„Vitamino B12 trūkumas gali pasireikšti tokiais nespecifiniais simptomais kaip nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, pablyškusi oda, pablogėjusi atmintis. Jei vargina galūnių dilgčiojimas ar aptirpimas („adatėlių“ badymas, „skruzdžių“ bėgiojimas), silpnumas kojose, pusiausvyros sutrikimai, liežuvio paburkimas, skonio receptorių nejautrumas, opelės burnoje, susilpnėjęs matymas, sunkesniais atvejais – nerimas, depresija, nemiga, nuotaikų svyravimai, koncentracijos stoka, demencija, gali būti, kad tai taip pat yra gyvybiškai svarbaus vitamino B12 trūkumo ženklai“, – sako šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

B12 atsakingas ir už daugybę rimtesnių procesų organizme. Pavyzdžiui, jis reikalingas DNR sintezei vykdyti, normaliai nervų funkcijai palaikyti ir net kraujo ląstelėms – dalyvaudamas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo bei ląstelių dalijimosi procese, B12 reguliuoja maistinės energijos kaupimą raumenų audiniuose ir aktyvina folio rūgštį.

Trūkumas gali sukelti net anemiją

Kartu su gana pastebimais šio vitamino trūkumo simptomais, tokiais kaip nuovargis, nerimas, odos ir plaukų problemos, organizme, trūkstant vitamino B12 ilgesnį laiką, vyksta kur kas liūdnesni pokyčiai – gali sutrikti raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, nervų sistemos darbas, atsirasti negrįžtamų smegenų, ypač atminties, pažeidimų. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo.

Taip pat nustatyta, kad dėl ilgalaikio B12 trūkumo gali išsivystyti mažakraujystė. Šiuo metu jau išskirta specifinė vitamino B12 stokos sukelta anemijos rūšis, kuri vis dažniau diagnozuojama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Pastebima, kad didesnę riziką susirgti šia anemijos atmaina patiria vaikai, kuriuos maitina mamos vegetarės ar veganės. Būtent dėl šių priežasčių į vitaminą B12 dėmesį turėtų atkreipti nėščiosios ir maitinančios moterys, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, nes peržengus 50 metų ribą dažnai susiduriama su atrofiniu gastritu, o tai apsunkina šio vitamino įsisavinimą.

Papildyti atsargas gali būti labai sudėtinga

Žmogaus organizmas vitamino B12 negamina, tačiau jo svarbiausias šaltinis – gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, mėsa, kepenys, tunas, silkė, lašiša, kiaušiniai, pienas, jogurtas, kefyras, sūris ir moliuskai, yra daugeliui prieinami ir neretai vartojami. Tad kodėl taip dažnai susiduriama su šio vitamino trūkumu?

Svarbiausia priežastis yra ta, kad vitamino B12 įsisavinimas organizme – labai sudėtingas procesas. Pirma, nors šio vitamino atsargų organizmas gali prikaupti net keleriems metams, sergant tam rimtomis skrandžio, kasos, kepenų ar autoimuninėmis ligomis, esant žemam skrandžio rūgštingumui, alergijoms, vartojant daug alkoholio, šios atsargos greitai išsenka.

Antra priežastis – vitamino B12 atsargos greitai išsenka, jei organizme trūksta vadinamojo Kastlio faktoriaus. Kadangi vitaminas B12 yra susijungęs su baltymais, geram jo pasisavinimui labai svarbi skrandžio rūgštis, išlaisvinanti šį vitaminą iš baltymų junginio. Jei žmogus vartoja rūgštingumą mažinančius vaistus, tai jau yra signalas, kad vitamino B12 pasisavinimas nevyksta. Jeigu Kastlio faktorius organizme sumažėjęs, organizmas tiesiog negali pasisavinti B12.

Ką svarbu žinoti renkantis maisto papildus su vitaminu B12?

Net nustačius šio vitamino trūkumą ir pradėjus jį vartoti kasdien, gerų rezultatų galima ir nepasiekti, nežinant kelių esminių dalykų. Vaistinėse yra daug skirtingų vitamino B12 formų: injekcijos, tabletės, mikrokapsulės, netgi purškikliai ir lipdukai. Todėl svarbu išsirinkti tinkamiausią. Tam reikėtų atkreipti dėmesį į papilduose esančias veikliąsias šio vitamino medžiagas ir formą.

Pavyzdžiui, dažniausiai pasitaikanti cianokobalamino forma yra klasikinė, bet jos įsisavinimas organizme – gana sudėtingas. Taip pat galima rinktis stabilesnę veikliąją medžiagą, t. y. hidroksokobalaminą. Šios veikliosios medžiagos pagrindu sukurtas vitamino B12 papildas geriau įsisavinamas ir toleruojamas.

Norintiesiems greitesnių rezultatų sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis vitamino B12 papildą, pagamintą hidroksobalamino pagrindu. O turintiesiems virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pakitusį skrandžio rūgštingumą dėl suvartojamų vaistų ar amžiaus, rekomenduojama vartoti naujos kartos vitamino B12 maisto papildus. Technologiniai sprendimai leidžia įkapsuliuoti hidroksokobalamino molekules į mikrokapsules, kurios pasisavinamos plonojo žarnyno ląstelėse. Mikrokapsulės veikia tarsi pernašos sistemos, todėl pasisavinamos net ir esant pakitusiam skrandžio rūgštingumui.

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Anot medikės, dabar į sąrašus, įtraukta daugiau nemokamų tyrimų, tačiau už kai kuriuos, norint užbėgti ligai už akių, verta susimokėti patiems. Toks, pabrėžia D. Babenskienė, yra ir vėžio žymenų tyrimas: „Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.“

– Kokios informacijos galima gauti ištyrus kraują?

– Laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir išsami. Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas (manau, kad klaidinga jį taip vadinti) iš tikrųjų neatspindi visos situacijos. Dirbdamas organizmas į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Būtent laboratorinių tyrimų metu mes tas medžiagas aptinkame, matome jų kiekį, pokyčius ir pagal tai galime atrasti ir anksti diagnozuoti ligą. Taip, bendrasis kraujo tyrimas yra informatyvus, jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų.

– Dabar pavasaris, ir žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, energijos.

– Taip gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl ligos, pervargimo, vitaminų ar mikroelementų stokos, psichologinių problemų. Todėl mes ir tiriame, kad rastume priežastį. Aš visada sakau – geriau atlikti tyrimus, pasižiūrėti ir atmesti tai, ko nėra, negu praleisti tai, kas yra. Tarkim, dėl vitaminų trūkumo gali sutrikti įvairiausios funkcijos, pavyzdžiui, kepenų, virškinamojo trakto, skydliaukės. O negydomos ligos įsisenėja.

– Taigi vitaminų poreikį galima nustatyti ištyrus kraują? Bet dažniausiai žmonės patys kažkokių nusiperka.

– Paprasčiausiai iš kraujo tyrimo galima nustatyti kiekį. O ta mada, kai vitaminus perkame, nes vyksta akcija arba geria kaimynė, pas mus labai gaji. Vitaminų ar maisto papildų vartojame ar reikia, ar nereikia, nors organizmui kenkia tiek jų trūkumas, tiek perteklius. Yra nepavojingų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, – pavyzdžiui, vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu. Bet tokių vitaminų, kaip D ar E, kurie yra tirpūs riebaluose, tikrai galime perdozuoti, o pasekmės taip pat bus grėsmingos, kaip ir tada, kai jų trūksta. Todėl visą laiką sakau – atlikime tyrimus ir pažiūrėkime, kiek ir ko iš tikrųjų reikia.

– Hepatitai yra tylieji žudikai – iš pradžių žmogus nieko nejaučia. Paskui, kai jau liga aptinkama, ji būna įsisenėjusi, todėl gydymas labai sudėtingas. Kaip nustatyti prasidėjusią ligą?

– Elementarus kraujo tyrimas, kai mes aptinkame C arba B antikūnus – medžiagas, kurios kovoja su virusu. Hepatitai yra gydomi, taigi nereikia bijoti jų rasti. Tačiau juos reikia rasti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, kuo didesni pažeidimai, tuo sunkesnis gydymas, o kartais jau ir neįmanomas. Hepatitai yra labai klastingi ir net 10–20 metų gali nebūti jokių simptomų, tik pusei žmonių pasireiškia gelta. Nors manoma, kad hepatitas būtinai susijęs su gelta, taip nėra. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, mums jų ir neskauda. Taigi visos klastingos ligos pasireiškia tada, kai prasideda komplikacijos.

Hepatitų komplikacija yra kepenų cirozė arba vėžys, kurio gydymas – tik kepenų transplantacija. Kai žmonės tikrinasi profilaktiškai, mes atrandame daug hepatito atvejų. Vis dėlto, kiek žmonių serga, nežinome. Žinome tik tai, kiek yra diagnozuotų atvejų. O sergantis žmogus gali ir pats sulaukti siaubingų komplikacijų, ir apkrėsti šeimos narius, kolegas. Klystama, jei galvojama, kad tai – tik asocialių žmonių liga. Tai mūsų amžiaus liga, kuria mes galime užsikrėsti ir pedikiūro ar manikiūro salone, ir pas odontologą. Žinoma, bijoti nereikia, bet reikia žiūrėti, kad visi tinkamai elgtųsi, pavyzdžiui, ir manikiūrininkės dėvėtų pirštines.

Be abejo, jei reaguosime į kiekvieną suskaudėjimą, kiekvieną simptomėlį, pas gydytoją bėgsime labai dažnai. Bet jei kartą per metus tikrinsimės nuolat, jausdamiesi sveiki, užteks ir šitų tyrimų, o tikimybė, kad laiku aptiksime ligas, yra didelė.

– Atėjus pas gydytoją ir pasakius, kad norima pasitikrinti profilaktiškai, tikrai dėl hepatito B ar C netikrins.

– Labai gaila, kad netikrins. Iš tikrųjų gydytojai yra labai supančioti. Jie tikrai sąmoningi ir žino, kad reikėtų pacientui pasiūlyti ir vieną, ir kitą tyrimą. Kadangi nepakanka lėšų profilaktiškai tirti žmones valstybės mastu, tai gydytojai tegul bent jau ištiria, ką gali, nes norma yra praplėsta, įtraukta daugiau tyrimų.

Deja, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone onkocitologinio tyrimo programa vykdoma 14 metų, bet ten patikrinta tik 25 proc. moterų, nors žinome, kad būtent nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes pasaulyje miršta po moterį. O diagnostiką turime puikią, yra galimybė anksti atrasti vėžį. Taigi pacientui tereikia ateiti ir pasakyti – aš noriu tyrimo, padarykite, kas priklauso. O tiriantis dėl kitų ligų, tokių kaip hepatitas C, reikia susimokėti.

Dabar laboratorijos turi sudariusios tam tikrus tyrimų, rekomenduojamų atlikti kartą per metus, paketus. Tai yra apie 70 kraujo parametrų, kurie apima praktiškai visas organizmo funkcijas: bendrąjį kraujo, kepenų, skydliaukės tyrimą, vėžio žymenis ir kt. Žmogus turi tai žinoti ir pats investuoti į savo sveikatą.

– Paminėjote vėžio žymenis. Kraujo tyrimais įmanoma nustatyti vėžį?

– Kai kuriuos – taip. Yra septyni pagrindiniai vėžio žymenys, kuriuos tiriame Lietuvoje. Tai yra kiaušidžių, krūtų, virškinamojo trakto, plaučių, skrandžio, prostatos vėžio žymenys. Netiesa, kad yra vienas žymuo, galintis parodyti, ar yra vėžys, ar ne. Vėžio žymenų specifiškumas yra 85–95 proc., kai kurių – netgi 99 proc. Tarkim, krūties vėžio žymenų specifiškumas 95 proc. Atlikus tyrimą 100 vėžiu sergančių moterų, penkiais atvejais žymuo vis dėlto bus neigiamas, o 95 atvejais – teigiamas. Šiuo atveju labai reikalingas gydytojas, kuris turėtų interpretuoti šį tyrimą. Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.