Kaip informavo VMVT, inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko neplaninius tikrinimus dėl galimai nelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Pareigūnai nustatė, kad Tadžikistano pilietis S. D. mėsos išpjaustymu, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių gamyba bei prekyba vertėsi be tam būtino VMVT leidimo, nepritaikytose patalpose Smolensko g. Vilniuje.

Dėl mėsos tvarkymo antisanitarinėmis sąlygomis ir kitų pažeidimų jam uždrausta užsiimti mėsos perdirbimu, o per 192 kilogramų nelegalios produkcijos sulaikyta, ją uždrausta tiekti į rinką.

Tikrinant įtarimų sukėlusią Vilniuje, Naugarduko gatvėje įsikūrusią kebabinę, į kurią ir buvo tiekiama nelegali mėsa, inspektoriams nebuvo pateikti mėsos įsigijimo, jos tinkamumo vartoti terminus patvirtinantys dokumentai. Tokia mėsa pripažinta nesaugia ir netinkama vartoti maistui.

Inspektoriams įtarimų sukėlė visa maisto tiekimo grandinė – surinkus informaciją apie kitus galimai neteisėtus mėsos įsigijimo atvejus, atlikti keli operatyvūs avių ūkių patikrinimai Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių rajonuose, juose rasta daug nesutapimų.

Avių skaičius bandose neatitiko su deklaruojamu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGRIS), neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis avys buvo skerdžiamos, o vėliau neaiškios kokybės skerdiena parduodama.

Pasak VMVT, viename tikrintame Anykščių rajono ūkių buvo registruotos 186 avys, nors atvykę inspektoriai surado tik 145. Ūkininkas melagingai deklaravo ir avių išvežimą į Molėtų rajono skerdyklą, nepateikė vežamų gyvūnų važtaraščio. Užfiksuota, kad iš jo bandos 136 avys buvo parduotos viešajai įstaigai Islamo kultūros ir švietimo centrui patikrinti ir kiti anksčiau ūkininko deklaruoti avių išvežimai į skerdyklą. Vežamų gyvūnų važtaraščių nebuvo, tačiau surinkta duomenų, kad avys buvo parduodamos užsieniečiui pirkėjui, kuris neregistruotas nei kaip gyvulių laikytojas, nei kaip maisto gamintojas, turintis skerdyklą. Tolimesnį tyrimą dėl šio avių pirkėjo veiklos teisėtumo atlieka VMI pareigūnai.

Atliekant patikrinimą pas kitą rajono ūkininką, rastos trys avys, nors ŪGRIS sistemoje jų deklaruota  98. VMVT inspektoriai tikrindami dokumentus išsiaiškino, kad ūkininkas deklaravo avių išvežimą skerdimui į Molėtų r. skerdyklą, tačiau privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio vėlgi nebuvo. Iš sąskaitų užfiksuota, kad jos taip pat parduotos jau minėtam Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Skerdykloje Molėtų rajone, į kurią neva abu minėti ūkininkai vežė avis skerdimui, nustatyta, kad nei ūkininkai, nei jau minėta viešoji įstaiga skerdimui avių nebuvo atvežę.

Beveik šimto avių pasigesta ir Vilniaus rajono ūkyje  – čia pagal registravimo ŪGRIS duomenis jų turėjo būti 401, tačiau surastos tik 302. Savininkas mėgino aiškinti, kad trūkstamas avis jis pavasarį pardavė užsieniečiams galimai tolimesniam laikymui, tačiau to nepatvirtino jokiais dokumentais.

Šiuo metu tyrimas tęsiamas – VMVT ir kitos verslo priežiūros institucijos toliau tiria Tadžikistano piliečio S. D. veiklą bei su šia verslo schema susijusių ūkininkų veiksmus perkant, parduodant avis, jas pervežant, organizuojant skerdimą, vykdant mėsos tvarkymą bei prekybą.

Į nelegalų verslą įsipainiojusi ir minėto Tadžikistano piliečio S. D. darbovietė Islamo kultūros ir švietimo centras, vadovaujamas Lietuvos piliečio A. B.,  taip pat dar vienas užsienio šalies pilietis.

Tikrintiems asmenims VMVT jau skyrė administracinio poveikio priemones, tyrimą tęsia VMI kartu su teisėsaugos institucijomis.

Veterinarijos inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko keletą neplaninių tikrinimų dėl galimai nelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos. Pareigūnai nustatė, kad Tadžikistano pilietis S. D. mėsos išpjaustymu, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių gamyba bei prekyba vertėsi ne tik be tam būtino VMVT leidimo, bet ir visiškai nepritaikytose patalpose Smolensko g. Vilniuje. Dėl mėsos tvarkymo antisanitarinėmis sąlygomis ir kitų pažeidimų jam uždrausta užsiimti mėsos perdirbimu, o nelegali produkcija (per 192 kg) sulaikyta, uždrausta tiekti į rinką.

Tikrinant įtarimų sukėlusią Vilniuje, Naugarduko g., įsikūrusią kebabinę, į kurią ir buvo tiekiama nelegali mėsa, inspektoriams nebuvo pateikti mėsos įsigijimo, jos tinkamumo vartoti terminus patvirtinantys dokumentai. Tokia mėsa pripažinta nesaugia ir netinkama vartoti maistui.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad visa ši mėsos tiekimo grandinė kelia daugiau įtarimų. Kaip nurodoma VMVT pranešime, surinkus informaciją apie kitus galimai neteisėtus mėsos įsigijimo atvejus, atlikti keli operatyvūs avių ūkių patikrinimai Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių rajonuose.

Tikrinant avių ūkius rasta daug nesutapimų. Avių skaičius bandose neatitiko su deklaruojamu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGRIS), neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis avys buvo skerdžiamos, o vėliau neaiškios kokybės skerdiena parduodama.

Pavyzdžiui, viename tikrintame Anykščių rajono ūkių buvo registruotos 186 avys, nors atvykę inspektoriai surado tik 145. Ūkininkas melagingai deklaravo ir avių išvežimą į Molėtų rajono skerdyklą, nepateikė vežamų gyvūnų važtaraščio. Užfiksuota, kad iš jo bandos 136 avys buvo parduotos VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Avys buvo parduodamos užsieniečiui pirkėjui, kuris neregistruotas nei kaip gyvulių laikytojas, nei kaip maisto gamintojas, turintis skerdyklą.

Patikrinti ir kiti anksčiau ūkininko deklaruoti avių išvežimai į skerdyklą. Vežamų gyvūnų važtaraščių nebuvo, tačiau surinkta duomenų, kad avys buvo parduodamos užsieniečiui pirkėjui, kuris neregistruotas nei kaip gyvulių laikytojas, nei kaip maisto gamintojas, turintis skerdyklą. Tolesnį tyrimą dėl šio avių pirkėjo veiklos teisėtumo atlieka VMI pareigūnai.

Duomenų apie auginamas avis nedeklaravo ir kitas Anykščių rajono ūkininkas. Atliekant patikrinimą, pas jį rastos 3 avys, nors ŪGRIS sistemoje jų registruota net 98. VMVT inspektoriai tikrindami dokumentus išsiaiškino, kad ūkininkas deklaravo avių išvežimą skerdimui į Molėtų rajono skerdyklą, tačiau privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio vėlgi nebuvo. Iš sąskaitų užfiksuota, kad jos parduotos jau minėtam Islamo kultūros ir švietimo centrui.

VMT nuotr.

Skerdykloje Molėtų rajone, į kurią neva abu minėti ūkininkai vežė avis skerdimui, nustatyta, kad nei ūkininkai, nei jau minėta viešoji įstaiga skerdimui avių nebuvo atvežę.

VMVT patikrinus Vilniaus rajono ūkyje laikomas avis, taip pat nemažos dalies jų pasigesta. Pagal registravimo ŪGRIS duomenis jų turėjo būti 401, tačiau surastos tik 302. Savininkas mėgino aiškinti, kad trūkstamas 99 avis jis pavasarį pardavė užsieniečiams galimai tolesniam laikymui, tačiau to nepatvirtino jokiais dokumentais.

Šiuo metu tyrimas tęsiamas – VMVT ir kitos verslo priežiūros institucijos toliau tiria Tadžikistano piliečio S. D. veiklą bei su šia verslo schema susijusių ūkininkų veiksmus perkant, parduodant avis, jas pervežant, organizuojant skerdimą, vykdant mėsos tvarkymą bei prekybą. Į nelegalų verslą įsipainiojusi ir minėto Tadžikistano piliečio S. D. darbovietė VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centras, kurios vadovas yra Lietuvos pilietis A. B., taip pat ir dar vienas užsienio šalies pilietis.

Tikrintiems asmenims VMVT jau skyrė administracinio poveikio priemones, tyrimą tęsia VMI kartu su teisėsaugos institucijomis.

Receptai per šimtus metų kardinaliai nesikeitė, tik juos papildė naujai atrasti ingredientai ir gaminimo būdai. Lietuviško prekybos tinklo „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas teigia, kad šiais laikais tokią puotą, kuri buvo Mindaugo karūnavimo metu, suruošti gali kiekvienas.

Tuo metu mėsa maisto grandinėje užėmė aukščiausią vietą, tad natūralu, kad kasdienis mėsos valgymas buvo aukščiausių socialinių sluoksnių žmonių privilegija.

„Pirmasis ir, deja, vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas buvo karūnuotas 1253 metais. Apie to meto, XIII amžiaus, Lietuvoje vykusias puotas rašytinių ar ikonografinių šaltinių nėra išlikę, tačiau archeologiniai ir kiti tyrimai gali padėti atskleisti „materialiąją“ puotos dalį: kokie produktai naudoti maisto gaminimui, kokiuose induose jie buvo pateikiami, tačiau jie neleidžia suprasti, kokiais skoniais mėgavosi Mindaugo karūnavimo puotoje dalyvavę žmonės“, – atskleidžia Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.

Pasak R. Laužiko, bandant nustatyti, kuo maitinosi puotos dalyviai, reikia remtis vėlesnių laikų – XIV-XV amžių šaltiniais bei ieškoti analogijų Europoje. „XIII amžiaus Europos kulinarinė tradicija bene geriausiai pažįstama iš vienos seniausių Europoje kulinarijos knygų – prancūziškos, XIII-XIV amžių sandūra datuojamos „Enseignements qui enseingnent a apareillier toutes manieres de viandes“. Tuo metu mėsa maisto grandinėje užėmė aukščiausią vietą, tad natūralu, kad kasdienis mėsos valgymas buvo aukščiausių socialinių sluoksnių žmonių privilegija, o gotikinė puota pasižymėjo persivalgymu ir mėsos patiekalų gausa“, – teigia mokslininkas. Pasak jo, puotos metu maistas buvo tiekiamas nesupjaustytas, didžiuliuose dubenyse, skirtingas ant skirtingų stalų: geriausias prie valdovo ir garbingiausių svečių stalo, o prasčiausias – ant toliausiai nuo valdovo esančio stalo.

Rimvydas Laužikas teigia, kad per Karaliaus Mindaugo puotą ant stalo buvę valgiai buvo labai panašūs į mūsų tėvų ir senelių vaikystės stalą.

„Šiais laikais pasiruošti puotai yra daug lengviau ir paprasčiau nei anuomet – viską reikėdavo daryti savomis rankomis, o dabar viską galima nusipirkti – tiek patiekalus jau paruošus gaminti, tiek jau paruoštus gaminius“, – sako maisto gamybos ekspertas. Vis dėl to, jeigu šventinę dieną norisi paragauti to, kas tuo metu buvo populiaru, A. Poleninas rekomenduoja išbandyti originalius receptus iš knygos „Didžioji virėja“ ar pagaminti šiuolaikiškesnius, tačiau ne ką prastesnius patiekalus.

Kepta aviena*

Receptas: Paimti užpakalinę koją, bet ne anksčiau, kaip prieš tris dienas pjauto gyvulio, kelioms valandoms užmerkti šaltame vandenyje. Išėmus gerai nuplauti, ištrinti druska, padėti į keptuvę riebia puse į viršų ir pastatyti į karštą krosnį. Įpilti kelis šaukštus vandens. Jei aviena neriebi, tai patepti viršų šaukštu sviesto. Kai apraus, dažnai laistyti sunka, kurioj kepa. Pradurti kelis kartus šakute giliai, kad ir vidurys gerai iškeptų. Kepti apie 2 valandas. Jei nuvirs sunka, papildyti vandeniu. Paskutinį kartą palaisčius, pabarstyti sausainiais (red. past. malti džiūvėsiai). Kai bus gatavas kepsnys, išimti, padėti ant stalo 10 min., kad atauštų.

Pasak Aido Polenino, šventiškam stalui šiais laikais labiau tinka jautienos patiekalai, šventiškai jautieną paruošite grilyje kepdami sausai brandintos jautienos kepsnius. „Mūsų asortimente galite rasti įvairių sausai brandintų jautienos gaminių, kurie lentynoje ar pakabinti vienodoje temperatūroje buvo brandinami 28-50 parų. Taip brandinama mėsa gauna deguonies ir nerenka skysčių, todėl praranda nuo 10 iki 40 procentų savo svorio. Brandintos jautienos kepsnius pakaks įtrinti prieskoniais ir iškart kepti grilyje. Jeigu norisi žalio kepsnio, užteks jį kepti 6 minutes, jeigu norisi vidutiniškai iškepusio – 8 minutes, o jautienos kepsnys bus visiškai iškepęs po 10 minučių“, – patarimais dalinasi A. Poleninas. Pasak jo, patiekalas bus dar šventiškesnis jei jį patieksite su padažu bei grilyje keptomis daržovėmis, kurių anuomet dar nebuvo.

Virta stūriena (XIX amžiaus receptas)*

Receptas: paimti  3 svarus stūrienos, apiplikyti, išmazgoti, nuimti odą, sudėti į šaltą vandenį su šaknimis, pipirais, lauro lapu, svogūnais. Uždengus virti apie valandą, nuimti putas. Išvirus padėti į pusdubenį, apdėti virtomis daržovėmis, užpilti padažu: ar saldžiai rūgščiu, ar garstyčių, ar totorišku, ar sviestu su sausainiais.

„Šiomis dienomis recepte minimas sturys vadinamas eršketu. Norint pasigaminti žuvies, nebūtina vykti žvejoti ir tikėtis pagauti būtent tokią žuvį – ją galite įsigyti mūsų didžiausio formato parduotuvėse, o paprašius, meistrai žuvį iš karto išvalys, jums tereikės pasirūpinti jos pagaminimu. Šiais laikais žuvis dažniau kepama, nei verdama. Eršketą tikrai šventiškai paruošite, jeigu jį jau išvalytą kepsite grilyje. Eršketą dar kartą nuplaukite ir gerai nusausinkite, ištrinkite druska ir pipirais. Į eršketo vidų įdekite keletą citrinos griežinėlių, česnako skiltelių, šviežių prieskoninių žolelių – rozmarino šakelių, krapų. Eršketas grilyje iškeps maždaug per 20-30 minučių, jo vidinė temperatūra turėtų siekti 63°C. Iškepusį eršketą apliekite citrinų sultimis ir lydytu sviestu“, – receptu dalinasi A. Poleninas.

*Originalūs receptai iš knygos „Didžioji virėja“ (versta iš carinės Rusijos leidimo, o šis – iš Prancūzų), 1936 m. 1861 metais Sankt Peterburge pasirodė viena pamatinių XIX amžiaus – XX amžiaus pradžios Rusijos kulinarinių knygų, Jelenos Molochovec „Подарок молодым хозяйкам или средство к уменьшению расходов в домашнем хозяйстве“.

Ilgiausiai metų nakčiai ruošiasi iš anksto

Viena smagiausių ir seniausiai Lietuvoje minimų kalendorinių švenčių – Rasos ar Joninės, kitaip dar yra vadinamos vasaros saulėgrįžos švente. Anot prekybos tinklo komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, žmonės šiai šventei pradeda ruoštis gerokai iš anksto – tą atspindi ir didėjanti konkrečių produktų paklausa.

„Didžiausio pirkėjų susidomėjimo su Joninių šventimu susijusios prekės sulaukia likus savaitei iki šventės. Kaip ir kiekvienais metais artėjant Joninėms mūsų prekybos tinklo asortimente padidėja iškyloms skirtų produktų ir prekių paklausa. Pirkėjai dažniausiai renkasi mėsos produktus – šašlykus arba dešreles, tačiau pastebime, kad šiais metais taip pat populiarėja jau pagaminti trikampiai sumuštiniai, mėsainiai, submarinai, kibinai. Savo asortimente taip pat turime platų sūrių, tinkamų kepimui, pasirinkimą ir matome, kad pirkėjai juos atranda ir perka itin noriai“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Nauja tendencija – ant grotelių keptas sūris

Prekybos tinklo maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės teigimu, sūris – puikus ir sveikas pasirinkimas, nes jis gali būti kepamas tiek grilyje, tiek orkaitėje ar keptuvėje net nenaudojant papildomų riebalų.

Pastebime, jog artėjant Joninėms šašlykų pardavimai šokteli daugiau kaip 40 proc.

„Griežinėliais supjaustytą sūrį dažniausiai reikia kepti tol, kol jis gražiai apskurs ir tada skanauti. Nenuostabu, kad vis daugiau lietuvių jį renkasi iškyloms ar piknikams, nes jis idealiai tinka tiek kasdieniams patiekalams, tiek užkandžių stalui paįvairinti. Pavyzdžiui, sūris, kuris yra pagamintas iš karvės, avies ir ožkos pieno, idealiai tinka kepimui grilyje, nes skirtingai nuo kitų rūšių sūrių, jis išlaiko savo formą“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Ryškėjanti nauja sūrių kepimo grilyje tendencija, anot B. Čaikauskaitės, visgi neužgožia mėsos produktų, ypač šašlykų ir dešrelių populiarumo. Kiekvienais metais prieš Jonines lietuviai jomis apsirūpina gerokai iš anksto ir ima planuoti savo šventinį meniu.

„Pastebime, jog artėjant Joninėms šašlykų pardavimai šokteli daugiau kaip 40 proc. Populiariausi iš tokių gaminių yra marinuoti kiaulienos šašlykai bei kiaulienos šašlykai su majonezu. Taip pat daug nuperkama marinuotų ir žalių vištienos sparnelių bei blauzdelių. Kepimui ant grotelių pirkėjai taip pat dažnai renkasi įvairias dešreles. Jų pardavimai vasarą išauga daugiau nei dvigubai“, – sako B. Čaikauskaitė.

Kitokie fish and chips

Tuo metu maisto ekspertė V. Juodkazienė sako, kad nors daugeliui lietuvių išvyka neįsivaizduojama be ant grotelių kepamos mėsos gaminių, tačiau ji siūlo išmėginti ir naujas alternatyvas – pavyzdžiui, pasigaminti populiariuosius fish and chips šiek tiek kitaip.

„Fish and chips arba tiesiog kitaip – žuvis tešloje su keptomis bulvių skiltelėmis, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Tad šiais metais, Joninių vaišių stalui, siūlau pasigaminti sveikesnę ir originalesnę jų alternatyvą – cukinijų ir kukurūzų kepsnelius su pitos traškučiais, kurie skoniu tikrai nenusileis savo pirmtakui. Taip pat vietoje įprastų kiaulienos ar vištienos šašlykų, tiems, kurie nori pikantiškesnio skonio, rekomenduoju rinktis avieną arba jautieną“, – sako V. Juodkazienė ir dalinasi patiekalų, skirtų Joninėms receptais.

Reikės:

Kepsneliams:

– 2 v. š. alyvuogių aliejaus;

– 1 didesnės smulkiai supjaustytos cukinijos;

– 2 sukapotų česnako skiltelių;

– 400 g mėgstamų pupelių;

– citrinos sulčių (pusės citrinos);

– 200 g graikiško jogurto;

– 2 v. š. kapotų mėtų.

Traškučiams:

– 8 gabalėlių graikiškos pitos duonos;

– 2 v. š. alyvuogių aliejaus;

– šiek tiek druskos.

Gaminimas:

Norėdami pagaminti pitos traškučius, visų pirma, patepkite abi duonelės puses aliejumi ir supjaustykite norimo dydžio traškučių gabalėliais. Paskirstykite juos ant didelės kepimo skardos, pritaikytos kepti grilyje ir pabarstykite druska. Kepkite apie 15 minučių, kol pradės skursti. Jiems atvėsus, jie taps traškūs. Tuomet pradėkite gaminti kepsnelius. Įkaitinkite grilio keptuvėje aliejų. Ten sudėkite cukiniją, pupeles ir česnakus kartu su prieskoniais ir kepkite, kol cukinijos taps minkštos. Atsidėkite kelis šaukštus iškeptų cukinijų ir česnakų, o visą kitą dalį palikite keptuvėje, tik kartu dar įdėkite pupeles, jogurtą, mėtas ir įpilkite citrinos sulčių. Šiek tiek patroškinkite ir sudėkite viską į dubenį. Tuomet masę sudėkite į rankinį trintuvą ir gerai sutrinkite, kol taps mase, paruošta kepti. Viską sukrėskite į grilio keptuvę ir kepkite, kol kepsneliai įgaus reikiamą spalvą. Juos patiekite kartu su atsidėta dalimi cukinijų, česnakų ir jau paruoštais traškučiais. Prie jų taip pat galite priderinti šviežias daržoves ar mėgstamą padažą. Skanaus!

Aštri aviena su džiovintomis slyvomis

Reikės:

– 1 kg minkštos avienos;

– 250 g džiovintų slyvų (be kauliukų);

– 5-6 vidutinio dydžio bulvių;

– 1 didelio svogūno;

– 2 vnt. morkų;

– 1 čili pipiro;

– 150 ml aliejaus;

– 500 ml karšto vandens;

– apie 25 vnt. kvepiančių pipirų žirnelių;

– 1 a. š. kmynų;

– 2 a. š. kalendros;

– 1 a. š. malto kardamono;

– šiek tiek druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Gaminimas:

Avieną supjaustykite didesniais gabaliukais. Į didelį, kepimui grilyje pritaikytą, puodą supilkite aliejų ir ten sudėkite avienos gabaliukus. Tuomet suberkite kalendrą, kvapniuosius pipirus, kardamoną ir dėkite ant grilio pakaitinti tol, kol atsiskleis prieskonių aromatas. Ten pat sudėkite avienos gabaliukus ir pamaišydami kepkite apie 20 minučių. Per tą laiką nulupkite ir supjaustykite svogūną pusžiedžiais. Morkas taip pat nuvalykite ir supjaustykite griežinėliais. Į puodą suberkite svogūnus, morkas ir pakepinkite kelias minutes. Į apkepintas daržoves įpilkite 500 ml karšto vandens ir išmaišykite. Uždenkite dangčiu, puodą uždėkite ant grilio ir troškinkite apie valandą laiko. Per tą laiką nuplaukite džiovintas slyvas, užpilkite jas karštu vandeniu ir palikite keliolikai minučių pastovėti. Nuvalykite ir didesniais gabaliukais supjaustykite bulves. Vėliau nuo grilio nuimkite puodą su aviena bei daržovėmis ir į jį sudėkite bulves, berkite druskos, pipirų ir atsargiai pamaišykite. Tuomet viską vėl dėkite ant grilio ir troškinkite dar apie 20 minučių. Per tą laiką nusausinkite džiovintas slyvas ir perpjaukite jas per pusę. Supjaustykite čili pipirą. Juos sudėkite į puodą ant grilio ir vėl viską troškinkite apie pusvalandį. Praėjus nurodytam laikui, išimkite avienos troškinį ir papuoškite jį kalendros lapeliais ir ragaukite. Skanaus!

Grilyje kepta žuvis su daržovėmis

Reikės:

– 1 agurko;

– 200 g vyšninių pomidorų;

– 1 v. š. alyvuogių aliejaus;

– 1 jalapeno pipiro, supjaustyto;

– 750 mėgstamos žuvies filė;

– 1 v. š. šviežios, smulkintos mėtos;

– 1 a. š. tarkuotos žaliosios citrinos žievelės;

– 2 a. š. malto kumino;

– 2 v. š. šviežiai spaustų žaliųjų citrinų sulčių;

– saujos svogūnų laiškų ir prieskonių pagal skonį.

Gaminimas:

Iš pradžių pagaminkite padažą. Viename dubenėlyje sumaišykite 1 šaukštelį kumino, ketvirtadalį šaukštelio druskos, žaliosios citrinos žievelę, žaliosios citrinos sultis ir alyvuogių aliejų. Į tą patį dubenėlį sudėkite smulkintą agurką, supjaustytus pomidorus, smulkinus svogūnų laiškus, jalapeną, mėtų lapelius ir viską gerai išmaišykite. Žuvies filė pabarstykite likusiu kiekiu kumino ir druskos. Paruoštą žuvį vartant kepkite apie 15 minučių įkaitintame grilyje tol, kol žuvis suminkštės. Jei žuvis trapesnė, ją prieš tai suvyniokite į foliją. Iškepusią žuvį supjaustykite norimais gabaliukais, sudėkite į lėkštes ir ant viršaus užpilkite paruoštą padažą. Šalia galite patiekti grilyje keptas daržoves. Skanaus!

Grilyje kepta vištiena su kuskusu

Reikės:

– 10 gabalėlių vištienos šlaunelių mėsos;

– 4 skiltelės česnako;

– 300 g kuskuso;

– 300 ml verdančio vandens;

– 5 lapelių šafrano;

– 1 v. š. sviesto;

– šiek tiek druskos, pipirų ir šviežio čiobrelio.

Gaminimas:

Vištieną įtrinkite druska, pipirais, smulkintu čiobreliu ir traiškytu česnaku. Tuomet ją sudėkite į grilio keptuvę ir kepkite apie 3–5 minutes iš abiejų pusių. Per tą laiką į verdantį vandenį suberkite šafraną, sumaišykite ir palaukite, kol vanduo nusidažys. Tuomet į vandenį suberkite kuskuso kruopas, šiek tiek druskos, pipirų ir uždenkite dangčiu. Leiskite viskam pastovėti kelias minutes ir vėliau atidengę sudėkite sviestą. Viską vėl gerai išmaišykite. Statykite ant ugnies ir maišant pavirkite apie 7 minutes. Skanaus!

Mitybos specialistai sako, kad mūsų tautiečiai be reikalo yra tokie atsargūs, nes ir iš šių mėsos rūšių galima paruošti puikių patiekalų. O be to jos turi ir daug sveikatai naudingų savybių.

Tinklaraščio apie maistą MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė sako, kad tokį atsargų požiūrį į kai kurias mėsos rūšis galėjo lemti keletas priežasčių.

„Dažnai įsivaizduojama, kad ėrieną, avieną ar triušieną paruošti bus sudėtinga ir ilgai truks, baiminamasi specifinio mėsos kvapo. Tačiau jei viską darysite teisingai, neužtruksite ir pasigaminsite puikių patiekalų bei praturtinsite savo racioną“, – sakė I. Juciūtė.

Pasak jos, pavarčius senas receptų knygas, akivaizdu, kad ten dominuoja aviena – ir būtent ji, o ne kiauliena anksčiau buvo pagrindinė mėsa. Gal ir nenuostabu, nes avienos mėsa ypač vertinga, ji daug sveikesnė – žmogaus organizmas pasisavina ne tiek daug avienos riebalų, kaip kiaulienos.

Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad avieną ypač aktualu valgyti vaikams ir vyresniems žmonėms.

„Avienoje gausu fluoro, kuris apsaugo dantis nuo ėduonies, o jos riebaluose mažai cholesterolio, todėl ji neužkemša kraujagyslių. Avieną naudinga valgyti ir norint išvengti diabeto, nes ji puikiai stimuliuoja kasos darbą. Šioje mėsoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, B grupės vitaminų, o taip pat – karotino, fosforo, geležies, vario, seleno ir cinko“, - vardijo specialistė.

„Vertingiausia avienos mėsa yra nugarinė, šonkauliai. Iš kumpio visada puikiai pavyksta plovas, troškiniai, kibinai. Renkantis ėrieną, reikėtų rinktis kuo jaunesnio gyvulio mėsą, kuri beveik neturi kvapo. Artėjant šiltajam metų sezonui, aktualūs ėrienos šonkauliai, kurie lengvai ruošiami ir labai skanūs. Avienai marinuoti labiausiai tiks rozmarinai, citrinos, kalendros, česnakai“, - patarimais dalijosi tinklaraštininkė.

Tuo tarpu triušiena, pasak D. Markauskaitės, yra laikoma ypač naudinga sveikatai mėsa, ją net rekomenduojama įtraukti į kūdikių racioną. Triušienoje ypač gausu baltymų, ją žmogaus organizmas lengviau virškina. Be to, ši mėsa daug švelnesnio skonio ir turi mažiau cholesterolio net už vištieną. Tad, vėlgi, ji labai tinkama ir vyresnio amžiaus žmonėms. Triušio mėsą valgyti itin sveika, todėl ji rekomenduojama sergantiems onkologinėmis ligomis.

Vienas svarbus dalykas – prieš ruošiant triušieną ją reikia pamirkykite šaltame vandenyje 2–3 val.

„Turiu puikų troškinto triušio receptą, kuriuo ir pasidalinsiu. Triušį supjaustykite gabalais, apvoliokite miltuose ir apkepkite keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Tada į puodą sudėkite smulkintą saliero stiebą, svogūną, morką, triušienos gabalėlius, čiobrelius, pagardinkite druska, pipirais, paprikos milteliais. Užpilkite 150 g konservuotų pomidorų, įdėkite arbatinį šaukšteliu kario pastos, šliūkštelkite trečdalį puodelio balto vyno. Pagardinkite čiobreliais ir raudonėliais. Uždengus dangčiu dėkite į iki 190 C laipsnių įkaitintą orkaitę ir troškinkite 1,5 val. Bus nuostabu, apsilaižysite pirštukus!“, - garantavo MaistoKlubas.lt autorė.

Antiena, pasak D. Markauskaitės nėra laikoma itin sveika mėsa, nes turi nemažai riebalų. Tačiau anties mėsoje gausu folio rūgšties, kuri ypač reikalinga besilaukiančioms moterims. Be to, ją vertina gurmaniškų patiekalų mėgėjai.

Centriniame Kauno turguje šviežia mėsa prekiaujančių prekybininkų pastebėjimai apie aptariamų mėsos rūšių pirkimo įpročius rodo, kad žmonės yra susipažinę su triušienos, avienos ar antienos savybėmis ir žino apie jų naudą, tačiau perka saikingai.

„Triušieną daugiausia perka mamos, mažiems vaikams arba senjorai. Sako, sveikiau maitintis reikia, kiaulienos „nepavežam“ jau. Panašiai yra ir su ėriena, aviena. Tiesa, jos dar labiau ieško vasarą, kai nori išsikepti šonkauliukų ar tradicinių kaukazietiškų šašlykų. Antis perka Kalėdoms ar Velykoms kepti ir dėti ant stalo, kaip išskirtinį dalyką“, - pasakojo kalbinti prekiautojai.

Tiesa, daugelis jų svarstė, kad tokiu būdu žmonės tarsi pavėluoja savimi rūpintis.

„Rūpinasi jau tada, kai sveikata ne per geriausia. Bet reikėtų ir profilaktiškai galvoti apie sveikesnį maistą, kol dar jauni, kad išsaugotų tą sveiktą ilgiau“, - svarstė prekybininkai.

Dietologė D. Markauskaitė pritarė jų išsakytoms mintims teigdama, kad rūpintis sveikata reikėtų ne tik tada, kai ji sušlubuoja.

„Taip, mes sakome, kad štai, vienas ar kitas produktas tinka kažkuriai labiau pažeidžiamai grupei, kaip vaikai, ar senoliai. Tačiau, žinoma, būtų dvigubai puiku, jei žmonės iš anksto rūpintųsi savo sveikata, rinktųsi kuo sveikatai naudingesnius produktus, sveikesnį gyvenimo būdą ir tokiu būdu iš anksto užkirstų kelią daugeliui negalavimų“, - linkėjo mitybos specialistė.

Su vynu ir konservuotais pomidorais troškintas triušis

Patiekalui reikės:

Triušio

0.5 arb. šaukštelio druskos

Pipirų

3 šaukštai miltų

0.5 arb. šaukštelio paprikos miltelių

1/4 puodelio alyvuogių aliejaus

1/3 puodelio balto vyno

Arb. Šaukštelis kario pastos

Morka

Svogūnas

Saliero stiebas

150 g konservuotų pomidorų savo sultyse

Arbatinis šaukštelis džiovintų raudonėlių

Čiobrelių

Triušį supjaustykite gabalais ir apvoliokite miltuose.

Apkepkite keptuvėje ant šlakelio aliejaus.

Į puodą sudėkite smulkintą saliero stiebą, svogūną, morką, triušienos gabalėlius, čiobrelius, pagardinkite druska, pipirais, paprikos milteliais ir užpilkite konservuotais pomidorais, kario pasta, baltu vynu. Pagardinkite čiobreliais ir raudonėliais ir uždengus dangčiu dėkite į 190C orkaitę ir troškinkite 1.5 val. Skanaus.

Prieš Vėlines dar norisi pasimėgauti mėsos patiekalais, siūlome gardų, avienos šonkaulių receptą.

Reikės:

0,5 kg avienos šonkaulių,

žiupsnelio druskos,

1 a. š. maltų juodųjų pipirų,

1 a. š. susmulkintų česnakų,

1 v. š. medaus.

Gaminimas:

Sumaišykite pipirus, druską, česnakus ir medų. Šiuo mišiniu ištepkite šonkaulius. Kepkite 175 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 30 minučių. Taip paruoštus šonkaulius galite kepti ir ant grotelių. Skanaus!

Artėjant svarbiai krikščionybės šventei – šv. Velykoms – šeimininkės iš anksto pradeda planuoti, kokiais patiekalais pradžiugins prie stalo susirinkusius šeimos narius. Kokybiškų ir pigesnių maisto produktų dažna moteris linkusi ieškoti turguje. Planuojama, kad prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančiame Centriniame Kauno turguje šią savaitę apsilankys apie trečdaliu daugiau pirkėjų.

Prieš šv. Velykas žymiai išauga mėsos ir kiaušinių paklausa. Prekybos miestelyje „Urmas“ mėsa, užauginta Lietuvos ūkiuose, prekiaujantis Magomedas Valijevas pirmųjų užsakymų šventėms sulaukė dar prieš gerą mėnesį. Populiariausia mėsa, kurios pageidavo šeimininkės, buvo veršienos kumpis, nugarinė su šonkauliuku ir avies koja.

„Kadangi pats labai mėgstu avieną, mane džiugina, kad aviena kasmet populiarėja. Šiemet turiu gerokai daugiau užsakymų nei prieš kelerius metus, o daugelis kokybiškos avienos paragavusių klientų sugrįžta ne tik prieš šventes“, – sako M. Valijevas.

Prekybininkas pastebi, kad lietuvės moterys labiau linkusios laikytis tradicijų ir ruošti tokius patiekalus, kokius per šventes gamino jų mamos ir senelės, o aviena sovietmečiu nebuvo populiari. Dažnai iniciatyvą išbandyti kažką naujo ir netradicinio rodo vyrai. M. Valijevui ne kartą teko būti ginčo tarp moters ir vyro liudininku, kuomet vyras siūlė pirkti avieną, o moteris tam prieštaravo.

„Labai daug paragavusiųjų avienos grįžta ir man dėkoja. Avies mėsa – kokybiška ir skani, tačiau seni įsitikinimai vis dar kelia žmonėms abejonių“, – sako pats gaminti mėgstantis prekybininkas. 

Šiuolaikinių avių augintojų teigimu, sovietmečiu avys Lietuvoje dažniausiai augintos dėl vilnos, kurios kaina ir paklausa buvo pakankamai didelė. Dažniausiai maistui buvo skerdžiami pakankamai seni galvijai – 8-9 metų. Tokio amžiaus avių mėsa negali būti laikoma kokybiška, o jos specifinis kvapas ir skonis, susidarantis dėl prakaito medžiagų kaupimosi riebaluose, pernelyg aštrus ir nemalonus. Šiuo metu dauguma šalyje mėsai auginamų avių yra visai kitų – mėsinių veislių, o tokie galvijai yra skerdžiami ne vyresni nei 14 mėnesių.

Tarpukariu (apie 1927–1930 metus) Lietuvoje buvo laikoma apie 1,5 mln. avių, prieš karą jų liko apie 600 tūkst. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų vasario pradžioje šalyje buvo deklaruota beveik 124 tūkst. avių. Nors dar toli iki to, kas buvo vadinamaisiais Antano Smetonos laikais, pastarieji keleri metai vadinami avininkystės renesansu. Mat kasmet avių daugėja maždaug po 20 tūkst., gausėja ir jų augintojų. 2012-aisiais auginta dvigubai mažiau avių nei šiemet (beveik 61 tūkst.), o didžiausią nuosmukį avininkystė išgyveno 2001–2002 metais, kai šalyje buvo likę apie 11–12 tūkst. avių.

Lietuvoje parduodama dažniausiai mūsų šalies ūkiuose užauginta aviena, nes vežtis ją iš kaimynų lenkų neapsimokėtų. Lenkijoje aviena yra 25-30 proc. brangesnė nei Lietuvoje. Centriniame Kauno turguje 1 kg avienos kainuoja nuo 5 iki 8,20 eurų. Kilogramas galinės avies kojos kainuoja 8 eurus, sveria nuo 2,5 iki 4 kilogramų, priklausomai nuo avies dydžio.

M. Valijevas pataria kepimui orkaitėje ar krosnyje rinktis avieną, o ne jauną ėriuką, nes aviena bus sultingesnė. Kepti reiktų 180 laipsnių temperatūroje apie 2-3 val. – geriausia įvyniotą folijoje arba kepimo maiše. Prieš baigiant kepti galima iš maišo išimti, tuomet mėsa labiau apskrus.

Prekybos miestelyje „Urmas“ veikiantis Centrinis Kauno turgus dirba kasdien nuo 8 val. iki 17 val. Balandžio 5-6 dienomis „Urmas“ nedirbs.

Reikės

400 g maltos avienos (tinka ir jautiena),

2 svogūnų,

4 skiltelių česnako,

1 valgomojo šaukšto malto kumino,

1 arbatinio šaukštelio kalendros,

1 arbatinio šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių,

1 arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio,

0,5 arbatinio šaukštelio cinamono,

2 lauro lapų,

kumščio dydžio saliero gumbo,

2 morkų,

skardinės konservuotų avinžirnių (galima ir patiems išsivirti),

2 saujų mažučių pomidorų (jei nėra, tiks 2–3 pomidorai arba iš viso nereikia),

2 skardinių konservuotų pomidorų savo sultyse (be odelių),

2 saujų razinų,

šiek tiek aliejaus,

druskos, pipirų.

Paruošimo būdas

Mėsą apskrudinkite su trupučiu aliejaus. Geriausia tai padaryti per du kartus, padalijus ją pusiau. Tada mėsą dėkite į šoną ir pakepinkite svogūną, kad būtų minkštas, o pabaigoje sudėkite į keptuvę ir susmulkintą česnaką. Dėkite mėsą atgal ir berkite prieskonius. Pakepinkite, leiskite prieskoniams sušilti, pakvipti.

Sudėkite daržoves: pjaustytą salierą, morkas, pomidorus, supilkite konservuotus pomidorus. Jei atrodo, kad trūksta skysčio, įpilkite pusę stiklinės vandens, įdėkite lauro lapų, įberkite druskos, pipirų, razinų ir troškinkite viską bent valandą.

Baigiant troškinti nuo avinžirnių nupilkite skystį ir juos dėkite į troškinį. Truputį patroškinkite (labai trumpai). Baigus troškinti galima įmesti ir šūsnelį smulkintų špinatų, labai tinka.

Šį troškinį puikiausiai galima valgyti vieną, bet skanu ir su ryžiais, ir su duona.

Vėsiais artėjančios žiemos vakarais prisimename tradicinius, mamų ir močiučių patiekalus. Tačiau juos paįvairinti galime vos pakeistadami vieną kitą ingridiantą. Šįkart siūlome Koldūnus, įdarytus aviena bei moliūgais.

Reikės

200 g maltos avienos,

300 g moliūgų,

1 svogūnas,

2 kiaušiniai,

420 g kvietinių miltų,

200 ml virinto vandens,

druskos,

2 valgomieji šaukštai sviesto,

grietinės arba tarkuoto sūrio (padažui).

Paruošimo būdas

Užminkykite tešlą iš kiaušinių, druskos, vandens bei miltų ir padėkite ją šaltai.

Moliūgą nulupkite, supjaustykite jo minkštimą be sėklų didesniais kubeliais ir bent 6 min. pavirkite pasūdytame vandenyje. Tuomet nukoškite ir palikite šiek tiek pravėsti.
Svogūną susmulkinkite ir pakepinkite keptuvėje su sviestu.

Koldūnų įdarui sumaišykite moliūgo kubelius, svogūną, avienos faršą ir viską pasūdykite.

Galiausiai iškočiokite tešlą, supjaustykite ją norimo dydžio kvadratėliais ar apskritimais ir suvyniokime į juos pasigamintą įdarą. Užspauskite kraštus.

Dėkite koldūnus į užvirusį pasūdytą vandenį ir virkite, kol koldūnai iškils į paviršių. Išgriebkite, nuvarvinkite vandenį. Patiekite su tarkuotu sūriu, grietine ar kitokiu jūsų mėgstamu padažu.

Norintys pasimėgauti  sočia vakariene ir atgauti jėgas po dienos darbų, gali pasigaminti šį avienos patiekalą.

Reikės

1,5 kg avienos kulšies be kaulo,

pagal skonį rupios jūros druskos,

pagal skonį juodųjų maltų pipirų,

3 česnako skiltelių,

2 citrinų sulčių ir žievelės,

3 šaukštų smulkintų rozmarinų,

3 šaukštų alyvuogių aliejaus.

Paruošimo būdas

Iš vakaro sumaišykite smulkintą česnaką, citrinos sultis ir tarkuotą žievelę, smulkintus rozmarinus ir aliejų. Šiuo mišiniu įtrinkite avienos kulšį, tvirtai apvyniokite maistine plėvele ir per naktį palaikykite šaldytuve (mažiausiai 5 val.).

Įkaitinkite orkaitę iki 230 laipsnių. Avies kulšį įdėkite į kepimo indą, apliekite marinatu ir kepkite 15 min. Paskui sumažinkite temperatūrą iki 180 laipsnių ir kepkite dar 40 min.
Išimkite avies kulšį iš orkaitės, apdenkite folija, rankšluosčiu ir palaikykite 30 min. Patiekalą skaniausia patiekti su šviežiomis daržovėmis.