LNK reportaže kalbintas D. Montvydas.

– Kodėl šokis jūsų gyvenime toks svarbus?

– Kartais žmogus gali kalbėti, bet tai yra neveiksminga. Mano nuomone, kūno kalba labai daug ką išduoda, parodo, ar žmogus savimi pasitiki, ar bijo, ar yra nuoširdus, ar meluoja. Kiek aš buvau scenoje, kiek koncertavau, mano kūnas niekada nestovėjo vietoje.

– Nuo kada šokis prasidėjo jūsų gyvenime?

– Nuo tada, kai aš pamačiau Maiklą Džeksoną. Jis buvo mano įkvėpimas, stengdavausi kopijuoti visus jo judesius. Prieš pradedant viešą karjerą, šokau apdovanojimuose. Lankiau įvairius šokius. Man tai buvo neatsiejamas dalykas. Saviraiška ateina ne tik per balsą, bet ir per kūno judesį. Profesionalų komanda vienareikšmiškai padėjo man pasiruošti. Mano gyvenimo būdas, mano sportinė forma irgi lėmė, kad man nereikėjo ruoštis pusantrų metų. Du intensyvūs mėnesiai šokant repeticijų salėje man leido pasiruošti per pakankamai trumpą laiką. Daug gerų aplinkybių susidėjo ir mes padarėme tai, ką padarėme per labai trumpą laiką. Tiesą pasakius, aš žiūriu į tą įrašą ir didžiuojuosi. Matau tai, ką noriu matyti, matau tai, kaip save įsivaizduoju galvoje judantį, šokantį ir save išreiškiantį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai yra tyliausias interviu, kokį esate davęs?

– Vienareikšmiškai.

– Kaip galvojate, koks būtumėte dievas?

– Aš būčiau meilės dievas.

– Žmonės gali neatpažinti, kad tai D. Montvydas. Kodėl?

– Suprantu, kodėl taip gali atrodyti. Bet noriu nuraminti žmones. Visgi Lietuva didelė ir D. Montvydui neįvyko balso mutacija. Su mano balsu viskas yra gerai. Balsas iš tikrųjų yra instrumentas. Aš norėjau eiti prieš save, taip ir gavosi. Gyvuose pasirodymuose, manau, kad žmonės išgirs tą tikrąjį Donatą.

– Ką veikėte vasarą?

– Buvau su tauta, su žmonėmis. Aš juos linksminau, koncertavau. Dariau tai, kas man labiausiai patinka gyvenime.

– Ar pats mėgstate vakarėlius?

– Aš nemėgstu daug vakarėlių, bet kai darau ar būnu, tai tada tikrai būna vakarėlis.

– Klausotės savo muzikos?

Aš nemėgstu daug vakarėlių, bet kai darau ar būnu, tai tada tikrai būna vakarėlis.

– Geras klausimas. Aš su ja praleidžiu daug laiko kūrybiniame procese. Bet šitą kūrinį „Mergaitės nori mylėti“ klausau kiekvieną dieną.

– Šokate namie?

– Nuogas ir kas antrą dieną ant virtuvės stalo.

– Koks buvo geriausias vasaros prisiminimas?

– Geriausias prisiminimas yra tai, ko neprisimenu.

– Apie ką dabar svajojate?

– Po šios dainos mano didžiausias tikslas yra gruodžio 27 d. Tai yra mano didžiausias koncertas Kaune. Visus į jį ir kviečiu.

Išgirdus reportaže girdimą balsą, reikėtų suklusti – tai vienas iš požymių, kad žmogus gali turėti gerklų vėžį.

„Pacientai užkimsta ir tai nepraeina greitai. Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti“, – akcentavo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas Kipras Pribuišis.

Gerklų vėžys – vis dažniau pasireiškianti liga, tikėtinai atsirandanti dėl žalingų įpročių.

„Jos dažnis – maždaug 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse skaičius stipriai mažesnis, pas mus – dar sovietinis palikimas, tam tikri rūkymo ir gyvenimo įpročiai, dėl kurių Lietuvoje daugiau sergančiųjų šia liga“, – hipotezę iškėlė K. Pribuišis.

Specialistai pastebi, kad per COVID-19 pandemiją dažnas pacientas į šią ligą numodavo ranka arba nesuprasdavo, kad gali sirgti. Dabar tenka gydyti jau gerokai pažengusias ligos stadijas, čia ypač svarbi ankstyva diagnostika.

„Du trečdaliai pacientų ateina jau su pažengusia stadija – trečia ar ketvirta. Problema, kuri buvo labai lengvai sutvarkoma prieš kelis mėnesius, tampa labai sunkiai sutvarkoma“, – patirtimi dalijosi K. Pribuišis.

Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti.

Dažniausia išeitis – operacija.  Tenka išpjauti arba visas gerklas, arba kelias klostes, priklausomai nuo vėžio stadijos.

Kad gerklų vėžį pavyktų laiku diagnozuoti ir ligą būtų galima laiku išgydyti, KTU mokslininkai kartu su Klinikų komanda sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą programėlę, kuri ligą atpažįsta iš balso.

„Gali būti mūsų ausimi nepastebimų pokyčių, bet sistema labai jautri ir signalo analizatorius gali išskirti vieną ar kitą sutrikimų grupę“, – programos veikimo principą pristatė KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Programėlė žmogų perspės, kada laikas apsilankyti pas medikus.

„Programėlė įvertins, ar balsas normalus, ar galimai balse yra nedidelių arba didelių pakitimų. Tai indikatorius daugybei ligų. Vykdėme analogišką tyrimą su Parkinsono pacientais ir nustatėme, kad galima diagnozuoti ir jį“, – inovacijų galimybėmis džiaugėsi R. Maskeliūnas.

Medikai sako, kad vėžio nustatymo programėlė būtų naudinga ir jau operuotiems pacientams.

„Būna navikai atsinaujina. Tada programėlė įspėja, kad kalba ir balsas keičiasi, laikas pasirodyti gydytojui. Jeigu tai pastebima anksti, nėra problemų“, – apie naudą jau operuotiems pacientams kalbėjo K. Pribuišis.

Dažniausias paciento portretas – priešpensinis vyras.

„Tyrimas šiuo metu atliktas su suaugusiais asmenimis, t. y. su Klinikose gydomais ir tyrime sutikusiais dalyvauti pacientais, bet ateityje, tikimės, kad įsitrauks ir kiti skyriai, dirbantys su vaikais“, – apie ateities planus prakalbo mokslininkas.

Mokslininkai kuria inovacijas ne tik kaip diagnozuoti ligą, bet ir kaip visiškai atkurti žmogaus balsą.

„Būsimu mūsų darbu sieksime balsą atkurti programiškai“, – sakė KTU mokslininkas.

Mokslininkai sako, kad išmaniesiems telefonams skirtą nemokamą programėlę jau bus galima atsisiųsti po pusmečio.

Buvęs Anglijos rinktinės puolėjas šeštadienį, praėjus savaitei po to, kai buvo pašalintas iš eterio dėl nešališkumo, vėl vedė tiesioginę rungtynių, kurių metu Mančesterio „City“ sutriuškino komandą „Burnley“ rezultatu 6:0, transliaciją.

G. Linekeris buvo kritikuojamas už tai, kad apkaltino Jungtinės Karalystės vyriausybę, kad ši, kovodama su nelegalia imigracija, naudoja nacių laikų retoriką.

Tačiau sprendimas nušalinti G. Linekerį sukėlė chaosą BBC televizijos ir radijo sporto laidose, nes laidų vedėjai, pranešėjai ir komentatoriai, atsisakydami dirbti, palaikė G. Linekerį.

Susitarimas buvo pasiektas pirmadienį – abi šalys pareiškė, kad susitarė, jog G. Linekeris sugrįš į BBC futbolo laidos „Match of the Day“ vedėjo darbą, kol korporacija atliks nepriklausomą savo taisyklių dėl elgesio socialiniuose tinkluose patikrinimą.

G. Linekeris, kuris yra brangiausiai apmokamas BBC laidų vedėjas, sakė, kad „smagu būti čia“, kai vedė tiesioginę transliaciją iš „Etihad“ stadiono.

Tačiau sekmadienį BBC pranešė, kad dėl ligos jis nedalyvaus klubo „Brighton“ ketvirtfinalio rungtynėse su ketvirtojo lygio komanda „Grimsby“.

„Dėl ligos pasikeitė šiandieninės tiesioginės FA taurės transliacijos „Brighton“ prieš „Grimsby“ per televizijos kanalą „BBC One“ sudėtis“, – „BBC Sport“ rašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Kaip vakar pastebėjo žiūrovai, Gary Linekeris turėjo problemų su balsu ir, deja, per naktį jo būklė pablogėjo. Vietoj jo laidą ves Alex Scott (Aleks Skot)", – priduriama tviteryje.

Buvusi Anglijos moterų rinktinės žaidėja A. Scott buvo viena iš vedėjų, kuri praėjusį savaitgalį atsisakė dirbti palaikydama G. Linekerį.

Projekto prodiuseris Gediminas Jaunius tiki, jog šis projektas taps tokiu pat mylimu šalyje, kaip ir visų televizijos žiūrovų širdis jau spėję užkariauti „Lietuvos balsas“ ir „Lietuvos balsas. Vaikai“.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos auditorijai galėsime pasiūlyti naujausią „The Voice“ formato versiją, skirtą vyresnio amžiaus dainininkams. Šis formatas užkariauja žiūrovų širdis nuo Ispanijos iki Rusijos. Ir tai nenuostabu. 60-ties sulaukę žmonės dainuos žėrinčioje „Balso“ scenoje, pritariant gyvos muzikos grupei, ir kurs tokius pat įspūdingus šou, nepaisant to, kiek jiems metų“, – sako G. Jaunius.

Anot organizatorių, „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekte dalyviai ne tik įgaus neįkainojamos muzikinės patirties iš didžiausių muzikos ir pramogų pasaulio profesionalų, tačiau ir kausis dėl pirmojo istorijoje nugalėtojo titulo bei 10 tūkstančių eurų.

„Projekto dalyvių laukia pats tikriausias nuotykis, kupinas gerų emocijų, geros muzikos ir ryškių įspūdžių. Kviečiu visus, kurie mėgstate dainuoti, ir visai nesvarbu, kiek patirties turite, jei muzika jūsų pakeleivė – pildykite anketą, ir mes padėsime jums tinkamai pasirengti, kad „Balso“ scenoje atrodytumėte pritrenkiančiai“, – į būsimus dalyvius kreipiasi G. Jaunius.

Pirmosios atrankos į naują projektą įvyks jau balandžio mėnesį Vilniuje, tuomet ir paaiškės, kuriems dalyviams bus suteikta galimybė pasirodyti „aklųjų perklausų“ scenoje ir savo balsu bandyti atsukti mokytojų kėdėse sėdinčius muzikos autoritetus. Kas taps naujojo projekto mokytojais, prodiuseriai atskleisti žada jau gegužės mėnesį.

Šiuos ir kitus su balsu susijusius klausimus – metaforinius, religinius ir politinius – kelia tarptautinio šiuolaikinio meno projekto paroda „Speaking volumes!/Tungebundet“. Ji atidaroma jau šį penktadienį, spalio 12 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56).

Kauno menininkų namai parodos eksponavimui pasirinkti neatsitiktinai: šiame modernistiniame pastate turėjo įsikurti Vatikano nunciatūra, t. y. popiežiaus ambasadorius, vadinamasis nuncijus, o „nuncio“ bei anglų kalbos žodis „enunciate“ turi tą pačią etimologinę šaknį, reiškiančią „aiškiai ištarti žodžius ir jų dalis“.

Vakaro metu vyks diskusija „Menininkas kaip politinis balsas“ (moderuoja menininkė Marija Griniuk) ir parodoje dalyvaujančių menininkių performansai: Rikke Hansen ir Tanja Nellemann performansas „Intertransmedial Green – iš burnos į ausį. Pasveikinimas Henningui Christiansenui (2018)“ bei M. Griniuk performansas „Mark-Making. Traces of light/Ženklo palikimas – šviesos pėdsakai“.

„Speaking volumes!/Tungebundet“ dalyvaujantys menininkai pristatomus kūrinius daugiau negu metus vystė specialiai šiam projektui. Šių metų balandžio mėnesį KH7artspace Orhuse, Danijoje, vyko pirmoji projekto dalis, pavadinta „Word of mouth“ Kauno menininkų namuose pristatoma antroji – „Tungebundet“

Parodoje dalyvauja gausus būrys menininkų iš įvairių šalių: Ditte Lyngkær Pedersen, Rikke Hansen, Cathrine Clovee, Søren Krag, M. Griniuk, Mads Mygind ir Lise Haurum, Louise Vind Nielsen ir Tanja Nellemann. Menininkų pristatomi darbai atspindi platų naudojamų medijų spektrą.

Žodžių ir tekstų naudojimas vaizdo dekonstrukcijai – septintojo ir aštuntojo dešimtmečio idėja. Tačiau kas yra balsas? Savo esė „Le Grain de la Voix“ (1972 m.) prancūzų teoretikas Roland Barthes kalba apie išskirtines balso savybes ir pateikia tokį apibrėžimą: „Kol kūnas balse dainuoja, atliepdamas rašančią ranką“. Ta (-s) kuri (-s) kalba, sukuria savąją kalbą. Dažnai kalbama, jog reikia „surasti savo balsą“, tarsi jis judėtų kambaryje, laukdamas, kad kažkas pareikš savo teisę į jį. Religijoje figūruoja dieviškojo balso kūno perėmimo idėja – glosolalija – subjektui kalbant jam nepažįstamomis kalbomis. Balsavimo terminas germanų kalbomis kyla nuo žodžio „balsas“. „Speaking volumes!/Tungebundet“ klausia: kam priklauso balsas?

Paroda veiks iki spalio 26 d., darbo dienomis, 10-18 val.

Projektą ir parodą organizuoja ir kuruoja Rikke Hansen ir Tanja Nellemann.

Likus vos kelioms dienoms iki finalo, projekto komandą pasiekė žinia – vienai iš projekto favoričių G. Lokytei dingo balsas.

„Jau praeitą šeštadienį pastebėjau, kad peršalau, ir ėmiau nieko nelaukus gydytis, tačiau po sekmadienio tiesioginio eterio situacija pablogėjo – visiškai negalėjau prakalbėti, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gerklės gydytoją, nes skausmas buvo kitoks nei įprastai“, – apie savo situaciją pasakoja Gabija. Gydytojos išvados dalyvės nenuramino.

„Tikėjausi, kad tai bus tiesiog peršalimas, bet, deja, vienoje pusėje balso stygų, ten, kur atsiranda mazgeliai,  yra užuomazgos naujo darinio. Iki sekmadienio su gydytojos pagalba susidėliojome intensyvų gydymo planą – kiekvieną dieną stipraus poveikio lašelinės, kurios turėtų padėti laikinai išspręsti problemą. Taip pat išrašė ir antibiotikų“, – apie gydymo kursą likus vos trims dienoms iki finalo pasakoja Gabija.

Situacija darosi ekstremali, bet nepasiduodu ir kaip visada atiduosiu visą save.

Gydytoja dalyvei jokių garantijų nedavė – nėra aišku, ar gydymo kursas iki sekmadienio padės. „Balso sveikumu būtent tą dieną, kurią reikia, kad jis skambėtų, niekada negali būti užtikrintas, o ypač dabar. Tokiomis situacijomis suprantu, kaip svarbu yra nepanikuoti ir šaltai priimti situaciją. Laukia pats svarbiausias „Lietuvos balso“ etapas – finalas, todėl neleidžiu sau galvoti, kas bus, jeigu nepagerės, – tikiu, kad balsas atsigaus ir viskas bus gerai. Privalo būti gerai“, – sako G. Lokytė, neprarandanti optimizmo.

Atlikėja patikina, kad repetuoti tokiomis sąlygomis yra ypač sunku, tačiau ji padarys viską, kad jos ruošiami pasirodymai atitiktų aukštai užkeltą kokybės kartelę.

„Tokia balso būklė trukdo repeticijoms, todėl situacija darosi ekstremali, bet nepasiduodu ir kaip visada atiduosiu visą save. Finalui ruošiu priminti savo turimus kozirius projekte ir atiduoti save dar daugiau nei prieš tai. Toje scenoje dainuojame paskutinį kartą, todėl privalome išeiti taip, kad žiūrovas atsimintų kiekvieno iš mūsų išskirtinumą, o aš tikiu, kad taip ir bus“, – sako Gabija, kuri šį sekmadienį žiūrovus nustebins energetiškai stipriu kūriniu „Let‘s get loud“ ir dar vienu įsimintinu duetu su Džordana Butkute.

„Gabija  ir vėl pademonstruos savo šokių talentą. Finale visi pamatys, ką iš šios dalyvės maksimaliai galima išspausti. Ruošiama speciali dekoracija, kuri išsiskirs dydžiu ir masteliu. Tai nebus paprasta scena, mes ją stengsimės transformuoti. Karštas, lotyniškais ritmais ir aistra alsuojantis pasirodymas“, – intriguoja dalyvių pasirodymus rengiantis režisierius Šarūnas Kirdeikis.

„Lietuvos balso“ finalas – jau šį sekmadienį 19.30 val. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir tiesiogiai per LNK.

Galbūt ne visi žiūrovai būtų pastebėję, kad kažkas atsitiko, jei spektaklio metu į užkulisius nebūtų nubėgusi garbaus amžiaus moteris.

Tie žiūrovai, kurie spektaklį stebėjo su žiūronėliais, atkreipė dėmesį į Jolantos vaidmenį atlikusios Julijos Aleksejevos sumišimą. Jauna moteris stengėsi neparodyti, kad kažkas atsitiko, bet jos balsas skambėjo nebe taip, kaip iki tol.

Netrukus dainininkė tik žiopčiojo, balsas sklido iš užkulisių. Nuskambėjus paskutiniams akordams, nusilenkti publikai dainininkė pakvietė ir tą pačią spektaklio metu per salę bėgusią moterį. Tai buvo J.Aleksejevos mokytoja, buvusi pasaulinio lygio dainininkė, pastaruoju metu dirbanti pedagoge Liudmila Monastyrskaja.

"Moterų balso klostės yra ypač jautrios. Natūralu, kad panašiai kaip sporte dainuojant pasitaiko traumų. Nuo to niekas nėra apsaugotas. Kartais taip nutinka ir per spektaklį. Pats mačiau Kaune, kaip vieną vaidmenį atliko du dainininkai, nes pirmajam staiga dingo balsas. Tik didieji pasaulio teatrai gali sau leisti mokėti didžiulius pinigus dubleriams. Mūsų šalyje tai pernelyg daug kainuotų, – pasakojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. – Šiuo atveju dainininkė labai stengėsi, panaudojo per daug jėgų. Sekmadienį medikai jai rekomendavo nedainuoti. Jei ji dainuos šio spektaklio metu Vilniuje, nežinia, ko galima tikėtis, balsas gali dingti keliems mėnesiams ar net visam gyvenimui. Kiekvienas dainininkas turi žinoti tokius dalykus, labiau patyrusieji moka save patausoti."

Pirmojo premjerinio spektaklio metu ketvirtadienį ir iš pradžių šeštadienį nebuvo jokių požymių, vertusių nerimauti dėl dainininkės balso.

Tiesa, pirmojo veiksmo viduryje J.Aleksejevos mokytoja ir salėje buvęs Vladimiras Prudnikovas pajuto, kad dainininkės balsas gali nutrūkti.

Ji nutilo per antrąjį veiksmą itin sudėtingo dueto metu. Tai buvo labai rimta trauma.

Dirigentas sprendžia, ar spektaklį nutraukti, ar leisti dainininkui jį pabaigti.

Spektakliui Vilniuje iš užsienio pakviesta kita dainininkė. Sausį šią partiją atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistė.