Dilema – pirkti brangesnį ar pigesnį?

Žinoma, kad norisi naujesnio, geresnio ir brangesnio, nes tokiu automobiliu važiuoti ir maloniau, ir saugiau. Tačiau juk yra ribos ir reikia rasti tinkamą sprendimą, kiek lėšų skirti automobiliui, kad jis būtų ir geresnis, ir neišlaidautumėte ne pagal savo pajamas. Teisybė ties aukso viduriu, apskaičiuojamu įvertinus bendrą išlaidų krepšelį.

Automobilio kaina yra ne tik ta, kuri sumokama jį perkant. Už įsigytą automobilį, galima sakyti, mokame kiekvieną dieną – išlaidos kurui, draudimui, mokesčiui už stovėjimo aikštelę, automobilio reguliariai priežiūrai ir remontui yra neišvengiamos. Nors senesnį automobilį pigiau įsigysite ir jo vertė nekris tiek daug kaip naujo, pirkto salone, tačiau seną automobilį išlaikyti kainuos kur kas daugiau negu naują. Štai dėl to svarbu apskaičiuoti savo mėnesio išlaidas transportui ir, atsižvelgus į tai, žiūrėti, kiek galima skirti būsimam pirkiniui.

Kad pirkdami automobilį nepakankamai atsižvelgiame į jo išlaikymo išlaidas, rodo ir SEB banko Baltijos šalyse atliekamas automobilio įperkamumo indekso tyrimas. Lietuvoje gyventojai automobiliams pirkti skiria mažiausiai lėšų, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, tačiau jiems išlaikyti – daugiausia. Palyginkite – išlaidos automobiliams Lietuvoje sudaro 13 proc. viso vartojimo krepšelio, o Estijoje – 9 procentus.

Neįvertinę automobilio išlaikymo išlaidų ir nusipirkę nebrangų automobilį galime atsidurti situacijoje, kai automobilio remontui tenka skirti daugiau, negu kainavo pats automobilis.

Taupyti ar skolintis?

Nusprendėte nebevairuoti seno automobilio ir nebeskirti pinigų ir laiko jo išlaikymui ir remontui, bet sąskaitoje trūksta pinigų geresniam ir naujesniam automobiliui. Yra du sprendimai: pirkiniui taupyti arba skolintis.

Skolinantis labai svarbu įsivertinti savo galimybes bei atsižvelgti į kitas savo išlaidas ‒ pragyvenimo, būsto išlaikymo sąnaudas.

Taupyti galima, jei nespaudžia laikas. Automobilių lizingo paslauga reikalinga tada, kai trūksta pajamų automobiliui įsigyti, o jo reikia kasdien, nėra kada taupyti, reikia sėsti ir važiuoti. Skolintis nemėgstantys lietuviai visgi automobiliui skolinasi dažniau negu kitiems brangiems pirkiniams. Kaip rodo SEB banko antrus metus iš eilės atliekamas finansinės gyventojų elgsenos tyrimas, automobiliui įsigyti buvo dažniausiai skolinamasi. Net 54 proc. gyventojų, kurie kada nors ėmė paskolą, skolinosi būtent naujam automobiliui ar turimo remontui.

Skolinantis labai svarbu įsivertinti savo galimybes bei atsižvelgti į kitas savo išlaidas ‒ pragyvenimo, būsto išlaikymo sąnaudas. Rekomenduojama, kad paskoloms grąžinti per mėnesį būtų skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų. Norėdami įvertinti, kokią mėnesio įmoką galite mokėti, taip pat apskaičiuokite, kiek per mėnesį kainavo išlaikyti senesnį automobilį.

Mėnesio įmokos dydis priklausys nuo kelių veiksnių: automobilio kainos ir laiko, per kurį planuojama už jį susimokėti. Kuo ilgiau galioja lizingo sutartis, t. y. kuo ilgiau pasiryžtama už automobilį mokėti, tuo mažesnė mėnesio įmoka. SEB banko duomenys rodo, kad vairuotojai Lietuvoje lizingo sutartis sudaro vidutiniškai 57 mėnesiams – beveik penkeriems metams. Vidutinė mėnesio įmoka už lizingu įsigytą automobilį pernai siekė beveik 240 eurų.

Įsigyti automobilį lizingu galima išties greitai. Išsirinkus norimą automobilį užtenka sumokėti pradinį įnašą, kuris įprastai siekia 10 proc. visos kainos, o sudaryti lizingo sutartį užtrunka iki dienos – sudaryti sutartį galima internetu, pasirašyti – mobiliuoju parašu.

Gyventojai naujiems automobiliams skiria daugiau

Senų automobilių Lietuvoje yra daug. „Regitros“ duomenimis, vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius – maždaug 15 metų. Tačiau ir ši tendencija kinta, automobilių parkas Lietuvoje po truputį jaunėja. SEB banko duomenimis, vien pernai naudojantis lizingu buvo įsigyta 2,2 tūkst. naujų ir kiek panaudotų automobilių, jiems vairuotojai pasiskolino beveik 32 mln. eurų. Net 39 proc. pernai lizingu įsigytų automobilių buvo visiškai nauji, kiti likusieji – vos poros ar kelerių metų senumo.

SEB banko duomenys taip pat rodo, kad pernai vidutinė naujo lizingu įsigyto automobilio kaina siekė 27,3 tūkst. eurų, o naudoto – 14,5 tūkst. eurų. Šios sumos didesnės negu 2016-aisiais, kai už naują automobilį lietuviai vidutiniškai mokėdavo 25,5 tūkst. eurų, o už naudotą – 12,9 tūkst. eurų. Nekinta tik mėgstamiausios lietuvių automobilių markės: tarp naujų automobilių daugybę metų populiariausi išlieka „Škoda“ ir „Peugeot“ modeliai, tarp naudotų – „Volkswagen“, „Toyota“, „Volvo“, BMW ir „Audi“.

Bankas pranešė, kad gyventojų lizingo būdu įsigytų automobilių vertė, palyginti su 2016 metais, išaugo 50 proc. ir siekė beveik 30 mln. eurų.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė pranešime teigė, kad paprastai lizingo sutartis sudaro įmonės, tačiau pernai tokiu būdu automobilių įsigijo vis daugiau gyventojų.

„Be to, vidutinė lizingo sutarties vertė mūsų banke išaugo 5 proc., vadinasi, gyventojai ėmė rinktis brangesnes transporto priemones“, - pranešime sakė J. Gumuliauskienė.

Tačiau daugiau kaip 60 proc. visų transporto priemonių buvo perkama pasitelkus ne lizingą, o vartojimo paskolą automobiliui. Pernai bankas išdavė 11 proc. daugiau vartojimo paskolų automobiliams, o bendra jų vertė sudarė daugiau nei 18 mln. eurų.

Pasak J. Gumuliauskienės, praėjusiais metais lizingo būdu perkamo naujo automobilio modelio vidutinė vertė siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Naudoto automobilio - apie 10,5 tūkst. eurų, o vidutinis tokio automobilio amžius siekė 4,5 metų. Vidutinės vartojimo paskolos automobiliui įsigyti dydis siekė apie 5,5 tūkst. eurų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinės vieno automobilio pirkėjo mėnesio pajamos atskaičius mokesčius sudaro beveik 1100 eurų. Tų klientų, kurie automobiliui įsigyti renkasi vartojimo paskolą, mėnesio pajamos yra šiek tiek mažesnės ir sudaro 830 eurų į rankas.

Automobilių trumaplaikės ir ilgalaikės bei išperkamosios nuomos bendrovės neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę nevairuos neblaivus klientas, o automobilį konfiskavus labiau nukenčia ne pažeidėjas, o verslo subjektai, tad siūlo keisti teisės aktus, rašo "Verslo žinios".

Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris pakoreguos transporto priemonių konfiskavimo iš jų savininkų tvarką. Numatoma, kad teisės pažeidėjams nepriklausančią transporto priemonę bus galima konfiskuoti tik tuo atveju, jeigu jos savininkas, perduodamas automobilį, "žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti", kad vairuotojas jį naudos pažeidimui padaryti. Tačiau tokią formuluotę Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) siūlo keisti ir palikti tik žodį "žinojo".

"Iš tiesų, automobilių nuomos bendrovių veikla yra specifinė rūšis ir šios bendrovės beveik neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę besinuomojantis vairuotojas nepadarys pažeidimo. Vienintelis būdas, kaip galėtų nuomos bendrovė tą suvaldyti, - automobilį nuomoti kartu fiziškai įsodinant ir savo darbuotoją. Tačiau tai pažeistų automobilių nuomos paslaugos esmę" ,- teigė asociacijos prezidentė Asta Bagdonavičienė.

Pastaruosius keletą metų šalies išperkamosios nuomos rinką kėlę vežėjai ir aktyviai pirkę transporto priemones šiemet į transportą investuoja gerokai mažiau, tad lizingo rinka, tikėtina, susitrauks, tačiau finansavimo paslaugas teikiančios įmonės potencialą regi pramonėje ir žemės ūkyje, laukiama ir ES paramos, tad tikisi nuosaikaus augimo, rašo "Verslo žinios".

"Nordea Finance Lithuania" generalinis direktorius Rimas Petrauksas teigia, kad lengvųjų automobilių ir vilkikų parko keitimas lems finansavimo paslaugų poreikį. Pasak jo, nors skamba ir paradoksaliai, tačiau vežėjų įmonės, nepaisant neaiškumų Rusijoje, kalba apie pervežimų augimą ir naujų automobilių įsigijimą.

"UniCredit Leasing" Lietuvos filialo vadovas Laimonas Belickas teigė, kad lizingo rinka priklausys ir nuo to, kas gaus daugiau ES paramos - jei tai bus pramonės įmonės, rinkoje yra potencialo auginti finansavimo paslaugas: "Bet vis tiek didelė dalis paramos teks ir pramonei, ji turi potencialo, tačiau lizingu įmonės naudojasi mažokai ir galimybių yra".

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai išperkamosios nuomos būdu aktyviai perka lengvuosius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai išsiskyrė banko klientai Estijoje – estai automobilių pirko beveik septynis kartus daugiau nei lietuviai ir bemaž triskart daugiau nei pirkėjai Latvijoje.

Estai taip pat įsigyja daugiau naujesnių ir mažesnių automobilių, lietuviai ir latviai vis dar dairosi didesnių transporto priemonių. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį trijose Baltijos šalyse išperkamosios nuomos būdu įsigyta automobilių už beveik 685 mln. litų.

„Spartus Baltijos šalių ekonomikos augimas skatina automobilių pirkėjų aktyvumą ir Lietuvoje, ir Latvijoje bei Estijoje. Gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo darbo vietos, pajamų ir finansinių galimybių, todėl dažniau apsisprendžia įsigyti antrą šeimos automobilį arba turimą pakeisti į naujesnį ir geresnį.

Lengvųjų automobilių, įsigyjamų išperkamosios nuomos būdu, apimtys Baltijos šalyse auga jau kelinti metai iš eilės“, – pasakoja Justinas Dedėla, „Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas.

Lietuviai perka mažiau visureigių

Komentuodamas Baltijos šalių gyventojų įsigyjamų automobilių pasirinkimą, „Swedbank“ atstovas pastebi, kad šiemet tarp Lietuvos gyventojų kiek sumažėjo visureigių populiarumas. „Swedbank“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais 44 proc. visų šalyje ilgalaikės nuomos būdu pirktų automobilių buvo visureigiai. Šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, tarp išperkamąja nuoma įsigytų automobilių Lietuvoje – visureigis tik kas trečias.

Pasak J. Dedėlos, Latvijoje pastebima atvirkštinė tendencija. „Jei pernai trečdalis išperkamąja nuoma įsigytų automobilių Latvijoje buvo visureigiai, tai šių metų antro ketvirčio duomenimis, jie jau sudarė 42 proc. įsigytų automobilių. Didelių automobilių paklausa kaimyninėje Latvijoje didėja“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertas.

Estai perka naujesnius

„Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje ir Latvijoje populiaresni išlieka vidutinio dydžio arba didesni lengvieji automobiliai, o Estijos gyventojai mieliau renkasi mažesnius automobilius.

Verta pabrėžti, jog estai, palyginus su latviais ir lietuviais, apskritai įsigyja daugiau naujų automobilių. Per pirmąjį šių metų pusmetį 53 proc. išperkamosios nuomos būdu Estijoje įsigytų automobilių sudarė nauji, Lietuvoje tokių buvo 40 proc., Latvijoje – tik 23 procentai.

Tarp populiariausių Lietuvoje „Opel“, „Škoda“ ir „Volkswagen“

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai išperkamosios nuomos būdu daugiausia nuperka „Opel“, „Škoda“ ir „Volkswagen“ markių automobilių. Trečdalis (33 proc.) per pirmąjį šių metų pusmetį nupirktų automobilių priklauso būtent šiems automobilių gamintojams. 

J. Dedėla pažymi, kad latvių ir estų pasirinkimas kiek skiriasi nuo lietuvių. „Latvijoje gyventojai išperkamąja nuoma dažniausiai perka „Volvo“ (18 proc. išperkamąja nuoma įsigytų automobilių), „Volkswagen“ (13 proc.) bei „Toyota“ (9 proc.) markių automobilius.

Tarp Estijos pirkėjų pasirinkimas Nr. 1 yra  „Toyota“ automobiliai. Šio prekės ženklo automobiliai sudarė 13 proc. visų šių metų pirmąjį pusmetį Estijoje išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių“, – teigia „Swedbank“ atstovas.

Vyriausi pirkėjai – Estijoje

„Swedbank“ privačių klientų automobilių finansavimo skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, jog automobilių pasirinkimas Baltijos šalyse skiriasi ir dėl skirtingo pirkėjų amžiaus. „Įdomu tai, kad Estijoje, kur išperkamosios nuomos būdu nuperkama daugiausia naujų ir mažų automobilių, pirkėjai yra vyriausi. 41 proc. išperkamąja nuoma įsigytų automobilių Estijoje nuperka vyresni nei 45 metų amžiaus gyventojai. Latvijoje ir Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu automobilius dažniau perka jaunesni pirkėjai. Latvijoje per pirmąjį šių metų pusmetį 36 proc. visų automobilių įsigijo 26-35 m. amžiaus gyventojai, Lietuvoje šios amžiaus grupės gyventojai nupirko 34 proc. išperkamąja nuoma įsigytų mašinų“, – apibendrina „Swedbank“ atstovas.