatu, ji yra nepavaduojama, o į grupę ateina kitos auklėtojos arba seselė, logopedė, fizinio lavinimo specialistė prižiūrėti vaikus po 25 minutes, nors taip pat tuo metu turi dirbti. Ar nebeliko pavadavimo? Kur keliauja tie pinigėliai, juk „Sodra“ moka už nedarbingumo lapelį, o mums išdėlioja laiką taip, kad sekundes ir minutes dalijamės net keturiese“, – rašo portalo LRT.lt skaitytoja.

Išgirdusi šios moters skundus Kauno miesto savivaldybės darbuotoja A. Bukmanaitė pripažįsta, kad tokia praktika nėra gera, o kitų pareigybių darbuotojai esą neturėtų dirbti tokio darbo, nebent jie turi atitinkamą išsilavinimą arba nėra kam pavaduoti nesančios auklėtojos. „Iš skundo galima spėti, kad ši pedagogė norėjo pavaduoti ir jai neleido. Tuomet taip neturėtų būti“, – tikina specialistė.

Pasak savivaldybės darbuotojos, susirgusią auklėtoją turėtų pavaduoti kitas žmogus. „Seselė ar logopedė – tai ne auklėtojos. Turi ateiti specialistas ir kiekvienas turi dirbti savo darbą. [...] Galime pasidžiaugti, kad dauguma Kauno darželių pedagogų dirba pilnu darbo krūviu, tačiau ne visi. Tad kodėl nesudarius terminuotos darbo sutarties ir neleidus kitai auklėtojai, kai viena serga, uždirbti daugiau? Vaikai turi būti ugdomi, nes darželis yra ne tik globos, bet ir ugdymo įstaiga“, – sako A. Bukmanaitė.

Specialistė pirmiausia moteriai pataria problemas aptarti darbovietėje su vadovu ir išklausyti jo argumentus. „Vadovams taip pat nėra lengva, ypač kai pritrūksta lėšų darbuotojų atlyginimams, o pedagogai galbūt neturi kai kurios informacijos ir padaro savo išvadas. Tad situaciją reikėtų aiškintis vietoje, o jei nepavyksta sutarti, mūsų skyrius turi savo teisininką, kuris nemokamai konsultuoja tiek vadovus, tiek pedagogus panašiais klausimais“, – siūlo A. Bukmanaitė.