Penktadienio vakarą iš Portlando tarptautinio oro uosto išskridęs lėktuvas skrydžio numeriu 1282 saugiai grįžo maždaug po 20 minučių, kai lėktuvo įgula pranešė apie slėgio problemą, pranešė Federalinė aviacijos administracija.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti iškritęs lėktuvo lango stiklas, o salone kabo avarinės deguonies kaukės.

„Po šio vakaro įvykio skrydžio Nr. 1982 metu nusprendėme imtis atsargumo priemonių ir laikinai sustabdyti 65 „Boeing 737-9“ orlaivių parko skrydžius“, – sakoma „Alaska Airlines“ generalinio direktoriaus Beno Minicucci (Beno Minikučio) pareiškime.

„Kiekvienas orlaivis bus grąžintas į eksploataciją tik atlikus visus techninės priežiūros ir saugos patikrinimus“, – sakė jis, tikėdamasis, kad patikrinimai bus baigti per kelias dienas.

Skrydžio keleivis Kyle'as Rinkeris (Kailas Rinkeris) televizijai CNN pasakojo, kad netrukus po pakilimo iškrito langas.

„Tai buvo labai staigus įvykis. Vos pakilus į aukštį, langas/siena tiesiog iškrito ir nepastebėjau to, kol nenukrito deguonies kaukės“, – teigė jis transliuotojui.

Kita keleivė Vi Nguyen (Vi Ngujen) laikraščiui „The New York Times“ pasakojo, kad skrydžio metu ją pažadino garsus triukšmas.

„Atsidarau akis ir pirmiausia priešais save pamatau deguonies kaukę, – laikraščiui pasakojo V. Nguyen. – Pažvelgiu į kairę ir matau, kad sienos lėktuvo šone nebėra.“

„Pirmas dalykas, apie kurį pagalvojau, buvo: „Aš mirsiu“, – pridūrė ji.

Tačiau aukų išvengta. „Lėktuvas saugiai nusileido Portlando tarptautiniame oro uoste su 171 svečiu ir 6 įgulos nariais“, – sakoma ankstesniame „Alaska Airlines“ pranešime.

„Nors tokie atvejai pasitaiko retai, mūsų skrydžio įgula buvo apmokyta ir pasirengusi saugiai suvaldyti situaciją“, – pridūrė oro linijų bendrovė.

Lėktuvas „Boeing 737 Max 9“ pakilo 17 val. 7 min. penktadienį vietos (3 val. 7 min. sekmadienį Lietuvos laiku) ir skrido į Ontarijų Kalifornijoje, o paskui grįžo į Portlando oro uostą, skelbiama skrydžių stebėjimo svetainėje „FlightAware“.

Įmonė „Boeing“ socialiniame tinkle „X“ rašė, kad renka daugiau informacijos ir kad techninė grupė yra pasirengusi padėti tyrimui.

Pastaraisiais metais „Boeing“ susidūrė su techninėmis ir kokybės kontrolės problemomis, susijusiomis su „737 MAX“ modeliais.

Pranešimą iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo operatoriaus, kad už valandos avariniu būdu leisis lėktuvas, ugniagesiai gelbėtojai gavo 12.48 valandą.

Lėktuvo viduje buvo du žmonės. Pasak pranešimo, gelbėtojai palaukė, kol avariniu būdu lėktuvas sėkmingai nusileido.

„Lėktuvas grįžo į Varšuvą, – pridūrė jis. Pareigūną cituoja Lenkijos radijas.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas pranešė, kad valstybės vadovas jau kitu orlaiviu vyksta į Jesionką netoli Žešuvo.

J. Bidenas atvyko į netoli Ukrainos sienos esantį Lenkijos miestą

Į šį netoli Ukrainos sienos esantį miestą neseniai atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Jis susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

Lankydamasis regione praėjus daugiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos pradžios, J. Bidenas vyks į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos vadovais ir aplankys pabėgėlių priėmimo centrą.

Savo vizitą prezidentas turėtų baigti svarbia kalba, kurį jis ruošiasi pasakyti šeštadienį.

Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, priėmusi milijonus ukrainiečių pabėgėlių, teikianti Ukrainai finansinę paramą ir perdavusi jai ginklų.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį pranešė, kad Lenkijoje šiuo metu yra apie 10,5 tūkst. JAV karių. J. Sullivanas taip pat pakartojo J. Bideno pažadą ginti „kiekvieną centimetrą“ NATO teritorijos.

„Dėl renginio ar skrydžio vykdymo ar nevykdymo galutinį sprendimą priima nuotolinis pilotas arba bepiločio orlaivio naudotojas. Tas įrašyta ir leidimo išdavimo dokumentuose, prieš išduodant leidimą yra įvertinama rizika. Pilotas turi būti įsitikinęs, kad meteorologinės sąlygos yra tinkamos vykdyti skrydį“, – pasakojo Transporto kompetencijų agentūros Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Adolfas Kuzborskis.

„Leidimas yra išduodamas bepiločio orlaivio naudotojui, jis atsakingas už skrydį, kuris buvo vykdomas. Visi dronai yra valdomi viena programa, nėra taip, kad šimtas žmonių stovi su pultais, nėra taip, kad kiekvienam dronui yra po atskirą nuotolinį pilotą“, – aiškino A. Kuzborskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis atskleidė, kokios detalės buvo derinamos su Transporto kompetencijų agentūra.

Tyrimas atsakys į daug klausimų. Sunku šią dieną vertinti, aš tik džiaugiuosi, kad niekas nenukentėjo.

„Visų procedūrų metu yra derinamas avarinis planas. Negaliu pasakyti dėl konkrečios vietos, bet toks planas yra numatytas tarp visų dokumentų, reikalingų leidimo išdavimui. Nusižengimus nagrinėja ne mūsų institucija, o Lietuvos transporto saugos administracija. Bet dėl leidimų – taip. Iš esmės, šiuo atveju tai yra specialiosios kategorijos skrydis, jam reikia parengti rizikos vertinimą, taip pat suderinti vietą. Išduodant leidimą, yra surašomos sąlygos. Nusileidimas į vandenį yra avarinė situacija – tokie dalykai tikrai nebuvo derinami. Bet paties leidimo išdavimo procese yra dėliojami įvairūs scenarijai – derinamos detalės, vieta, taip pat skrydžiui buvo įsteigta atskira zona, kad ten negalėtų įskristi kiti orlaiviai. Taip pat viena iš sąlygų leidimui yra nepertraukiama komunikacija su oro navigacija, kuri yra atsakinga už oro eismą. Tos visos detalės yra derinamos, bet pasitaiko įvairiausių netikėtumų“, – sakė A. Kuzborskis.

„Rizikos vertinimo metu yra derinamos aplinkybės. Šiuo atveju, skrydžio vieta nėra numatyta virš žmonių, yra numatyta virš Gedimino pilies, kalno. Taip pat rizikos vertinime buvo numatyta, kad visi įėjimai bus uždaryti. Visas pasirodymas vyko ne virš pašalinių žmonių minios“, – teigė A. Kuzborskis.

Transporto kompetencijų agentūra, anot pašnekovo, nėra ta įstaiga, kuri gali nurodyti konkrečias vietas avariniam nusileidimui.

„Tai yra nuotolinio piloto pasirinkimas, o visa tai, kas numatyta dokumentacijoje, rizikos vertinime, kad turi suveikti tam tikri saugikliai, t. y. pirminė apsaugos zona, antrinė apsaugos zona, kai apskritai varikliai orlaivių turi išsijungti, kad kažkur toli neišskristų ir nepridarytų žalos“, – kalbėjo A. Kuzborskis.

Jis sakė, kad nusileidimo į Nerį kol kas vertinti negali – tam atliekamas tyrimas.

„Tyrimas atsakys į daug klausimų. Sunku šią dieną vertinti, aš tik džiaugiuosi, kad niekas nenukentėjo“, – tikino pašnekovas.

A. Maldeikienės skrydis buvo numatytas iš Varšuvos į Briuselį. Skrendant virš Vokietijos buvo paskelbta apie lėktuvo gedimą, susijusį su slėgio problemomis.

Į saloną susileido deguonies kaukės ir visiems lėktuvo keleiviams teko jas užsidėti ir kurį laiką kvėpuoti per kaukes.

Gedimą patyręs lėktuvas neplanuotai buvo nukreiptas leistis į Diuseldorfą, Vokietijoje.

„Avarinis nusileidimas Diuseldorfe. Kvėpuoti per deguonies kaukę yra šiurpoka“, – „Instagram“ paskyroje rašė europarlamentarė.

Vėliau apie nemalonią patirtį politikė savo „Instagram“ paskyroje dar pridėjo įrašą: „Nenorėčiau pakartoti“ ir pasidalino nuotraukomis iš lėktuvo.

Tuo pačiu lėktuvu kaip ir A. Maldeikienė skridęs Lenkijos politikas Robertas Biedronas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo filmuota medžiaga iš lėktuvo. Joje matyti, kad visi keleiviai užsidėję deguonies kaukes. Politikas džiaugėsi lėktuvo komandos darbu. Anot jo, nors situacija buvo dramatiška, bet ją pavyko puikiai sukontroliuoti.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, civilinės saugos funkcinės pratybos sostinės oro uoste vyko nuo 6 iki 12 val., jų metu tikrintas oro uosto tarnybų, Vilniaus miesto specialių pajėgų pasirengimas avarinės situacijos valdymui.

Oro uostų teigimu, pratybose buvo imituojama situacija, kai orlaivis iškart po pakilimo avariniu būdu nusileidžia Vilniaus oro uoste. Pratybos įprastai oro uosto veiklai įtakos neturėjo – skrydžiai vyko įprastu režimu.

Bendras dalyvių, stebėtojų, savanorių skaičius pratybose siekė apie 200.

Keleiviai galėjo matyti tam tikrus papildomus ir pratyboms skirtus ženklus, aktyvesnį specialiųjų tarnybų judėjimą oro uosto teritorijoje, tačiau įprasta oro uosto veikla nebuvo stabdoma.

Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, įvairaus tipo pratybos rengiamos periodiškai.

„Visgi šios pratybos yra išskirtinės dėl savo masto – jos įtraukia dešimtis institucijų, oro uoste veikiančių verslų, specialiųjų tarnybų atstovų, kurie visi pratybų metu praktiškai derina įgūdžius ir pritaiko jas efektyviam avarinės situacijos sprendimui“, – sako D. Čiuplys.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Marius Zelenius BNS sakė, kad incidentas įvyko dėl techninių priežasčių, kurias detaliau pakomentuoti galėtų pati bendrovė.

„Nusileido sėkmingai, viskas gerai“, – BNS sakė M. Zelenius.

Jo teigimu, lėktuve buvo du įgulos nariai.

Tai BNS patvirtino ir „SmartLynx Airlines“ komunikacijos vadovė Snežana Tomič.

„Saugumas yra svarbiausias „SmartLynx“ prioritetas. Pakilus orlaiviui įgula pastebėjo, kad kilo techninių problemų, ir priėmė sprendimą grįžti į Kauno oro uostą“, – teigė ji.

Pasak S. Tomič, šiuo metu gedimas šalinamas.

Lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo 16.41 val. techniniam skrydžiui ir iškart po to išsiuntė pavojaus signalą.

Iki nusileidimo lėktuvas suko ratus aplink oro uostą ir degino kurą.

M. Zeleniaus teigimu, oro uosto tarnybos buvo pasiruošusios avariniam tūpimui.

Avariniu būdu leidęsis lėktuvas priklauso „SmartLynx Airlines Estonia“ – Latvijos oro linijų „SmartLynx“ dukterinei įmonei.

„Air Canada“ reiso AC837 iš Madrido į Torontą [lėktuvui] tuojau po pakilimo iškilo problema dėl variklio. Kylant taip pat sprogo padanga – viena iš dešimties šio modelio lėktuve“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame oro bendrovės pranešime.

„Lėktuvas pasirinko apsisukti ir sugrįžti į Madridą“, – pridūrė „Air Canada“.

Prieš nutūpdamas laineris turėjo ilgai skraidyti ratu, kad „išdegintų degalus ir sumažintų svorį prieš nusileidžiant“.

Bendrovė nurodė, kad laineris „Boeing 767-300“, kuriame buvo 128 keleiviai, yra pritaikytas skristi veikiant tik vienam varikliui, bet buvo paskelbta nepaprastoji padėti, siekiant „užtikrinti pirmumą leidžiantis“.

Galiausiai laineris nusileido po 19 val. vietos (20 val. 15 min. Lietuvos) laiku „be incidentų“, per „Twitter“ parašė Ispanijos susisiekimo ministras Jose Luisas Abalosas (Chosė Luisas Abalosas).

Ispanijos gynybos ministerija anksčiau informavo AFP, kad vienas naikintuvas F-18 buvo pakeltas, kad pilotas vizualiai patikrintų keleivinio lainerio važiuoklę. Be to, į oro uostą „prevenciškai“ buvo pasiųsta greitosios pagalbos brigadų.

Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip sutemus lėktuvas leidžiasi ant tūpimo tako įtraukęs priekinę važiuoklės atramą, o iš paskos nuskuba priešgaisriniai sunkvežimiai.

Kaip nurodoma oro uosto tinklalapyje, šis „Air Canada“ lėktuvas pakilo 14 val. 33 min. (15 val. 33 min.) ir turėjo skristi į Torontą.

„Naujausiais duomenimis, į oro uosto medicinos punktą po incidento kreipėsi 56 žmonės, kurių vienas buvo paguldytas į ligoninę“, – nurodė valdybos atstovai.

Trečiadienį vakare Barnaulo Germano Titovo oro uoste avariniu būdu nutūpė oro bendrovės „Azur Air“ lėktuvas „Boeing 767-300“, atskridęs į Barnaulą iš Kam Ranio Vietname.

Lėktuve buvo 344 žmonės, įskaitant 10 įgulos narių.

Į ligoninę paguldytam sužeistam žmogui diagnozuotas stuburo lūžis, žurnalistams sakė Altajaus krašto sveikatos apsaugos ministras Dmitrijus Popovas.

„Šiuo metu į miesto ligoninę paguldytas vienas žmogus, kuriam lūžo stuburas“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, nukentėjusiaisiais laikomi 49 žmonės, kurių 48 buvo nesunkiai sužeisti arba patyrė stresą ar chroniškų ligų paūmėjimą.

„Pagrindiniai sužeidimai – sumušimai ir nubrozdinimai, taip pat reakcijos į patirtą stresą, įskaitant kritinį arterinio kraujospūdžio padidėjimą“, – nurodė D. Popovas.

Lėktuvo tūpimas avariniu būdu iš pradžių buvo suprastas kaip mieste vykusių pratybų tąsa, žurnalistams sakė Altajaus krašto administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Stepanenka.

Pasak jo, pirmąją dienos pusę vyko planinės pratybos, tarp kurių scenarijų buvo ir tokios lėktuvo tūpimo sąlygos, nors buvo kalbama ne apie tarptautinio reiso lainerį.

„Daug kas [lėktuvo tūpimą] suprato kaip pratybų tąsą. Iš pradžių niekas nepatikėjo, kad situacija reali ir kad iš tikrųjų būtina imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms“, – sakė I. Stepanenka, bet pažymėjo, kad visos tarnybos ėmėsi „savalaikių ir efektyvių“ veiksmų.

Pasak I. Stepanenkos, tupiant sugedo lėktuvo važiuoklė.

Barnaulo operatorės „Altaj“ direktorius Vitalijus Archipenka sakė, kad civilinės aviacijos agentūros „Rosaviacija“ tyrėjai aiškinsis, kodėl leidžiantis lėktuvo važiuoklė užsidegė.

„Tyrimą vykdys „Rosaviacija“ ir nustatys gaisro priežastis... Tokia situacija gana reta, nes lėktuvas buvo jau pradėjęs stabdyti. Kas ten nutiko – kol kas neaišku“, – žurnalistams sakė V. Archipenka.

Jis pridūrė, kad į incidentą reagavusių tarnybų veiksmai buvo tinkami ir savalaikiai.

Pasak Kroatijos gelbėjimo tarnybų, incidentas įvyko šeštadienį sostinę Zagrebą su Šiaurės Adrijos Rijekos uostu jungiančiame greitkelyje – viename pagrindinių šalies kelių, kuriame turizmo sezono metu ir savaitgaliais eismas paprastai būna labai intensyvus.

Ugniagesiai iš netoliese esančio Vrbovsko rajono pranešė, jog lėktuvas nutūpė dėl „techninio gedimo“. Anot jų, per šį incidentą niekas nenukentėjo ir buvo padaryta tik materialinės žalos.

Kroatijos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašų iš įvykio vietos, kuriuose matyti greitkelio šalikelėje stovintis vienvariklis lėktuvas „Cessna“.

Naujienų portalas 24sata.hr pranešė, jog lėktuvu skrido moteris ir jos skrydžių instruktorius.