Jį reikia remontuoti ir prižiūrėti, pasirūpinti remontu po eismo įvykių, o tai – papildomos laiko sąnaudos, kurios toli gražu ne kiekvienam vairuotojui suteikia malonumo.
Didžiausias privalumas – laiko taupymas
Turbūt kiekvieno vairuotojo svajonė yra negendantis automobilis, kurio nereikia plauti, pilti degalų, o patyrus avariją – remontuoti. Ne be reikalo su kasko draudimu beveik visada siūloma papildoma paslauga – techninė pagalba, mat daugybės naujesnių automobilių vairuotojai nenori gaišti laiko tokiems darbams.
Dar prieš keliolika metų elementariais atrodžiusių darbų daugelis atlikti net ir nemoka – automobilių gamintojai vis rečiau į bagažinę talpina ratus, lempučių komplektus ir kitas atsargines detales. Žmonės juos panaudoja itin retai, o nuleidus padangą dažniau skambina techninės pagalbos atstovams.
„Trys dešimtys metų praėjo nuo to laikotarpio, kai turėjome mokėti viską, nes paslaugų pasiūlos beveik nebuvo. Šiandien žmonių užimtumas didėja ir vis rečiau norime skirti laiko su pagrindiniu darbu ar laisvalaikiu nesusijusioms veikloms. Juk mažai kam automobilio stabdžių arba išdaužto žibinto keitimas yra malonus užsiėmimas, ar ne?“ – retoriškai klausia automobilių greitosios pagalbos po avarijos paslaugas teikiančios tarnybos „Autoįvykis.lt“ vadovas Ernestas Jankovičius.
Dėl augančio užimtumo ir mažėjančio noro daryti su pagrindine veikla nesusijusius darbus populiarėja įvairūs kompleksiški sprendimai. Pavyzdžiui, įmonės vis dažniau renkasi automobilių veiklos nuomą, kuri apima lizingo, draudimo įmokas ir daug kitų paslaugų. Patyrę avariją privatūs žmonės gali kreiptis pagalbos į įmones, kurios suteikia visas paslaugas nuo A iki Z: pasirūpina autovežiu, automobilio remontu ir tuo metu dar suteikia pakaitinį, o pačiam nukentėjusiajam tai nieko nekainuoja – nuostolius kompensuoja kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau, jie tampa vis aktualesni ne tik dėl užimtumo, bet ir daugėjančių eismo įvykių.
Smulkių pažeidimų daugėja
Lietuvos eismo įvykių statistika pastaraisiais metais yra prieštaringa. Nors pagrindinis ir skaudžiausias skaičius – žuvusiųjų – mažėja, pačių avarijų daugėja. Kaip ir jose sužeistų žmonių.
Tokią tendenciją, įvairių specialistų teigimu, lemia modernus automobilių parkas ir draudimas. Dėl vis tvirčiau sukonstruotų ir daugiau saugumo įrangos turinčių automobilių žuvusiųjų skaičius avarijose mažėja, tačiau žmonės vis dažniau naudojasi sveikatos bei kitokio tipo draudimu, tad kreipiasi į gydymo įstaigas net ir dėl menkiausių sužeidimų.
Po avarijos reikia detaliai apžiūrėti nukentėjusį automobilį ir preliminariai įvertinti pažeidimus.
„Ši tendencija išryškėjo pastaraisiais metais, išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams – dėl jų naudojimo padaugėjo būtent nedidelių avarijų. Jų metu žmonės arba išvengia sužeidimų, arba jie būna minimalūs, tačiau automobiliai sava eiga važiuoti neretai nebegali. Vairuotojai nenori gaišti laiko ir rūpintis automobilio gabenimu į servisą, lyginti remonto įkainius bei sukti galvą, ką daryti likus be asmeninio transporto, tad pastebime populiarėjančią kompleksišką greitąją pagalbą po avarijos“, – sako E. Jankovičius.
Avaringumą puikiai įrodo statistika. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. Lietuvos keliuose įvyko 3 059 įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 3 211. Žuvusiųjų skaičius sumažėjo (nuo 191 iki 170), tačiau sužeistųjų išaugo – nuo 3 566 iki 3 783. Šių metų pirmus keturis mėnesius statistika yra beveik tokia pat: eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius, palyginti su pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, didėjo apie 20 proc., o žuvusiųjų – mažėjo apie 10 proc.
Pavojingi pažeidimai
Ne visi vairuotojai po eismo įvykio nori palikti automobilį ir kelionę tęsti kitu būdu – nemažai jų važiuoja toliau net ir akivaizdžiai apgadintomis (aplaužytais buferiais ar išdaužtais žibintais) transporto priemonėmis.
„Po avarijos reikia detaliai apžiūrėti nukentėjusį automobilį ir preliminariai įvertinti pažeidimus. Gali būti, kad susidūrimo metu buvo pažeista ar atsikabino kokia detalė, kuri toliau važiuojant bus visiškai sugadinta ar nukris bei sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes rekomenduojame net ir po nedidelio stuktelėjimo atidžiai apžiūrėti automobilį, įvertinti, ar nėra atsikabinusių detalių“, – pataria E. Jankovičius.
Silpniausios vietos yra variklio karterio apsauga, posparniai bei kitos ne varžtais, o plastmasinėmis detalėmis pritvirtintos dalys. Po silpno stuktelėjimo dalis plastmasinių fiksatorių gali ištrūkti, o likusios didelės apsauginės detalės neišlaikyti ir nukristi važiuojant gatvėje. Neretai nukenčia buferiuose sumontuoti automobilio statymo jutikliai.
Kai kurie pažeidimai gali būti esminiai, dėl kurių dalis automobilio funkcijų taptų neprieinamos, pavyzdžiui, daugelio modernių modelių priekinėje dalyje, ant radiatoriaus grotelių, sumontuoti jutikliai, užtikrinantys autonominio stabdymo, adaptyvios kruizo kontrolės ir kitų sistemų veikimą. Radiatoriaus pažeidimai taip pat gali būti sunkiau pastebimi, tačiau toliau važiuojant gali nepataisomai sugesti variklis – išbėgus aušinimo skysčiui, jis perkaistų. Dėl šių priežasčių specialistai pataria atidžiai apžiūrėti automobilį po kiekvieno eismo įvykio ir variklį užvesti tik įsitikinus, kad tolesnis važiavimas yra saugus.
