Projekto bendra trukmė – 24 mėn.

Projekto tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą per baidarių irklavimo sportą bei sudaryti sąlygas  visuomenei, t.y. moksleiviams, moksleivių tėvams, Kauno miesto bendruomenei, įsitraukti į reguliarią aktyvią fizinę veiklą, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, įtraukti šeimas į bendrą veiklą, sustiprinant santykius tarp tėvų ir vaikų, populiarinti baidarių sportą bei fizinį aktyvumą regionuose. Buvo siekiama, jog projekte dalyvavę vaikai sutvirtės fiziškai, užsigrūdins, išsiugdys atsakomybės ir kolektyviškumo jausmus, bei ateityje savarankiškai priims sprendimus, išmoks pažinti save, bendrauti ir dirbti komandoje, atsakingai elgsis gamtoje.

Vyko reguliarūs užsiėmimai, kuriuose dalyvavo projekto tikslinė auditorija – 8-13 metų fizinio aktyvumo skatinimo, 14-18 metų įgūdžių tobulinimo ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo skatinimo grupės. Iš viso projekto veiklose dalyvavo virš 200 tikslinių grupių dalyvių – vaikų grupėje (amžiaus grupė nuo 5 iki 17 metų) – 168 asmenys; ir suaugusiųjų grupėje (amžiaus grupė nuo 18 iki 64 metų) – 34 dalyviai. 

Projekto veiklos buvo įgyvendinamos vietiniu, regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu, t.y. veiklos vyko ne tik Kauno m. viešosiose erdvėse, atviruose vandens telkiniuose: baidarių slalomo trasoje Nemuno upėje šalia Juozapavičiaus pr. (po Geležinkelio tiltu, Šančių – Centro seniūnijos) bei Lampėdžių ežere (Vilijampolės seniūnija), bet ir Švenčionių  r., Vilniaus r. bei Varėnos r.

Projekto metu buvo įsigytas sporto inventorius, reikalingas suaugusių ir moksleivių fizinio aktyvumo, bei baidarių slalomo irklavimo įgūdžių tobulinimo veikloms vykdyti. Sporto inventorius taip pat buvo naudojamas moksleivių stovyklose ir varžybose, suaugusių dalyvių pratybose, kituose klubo organizuojamuose renginiuose.

Projekto laikotarpiu dalyvauta virš 20 varžybų Lietuvoje, Latvijoje, bei Europos ECA baidarių slalomo jaunių taurės 10 etapų.

Iš viso buvo suorganizuotos 5 Lietuvos moksleivių lygos varžybos, kuriose dalyvavo 108 vaikai. Projekto metu įgyvendintų fizinio aktyvumo pratybose ne aukšto meistriškumo sportininkų dalyvavo 202 asmenų (unikalių dalyvių), o atitinkamai „Regesa“ klubo organizuojamuose renginiuose – 72 asmenys.

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpiu bei Lietuvos  moksleivių lygos etapuose Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir Kauno Lampėdžių ežere buvo suorganizuotos 5 baidarių slalomo irklavimo vaikų vasaros stovyklos, kuriose dalyvavo 129 moksleiviai. Suaugusieji dalyvavo baidarių slalomo irklavimo užsiėmimuose (suorganizuota 40 val. trukmės suaugusiems skirtos veiklos) atvirose bendruomeninėse erdvėse, esančiose arti projekto dalyvių – Kauno miesto savivaldybėje. Suaugusių amžiaus grupės dalyviai  dalyvavo  baidarių slalomo varžybose „Žeimenos taurė“,  Kaltanėnuose, bei „Neries Regatoje“,  Vilniuje.

Plaukimas gali būti kitoks

„Turiu daug veiklų. Viena iš jų – kelionės, žygiai baidarėmis ir irklentėmis“, – pasakoja P. Gataveckas.

Karantino metu jis drauge su bendraminčiais pradėjo kurti platformą www.upiukelias.lt, kurioje siūlomi baidarių turistiniai maršrutai, pažymėtos trasos, nurodytas jų sudėtingumas.

„Pradėjus domėtis keliavimu upėmis, išryškėjo vandens turizmo kultūros nebuvimas Lietuvoje. Vyrauja tendencija, kad baidarės upėse yra išgertuvių vieta. Mes norime vandens turizmą atkurti kaip sveiką, tvarią ir aktyvią visuomenės veiklą, – sako Pranas ir priduria, kad plaukimą baidarėmis galima organizuoti taip, kad žmonės neturėtų nei laiko, nei noro vartoti alkoholinius gėrimus ar teršti gamtą. – Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių tai vertina.“

Neįprastai: rugpjūtį, keliaudami baidarėmis į tvarumo festivalį, susituoks P. Gataveckas ir jo išrinktoji R. Montvydaitė. / P. Gatavecko asmeninio archyvo nuotr.

Tvaraus keliavimo užuomazgos

P. Gataveckas pasakoja, kad per koronaviruso pandemiją, sustojus jo daugeliui veiklų, jis išsikėlė į Puvočius – Dzūkijos nacionalinio parko širdyje esantį kaimą, kur pradėjo bendradarbiauti su Merkinėje įsikūrusiu Vytaru Radzevičiumi.

„Jo įkvėpti mes įsigijome daugiau kaip 100 baidarių ir pradėjome organizuoti šiek tiek kitokius plaukimus, t. y. į vieną pusę maršruto žygiuojame pėstute, o atgal plaukiame baidarėmis. Be to, visada renkame šiukšles ir edukuojame žmones primindami nešiukšlinti ir atsakingai elgtis gamtoje“, – tikina pašnekovas.

Norime vandens turizmą atkurti kaip sveiką, tvarią ir aktyvią visuomenės veiklą. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių tai vertina.

Taip, pasak jo, buvo pradėti organizuoti vasaros ir net žiemos, dienos ir nakties žygiai, pradėta kurti kitokia vandens turizmo kultūra.

„Lietuvoje yra tobulos sąlygos keliauti upėmis, tačiau žmonės to neišnaudoja. Jie ne tyrinėja, o plaukia ten, kur pasiūlo baidarių nuomotojai“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Pakeliui… vestuvės

Rugpjūčio 11–13 d. P. Gatavecko komanda planuoja dalyvauti tvarumo festivalyje „Zero Waste Fest“, kur organizuos festivalio dalyvių transportavimą traukiniais, autobusais ir baidarėmis.

„Šiemet ne tik prisidėsiu prie festivalio, bet ir kartu su sužadėtine Rasa Montvydaite iškelsime vestuves, kurios vyks pakeliui į festivalį“, – unikalia idėja dalijasi žygių baidarėmis organizatorius, savo vestuvių svečius pakvietęs keliauti drauge.

„Keliaudami traukiniu į festivalį susituoksime Bezdonyse, šventę tęsime keliaudami į Švenčionėlius, iš kurių autobusais ar baidarėmis keliausime į festivalį ir prisijungsime prie festivalio programos“, – pasakoja P. Gataveckas ir džiaugiasi, kad pavyko sujungti dvi progas ir suorganizuoti tvaresnes vestuves.

P. Gatavecko asmeninio archyvo nuotr.

Vyrų vienviečių baidarių 200 metrų rungties finale Artūras Seja distanciją įveikė per 36,28 sek. ir tapo čempionu, o sidabrą pelnė Ignas Navakauskas (36,32 sek.).

Trečiąją vietą šioje rungtyje užėmė Sakartvelo irkuotojas Badri Kavelašvilis.

Penktadienį olimpinėje keturviečių baidarių 500 m distancijoje triumfavo Lietuvos įgula Simonas bei Mindaugas Maldoniai, I.Navakauskas ir A.Seja.

Taurės varžybose kovojama ir dėl vietos Lietuvos rinktinėje, kuri dalyvaus birželio 21-23 d. Krokuvoje vyksiančiose Europos žaidynes. Pirmąją varžybų dieną buvo išdalinti trys kelialapiai į Europos žaidynes.

Dviviečių kanojų 500 m distancijoje pergalę iškovojo favoritu laikytas Henriko Žustauto ir Vadimo Korobovo duetas. Nugalėtojai nuotolį įveikė per 1 min. 47,058 sek. ir artimiausius persekiotojus aplenkė 2,403 sek.

„Visada prieš pirmas sezono varžybas slegia nežinomybės. Sunkios pirmos varžybos būna, nes nežinai kaip tu pats jausiesi po pasiruošimo sezonui, koks bus tavo greitis ir kaip pasiruošę varžovai. Planą įvykdėme, atsirinkome į Europos žaidynes. Kitą savaitę dar vyksime į pasaulio taurės varžybų etapą ir galėsime išbandyti savo jėgas tarptautinėse varžybose“, – sakė H.Žustautas.

Visada prieš pirmas sezono varžybas slegia nežinomybės.

„Šiuo metu mano sportinė forma toli gražu nėra geriausia, nes paskutinės treniruočių stovyklos pabaigoje stipriai apsirgau. Dar iki galo neatsigavau po ligos. Todėl pagrindinis tikslas šiandien buvo laimėti ir atsirinkti į Europos žaidynes. Pusė distancijos irklavom stipriau, likusią pusę jau kontroliavom situaciją. Iki Europos žaidynių tikimės įgauti gerą sportinę formą, o svarbiausias šių metų startas bus rugpjūtį vyksiantis pasaulio čempionatas, kuriame bus dalinami kelialapiai į Paryžiaus olimpines žaidynes“, – teigė V.Korobovas.

Dviviečių baidarių 500 m distancijoje nepralenkiami buvo praėjusių metų pasaulio vicečempionai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Nugalėtojai distanciją įveikė per 1 min. 33,246 sek. ir užsitikrino kelialapį į Europos žaidynes.

„Prieš pirmas sezono varžybas visada būna didesnė įtampa negu įprastai. Prieš pirmą sezono startą sunku įsivaizduoti, kaip tu atrodysi varžybų trasoje. Sportinė forma šiuo metu pakankamai gera. Jos užteko laimėti bei patekti į Europos žaidynes. Dabar laukia du pasaulio taurės varžybų etapai. Juose koncentruosiuosi dviviečių 500 metrų distancijai ir vienviečių 1000 metrų nuotoliui. Pastarojo nebus Europos žaidynėse, tai bandysiu sekmadienį dar atsirinkti į Europos žaidynes vienviečių 500 metrų nuotoliui“, – komentavo A.Olijnikas.

Dėl vietos Lietuvos rinktinėje vyko kova ir baidarių keturviečių 500 m varžybose. Lietuvos taurę laimėjo ir į Europos žaidynes vyks Mindaugas ir Simonas Maldoniai, Artūras Seja ir Ignas Navakauskas. Praėjusių metų Europos čempionate šeštą vietą užėmęs ketvertas distanciją įveikė per 1 min. 24,671 sek.

Nugalėtojai 2,294 sek. aplenkė antroje vietoje finišavusius Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkus Aurimą Lanką ir Edviną Ramanauską, irklavusius kartu su Tomu Jusevičiumi ir Viktoru Čaplinskiu.

Dar jaučiasi nuovargis po intensyvaus pasirengimo sezonui, bet vis gerėja tarpusavio supratimas.

„Jau pirmose sezono varžybose vyksta atranka į rinktinę ir reikia joms tinkamai pasiruošti. Bet dar nesame geriausios sportinės formos. Ją turime pasiekti pasaulio taurės varžybų etapuose ir Europos žaidynėse. Dar jaučiasi nuovargis po intensyvaus pasirengimo sezonui, bet vis gerėja tarpusavio supratimas. Jau ne pirmą sezoną kartu irkluojame keturvietėje ir turėjome daugiau laiko treniruotėms kartu. Jaučiame vienas kitą iš pusę yrio, dabar beliko atidirbti smulkmenas, kad pasiektume gerų rezultatų tarptautinėse varžybose“, – sakė M.Maldonis.

Dar du medalių komplektai išdalinti vyrų 1000 m vienviečių baidarių ir kanojų distancijose.

Baidarių varžybose Lietuvos taurę iškovojo A.Olijnikas. Nuotolį per 3 min. 41,578 sek. įveikęs A.Olijnikas 3,985 sek. aplenkė antroje vietoje likusį buvusį ilgametį partnerį dvivietėje baidarėje Ričardą Nekriošių. Kanojų varžybose pirmas finišo liniją kirto Andrius Jančiukovičius. Tūkstantį metrų nugalėtojas nuirklavo per 4 min. 11,031 sek.

Sekmadienį vyks 200 ir 500 m nuotolių finaliniai plaukimai. Juose bus išdalinti dar keturi kelialapiai į Europos žaidynes.

Baidarių dviviečių 500 m distancijos finale startuos Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas.

Kelialapį į finalą, tarp devynių geriausiųjų, lietuvių duetas iškovojo užėmęs antrą vietą savo pusfinalio plaukime. Tarp visų 27-ių pusfinalio dalyvių, M.Maldonio ir A.Olijniko pasiektas laikas – 1 min. 34,09 sek. buvo trečias.

Neolimpinėje vienviečių baidarių 5000 m rungtyje sekmadienį jėgas išmėgins Ričardas Nekriošius. Iš viso šios rungties finale varžysis 28 baidarininkai.

Šeštadienį vykusiame dviviečių kanojų 500 m finale Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas užėmė 8 vietą. Lietuviai distanciją įveikė per 1 min. 49,29 sek. Nuo prizininkų pakylos lietuvių dvivietę skyrė 2,39 sek.

„Savo pasirodymą vertiname vidutiniškai. Džiaugiamės, kad patekome į finalą, bet aštunta vieta, tai yra minimalus planas, ko siekėme. Mes visada važiuojame kovoti dėl medalių. Daug apdovanojimų esame laimėję 200 metrų distancijoje ir tai mus pavertė maksimalistais. Bet 500 metrų distancijoje dar tik kaupiam patirtį, nes dvivietę šioje distancijoje irkluojame tik antrą sezoną. Be to, mes vieninteliai pasaulyje šioje rungtyje irkluojame iš vienos pusės. Tai mums reikia dar ir kitokios patirties sukaupti, kad būtume tarp lyderių“, – sakė H.Žustautas.

Praėjusių metų pasaulio čempionate H.Žustautas ir V.Korobovas užėmė 5 vietą, o šiais metais pateko tarp prizininkų pasaulio taurės varžybų etape.

Konkurencija yra milžiniška.

„Konkurencija yra milžiniška, nes kanojų varžybose liko tik dvi olimpinės rungtys – dviviečių 500 metrų ir vienviečių 1000 metrų. Kas negali kilometro irkluoti, tie renkasi 500 metrų dviviečių varžybas. Visi pasaulio čempionato finalo dalyviai yra mažiausiai pasaulio ar Europos čempionatų prizininkai. Dauguma tituluočiausių pasaulio kanojininkų dabar koncentruojasi į šią rungtį“, – teigė H.Žustautas.

Baidarių keturviečių 500 m varžybose Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja laimėjo B finalą ir galutinėje pasaulio čempionato įskaitoje užėmė 10 vietą. B finale lietuviai distanciją įveikė per 1 min. 27,88 sek. ir 0,23 sek. aplenkė tituluotą Vengrijos keturvietę.

„Iškovoti pergalę pasaulio čempionato B finale tikrai labai sunku. B finale susirenka pikti žmonės, kurie tik per plauką nepateko į finalą. Vieną dieną jie gali būti ir prizininkai, bet kitą dieną nubloškiami į B finalą. Tie patys vengrai yra tituluoti ir laimėję medalių svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Bet mes šiandien gerai jautėmės ir buvome nepralenkiami. Jau šešta diena esame Kanadoje ir galbūt jau baigėsi aklimatizacija. Nes prieš tai visų savijauta buvo prastesnė, kai reikėjo startuoti atrankos plaukime ir pusfinalyje“, – teigė A.Seja.

Vienviečių baidarių 1000 m distancijos B finale startavęs A.Olijnikas nuotolį įveikė per 3 min. 56,36 sek. ir užėmė 4 vietą. Galutinėje čempionato rikiuotėje A.Olijnikas liko 13-as.

Dviviečių kanojų 500 m pusfinalyje Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas distanciją įveikė per 1 min. 44,89 sek. ir užėmė trečią vietą.

Trys greičiausios pusfinalio plaukimo valtys pateko į A finalą, tarp devynių geriausiųjų. Lietuvių duetą aplenkė pirmoje vietoje finišavę vokiečiai ir antrą vietą užėmę ukrainiečiai.

„Atidavėme visas jėgas ir padarėme viską, ką galėjome padaryti tokiu oru. Pūtė mums nepalankus vėjas, bet atsistojome į startą ir nusiteikėme stipriai irkluoti bei pasiekti geriausią rezultatą. Mums yra sudėtinga prisitaikyti prie oro sąlygų, nes abu irkluojame iš vienos pusės. Vėjo neužsakysi, todėl reikia stengtis ir iš savęs išspausti maksimumą, kad ir kokios oro sąlygos bebūtų. Minimalus planas jau įvykdytas. Patekome į finalą, o ten atsistosime į starto liniją ir bandysime daryti viską, ką galime geriausia“, – sakė V.Korobovas.

Praėjusių metų pasaulio čempionate V.Korobovo ir H.Žustauto dvivietė užėmė 5 vietą.

Pernai už A finalo borto likusi Mindaugo Maldonio ir Andrejaus Olijniko irkluojama baidarė dvivietė šiemet pateko tarp devynių geriausiųjų ir tęs kovą dėl medalių. Dviviečių 500 m pusfinalyje M.Maldonis ir A.Olijnikas finišą pasiekė per 1 min. 34,09 sek. ir užėmė 2 vietą. Lietuviai tik 0,14 sek. nusileido tituluotiems portugalams Joao Ribeirai ir Messiui Baptistai.

„Pats startas pirmus 50 metrų galėjo būti geresnis, bet trasos vidurys buvo įveiktas idealiai tiek techniškai, tiek galingumo atžvilgiu. Buvo ilgas yris prieš vėją ir aš irkluodamas antru numeriu gan patogiai jaučiausi, kad galėčiau padėti finiše. Mes patogiai jaučiamės šioje rungtyje ir ypač jos finiše“, – sakė A.Olijnikas.

„Mes nepadidinome greičio finiše, mes mažiausiai „numirėm“ iš visų varžovų. Visi lėtėjo, o mes išlaikėme tempą. Suveikė sprinterio ir stajerio tandemas. Emocijos tiesiog verda po tokio finišo ir iškovoto kelialapio į finalą, nes praėjusių metų pasaulio čempionate nepavyko įgyvendinti išsikeltų tikslų. O šiais metais mes esame finale tos rungties, kurioje, mano nuomone, yra didžiausia konkurencija“, – tvirtino M.Maldonis.

Vienviečių baidarių 1000 m distancijoje A.Olijnikui nepavyko pakartoti praėjusių metų pasiekimo. Pernai pasaulio čempionate 6 vietą iškovojęs A.Olijnikas pusfinalyje nuotolį įveikė per 3 min. 48,49 sek. ir liko šeštoje vietoje. Į A finalą pateko trys greičiausios baidarės.

„Liūdnoka sau pačiam pripažinti, bet pernai buvo daug geriau šioje rungtyje. Tenka susitaikyti su visais užklupusiais trūkumais ir šį sezoną kankinusiomis traumomis, kas neleido pakartoti pasiekimų kilometro distancijoje. Padariau viską ką galėjau, bet to neužteko. Dabar reikia nusiteikti B finalui, kur laukia labai rimta kova dėl kuo aukštesnių vietų su daug skambių pavardžių“, – teigė A.Olijnikas.

Į finalą nepavyko prasibrauti praėjusių metų pasaulio čempionate 5 vietą užėmusiai keturvietei baidarei. Pusfinalyje Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja 500 m distanciją įveikė per 1 min. 24,1 sek. ir užėmė 5 vietą. Nuo trečios pozicijos ir kelialapio į finalą lietuvius skyrė vos 0,16 sek.

„Visi varžovai kasmet stiprėja ir skirtumas tarp valčių mažėja. Kažkada pirmą ir devintą vietas skyrė net dvi sekundės, dabar tas skirtumas gali siekti vos dvi dešimtąsias sekundės. Po finišo visi sportininkai galvoja, ar padarei viską ką galėjai, ar galėjai padaryti geriau. Tikrai padarėm viską, ką galėjom ir išvengėm didelių klaidų. Vienintelė klaida, kuri buvo, tai kad už manęs sėdintys trys kolegos likus šimtui metrų iki finišo nespėjo taikyti į mano diktuojamą tempą. Man atrodė atvirkščiai, kad aš per lėtai irkluoju. Distancijos pabaigoje išsiskyrė mūsų jėgos ir galimybės, nors pirma distancijos dalis buvo tikrai greita. Kažko nepataikėm – gal sportinės formos neįgijom laiku, gal dabar duobėje esame“, – sakė S.Maldonis.

Dviviečių kanojų 500 m finalas vyks šeštadienį, dvivietės baidarės 500 m finale kovos sekmadienį.

Subūrė bendraminčius

Nors vis daugiau žmonių renkasi aktyvų gyvenimo būdą, ne vienas mūsų žvaigždes ant pečių sau vis dar tupdo už 10 tūkst. žingsnių, surinktų per dieną. Ką jau kalbėti apie 50 km pėsčiomis, 100 km dviračiu arba dvigubai ilgesnį nuotolį irkluojant baidarę. Pastarąjį atstumą, t.y. 200 km, patį vidurvasarį įveikė būrys Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šauktinių. Liepos 18-ąją baigę privalomąją tarnybą, kitą dieną jaunuoliai išskubėjo ne pas artimuosius, prie naminiais skanėstais nukrautų stalų, bet sėdo į baidares ir leidosi į nuotykį.

Baigę privalomąją tarnybą, kitą dieną jaunuoliai išskubėjo ne pas artimuosius, prie naminiais skanėstais nukrautų stalų, bet sėdo į baidares ir leidosi į nuotykį.

"Maždaug prieš pusmetį, kai dar tarnavome kariuomenėje, sugalvojome, kad reikia ką nors tokio padaryti. Svarstėme, ar važiuoti dviračiu, ar leistis į žygį pėsčiomis, – vienas iš idėjos sumanytojų šiaulietis Ailandas Daukšas pasakojo, kad bendru sutarimu tarnybos draugai nusprendė baidarėmis išbandyti Nemuno vandenis. – Galvojome ir apie mažesnius telkinius, bet pasirinkę juos nebūtume surinkę numatytų kilometrų. Be to, mažesnės upės vingiuotos, jos sraunesnės."

Planus keitė oras

Mintimi apie vasaros žygį prieš pusmetį esą liepsnojo daugiau jaunuolių, tačiau laikas entuziastus atsijojo. Ankstyvą liepos 19-osios rytą prie M.K.Čiurlionio tilto Kaune susirinko vienuolika iššūkio dalyvių – devyni Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono šauktiniai ir dvi Krašto apsaugos savanorių pajėgų savanorės. Ailandas pasakojo, kad sutartą dieną turėjo išplaukti šeši ekipažai. Deja, vienas keliautojas neatvyko.

"Penkiose baidarėse sėdėjome po du, o paskutinę irklavo vienas žmogus", – A.Daukšas pasakojo, kad tuščią vietą vienišiaus baidarėje užėmė kuprinės.

Pirmąją dieną žygeiviai sau iškėlė tikslą įveikti kuo daugiau kilometrų, tačiau jų planus sujaukė oras. Dėl stipraus vėjo baidares teko vilkti į krantą, todėl šauktiniai tądien nuplaukė apie 63 km. Pirmąją naktį žygeiviai praleido netoli Gelgaudiškio. Pakrantėje įsikūrę laikiną stovyklavietę, joje skleidė savo palapines, kūrė laužą.

"Vieni traukė sausus davinius, kiti tepė sumuštinius, treti kepė dešreles. Kitą rytą pabudome anksti – apie 6 val. Kariuomenėje buvome įpratę gyventi tokiu ritmu. Kol papusryčiavome, viską susirinkome, į baidares susėdome ir išplaukėme apie 7.30 val.", – anot A.Daukšo, tądien jie pasiekė Jurbarką.

Asmeninio archyvo nuotr.

Praretėjo gretos

Išsilaipinę iš baidarių, kurias visos kelionės metu krantuose saugojo vienas iš ekipažo narių, keliautojai pasistiprino artimiausioje kavinėje. Žinodami, kad artėjant link pasienio ruožo sunkiai ras parduotuvių, vietos prekyvietėje atsargas papildė vandeniu ir būtiniausiais maisto produktais.

Nors keliautojų kuprinės ir pasunkėjo, Žemaitijoje, dešiniajame Nemuno krante, jų pačių gretos praretėjo. Nuovargis, saulės kaitra, kai kurių žygeivių kūnus nusėjusi pūslėmis, vienai merginai ir vienam vaikinui tapo nepakeliama. Jiedu nusprendė stabdyti žygį, todėl iš Jurbarko pasienio link plaukė jau ne šešios, o penkios baidarės.

"Laisvą baidarę palikome ten. Grįždamas ją paėmė žmogus, iš kurios jas nuomojomės. Žinoma, apmaudu dėl šių bendražygių, bet kaip sakoma, liko stipriausi", – 22-ejų šiaulietis džiaugėsi už tuos, kurie išsitepę kremais nuo saulės, nuolat keisdami pleistrus ant nutrintų delnų ėjo iki galo.

Užgrūdino kariuomenė

Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi žygeivius sustabdė pareigūnai. Teko rodyti dokumentus ir leidimus būti valstybės sienos apsaugos zonoje.

"Viskuo pasirūpinome iš anksto, todėl jokių keblumų nebuvo", – A.Daukšas pasakojo, kad be pareigūnų vandens kelyje žygeiviai sutiko dar kelis žvejus ir valtimi plaukusią porą, kuri per tris dienas įveikė tiek kilometrų, kiek kariai per vieną dieną.

Asmeninio archyvo nuotr.

Prasilenkė šauktiniai ir su "Raketa", keleivius plukdančia nuo Kauno iki Nidos. Ailandas su šypsena prisiminė, kad po bangų, kurias sukėlė keleivinis laivas ir inžinerinė legenda, teko laikyti baidares, kad šios neišlakstytų į šonus. Bangos, tiesa, ne po "Raketos", buvo pagrindinis tris su puse dienos trukusios kelionės trukdis. Jei ne jos, žygeiviai esą būtų laimėję pusdienį, o kelionės tikslą – Rusnę, pasiekę anksčiau.

"Pats plaukimas buvo tikrai sklandus, be jokių nesusipratimų. Nė viena baidarė neapsivertė, o jei ir užplaukėme ant kokios seklumos, pastūmę plaukėme toliau", – paklaustas apie didžiausius kelionės iššūkius 22-ejų A.Daukšas tikino, kad, užgrūdinti kariuomenės režimo, keliautojai su viskuo lengvai susidorojo. – Pirmąją dieną buvo dvejonių, ar tikrai vertėjo leistis į žygį, bet mintis vijome į šoną. Pagalvojome, kad kariuomenėje ne to buvo."

Žada sėsti ant dviračių

Antrą naktį keliautojai praleido netoli Viešvilės, Kalvelių kaime. Ten rado puikiai įrengtą aikštelę su suoliukais ir laužaviete. Paskutinei – trečiai nakčiai keliautojai stojo, kai iki Rusnės buvo likę maždaug 35 km.

"Ką veikėme, kai pasiekėme tikslą? Pirmiausia ėjome į kavinę pavalgyti, o tada įsikūrėme nakčiai", – liepos 22-osios popietę išlipę iš baidarių, keliautojai sėdo į autobusiuką ir iškeliavo į Klaipėdą. Buvo minčių iki jos eiti pėsčiomis, tačiau šiai idėjai pritarė tik dalis komandos.

Asmeninio archyvo nuotr.

"Kelionė pareikalavo daug jėgų. Kai kurie iki tol nebuvo irklavę baidarių. Tarkim, vaikinas, kuris liko be kito įgulos nario, į baidarę sėdo pirmą kartą, tačiau buvo fiziškai stiprus ir puikiai susidorojo su iššūkiu", – keliautojas prasitarė, kad iki galo nepavykus vienam sumanymui, gimė kitas.

Jau kitąmet dalis žygeivių žada sėsti ant dviračių ir Baltijos jūros pakrante iš Klaipėdos pasiekti Jūrmalą.

"O dabar – į darbus!" – A.Daukšas džiaugėsi, kad po sėkmingos tarnybos gavo pasiūlymą dirbti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione.

Per Europą – upėmis

Klaipėdietis šiemet buvo suplanavęs neįprastą maršrutą savo kelionei – nuo Šiaurės iki Juodosios jūros.

Vyras planavo įveikti Europą upėmis. Per šią kelionę turėjo būti aplankyta dešimt skirtingų valstybių, plaukiama šešiomis upėmis ir kanalais.

Iš planuojamų 90-ies kelionės dienų 78 turėjo būti praleistos irkluojant, o 1,1 tūkst. km planuota plaukti prieš srovę.

"Bet viskas susiklostė visiškai kitaip, nei planavau. Gyvenimas pats mums nurodo kryptį. Bet man patinka avantiūros, patinka gamta. Aš juk šiuo plaukimu norėjau atkreipti žmonių dėmesį, kad jie prisidėtų prie trijų jaunų žmonių idėjų įgyvendinimo. Tačiau nutiko taip, kad mano kelionė, kuri buvo planuota keturiems mėnesiams, buvo kur kas trumpesnė. Aš maniau, kad gal trečią mėnesį mane ištiks kokie nors iššūkiai, kuriuos bus nelengva įveikti. Bet viskas nutiko jau trečią kelionės dieną", – pasakojo klaipėdietis.

Keliautojų maršrute buvo numatyta kirsti dešimt valstybių – Olandiją, Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą.

A.Matulis, susikrovęs mantą, susipakavęs Klaipėdą, kuri šiemet tapo Europos jaunimo sostine, garsinančią vėliavą, automobiliu išvyko į Nyderlandus.

"Paprašiau tėčio, kad jis mane nuvežtų iki starto vietos. Tačiau Olandijoje tėtis apsisprendė kartu su manimi keliauti kelias dienas. Trečią dieną, įveikus 100 kilometrų, mes patyrėme nemalonų potyrį upėje", – užsiminė keliautojas.

Baidarę bloškė bangos

Vyrai incidento priežastimi įvardijo nesuvaldytas upių sroves ir nepažabojamą vėją, kuris keliautojams ir pakišo koją.

Gyvenimas pats mums nurodo kryptį.

Baidarė, kuria plaukė Andrius, jo tėtis ir ištikimoji keturkojė Dori, apsivertė.

Po gero pusvalandžio, kuris vyrams pasirodė kaip geras pusdienis, praleisto šaltame vandenyje, visiems trims pavyko pasiekti krantą.

Keliautojai atsipirko keliomis mėlynėmis, keliais prarastais daiktais ir milžinišku išgąsčiu.

"Keliavome Valio upe prieš srovę. Patyrę nemalonumų, visaip narpliojomės, šiaip taip išsikapstėme ir nusprendėme Olandija nebetęsti kelionės. Didieji laivai Europos upėse baidarių ir jų keliauninkų tiesiog nemato", – apie nemalonumus pasakojo A.Matulis.

Netektys dovanojo atradimų

Keliautojai neteko tos įrangos, be kurios kelionė būtų buvusi nesaugi. Bet labiausiai vyrai gailėjo netektos Europos jaunimo sostinės projekto "Choose Klaipėda" vėliavos.

"Prie baidarės buvo sumontuotas laikiklis vėliavai. Kadangi ketinome plaukti prieš srovę, ji turėjo įspūdingai atrodyti. Kartu su manimi keliavo kalytė Dori. Olandijoje pametėme ir jai skirtus daiktus, kelis kelionėje būtinus įrankius", – apgailestavo klaipėdietis.

Įspūdžiai: A.Matulis valtyje kartu su augintine Lietuvos upėmis nukeliavo 700 kilometrų, kiekvieną jų virtualiai parduodamas už paramą jauniesiems talentams. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Tačiau šie praradimai yra laikini. Tai, ką mes su tėčiu patyrėme, buvo kur kas daugiau ir giliau. Reikėjo nukeliauti du tūkstančius kilometrų pirmyn, iki Olandijos, ir du tūkstančius atgal, iki Lietuvos, kad tėčio viduje įvyktų kokybiniai pokyčiai. Mums sugrįžus mama paklausė – ką aš jam padariau? Vidiniai pokyčiai buvo kardinalūs, tuo labai džiaugiuosi. Tereikėjo kelių dienų, praleistų su sūnumi", – šypsojosi klaipėdietis.

Tačiau tikrasis kelionės tikslas juk visai kitoks?

"Taip, pagrindinė mintis buvo prisidėti prie "Choose Klaipėda" projekto ir skatinti miestiečių kūrybiškumą neįprastais būdais. Taip buvo sukurta "The Hero Inside" (liet. "Herojus viduje") iniciatyva. Aš siekiau surinkti lėšų trims jauniems mūsų surastiems herojams – dviem Monikoms ir Mantui. Juos pavadinome magiškuoju trejetu", – pasakojo klaipėdietis.

Kelionę tęsė Lietuvoje

Dėl šio tikslo A.Matulis žygį tęsė Lietuvoje, keliaudamas upėmis baidare.

"Sudarėme naują maršrutą – nuo Ignalinos iki Kuršių marių. Plaukiau kaip ir planavau, tik ne 3,5 tūkst., o 700 kilometrų. Kelionė užtruko tris savaites", – pasakojo A.Matulis.

Jis šalį kirto tomis dienomis, kai aplinkiniuose rajonuose vėtros vartė medžius, škvalai siaubė miškus.

"Tačiau per tris savaites, praleistas baidarėje, dienomis negavau nė vieno lašo lietaus. Tik buvo dvi ar trys naktys, kai lijo. Joninių naktį patyriau tai, ko neteko niekada gyvenime patirti. Atrodė, kad visi žaibai ir škvalo gūsiai buvo susikoncentravę tik virš mano palapinės. Naktį atsimerkti nebuvo įmanoma, nes žaibai akino", – prisiminė keliautojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žygis prasidėjo ežere Ignalinos rajone, šalia Ginučių kaimo.

Ežerą dar keli upeliukai jungia su Žeimenio ežeru, iš kurio išteka Žeimenos upė. Įveikęs šią upę, dar prieš pasiekdamas Vilnių, Andrius įplaukė į Nerį ir žemyn ja leidosi iki pat Kauno.

Kauno santakoje įplaukė į Nemuną, tačiau nuspręsta juo ilgai nekeliauti, maždaug už 50 km pasukta į Dubysą, kur maršrutas nuvedė aukštyn upe iki pat ištakų.

"Naujas netikėtas atradimas – vienas iš keturių kastinių kanalų Lietuvoje, esantis netoli Šiaulių, kur sujungtos Ventos ir Dubysos upės. Kanalas – apie 15 km ilgio, tačiau jis neprižiūrimas, todėl vietomis apaugęs ir nepraplaukiamas", – pasakojo keliautojas.

Pasiekus Ventos upę, klaipėdiečiui teko baidarę sausuma perkelti į Minijos ištakas. Toliau – žemyn upe, iki Kuršių marių.

Siekė paskatinti jaunuolius

Kadangi A.Matulio maršrutas sutrumpėjo nuo 3,5 tūkst. kilometrų iki 700, planuotos pinigų sumos nepavyko surinkti.

"Tikėjomės surinkti tris tūkstančius eurų, kad kiekvienam mūsų herojui atitektų po tūkstantį. Tačiau pavyko surinkti 351 eurą. Suprantu, kad kažko tokio už tokią sumą nenupirksi. Tačiau, kaip sako viena mūsų herojų, viena iš Monikų, vandenynas yra mumyse. Antroji Monika sako, kad mumyse yra tūkstantis saulių. O Mantas sako, kad kiekviena mūsų širdies dalelė gali pavirsti banga", – šypsojosi A.Matulis.

Keliautojas liejo prakaitą irkluodamas baidarę dėl trijų jaunų klaipėdiečių – Manto Pastolio, Monikos Drazdauskaitės ir Monikos Jarulytės. Tiksliau – dėl galimybės paskatinti jų kūrybines intencijas.

M.Drazdauskaitė kuria rūbus iš ekologiškų dalykų.

"Ji sugeba pritaikyti kaktusų ar ananasų žievę, jos kurti drabužiai yra daugiafunkciai. Vieną rūbą gali derinti aštuoniose variacijose. M.Jarulytė Palangoje šeštus metus organizuoja nemokamą sveikatingumo ir meno festivalį "1000 saulių". M.Pastolis – gamtos mokslų mylėtojas, studijavęs garsiuose pasaulio universitetuose. Jis grįžo į Lietuvą tam, kad taptų mokytoju. Vaikinas nori sukurti internetinę platformą, kurioje skelbs fizikos pamokas pagal mokyklos programą. Tačiau kiekvieną pamoką jis nori paversti įdomiu ir visiems suprantamu dalyku. Jų metu planuojama parodyti eksperimentų, bandymų, kurių vaikai klasėje paprastai nepamatytų. Ir visa tai jis norėtų mokiniams pateikti nemokamai ir laisvai prieinamai. Fizika turėtų būti įdomus dalykas, o pats mokymasis – malonus", – pasakojo A.Matulis.

Lėšos – ir krepšininkams

Tai ne pirmas kartas, kai keliautojas irkluodamas renka lėšas kitiems.

2018-aisiais, irkluodamas per Lietuvą, A.Matulis siekė kiekvieną savo nuplauktą kilometrą parduoti po vieną eurą ir surinkti 700 eurų.

Projekto pabaigoje keliautojas surinko beveik 1 tūkstantį, kuris buvo paskirtas vaikų stovyklos išlaidoms.

"Mintis buvo padėti vaikams iš nepasiturinčių šeimų, bet mylinčių krepšinį. Norėjau sudaryti galimybę dalyvauti vasaros krepšinio stovykloje. Lėšas surinkome per dvi savaites, be jokios sklaidos ir viešinimo. Žmonės aukojo, internetu pirkdami nuplauktus kilometrus ir taip paaukodami. Aš viliuosi, kad kitą kartą kelionė pavyks geriau", – vylėsi klaipėdietis.

Po šį savaitgalį vyksiančio šalies čempionato paaiškės įgulos, kurios reprezentuos Lietuvą rugsėjį pasaulio čempionate ir ruošis 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

Svarbiausiose tarptautinėse varžybose vienoje distancijoje šaliai galės atstovauti tik viena įgula. Todėl tik Lietuvos čempionato nugalėtojai startuos pasaulio čempionate.

"Po Tokijo olimpinių žaidynių laukia daug pokyčių olimpinėse baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Tokijuje bus dvylika sprinto rungčių ir keturios slalomo rungtys. Paryžiaus žaidynėse liks dešimt sprinto ir keturios slalomo rungtys bei prisidės dvi ekstremalaus slalomo rungtys. Lietuvai tai neparanku, nes mažėja sprinto rungčių, kuriose mūsiškiai skina medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, o vystyti į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtraukto ekstremalaus slalomo rungčių mūsų šalyje neturime sąlygų", – sakė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Buvę varžovai taps partneriais, o partneriai – varžovais. Nauja olimpine rungtimi taps dviviečių baidarių 500 m distancija.

Dėl naujų rungčių keičiasi ir olimpinės sprinto distancijos. Paryžiaus žaidynėse neliks vienviečių baidarių 200 m varžybų, kuriose olimpinį kelialapį į Tokiją iškovojo Mindaugas Maldonis. Pokyčiai palies ir kitus tituluotus Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojus.

"Buvę varžovai taps partneriais, o partneriai – varžovais. Nauja olimpine rungtimi taps dviviečių baidarių 500 m distancija. Šiam nuotoliui suformuotos naujos įgulos. Į vieną baidarę sėdo pasaulio ir Europos čempionatuose medalius 200 m vienviečių lenktynėse laimėję Arturas Seja ir Ignas Navakauskas, į kitą baidarę – olimpietis M.Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse neliks dviviečių baidarių 1 000 m distancijos, todėl iširo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finale penktą vietą užėmusi bei šių metų Europos čempionate bronzos medalius iškovojusi Ričardo Nekriošiaus ir A.Olijniko įgula. Ilgamečiai partneriai nuo šiol varžysis tarpusavyje ir kovos dėl vietos rinktinėje olimpine tapusioje vienviečių baidarių 1 000 m distancijoje", – aiškino LBKIF generalinis sekretorius Romas Petrukanecas.

Prie naujo nuotolio teks vėl pratintis ir kanojininkams. Nuo šiol olimpinė dviviečių kanojų distancija, kurioje irkluoja Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas, trumpėja perpus – iki 500 m. Ryškiausias pergales ir medalius pasaulio bei Europos čempionatuose H.Žustautas iki šiol skynė vienviečių kanojų 200 m varžybose. Tačiau po Rio de Žaneiro, šis nuotolis buvo išbrauktas iš žaidynių programos.