-
Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose 3
Ekspertės teigimu, per trumpą laiką neįmanoma išvalyti tokio didžiulio vandens telkinio, tad bus naudojamasi užsienio šalių praktika – vandenį valys speciali augalų juosta.
„Taip biologinių priemonių pagalba yra valomas vanduo. Vykdome projektą, kurio metu pabandysime tarp dviejų molų nutiesti tinklą, o ant jo bus pasodinta augalų juosta. Jie turėtų kaupti tas perteklines medžiagas, valyti vandenį. Bet svarbiausias dalykas – jie bus fizinė užtvara dumbliams, nešvarumams, kuriuos vėjas dažniausiai supučia į įlanką“, – pasakoja A. Feser.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės, juostoje augs nendres, karklai, tačiau planuojami ir įdomesni eksperimentai – pavyzdžiui, padaryti saleles ir auginti pomidorus.
Kaip teigia A. Feser, toks vandens valymo būdas galėtų būti pritaikytas ir kituose telkiniuose.
Daugiau apie tai – laidos įraše.
-
Kuršių nerijos kopas gelbėja smėlio gaudyklėmis
Esą kopos sparčiai nyksta, todėl Parnidžio ir Naglių rezervato kopose, pagal mokslininkų rekomendacijas, statomos kelių rūšių smėlio gaudyklės, siekiant nustatyti, kurios yra efektyvesnės. Eksperimento rezultatai padės sudarant ilgalaikę kopų gelbėjimo programą.
Kuršių nerijoje beveik visada pučia vakarų, šiaurės vakarų vėjai. Smėlį jie tūkstantmečius gena nuo jūros Kuršių marių link. Iki XIX a. pradžios šiam natūraliam procesui kliūčių beveik nebuvo. Siekiant stabilizuoti smėlio pustymą, Prūsijos valdovų pavedimu Kuršių neriją pradėta apsodinti mišku. Laikas parodė, kad sprendimas davė ir teigiamų, ir neigimų rezultatų. Sąlygos žmonėms gyventi – palengvėjo, tačiau šio krašto puošmena – atviros smėlio kopos – pradėjo nykti.
„Užkirtus kelią miškams tarp jūros smėlio ir marių, tas pats procesas išliko, vėjas tas pats. Tačiau nebepasipildo naujas smėlis, tik tas, kuris jau buvo. Ir tas smėlis po truputį keliauja į marias. Ypač, kai dabar žiemos yra besniegės, o vakarų vėjai būtent žiemos metu yra patys stipriausi. Tai tiesiog marių didžiuliai plotai pasidengia smėliu. Iš pradžių jis būna nešamas, ir kažkur už kilometro, netgi matosi labai aiški juosta, jau būna smėliu padengta“, – aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Plačiau – žurnalistės Astos Kažukauskienės reportaže.
-
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė: kopos pasmerktos mirčiai 3
„Vis dėl to čia turi būti tvarka. Smėlis yra labai nestabilus. (...) Kopos jau yra pakeistos žmogaus bei pasmerktos mirčiai, tačiau norime, kad kuo daugiau kartų jas dar pamatytų. Užtenka vos dvejų metų, kad kopa būtų nutrypta“, – kopų prižiūrėtojų reikšmę pabrėžia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Vienas prižiūrėtojų, geografijos mokslų daktaras Daumantas Bauža teigia, kad tokios priemonės sulaukia daug pritarimo – ypač iš užsieniečių, kurie pamatę drausminamus žmones net paploja.
Tuo metu kopas taip pat prižiūrintis Žilvinas Grigaitis LRT TELEVIZIJOS žiūrovams pažadėjo tiesioginiame eteryje perplaukti Kuršių marias.
Daugiau apie kopų prižiūrėtojų kasdienybę ir kopas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.
-
Kuršių nerijos paukščio rinkimai sužlugo? 5
Nors internete balsavę gyventojai ryškia balsų persvara išrinko didįjį kormoraną, tačiau jis garbingą titulą turės dalytis su dar dviem paukščiais. Balsavimo rezultatų nuspręsta nelaikyti tikrais, mat pastebėta, jog į sistemą buvo įsilaužę programišiai.
Keitė taisykles
Dar kovą paskelbti ir nemenko gamtos mylėtojų dėmesio sulaukę Kuršių nerijos paukščio rinkimai baigėsi nesėkme.
Visą mėnesį žmonės buvo kviečiami balsuoti už vieną iš 25 paukščių rūšių, kuriai, balsuojančiųjų nuomone, turėtų būti suteiktas minėto krašto paukščio vardas.
"Klaipėda" jau rašė, kad didžiąją rinkimų dalį pirmavo didysis kormoranas.
Rinkimams pasiekus antrąją pusę juos organizuojanti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nusprendė pakeisti konkurso sąlygas ir paskelbė, jog iš trijų daugiausia balsų surinkusių paukščių rūšių nugalėtoją išrinks speciali komisija.
Jau tuomet būta manančiųjų, jog tokiu būdu rinkimų organizatoriai siekia užkirsti kelią Kuršių nerijoje ne itin mylimo kormorano pergalei.
Balsavo iš Bolivijos
Praėjusią savaitę paaiškėjo ir dar viena aplinkybė, kuri įvertinimą jau tikrai išplėšė iš akivaizdžia balsų persvara pirmavusio kormorano.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nusprendė anksčiau nutraukti balsavimą ir minėtą vardą suteikti trims daugiausia simpatijų sulaukusiems sparnuočiams.
Teigiama, jog rinkimai sulaukė apie 7 tūkst. balsų, tačiau beveik du trečdaliai jų pasirodė esantys "netikri". Užfiksuota, kad kažkas piktavališkai brovėsi į sistemą ir balsavo tik už kormoraną.
"Pastebėjome, kad balsai eina kas sekundę. Tai fiziškai neįmanoma. Paskui pradėjome gilintis ir atradome, kad balsuojama iš Bolivijos, Kazachstano, Peru. Kiek aiškinomės – galima sukurti robotą, kuris dirba savo darbą ir balsai eina labai greitai", – dėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser ir pridūrė, kad tokį programišių veiksmą vertina kaip nevykusį pokštą.
Pašnekovė patvirtino, kad minėti "netikri" balsai buvo skirti kormoranui.
Kitoks tikslas
Direktorė pripažino, jog į teisėsaugos institucijas kreiptasi nebuvo ir to daryti neplanuojama.
A.Feser atskleidė, kad tikrasis balsavimo tikslas net ir nebuvo išrinkti Kuršių nerijos paukštį, o supažindinti žmones su šiame krašte gyvenančiais sparnuočiais. Ir jį esą pavyko pasiekti.
"Mums nereikia nė simbolio, mes viską turime. Tai buvo tiesiog tikslas supažindinti ir paskatinti domėtis. Nieko mums nepakenkė visiškai", – tikino direktorė.
Titulas – trims
Nors ir skelbta, kad balsuodami žmonės išrinks Kuršių nerijos paukštį, dabar tebus paskelbti labiausiai balsavusiųjų mėgstami ir minėtą kraštą labiausiai reprezentuojantys sparnuočiai. Šis titulas atiteks didžiajam kormoranui, jūriniam ereliui ir pilkajai varnai.
"Jie tiesiog surinko daugiausia balsų. Negalima išskirti vieno paukščio, kuris surinko daugiausia balsų, bet tie balsai neatitinka realybės ir žmonių nuomonės. Mes tikrai nepasimausime ant šito dalyko", – užtikrino A.Feser.
Jau nebus klausiama ir komisijos nuomonės.
Vis dėlto net ir po nesėkme pasibaigusių paukščio rinkimų idėjos panašų balsavimą skelbti ir kitąmet direkcija neatsisako. Netgi svarstoma, gal reikėtų paskelbti ir šio krašto augalo rinkimus.
"Aš manau, kad mes dar kartą rizikuosime tai padaryti", – teigė direktorė.