Prieš kiek daugiau nei metus iš šios vietos jau buvo nukeltos skulptūros sovietų kariams, jas Vilniaus tarybos sprendimu nutarta mažiausiai 20-čiai metų perduoti eksponuoti Grūto parkui.

„Kartu taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui išlaikyti paminklo komponavimo schemą ir Antakalnio kapinėse išmontuoti ir likusius postamentą bei aukurą, kurie, komisijos teigimu, yra neatsiejama paminklo dalis“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

„Atlikus postamento ir aukuro išmontavimo Antakalnio kapinėse darbus, visi kompozicijos elementai bus išvežti į Grūto parką“, – teigė jis.

Darbus už maždaug 71 tūkst. eurų turėtų atlikti įmonė „LB Construction“, ji laimėjo „Grindos“ skelbtą konkursą.

Kaip BNS nurodė savivaldybės įmonė, sutartis pasirašyta sausio viduryje, postamentas ir aukuras turi būti nukelti per keturias savaites.

Demontuoti sovietų kariams atminti skirtas stelas Vilniaus valdžia nusprendė 2022 metais birželį, Kultūros paveldo departamentui pakeitus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo kriterijus. Toks žingsnis žengtas po Rusijos invazijos į Ukrainą šalies savivaldybėms siekiant atsisakyti okupacinių simbolių.

Sprendimas dėl stelų Antakalnio kapinėse buvo apskųstas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jos yra taikomos iki šiol.

Laikinųjų priemonių komiteto prašė „etniniais rusais“ prisistatę pareiškėjai, tarp jų – Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje figūruojantis Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.

Visgi nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių, stelos buvo nukeltos. Šį sprendimą Teisingumo ministerija ir Vilniaus savivaldybė argumentavo tuo, jog Jungtinių Tautų komitetas buvo suklaidintas.

Stelos šiuo metu yra saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.

Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovas Tomas Ambrozaitis naują visai šeimai skirtą programą patikėjo parengti dirigentei Dovilei Kirdaitei, kuri yra šio kolektyvo chormeisterė.

Ji choro dirigentės profesiją įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mokslus tęsė Briuselio karališkojoje konservatorijoje, stažavosi garsiausiame Briuselio operos teatre „La Monnaie De Munt“.

Dar studijuodama ji dainavo choruose „Jauna muzika“, „Brevis“, „Draugiški projektai“, vadovavimo patirties sėmėsi chore „Ugnelė“.

Dirigentė atskleidžia, ko gali tikėtis klausytojai: „Koncertas bus nepaprastai gražus savo tekstų gilumu ir jautrumu, o muzikinė programos dalis kupina netikėtumų. Galime atskleisti, kad žiūrovai taps kūrinių dalimi ir bus kviečiami prisijungti dainuoti ir ploti ritmus kartu.“

Greta improvizacijų nuskambės kūriniai, kuriuos parašė kompozitoriai Anders Edenroth, Billy Steinberg, George David Weiss ir kiti.

„Kūriniai nustebins savo ritmais ir spalvomis, kurias padės kurti ne tik žiūrovai, nuostabaus balso solistė R. Narsajeva, bet ir puikus džiazo pianistas M. Putna“, – teigė D. Kirdaitė.

Džiazo vokalistė R. Narsajeva atvirauja, kad studijuodama Klaipėdoje turėjo svajonę padainuoti su choru „Aukuras“.

„Sugrįžimas į savo muzikinį lopšį kupinas sentimentų ir gražių jausmų. Į programą norėjosi sudėti prasmingiausius žodžius, švelniausius jausmus ir, žinoma, žmonių draugystę“, – pasakojo koncerto atlikėja.

Įvairių džiazo konkursų laureatė taip pat yra miuziklų „Eglė žalčių karalienė“ ir „(ne)Laimingi žmonės“ meno vadovė, jos balsas skamba muzikos albumuose, kuriuos įrašė su krikščioniška šlovinimo grupe „Iš arčiau“ ir pasaulinio garso atlikėja Sheila Ray Charles.

Savo veikloje dainininkė praktikuoja Bobby Mc Ferrino įkvėptus publiką įtraukiančius dainų ratus: „Taip nešu žinią, kad muzika gydo, džiugina ir ją gali atlikti kiekvienas.“

Klaipėdos choras „Aukuras“, įkurtas 1993 metais, praėjusį rudenį pradėjo naują kūrybinės veiklos etapą – choro meno vadovu tapo T. Ambrozaitis. Jis teigė, kad ankstesnių programų panoramoje choras turėjo nemažai patirties atlikdamas džiazines kompozicijas arba aranžuotes chorui.

„Šiame koncerte ne tik mėgausimės muzikos klausymu ir atlikimu, bet ir kiekvienas mūsų tapsime muzikos kūrėjais,“ – apie vasarą kviesiantį džiazuojančio choro renginį visai šeimai pasakojo R. Narsajeva.

Iš chorinių kūrinių lobyno

Ši koncertinė programa pirmiausia primins apie turtingą Lietuvos chorinių kūrinių repertuarą. Liturginio turinio kūrinių tradicijai šįkart atstovaus dvi asmenybės, kurių gyvenimus skiria 100 metų, tačiau kūryboje galima atrasti bendrų taškų. Tai profesionaliajai lietuvių muzikos kultūrai pamatus padėjęs J. Naujalis ir populiarus šių laikų chorinės muzikos elito atstovas V. Augustinas.

J. Naujalis yra sukūręs maždaug 150 bažnytinių kūrinių, tarp jų – daug muzikos chorui. Įdomu, kad neseniai buvo atrasta daug iki šiol nepažintos J. Naujalio muzikos, skirtos mišriam ir vyrų chorams, todėl prieš metus pasirodė naujas kompozitoriaus kūrinių rinkinys. Pasipildė ir motetų sąrašas: anksčiau manyta, kad jis buvo sukūręs 20 motetų, tačiau buvo atrasti dar 29. Šiame koncerte suskambės keli mišriam chorui skirti motetai.

Pagrindinis opusas – oratorija

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius, choro dirigentas ir pedagogas V. Augustinas labiausiai vertinamas už chorinę kūrybą, kuri dažnai atliekama jo vadovaujamo choro „Jauna muzika“ ir skamba visame pasaulyje. Jis, kaip ir J. Naujalis, į savo muziką dažnai įtraukia lietuvių liaudies dainas ir liturginį lotynišką tekstą. Tarp svarbiausių kompozitoriaus kūrinių – šiame koncerte skambėsiantis „Hymne à Saint Martin“.

Pagrindinis ir koncerto pavadinimą pasufleravęs kūrinys – prancūzų romantizmo epochos kūrėjo Th. Dubois oratorija „Paskutiniai septyni Kristaus žodžiai“. Kartu su Klaipėdos choru „Aukuras“ ją atliks solistai R. Petrauskaitė, T. Jakas ir F. Abbasabadi. Visi jie yra aktyvūs Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyviai, dažnai kuria vaidmenis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose.

Tradicija per muziką išsakyti paskutinius Kristaus žodžius turi ilgą istoriją. Tai įkvėpė ir kompozitoriaus Josepho Haydno kūrinį, tačiau masyvų chorinį opusą pirmasis parašė būtent Th. Dubois. Jis buvo žymus Paryžiaus vargonininkas, kompozitorius ir pedagogas, kurio žymiausias mokinys – Camile’is Saint-Saens’as. T. Dubois yra parašęs operų, baletą, mišių, oratorijų, kūrinių orkestrui, chorui, vargonams.

Kūrybinės veiklos 30-metis

Klaipėdos choras „Aukuras“ šių metų pabaigoje minės 30 kūrybinės veiklos metų jubiliejų. Choras susibūrė 1993 m. choro dirigentų Alfonso Vildžiūno ir Vladimiro Konstantinovo iniciatyva. Nuo 1996 iki 2022 m. jam vadovavo A. Vildžiūnas.

Pernai rudenį choro meno vadovo pareigas pradėjo eiti T. Ambrozaitis. Jis aktyviai puoselėja Klaipėdos chorinę kultūrą, taip pat vadovaudamas Klaipėdos berniukų ir jaunuolių chorui „Gintarėlis“. T. Ambrozaitis puikiai valdo ir orkestrą – dirba vyriausiuoju dirigentu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Choro dirigavimo jis mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, vėliau studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo meno licenciato laipsnį ir magistro laipsniu baigė simfoninio ir operinio dirigavimo studijas.

Koncertas „Septyni Kristaus žodžiai“ Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė įvyks kovo 1 d. 18.30 val.

Koncertas vyks vasario 16 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4).

Šiame koncerte kasmet dalyvauja Klaipėdos geriausi vaikų ir jaunimo chorai, vokaliniai ansambliai bei instrumentalistai – tarptautinių ir šalies konkursų laureatai.

1990-aisiais šis renginys buvo pavadintas „Lietuvos atgimimo dainomis“. Pirmąkart švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną įvyko pirmasis koncertas, tapęs miesto vaikų kūrybos, ansamblių bei solistų kasmetine tradicija, kuri tęsiama iki šiol.

Kiek vėliau šis koncertas buvo pavadintas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, nes taikliausiai atspindi meilę gimtajam kraštui – koncerto pagrindinę mintį – vaikai dainuoja Lietuvai.

Šiemet koncerte publika išgirs du geriausius Klaipėdos vaikų ir jaunimo chorus – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų chorą (vadovas Arvydas Girdzijauskas) ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių chorą „Gintarėlis“ (vadovas Tomas Ambrozaitis).

Be šių kolektyvų, pasirodys puikūs solistai, jaunieji pianistai, įvairių instrumentų duetai, akordeonistų ansamblis, tautinių instrumentų orkestrą „Šaltinis“, vokalinis ansamblis „Vocalis“, dainos studija „Keberiokšt“. Jie atstovaus Stasio Šimkaus konservatorijai, Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloms, karalienės Luizės jaunimo centrui.

Koncerto vedėjai – Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniai Deimantė Motiejūnaitė ir Simas Martinkus.

Įėjimas į koncertą – nemokamas.

Estradoje prie Klaipėdos koncertų salės vykstančiame renginyje kartu su klaipėdiečiais muzikais pasirodys pripažintas miuziklo žanro specialistas –  dirigentas Derekas Barnesas (Jungtinė Karalystė). Klaipėdos choro „Aukuras“ atliekamiems kūriniams pritars Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas, pučiamųjų ir ritmo grupės. Koncertui specialiai sukurtos žinomų miuziklų fragmentų aranžuotės minėtai atlikėjų sudėčiai, tad muzika, kurią parašė Andrew Lloydas Webberis, Leonardas Bernsteinas, George‘as Gershwinas ir kiti, suskambės visiškai naujai!

Miuziklo pradininkai amerikiečiai prieš beveik šimtą metų pasirinko jiems priimtiną kalbėjimo būdą: lengvai suvokiama forma prabilti apie rimtus dalykus. Nors miuzikle svarbiausios yra melodingos dainos bei šokio scenos, tačiau neretai libretai atspindi rimtas socialines ir politines temas. Žanras ypatingas dar ir tuo, kad apjungia muziką, teatrą ir choreografiją, o atlikėjams keliami itin aukšti reikalavimai – jie turi būti puikūs dainininkai, aktoriai ir šokėjai viename asmenyje! Žiūrovai visame pasaulyje eina iš proto dėl scenos talentų, o klausydamiesi miuziklų muzikos patys įsivaizduoja save Brodvėjaus šlovės spinduliuose.

Derekas Barnesas yra laikomas pasaulinio lygio miuziklo žanro specialistu, aktyviai besireiškiančiu dirigento, kompozitoriaus, vokalo pedagogo, dainininko amplua. Šio koncerto priešistorė – jo vesti meistriškumo kursai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete, kuriame jau rengiami ir miuziklo atlikėjai. Juose apsilankę keli choro „Aukuras“ artistai buvo sužavėti D. Barneso profesionalumu ir panoro, kad dirigentas su jais paruoštų ir atliktų populiariausių miuziklų programą. Šiai idėjai įgyvendinti reikėjo žinomą muziką pritaikyti specialiai šio koncerto sudėčiai. „Vestsaido istorija“, „Porgis ir Besė“, „Boni ir Klaidas“, „Svynis Todas“, „Smuikininkas ant stogo“ – šių ir kitų miuziklų melodijas  atpažinsite Karolio Žioltikovo sukurtose aranžuotėse.

Alfonso Vildžiūno vadovaujamo Klaipėdos choro „Aukuras“ atliekami kūriniai skamba įvairaus pobūdžio muzikiniuose renginiuose – nuo sakralinės rimties iki populiarios muzikos koncertų, tokių, kaip šis „Miuziklų vakaras“. Profesionalai vertina turtingą ir sodrų choro skambesį, gerą intonaciją bei dėmesį moderniems, techniškai sudėtingiems kūriniams, kuriuos jis atlieka su dideliu entuziazmu. „Aukuras“ yra keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas. Jo koncertinėje biografijoje – šimtai koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir Tailande, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, daugelyje Europos šalių.

Miuziklų muzikos įspūdį sustiprins gausi chorui pritarsianti instrumentalistų grupė. Tai Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas: Rimantė Agintaitė (I smuikas), Angelė Čiuberkienė (II smuikas), Auksė Kaziukaitienė (altas), Jurgis Karbauskas (violončelė), taip pat  Kęstutis Sova (saksofonas), Dmitirj Levencov (trimitas), Antanas Mileris (klarnetas), Valdas Surdokas (trombonas), Viačeslavas Krasnopiorovas (mušamieji), Aleksej Morozov (bosinė gitara), Vaidotas Rukas (elektrinė gitara) ir Martynas Šaulys (klavišiniai instrumentai).

Kurta konkursams

Ją sudaręs ir diriguosiantis šio choro meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas pasakojo: „Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos chorai aktyviai dalyvaudavo tarptautiniuose chorų konkursuose. Į jų programas reikėdavo įtraukti šiuolaikinius savo šalies kompozitorių kūrinius. Lietuvos kompozitoriai – Jonas Tamulionis, Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas ir kiti – tuo laikotarpiu kūrė nemažai chorinės muzikos. Kompozicijos, kuriamos chorų konkursams, yra gana sudėtingos, ne visiems chorams įmanoma jas atlikti, todėl po kurio laiko jos užsimiršo. Tačiau tai yra chorinės muzikos pakilimo kūriniai, kurie verti, kad būtų prisiminti ir skambėtų koncertų salėse.“

Klaipėdos koncertų salėje reziduojantis choras „Aukuras“ susikūrė 1993 m. Choras yra 14-os tarptautinių konkursų laureatas. Dauguma šių konkursų buvo laimėti minėtu laikotarpiu, kuris sutapo su pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais ir pasižymėjo svariais tiek chorinės muzikos kūrybos, tiek atlikimo pasiekimais tarptautiniu mastu.

Lietuvių kompozitorių kūryba yra vienas prioritetinių „Aukuro“ repertuaro formavimo aspektų. Dalis koncerte skambėsiančių kūrinių įrašyti choro kompaktinėje plokštelėje, kuri buvo išleista 2005 m.

Virtuoziški, efektingi

Gausiai šiuolaikinės lietuviškos chorinės muzikos aruodą užpildo J.Tamulionio kūrybos derlius, kuriame yra net 159 kūriniai. Jis daug rašo ne tik lietuvių ar lotynų kalbomis, bet ir ispaniškai. Virtuoziški, efektingi, linksmi ir dažnai labai greiti konkursiniai jo opusai chorams tapo autoriaus vizitine kortele. Kita vertus, kompozitorius stengiasi nenukrypti nuo aukso vidurio, jo žodžiais tariant, „nei padauginant sacharino, nei pasmerkiant nesugrojamą ar neišklausomą muziką dūlėti stalčiuje“.

„Aukuras“ koncerte atliks J.Tamulionio kūrinius „Ite, musica est!“ ir „Namų psalmės“, kurių tekstų autorius – garsus lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius.

Žymaus choro dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo V.Miškinio kūrybos sąraše – net 160 kompozicijų įvairių sudėčių chorams. Nemažą jo kūrybos dalį sudaro dainos vaikams – tam turėjo įtakos ilgametis V.Miškinio darbas su „Ąžuoliuko“ choru.

„Aukuro“ programoje suskambės viena žinomiausių V.Miškinio chorinių kompozicijų „Cantate Domino“. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kur ją atlieka įvairių šalių choriniai kolektyvai.

Gausi ir įvairi A.Martinaičio chorinė kūryba. Didžioji jos dalis sukurta pagal kompozitoriaus brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio arba Šventojo rašto tekstus. Lietuviško folkloro intonacijos, paprastos, bet raiškios melodijos puikiai perteikia poetinį vaizdinių grožį ir prasmių gelmę. „Aukuro“ interpretuojamas skambės A. Martinaičio kūrinys „Sanctus“.

Prisijungs „Trimitatis“

N.Sinkevičiūtė savo choriniais opusais dažnai išplečia žanro ribas, smulkias miniatiūras jungdama į ciklus, kurdama minispektaklius su individualizuotomis choristų partijomis. Koncerte bus atlikti du jos kūriniai: „Carpe diem“, kurio tekstui autorė panaudojo lotyniškas sentencijas, ir kompozicija „Žydi akmenys ir medžiai“, parašyta pagal Vlado Braziūno eiles.

Atlikėjų ir klausytojų pamėgtoje V.Augustino chorinėje kūryboje dominuoja terciniai sąskambiai, ritmika ir melodika glaudžiai susijusi su teksto fonetika ir semantika. Ypač subtilūs ir prasmingi yra šio kūrėjo opusai, parašyti pagal lietuvių liaudies dainų tekstus ar liaudies dainų melodijų motyvais. Vienas tokios kūrybos pavyzdžių – originali jo chorinė kompozicija „Treputė martela“, kuri bus atlikta koncerte. Suskambės ir V.Augustino „Sonetas“ („Tu man graži kaip vasaros diena“). Pagal W.Shakespeare’o tekstą sukurto „Soneto“ premjerą prieš kelerius metus Klaipėdos kariliono festivalyje taip pat dainavo „Aukuras“, diriguojamas autoriaus.

Paskutinę minutę į koncerto programą buvo įtrauktas Jeronimo Kačinsko „Beržas“ ir Donato Zakaro „Vakar ir visados“. Atliekant kelis kūrinius, chorui pritars liaudies instrumentų orkestro „Trimitatis“ instrumentinė grupė (vadovas Anatolijus Tumanovas).

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Tiek šis, tiek kiti kompozitoriaus kūriniai yra dažnai atliekami visame pasaulyje. Išsiskiriantys užburiančia garsų harmonija, dainingumu, J.Rutterio opusai remiasi geriausiomis prancūzų ir anglų chorinės muzikos tradicijomis.

„Requiem“ – vienas populiariausių ir gražiausių kompozitoriaus darbų. Ši septynių tradicinių dalių sakralinė kompozicija įkvėpta krikščioniškojo tikėjimo apie mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai viltinga kelionė iš tamsos į šviesą.

Klaipėdos koncertų salėje reziduojantis choras „Aukuras“ yra aktyvus ir Klaipėdos, ir visos Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis. Jo repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulietinė muzika, džiazo kompozicijos ir spiričiuelių aranžuotės, edukacinės programos. 2021 m. vasarą choras dalyvavo atliekant operą „Neringa“ „Kuršių nerijos“ festivalyje Juodkrantėje.

Spalio 30 d. 18 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyks šv. mišios, o iškart po jų 19 val. – Klaipėdos choro „Aukuras“ koncertas. Dalyvaus sopranas Erika Gaučiūtė, pianistė Vaiva Purlytė.

Šis choras po trejų metų pasitiks 30 metų kūrybinės veiklos sukaktį. „Aukuro“ choristų balsai jau skambėjo beveik visuose pasaulio žemynuose.

Kartu su „Aukuru“ klausytojai sklaidys Baltijos regiono šalyse gyvenančių šiuolaikinių kūrėjų muzikos puslapius, įsiklausydami į sąskambių grožį, teksto prasmę, stabtelėdami pasigrožėti atlikimo niuansais. Tai bus chorinės lenkų autorių Paveło Łukaszewskio, Andrzejaus Koszewskio kompozicijos, kurios, pasak A. Vildžiūno, Klaipėdoje dar nebuvo atliktos.

Thomas Jennefeltas yra vienas dažniausiai atliekamų dabarties švedų chorinės muzikos autorių. Jo kūrinys „O Domine“ – tai nerimąstingas apmąstymas apie mirtį. Vyrauja kontrastingos ir dramatiškos emocijos, tik pabaigoje ateina susitaikymas, ištirpstantis amžinybėje... Lux aeterna in aeternum…

Latvių muzikai koncerte atstovaus Peterio Plakidžio „Vidurvasario dainelė“ / „Vasaras vidus dziesmina“ – iš melodingų motyvų nutapytas poetiškas gamtos peizažas.

A. Vildžiūnas / Organizatorių nuotr.

Šiomis dienomis minimas garsiausio estų kūrėjo Arvo Pärto 85-asis gimtadienis. Šio kompozitoriaus kūrybą žino ir mėgsta ne vien šiuolaikinės muzikos gerbėjai. Programoje suskambės A. Pärto „Magnificat“ – įstabus homofoninės faktūros opusas. Kuklią ir statišką kūrinio harmoninę kalbą lemia originali kompozitoriaus išrasta tintinabuli technika. Ji remiasi trigarsio skambėjimu, kurį autorius traktuoja kaip gamtos fenomeną, neturintį nieko bendro su tonalumu. Kūrinyje atsiskleidžia ir minimalistinių technikų įvairovė: A. Pärtas kruopščiai redukuoja visą kompozicinę medžiagą, iš minimalistų perima ištęsto laiko koncepciją ir naudoja jiems tipišką faktūrinį varijavimą. Pasak estų dirigento Paulo Hilliero, „nepaisant to, kad šie elementai nesunkiai susekami A. Pärto kūriniuose, jo muzika radikaliai skiriasi nuo Glasso, Reicho, Riley ir Adamso kūrybos. Svarbiausias skirtingumo aspektas, kad A.Pärto muzika atskleidžia ir atpažįsta kančią“.

Kalbėdami apie mūsų dienų muziką vis dažniau sakome įdomu, bet nebesakome gražu... Tačiau šioje programoje bus tokių kūrinių, apie kuriuos galėsime pasakyti: gražu! Tai ypač liečia lietuviškąją programos dalį. Joje suskambės pripažintų autorių kūryba – Vaclovo Augustino Sonetas „Tu man graži kaip vasaros diena“ (beje, pirmąkart atliktas būtent „Aukuro“), Zitos Bružaitės „Baltoji impresija“, Algirdo Martinaičio „Šlovė viešpačiui“ / „Slava gospodu“ – ir jaunosios kartos kūrėjos, klaipėdietės Ievos Parnarauskaitės „Prie ramių vandenų“.

Kartu su „Aukuru“ muzikuos Beata Ignatavičiūtė (sopranas) ir Konradas Levickis (smuikas).

Koncertas vyks rugsėjo 26 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Dėmesys savo tautos, ypač praeities ir dabarties Klaipėdos krašto autorių kūrybai yra skiriamasis šio choro repertuaro bruožas, kurį nuo pat kolektyvo įsikūrimo puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Programoje taip pat dalyvaus Sandra Mamina (smuikas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Saulius Šiaučiulis (fortepijonas), Laimonas Urbikas (saksofonas). Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Profesionalioji lietuviška chorinė muzika atsiremia į didžiojo mūsų tautos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio partitūras. Koncerto programą pradės jo išplėtota lietuvių liaudies daina „Anoj pusėj Nemuno“. Ji, kaip ir žymaus lietuvių išeivijos kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko originali chorinė daina „Beržas“, jau tapo lietuvių chorinės muzikos klasika. Beje, pastarosios autorius buvo vienas pirmųjų 1923 m. įkurtos Klaipėdos konservatorijos mokinių, po kelerių metų sugrįžęs į ją kaip mokytojas. Tuo metu ir buvo parašyta chorinė daina „Beržas“.

Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. rudenį, J.Kačinskas buvo atvykęs į Klaipėdą ir antrosios konferencijos „Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių chorinė kultūra“ koncerte dirigavo savo dainą „Beržas“. Tąkart jam buvo suteikti Klaipėdos miesto garbės piliečio bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto garbės profesoriaus vardai, o neilgai trukus jo vardu buvo pavadinta Klaipėdos 2-oji muzikos mokykla. Kompozitorius mirė toli nuo tėvynės, Bostone, būdamas 98-erių.

Susiję su Klaipėda

Kompozitorei Konstancijai Brundzaitei likimas lėmė gyventi tik 29 metus. Pirmoji kompozitorė moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje vienerius metus gyveno Klaipėdoje ir dirbo dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje. Vienas reikšmingiausių jos kūrybos barų – chorinė muzika. Koncerte skambės dvi K.Brundzaitės kompozicijos – „7 mįslės iš lietuvių tautosakos“ ir „Paukštis“.

Su uostamiesčiu susijusi ir vilnietė autorė Nijolė Sinkevičiūtė. Plačiausiai pažįstama jos kūrybos sritis – chorinė muzika. Pasak muzikologės Rasos Murauskaitės, „savotiškai „instrumentuodama“ žodį, tekstą N.Sinkevičiūtė chorą paverčia orkestru, atveriančiu įvairiausias žmogaus balso galimybes“. „Aukuras“ atliks šios autorės kūrinį „Miškas“, chorui pritariant violončelei.

Šiauliuose gimęs ir Klaipėdoje šaknis įleidęs kompozitorius Remigijus Šileika, kaip ir jo vilnietis kolega Algirdas Martinaitis, šiemet švęs 70 metų jubiliejų. Atliekant R.Šileikos kūrinį „Po gimtadienio“, chorui pritars saksofonas ir fortepijonas. Koncerte skambėsiančios A.Martinaičio „Paserbenčio dainos“ parašytos pagal jo brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio tekstus. Šio kompozitoriaus chorinė muzika skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras.

Vieni ryškiausių

Koncerto programa pavadinta pagal joje skambėsiantį Jono Tamulionio chorinį kūrinį „Ant kranto“, sukurtą pagal avangardinio kino kūrėjo ir poeto Jono Meko tekstus. 2020 m. sausio pabaigoje paminėtos šios iškilios meno pasaulio asmenybės mirties metinės. Beje, pagal tą patį J.Meko tekstą „Ant kranto“ dainą sukūrė ir K.Brundzaitė.

Dar liko nepaminėtas Vytautas Klova – žinomiausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius, kurio daina „Rūta žalioji“ taip pat bus atlikta šioje programoje.

Nacionaline premija įvertinti Vaclovas Augustinas ir Zita Bružaitė yra vieni ryškiausių dabarties lietuvių chorinės muzikos kūrėjų. Trys V.Augustino chorinės kompozicijos – „Dob, dob“, „Tykus, tykus“, „Anoj pusėj Dunojėlio“ – pamalonins šio kūrėjo muzikos gerbėjus. Poetiška Z.Bružaitės „Baltoji impresija“ mišriam chorui susilies su smuiko garsais.

Visas šis skambiausios chorinės muzikos vėrinys bus įteiktas tėvynei Lietuvai. Koncertas vyks vasario 15 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.

Aktyvus, kūrybingas

„Aukuras“ susikūrė 1993 m. choro dirigentų A.Vildžiūno ir Vladimiro Konstantinovo iniciatyva. Jie subūrė chorinio dainavimo entuziastų kolektyvą, kurį priglaudė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“. Po poros metų choras tapo Klaipėdos muzikos centro kolektyvu. 1996 m. jam liko vadovauti A.Vildžiūnas. Nuo 2005 m. „Aukuro“ kūrybine veikla rūpinasi Klaipėdos koncertų salė.

Choras „Aukuras“ yra aktyvus Klaipėdos ir visos šalies muzikinio gyvenimo dalyvis. Kiekviename jo pasirodyme dera stiprūs balsai, aktorinis meistriškumas ir repertuaro įvairovė. Pastarajame – įvairių epochų ir stilių pasaulietinė bei bažnytinė muzika, džiazo kompozicijos ir spiričiuelių aranžuotės. „Aukuro“ koncertinėje biografijoje – šimtai koncertų; choristų balsai skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visuose pasaulio žemynuose.

Savo kūrybinės veiklos pradžioje 1994–1996 m. choras dalyvavo ir nuskynė pergales net 13-oje tarptautinių konkursų. 2000 m. „Aukurui“ buvo įteikta Lietuvos kultūros centro „Aukso paukštė“ nominacijoje „Tarptautinio spindesio žvaigždė“. Publikos meilę ir pripažinimą šiam chorui iki šiol pelno jo kūrybingumas.

Bičiulis iš JAV

Artimas choro bičiulis I.Spauldingas gimė Niujorke, studijavo Vestminsterio choro koledže Prinstone ir Rytų Kentukio universitete. Iki 2008-ųjų jis dirbo Europoje, kur buvo vertinamas kaip puikus choro dirigentas, solistas ir pedagogas. Du dešimtmečius dėstė Amsterdamo konservatorijoje, koncertavo daugelyje Europos šalių, Taivane ir kitur.

Šiuo metu Niujorke gyvenantis I.Spauldingas ir toliau daug keliauja po pasaulį, su įvairiais chorais rengdamas amerikiečių muzikos programas, dėsto Niujorko miesto koledže, vadovauja vokaliniams ansambliams bei chorams. I.Spauldingas jau kelis kartus koncertavo Klaipėdoje su „Aukuro“ choru ir buvo labai šiltai sutiktas. 2014 m. Klaipėdos koncertų salėje jis dainavo solo partiją George’o Gershwino operoje „Porgis ir Besė“.

I.Spauldingo nuomone, „Aukuras“ toks geras choras, kad gali atlikti įvairių žanrų kūrinius – tiek klasikinę, tiek populiariąją muziką, J.S.Bachą ar juodaodžių spiričiuelius. Labai šaunu, kai viena programa galima atskleisti skirtingą skambesį bei muzikos dvasią, kas be ko, ir pademonstruoti plačias atlikėjų galimybes“.

Pasak A.Vildžiūno, „dirigento ir solisto I.Spauldingo ir „Aukuro“ draugystė tęsiasi bemaž du dešimtmečius. Štai ir į choro jubiliejinį koncertą jis atvyks tam, kad pradžiugintų mus amerikiečių kompozitorių miuziklų, džiazo kompozicijų ir spiričiuelių interpretacijomis“.

Šventinėje programoje

Jubiliejinėje programoje I.Spauldingas diriguos chorui ir dainuos solo G.Gershwino, Leonardo Bernstaino, Moses Hogano, Duke’o Ellingtono, Jono Hendrickso ir kitų kūrinius. Jiems fortepijonu pritars ilgametis „Aukuro“ koncertų partneris, pripažintas džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis.

A.Vildžiūnas vadovaus atliekant žinomo chorinės muzikos kūrėjo Johno Rutterio „Requiem“. Tiek šis, tiek kiti kompozitoriaus kūriniai plačiai skamba pasaulyje. Išsiskiriantys užburiančia garsų harmonija, dainingumu J.Rutterio opusai remiasi geriausiomis prancūzų ir anglų chorinės muzikos tradicijomis.

„Requiem“ – vienas populiariausių ir gražiausių kompozitoriaus darbų. Ši septynių tradicinių dalių kompozicija apie mirtį ir amžinąjį gyvenimą įkvėpta krikščioniškojo tikėjimo, tai – viltinga kelionė iš tamsos į šviesą. Netipiška šio kūrinio tembrinių spalvų paletė – chorui akompanuosiančiame instrumentiniame ansamblyje gros Mindaugas Bačkus (violončelė), Vytautas Sriubikis (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Joana Daunytė (arfa), Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (timpanai), Vilius Matijošaitis (varpeliai) ir Eglė Karbauskė (vargonai). Solinę partiją dainuos Vytautas Vaičiulis (diskantas).

„Aukuro“ choro „Jubiliejinės apeigos“ – vasario 12 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.