Kultinio antiherojaus atsiradimas
Amerikiečių rašytojas Thomas Harrisas supažindino skaitytojus su Hanibalu Lekteriu 1981 m. išleistoje knygoje „Raudonasis drakonas“. Po penkerių metų pasirodė pirmasis bandymas ją ekranizuoti – Michaelo Manno filmas „Žmonių medžiotojas“ (Manhunter, 1986). Nors juosta ir sulaukė pasisekimo, tačiau tik 1991 m. pasirodęs Jonathano Demme filmas „Avinėlių tylėjimas“ pavertė Hanibalą kultiniu antiherojumi. Vėliau pasirodė dar trys filmai „Hanibalas“ (2001) ir „Raudonasis drakonas“ (2002) ir „Hanibalas: pradžia“ (2006), tačiau jie nė iš tolo neprilygo „Avinėlių tylėjimo“ populiarumui. Romanų motyvais taip pat sukurtas trijų sezonų „NBC“ televizijos serialas su danų aktoriumi Madsu Mikkelsenu pagrindiniame vaidmenyje.
Autoriaus valia paskelbtas lietuviu
1999 m. išleistoje antroje knygoje apie Lekterį „Hanibalas“ rašytojas T. Harrisas šiam personažui suteikė tautybę bei biografiją. Romane Hanibalas prisimena savo vaikystę, praleistą šeimos dvare prie Vilniaus, su tėvais ir jaunesniąja sesute. Po vėliau parodytos ekranizacijos netgi atsirado organizatoriai siūlantys specialius teminius turus užsienio turistams po atseit su H. Lekteriu susijusias vietas Lietuvoje.
Hanibalo Lekterio prototipas
Rašytojas T. Harrisas atskleidė, kad Hanibalo Lekterio personažą sukūrė įkvėptas apsilankymo Meksikos kalėjime. Būdamas 23-ejų, jis atvyko ten imti interviu iš pabėgti bandžiusio kalinio. Pabėgimo metu prižiūrėtojai kalinį pašovė, bet gyvybę jam išgelbėjo psichiatras, su kuriuo rašytojui pavyko susipažinti. Pašnekovas mielai diskutavo apie nusikaltimus, jų prigimtį ir paliko itin inteligentiško žmogaus įspūdį. Tik išėjęs iš kalėjimo T. Harrisas sužinojo, kad tas žmogus iš tiesų yra žmogžudys. „Jis buvo labai ramus, savaip elegantiškas“, – prisimena rašytojas.
Filmo plakate – nuogų moterų kūnai iš Salvadoro Dali eskizo
Net jeigu nesate matę „Avinėlių tylėjimo“, net nemirktelėję atpažintumėte filmo plakatą su pagrindinį moters vaidmenį atlikusios aktorės Jodie Foster, kurios lupas uždengia drugys, portretu. Atidžiau įsižiūrėjus, ant drugio galima pamatyti kaukolę, tačiau ar esate pastebėję, kad tai tik kaukolę primenanti kompozicija iš tikrųjų sudaryta iš nuogų moterų kūnų? Ši idėja buvo pasiskolinta iš amerikiečių fotografo Philippe‘o Halsmano nuotraukos „Mirties malonumas“ (In voluptas mors, 1951), kurioje ispanų menininkas Salvadoro Dali pozuoja šalia savo eskizo – kaukolės kompozicijos, sudarytos iš septynių nuogų moterų kūnų, kurie filmo plakate simbolizuoja nužudytas aukas.
Kas būtų, jeigu...
Sunku įsivaizduoti „Avinėlių tylėjimą“ be pagrindinius vaidmenis sukūrusių Anthony Hopkinso ir Jodie Foster, tačiau mažai, kas žino, kad viskas galėjo susiklostyti visiškai kitaip. Hanibalo Lekterio vaidmuo iš pradžių buvo siūlomas Seanas‘ui Connery. Į šį vaidmenį taip pat pretendavo Alas Pacino, Robertas De Niro, Dustinas Hoffmanas, Derekas Jacobi ir Danielis Day-Lewisas. Tuo tarpu FTB agente Klarise galėjo tapti Michelle Pfeiffer arba Meg Ryan.
A. Hopkinso pasiruošimas vaidmeniui
A. Hopkinsas ruošėsi vaidmeniui „Avinėlių tylėjime“ analizuodamas vieno žymiausių JAV nusikaltėlių Charleso Mansono vaizdo įrašus. Aktorius padarė išvadą, kad labiausiai jo elgesyje baugina įprotis žiūrėti tiesiai į akis praktiškai nemirksint ir panaudojo šią elgesio ypatybę, kurdamas Hanibalo vaidmenį. Be to, būtent jis pasiūlė aprengi Hanibalą baltai, apeliuodamas į vaikystėje įgytą žiūrovų pasąmonėje užsifiksavusią gydytojų baimę.
Pasaulinė premjera įvyko Šv. Valentino dieną
Taip, perskaitėte teisingai. Pasaulinė filmo apie žiaurų kanibalą psichiatrą premjera įvyko viso pasaulio įsimylėjėlių švenčiamą meilės dieną. Juostą platinusi kino studija „Orion Pictures“ nusprendė perkelti filmo premjerą į vasario vidurį tam, kad užkirstų kelią bet kokiai konkurencijai su kitu jų platinamu filmu – Kevino Costnerio „Šokis su vilkais“ (Dances with Wolves, 1990). Verta pastebėti, kad ši strategija atsipirko su kaupu. „Šokis su vilkais“ buvo įvertintas net septyniomis „Oskarų“ statulėlėmis, o praėjus metams kino akademikai nepamiršo ir „Avinėlių tylėjimo“.
„Didysis penketas“ „Oskarų“ apdovanojimuose
Vos trys filmai per visą „Oskarų“ apdovanojimų istoriją gali pasigirti laimėję „Didįjį penketą“, t.y. apdovanoti „Oskarais“ geriausio aktoriaus, aktorės, režisieriaus, scenarijaus ir geriausio metų filmo kategorijose. Būtent vienas iš jų ir yra „Avinėlių tylėjimas“. Kiti du – „Tai atsitiko vieną naktį“ (It Happened One Night, 1934), „Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo's Nest, 1975).
Išskirtiniai „Avinėlio tylėjimo“ seansai įvyks spalio 31 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
