„Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę. Čia kalbama apie vadinamąjį vientarifį standartinį planą, kurį pasirinkę dauguma Lietuvos elektros energijos (rinkos liberalizavimo – BNS) trečio etapo vartotojų“, – LRT radijui sakė R. Pocius.

Anot jo, šie vartotojai vidutiniškai per mėnesį suvartoja apie 80 kilovatvalandžių, tad per mėnesį visuomeninės elektros kainos sumažėjimas leis vartotojams sutaupyti apie 40 centų.

„Kadangi tas sprendimas liečia ne tik visuomeninės elektros energijos tiekėjo teikiamų paslaugų kainas – šiuo atveju jos VERT reguliuojamos, – bet lygiai taip pat ir nepriklausomų tiekėjų sąskaitos vartotojams nuo balandžio 1 dienos turėtų mažėti puse cento už kilovatvalandę“, – sakė R. Pocius.

Anot VERT, tarifai sumažinti sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš visuomeninės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja, nes ESO nuo balandžio pradės grąžinti vartotojams maždaug 150 mln. eurų permoką.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2–3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kWh.

O štai Dragūnų kvartalo vieną gyventoją šokiravo radinys vonioje.

Moteris socialiniame tinkle pasiskundė, kad jai teko iš ventiliacinės angos krapštyti balandį.

Gyventoja pastebėjo, jog kaimynai jau aptarinėjo tai, kad erzina burkuojančių balandžių garsai, kurie sklinda ventiliacinėmis angomis.

„Na, tiek to, burkuoja. Bet kai šitie balandėliai pradėjo kristi jau per kelis aukštus į pirmąjį aukštą ir burkuoti vonioje, tai jau ne kažkas. Ištraukėme dar gyvą iš ventiliacijos angos. Nugaištų ten, tai jokių namų kvapų nebereiktų. Gaila man ir pačių paukščių. Ar tikrai nėra galimybės tinkliukais apdėti tų ventiliacinių angų ant stogo? Nes kitąkart gal ir kokį kirą ištrauksime, jis veikiausiai įstrigtų, nepasiekęs pirmojo aukšto“, – samprotavo gyventoja.

Moteris pirmiausia pastebėjo, kad vonioje nebesisuka ventiliatorius, tad ji pradėjo ieškoti gedimo priežasties.

Nuėmus ventiliacinės angos groteles, gyventoja išvydo, kad viduje jau spėta pridergti.

„Matyt, visos gėrybės man į pirmą aukštą ir sukrenta. Reikėtų visur tas angas išvalyti, nes, manau, ne pas mane vieną tokia balandėlių ložė“, – kalbėjo gyventoja.

Prieš kurį laiką kitą istoriją pasakojo kito mikrorajono gyventojai.

Viršutiniame daugiabučio namo aukšte gyvenanti šeima, grįžusi iš darbo, virtuvėje aptiko negyvą balandį.

Visi buto langai buvo uždaryti, niekas svetimas namuose negalėjo lankytis.

Žmonės kraipė galvas, netikėdami tuo, ką mato virtuvėje.

Balandžio atsiradimo mįslė paaiškėjo netrukus.

„Pasirodo, mūsų katinas, kuris buvo itin bjauraus charakterio, sugebėjo kažkokiu būdu vamzdžių ar ventiliacijos šachtomis nusigauti ant stogo. Ten jis ir sumedžiojo balandį. Negana to, jį šachta parvilko į namus. Patys negalėjome patikėti tuo, ką matėme“, – pasakojo gyventojai.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.

„Balandį elektros kaina biržoje buvo dar mažesnė nei kovą, o tai užprogramuoja, kad gegužę mes turėsime mažesnius infliacijos skaičius“, – BNS antradienį teigė T. Povilauskas. 

Vis dėlto jis pabrėžė, kad mėnesio bazinė infliacija be energijos ir maisto kainų balandį buvo 1,3 proc., o tai rodo vis dar didėjančias paslaugų kainas. 

„Jeigu pasižiūrėsime į paslaugų kainas, jos vis dar sparčiai didėja. Žiūrint į tą patį balandį, restoranų, viešbučių, poilsio ir kultūros paslaugų kainos ir toliau didėja“, – teigė T. Povilauskas.

„Aš vis dar laukiu neigiamų skaičių, laukiu poveikio ekonomikai, kuris būtų susijęs su šiokiu tokiu kainų mažėjimu, kas pas mus rinkoje vyksta labai lėtai. Artimas nuliui rezultatas jau niekuo nestebina, bet norisi pasižiūrėti, kiek artimas nuliui virs į neigiamą skaičių ir kiek tai išsilaikys“, – antradienį BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas R. Krušinskas.

T. Povilauskas pažymi, kad pagrindinis infliaciją mažinantis veiksnys – energijos išteklių kainos.

„Konkrečiai tai yra elektra, šiluma ir iš esmės kietas kuras, malkos. (...) Su elektra, pavyzdžiui, skaičiuojant balandžio mėnesio kainų infliaciją, imamos kovo mėnesio kainos. Kaip girdime iš tiekėjų, jau nuo vasario, o ypač kovą ir balandį, paspartėjo sutarčių persirašymas pereinant prie mažesnių fiksuotų kainų, taip pat padidėjo kintamos kainos sutarčių dalis. Tai pagaliau duoda žymesnę reikšmę elektros kainai“, – BNS teigė SEB analitikas.

R. Krušinsko teigimu, balandžio infliacija atspindi jau praėjusį laikotarpį, o vartotojo lūkestis yra mažėjančios kainos. Jis baiminasi, jog prasidedančios vasaros atostogos ir didesnės žmonių išlaidos dar labiau atitolins laiką, kai bus fiksuojama defliacija.

„Nieko naujo, turime suprasti, kad skaičiuojami rezultatai už praėjusį laikotarpį, kurį mes pergyvenome ir turime žiūrėti į priekį, priekyje yra lūkestis kainų korekcijoms (...) Kaip vartotojas šiek tiek bijau, nes ateina vasara – atostogų metas, kuomet žmonės šiek tiek plačiau atidaro pinigines. Tada tas mano lūkestis su minusiniais skaičiukais gali nusistumti toliau, arba gali likti tik lūkesčiu“, – kalbėjo analitikas.

Metinė infliacija – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – siekė 14,5 proc., o vidutinė metinė – 20,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

R. Krušinsko manymu, vasarą pastarasis rodiklis dar išliks dviženklis: „Manau, kad tie dvigubi skaičiai užsitęs iki rudens“.

Tačiau T. Povilauskas tikisi, kad metinė infliacija vienaženklė turėtų būti jau birželį.

Išankstinė mėnesio infliacija – balandį, palyginti su kovu – buvo 0,2 proc., o išankstinė vidutinė metinės infliacija siekė 19,2 procento.

Agentūros teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų padidėjimas.

Išankstiniais duomenimis, per metus kietasis kuras brango 69,6 proc., elektra – 47,8 proc., vandentieka – 50,7 proc., dujos – 36,4 proc., mėsa ir jos produktai – 22 proc., pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 22,1 proc., duona ir grūdų produktai – 26 proc., restoranų, kavinių paslaugos – 15,7 proc., daržovės – 19 procento. Tuo metu degalai ir tepalai atpigo 9,8 procento.

„Maxima“ didina krepšelio kainą 3,87 euro ir lieka pirmoje reitingo vietoje. „Norfa“ didina krepšelio kainą 0,03 euro ir atsistoja į antrą vietą. „Lidl“ didina krepšelio kainą 3,85 euro ir lieka trečioje vietoje. „Iki“ didina krepšelio kainą 7,74 euro ir krenta į ketvirtą vietą. „Rimi“ didina kainą 2,89 euro ir atsistoja į penktą vietą. „Barbora“ didina kainas 5,91 euro ir atsistoja šeštoje vietoje. „e-Rimi“ didina kainas 7,35 euro ir lieka septintoje vietoje. Reitingo naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) padidinusi kainas 4,90 euro lieka paskutinėje, aštuntoje, vietoje.

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų balandžio analizė rodo, kad, lyginant su 2022 m. kovu, kainos krenta 0,06 euro (0 proc.). 2022 m. balandžio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 8,68 euro (21,4 proc.) didesnė už 2021 m. balandžio krepšelį. Panašu, kad žinomų prekių ženklai jau pasiekė piką ir jų kainų kilimas kiek stabilizavosi, pažymima portalo kainų apžvalgoje.

Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa naujokas „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė), kuris krepšelio kainą didina 0,80 euro. „Rimi“ kainą didino 2,62 euro ir atsistoja į antrą vietą, „Maxima“ mažina krepšelio kainą 3,31 euro ir atsistoja trečioje vietoje. „Norfa“ mažina kainas 1,16 euro ir atsistoja į ketvirtą vietą. „Iki“ mažina kainas 0,35 euro ir atsistoja į penktą vietą. „e-Rimi“ kainą didino 1,72 euro ir nukrito į šeštą vietą. „Barbora“ mažina kainas 0,74 euro ir atsistoja septintoje vietoje.

Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 49 prekės, pigo 3 prekės.

Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 39 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – saulėgrąžų aliejus, bulvės, grietinė, pomidorai, avižiniai dribsniai.

Labiausiai, 10 procentų ir daugiau, pigusių prekių, lyginant su praėjusių metų balandžiu, yra 1 – juoda arbata „Lipton“.

Kiaulienos kaina auga 20,6 proc.

Vištienos kainos 32,4 proc. didesnės nei praėjusiais metais.

Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje kaina balandį buvo 45,25 euro už 100 kg (+43,7 proc.) – tai jau daugiau už ES vidurkį 42,92 euro už 100 kg (+21,8 proc.), atitinkamai Lietuvoje ir Europoje pagrindinių pieno produktų kainos kyla dideliu greičiu, teigia portalas Pricer.lt.

Kainų portalo tyrėjai neguodžia: lūkesčiai ne patys geriausi. Blogiausia, kad dabar, kol vyksta karas, kainų kilimą ir infliaciją sąlygoja ne derliaus, energetinių resursų gavybos faktai, žinių pozityvumas – kol jos neigiamos ir neapibrėžtos – jos sąlygoja kainų kilimą ir reikšmingesnis lūžis gali būti laukiamas tik rudenį, kai bus aiškus realus svarbiausių maisto produktų derlius ir energetinių resursų kainos. Bet reikia turėti galvoje, kad lūžis gali būti ir teigiamas ir neigiamas, – kažko neutralaus nebus. O iki rudens kol kas matysime tą pačią kainų augimo dinamiką, kurią matome pastaruosius 3 mėnesius.

Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo balandžio 23 d. Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.

Šiandien dieną termometro stulpeliai rodys 4–6 laipsnius šilumos. Pūs šiaurės, šiaurės rytų 8–13 m/s vėjas. Kritulių veikiausiai nesulauksime, tačiau viena kita snaigė gali nukristi.

Sekmadienis bus itin vėsus. Krituliai bus šlapdribos pavidalo. Naktį vyraus šiaurės vėjas, kuris sieks 6–11 m/s. Dieną vakarų, pietvakarių krypčių vėjas taip pat sieks 6–11 m/s. Naktį temperatūra kris iki 5–7 laipsnių šalčio, o dieną pakils iki 3–5 laipsnių šilumos.

Pirmadienį numatomi krituliai, sulauksime šlapdribos, veikiausiai bus ir lietaus. Naktį pūs pietvakarių vėjas, kuris sieks 12–17 m/s, o dieną pietvakarių vėjo gūsiai sustiprės iki 15–20 m/s. Naktį termometro stulpeliai rodys 0–2, o dieną – 2–4 laipsnius šilumos.

Antradienio naktį vėl bus šlapdriba ir lietus. Naktį pūs pietų, pietvakarių vėjas, kuris sieks 17–22 m/s, o dieną vakarų, šiaurės vakarų vėjas pakils iki 13–18 m/s. Naktį temperatūra nukris iki 0–2 laipsnių šilumos, o dieną sieks 3–5 laipsnius šilumos.

Trečiadienio naktį pūs pietvakarių vėjas, kuris sieks 6–11 m/s, o dieną pūs žvarbus vakarų, šiaurės vakarų vėjas, kuris sieks 11–16 m/s. Naktį termometro stulpeliai rodys nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio, o dieną – 2–7 laipsnius šilumos. Sulauksime kritulių, bus lietaus ir šlapdribos.

Ketvirtadienį vyraus pietryčių vėjas, kuris pūs 6–11 m/s, dieną įsivyraus pietvakarių 10–15 m/s vėjas. Vėl numatomi krituliai, šlapdriba, lietus. Termometro stulpeliai sieks 2–4 laipsnius šalčio, o dieną įšils iki 5–7 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį oro temperatūra bus teigiama, rodys 1–3 laipsnius šilumos, o dieną įšils iki 2–4 laipsnių. Tiek naktį, tiek dieną numatomi krituliai, daugiausia – šlapdriba ir lietus. Naktį vyraus pietvakarių, vakarų vėjas, kuris pūs 14–19 m/s, o dieną šiaurės vakarų vėjo greitis sieks 12–17 m/s.

Jų duomenimis, vidutinė balandžio oro temperatūra buvo 5,9 laipsnio šilumos, tai yra 1,3 laipsnio vėsiau nei standartinė klimato norma.

Didžiausias nuokrypis nuo daugiametės normos – apie 1,5 laipsnio – registruotas pietvakarinėje Lietuvoje, mažiausias – iki 1 laipsnio – pajūryje ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos pranešimo, šilčiausias balandis buvo 2000-aisiais, tuomet jo vidutinė temperatūra siekė 10,8 laipsnio šilumos. Šalčiausias – 1981 metais, kai buvo 3,6 laipsnio šilumos.

Buvo dienų, kai orai kardinaliai keitėsi kelis kartus per vieną valandą! Tomis dienomis fiksuotas tiek lietus, tiek šlapias sniegas, tiek sniego kruopos.

Aukščiausia – 21,5 laipsnio šilumos – mėnesio oro temperatūra registruota 11 dieną Alytuje, šalčiausia buvo taip pat 11 dieną, kai Akmenėje ir Mažeikiuose termometrai rodė 5 laipsnius šalčio.

Anot klimatologų, šiemetinis balandis buvo kontrastingas, pasitaikė, kad per vieną dieną praėjo visi keturi metų laikai.

„(...) buvo dienų, kai orai kardinaliai keitėsi kelis kartus per vieną valandą! Tomis dienomis fiksuotas tiek lietus, tiek šlapias sniegas, tiek sniego kruopos. Tarp kritulių debesų protarpiais pašildanti saulė suteikdavo šiek tiek šilumos ir sukeldavo garavimą. Vietomis užfiksuota ir perkūnija“, – teigiama pranešime.

Gerokai aukštesnė nei vidutinė temperatūra taip pat užregistruota atskirose Grenlandijos ir Pietų ašigalio dalyse. Kylanti oro temperatūra greitina kilometrų storio ledo dangos tirpimą ir tampa pagrindine vandens lygio jūrose kilimo priežastimi, paskelbė ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S).

2020 metų balandžio vidutinė oro temperatūra buvo tik 0,01 Celsijaus laipsnio žemesnė nei 2016 metų to paties mėnesio, kuris laikomas šilčiausiu pasaulyje per visą stebėjimų istoriją nuo XIX amžiaus.

„Vidutinė 12 mėnesių temperatūra iki 2020 metų balandžio beveik 1,3 Celsijaus laipsnio yra aukštesnė, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos“, su kuriuo lyginant yra matuojamas pasaulio klimato šilimas, nurodė C3S.

Pagal 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą beveik 200 pasaulio valstybių įsipareigojo  pasaulio temperatūros kilimą apriboti skaičiumi, „daug mažesniu“ už 2 Celsijaus laipsnius, o jeigu įmanoma – iki 1,5 laipsnio.

Bene aukščiausiai per visą stebėjimų istoriją balandžio temperatūra pakilo Šveicarijoje, kur praėjusį mėnesį ji 5 laipsniais viršijo 1871–1900 metų vidurkį.

Sibire, centrinėje ir šiaurės vakarinėje Afrikoje, vakarinėje Australijos dalyje ir Meksikoje balandis taip pat buvo šiltesnis nei įprasta. Taip pat neįprastai šilta buvo prie Aliaskos krantų ir Arkties vandenyno rajone.

Tuo metu pietų ir pietryčių Azijoje balandis buvo vėsesnis nei paprastai. Ypač žema temperatūra užregistruota centrinėje Kanadoje.

Penkeri pastarieji metai ir visas dešimtmetis nuo 2010 iki 2019 metų buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją.

2019-ieji, antri šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją, buvo tik 0,04 Celsijaus laipsnio vėsesni už 2016-uosius, kai buvo itin sustiprėjęs reiškinys „El Nino“.

Nuo XIX amžiaus vidurio vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo daugiau nei vienu Celsijaus laipsniu. Šį pasikeitimą didžiąją dalimi nulėmė iškastinio kuro deginimas. Nuo praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio temperatūra pakilo dar 0,2 laipsnio.

Klimato kaitą sukeliančio anglies dvideginio koncentracija atmosferoje dabar yra didžiausia per mažiausiai 800 tūkst. metų.

Pernai Jungtinės Tautos pareiškė, kad siekiant įgyvendinti ambicingesnį tikslą atšilimą apriboti 1,5 laipsnio, iškastinio kuro naudojimo lemiama tarša turi mažėti 7,6 proc. per metus iki 2030-ųjų.

"Pavasario pasitikimas su švarinimosi akcija "Kaunas tvarkosi" jau yra tapęs gražia tradicija, kuri sutelkia didelius būrius kauniečių, tačiau turime būti sąmoningi ir atsižvelgti į šalyje siaučiančią pandemiją. Šiais metais karantino apribojimų laikymasis ir kauniečių sveikata yra didžiausias prioritetas, todėl miestiečiai nebus kviečiami į aplinkos tvarkymo talką. Miesto švara ir toliau rūpinsis Kauno tvarkdariai", – "Kauno dienai" teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šiais metais karantino apribojimų laikymasis ir kauniečių sveikata yra didžiausias prioritetas, todėl miestiečiai nebus kviečiami į aplinkos tvarkymo talką.

Peržiūrėjus praėjusių metų nuotraukas, tikrai matyti, kad į aplinkos švarinimo akciją susirinkdavo daug žmonių, kurie šiukšles rinkdavo vienas nuo kito nutolę per nedidelį atstumą. Paskelbus karantiną būtų sudėtinga užtikrinti, kad aplinkos tvarkymo metu žmonės neturės artimo kontakto, kuriuo galėtų būti pernešamas virusas. Todėl miesto atstovai paragino kauniečius ir toliau nesiburti viešose vietose.

"Telktis žmonėms yra ne tik nerekomenduotina, bet ir draudžiama, todėl kauniečiai yra skatinami apie pastebėtas netvarkingas miesto erdves ar susikaupusius šiukšlynus pranešti "Kauno švaros" Kokybės linijos darbuotojams, kurie registruoja tokias vietas ir užtikrina, kad jos būtų sutvarkytos", – pridūrė R.Savickienė.

Ji nurodė, kad informuoti apie priežiūros stokojančias erdves Kauno mieste galima susisiekus tel. (8 37) 490 729 arba e.paštu kokybe@svara.lt.

Tikimasi, kad žmonės laikysis karantino reikalavimų ir neorganizuos masinių švarinimosi akcijų. Jei norima prisidėti prie švaresnio Kauno, galima patiems pavieniui aprinkti šiukšles, o dar geriau – nustoti šiukšlinti, tada nebus ko ir tvarkyti.

Susirgusieji ir mirštantieji, kaip ilgainiui ir turėjo būti, jau tapo kasdiene pilka statistika. Ir ko norėti, kai visame pasaulyje bendras užsikrėtusiųjų skaičius didesnis nei 2 milijonai?

Spalvų šiam vangiam karantino nuoboduliui suteikia nebent tik pasaulio galingieji savo ekscentriškais pasirodymais.

Štai JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė stabdantis finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai, nes ji esą slėpė COVID-19 protrūkio rimtumą Kinijoje prieš ligai išplintant pasaulyje.

Spalvų šiam vangiam karantino nuoboduliui suteikia nebent tik pasaulio galingieji savo ekscentriškais pasirodymais.

Tik Baltarusijos absoliutas A.Lukašenka, per ketvirtį amžiaus įtikėjęs savo paties propagandos muliažais, vis dar atkakliai tvirtina, jog "niekas nuo koronaviruso mūsų šalyje nemirs", nes pasaulio pandemija – tai "psichozė, informacinė antis", ir kvietė šalies žmones per stačiatikių Velykas nebijoti eiti į cerkvę.

Šiuo klausimu Baltarusijai prilygsta nebent tik Turkmėnija – dar viena autokratinė sala, kur "koronaviruso nėra" ir būti negali.

Nors dėl to net V.Putinas su jaunuoju Kimu nėra tokie užtikrinti. Štai Šiaurės Korėja vakar 108-ąsias savo velionio įkūrėjo Kim Il Sungo gimimo metines paminėjo be masinių šventinių renginių, o tai absoliučiai nebūdinga komunizmo šlovintojams.

Šiandien turbūt nebus paminėtos ir 103-iosios V.Lenino sugrįžimo iš tremties į Rusiją metinės, kai jau kitą dieną jis paskelbė savo garsiąsias Balandžio tezes su svarbiausiais bolševikų siekiais, kurias mintinai, kaip tūlas krikščionis "Tėve mūsų", turėjo mokėti kiekvienas partinės mokyklos absolventas.

"Darbininkų ir kareivių taryboms nedelsiant reikia perimti valdžią į savo rankas. Valstiečiai turi sukilti prieš savo ponus, konfiskuoti jų turtą, pasidalyti žemes, darbininkai privalo sudaryti fabrikų valdymo komitetus. Karas turi būti paverstas pilietiniu karu."

Nors ką čia minėti? Nes tai, kas nutiko paskui, buvo kur kas blogiau nei bet koks koronavirusas.