Opozicijos Koordinavimo Taryba pranešė, kad surengs savo balsavimą kaip atsvarą rinkimams, per kuriuose nepriklausomų kandidatų greičiausiai nebus.

Kratos buvo atliktos mažiausiai šešių ištremtų aktyvistų, susijusių su Taryba, namuose, įskaitant ekonomisto Sergejaus Čalo ir buvusio vyriausybės ministro Pavelo Latuškos, pranešė teisių grupės.

„Šiuo metu atliekamos kratos siekiant surinkti nusikalstamos veiklos įrodymus“, – sakoma Baltarusijos tyrimų komiteto pranešime. „Įtariamųjų turtas ir nekilnojamasis turtas mūsų šalyje identifikuojamas, kad vėliau būtų galima jį konfiskuoti“, – priduriama jame.

Buvęs diplomatas P. Latuška, 2020 m. prisidėjęs prie opozicijos judėjimo, savo paskyroje socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad iškrėsti jo komandos narių namai. „Mūsų žiniomis, tai daroma vienu metu, masiškai, ir kelia nerimą daugeliui Baltarusijos demokratinių jėgų atstovų“, – rašoma jo paskyroje.

Nuo 2020 m., kai Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, Baltarusijoje dar likusiems opozicionieriams taikoma cenzūra, jie verčiami išvykti arba įkalinami. Kitų metų vasarį planuojami parlamento rinkimai bus pirmieji po 2020 m. žiauraus saugumo pajėgų susidorojimo su antivyriausybiniais protestais

„Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu. Baltarusijos žmonės nepalaiko režimo, tik yra prispausti ir negali jo pakeisti, bet jei kažkas susvyruotų, demokratinės Baltarusijos jėgos turi būti pasiruošusios ir naujiems rinkimams, ir valdžios perėmimui“, – Seime pirmadienį po susitikimo su parlamentarais ir Baltarusijos opozicijos atstovais žurnalistams sakė J. Olekas.

Kalbėdamas apie galimus scenarijus, susijusius su dabartinio vadovo A. Lukašenkos sveikatos būkle, J. Olekas pažymėjo, kad režimui likus be vadovo tai keistų situaciją iš esmės, bet reikia įvertinti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino faktorių, kuris siektų išlaikyti įtaką.

„Mes labai aiškiai matome, kad nuo 2020 metų A. Lukašenka pasirinko labai aiškų kelią išsilaikyti valdžioje remiantis Rusijos jėga ir visas įleidimas Rusijos kariuomenės, apšaudymas Ukrainos teritorijos iš Baltarusijos teritorijos yra tik tam, kad jis išliktų valdžioje. (...) Be abejo, V. Putinas norėtų padaryti sąjunginę valstybę, išlaikyti šioje teritorijoje savo įtaką“, – pažymėjo EP delegacijos vadovas.

Vilniuje gyvenančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Aleksandras Dobrovolskis sakė, kad būtina ruoštis situacijai, jei režimas liktų be pagrindinio lyderio.

Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu.

„2020 metais mes nebuvome pakankamai pasirengę, dabar mes suprantame, kad vieną dieną gali atsitikti kažkas tokio kaip tuščia prezidento vieta. (...) Mes suprantame, kad mūsų užduotis – parengti naujus rinkimus, šiuo laikotarpiu užtikrinti, kad ekonomika būtų stabili. Aš manau, kad šioje vietoje reikėtų derėtis su valdžios žmonėmis, kurie supranta, kad Baltarusija krizėje, ir kurie būtų suinteresuoti iš tos krizės išeiti“, – kalbėjo A. Dobrovolskis.

Pasak jo, situacija Baltarusijoje komplikuota ne tik dėl valdžios legitimumo, bet ir dėl grėsmės nepriklausomybei.

„Mes žinome, kad V. Putinas nesėdės ir nežiūrės, kas vyksta Baltarusijoje, nebandydamas užkirsti kelio europinei krypčiai. Mūsų užduotis yra mobilizuoti žmones apginti nepriklausomybei, ir prašyti karinių pajėgų, kad jos neprisidėtų prie Rusijos agresijos ir taip pat nesiimtų represijų, nes žmonės protestuos, jei matys grėsmę nepriklausomybei“, – sakė patarėjas.

Klausiamas, kokių naujienų turi apie A. Lukašenkos sveikatos būklę, Baltarusijos opozicijos atstovas teigė, kad tikroji situacija slepiama net nuo režimo atstovų ir opoziciją pasiekia žinios, kad dėl to kyla nepasitenkinimas.

A. Lukašenka pasijuto blogai praėjusią savaitę per sovietinės Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Jam buvo iškviesta medikų komanda ir jis išskubėjo į Minską.

Žiniasklaida pažymėjo, kad A. Lukašenka nuo gegužės pradžios beveik nesirodo viešumoje, o neseniai lankėsi prezidentinėje klinikoje. Žiniasklaidos duomenimis, jo organizme atsirado rimtų sutrikimų, kurie išprovokavo endokrinines ir širdies ligas. Taip pat žinoma, kad gydyti A. Lukašenkos atskrido profesoriai iš Maskvos.

Minėjimą pradėjo vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo. Vėliau Rasų kapinėse buvo aplankyti Antono ir Ivano Luckevičių, 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, kapai.

Vidurdienį nuo Rasų kapinių link Lukiškių aikštės pajudėjo automobilių kolona.

Petrašiūnų kapinėse Kaune buvo atidengtas paminklas Lietuvos ir Baltarusijos architektui, visuomenės veikėjui Klaudijui Dušauskui-Duž.

Vakare Vilniuje prie Baltarusijos ambasados buvo pagerbti mirusieji už šalies laisvę.

Sveikindamas baltarusius Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad  Baltarusijos žmonių tautinė savimonė yra esminis išlikimo ramstis.

„Išlaikydami savo atkaklumą ir valią kovoti dėl laisvės, Jūs įrodote, kad tiesa yra šviesos pusėje. Baltarusijos žmonės turi teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus. Tarptautinė demokratinė bendruomenė ir toliau palaikys baltarusių laisvos valios išraišką ir teisę į apsisprendimą, sieks režimo izoliacijos ir atsakomybės. Šią Baltarusijos laisvės dieną tvirtai tikiu, kad baltarusių valia ir stiprybė tęsti kovą už demokratiją neužges, ir Baltarusija vėl bus laisva ir nepriklausoma“, – rašoma prezidento sveikinime.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sakė, kad Lietuva niekada nepripažins suklastotų rinkimų ir Aliaksandro Lukašenkos režimo.

„Lietuva niekada nepripažins Aliaksandro Lukašenkos režimo ir suklastotų rinkimų. Ir toliau visuose tarptautiniuose formatuose ir visomis turimomis priemonėmis remsime baltarusių teisėtus reikalavimus sustabdyti režimo represijas Baltarusijoje, paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius, surengti laisvus ir demokratinius rinkimus“, – sveikindama baltarusius šventės proga teigė ji.

Anot I. Šimonytės, laisvė ir demokratija nėra likimo dovana – ją tenka nuolat ginti.

„Tikiu, kad ne už kalnų tas laikas, kai ši šiandien režimo uždrausta šventė bus plačiai švenčiama visoje šalyje, skelbdama baltarusių tautos vienybę ir drąsą“, – rašoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

A. Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.

„Priešinimasis karui Baltarusijoje tęsiasi nepaisant sunkių bausmių rizikos. Baudžiamoji byla „geležinkelių partizanui“ Vitaliui Melnikui vakar baigėsi 16 metų įkalinimo verdiktu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Pasak jos, balandį areštuojant V. Melniką jam buvo „šauta į kelius“.

Teisių gynimo grupė „Viasna“ anksčiau pranešė, kad Minsko teismas ketvirtadienį per uždarą posėdį skyrė V. Melnikui 16 metų laisvės atėmimo.

V. Melnikas buvo pripažintas kaltu dėl daugelio kaltinimų, įskaitant terorizmą ir autoritariško šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos įžeidimą, sakoma grupės pranešime.

A. Lukašenka, artimas Kremliaus sąjungininkas, stengiasi galutinai užgniaužti kitokias nuomones Baltarusijoje, kur po 2020 metų ginčijamų rinkimų, kai buvo paskelbta, kad jis laimėjo ketvirtą kadenciją, kilo beprecedentė protestų banga.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija balandžio mėnesį pranešė areštavusi tris trečią dešimtį metų einančius vyrus, esą apgadinusius ir padegusius perjungiklių ir signalizacijos įrenginių spintas šalia Asipovičų į pietryčius nuo Minsko, ir turėjusius įrenginį, skirtą traukiniui nuo bėgių nuversti. 

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti ant žemės gulintys kruvini ir sumušti vyrai. Ji nurodė, kad milicija šovė į tuos vyrus, nes jie priešinosi sulaikomi. 

Ketvirtas vyras dėl „analogiško nusikaltimo“ buvo sulaikytas Barysavo regione į šiaurės rytus nuo Minsko.

Pasak ministerijos, vaizdo įraše matomas ant žemės gulintis vyras su turniketais ir kruvinais tvarsčiais ant abiejų kojų, yra nuteistas žudikas.

Kovo pabaigoje Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad platformos „Telegram“ kanale „Gyvai. Baltarusijos geležinkelininkų bendruomenė“, kuris šalyje pripažintas ekstremistiniu, buvo paskelbtos instrukcijos, kaip naikinti geležinkelių infrastruktūrą. 

Tame „Telegram“ kanale sulaikyti vyrai vadinami partizanais, taip pat smerkiami baltarusių geležinkelininkai, dalyvaujantys gabenant Rusijos karinę įrangą ir ginklus prie sienos su Ukraina.

Jie Katedros aikštėje iš blokelių sudėjo Aliaksandro Lukašenkos režimo draudžiamą tautinę baltarusių vėliavą, šv. mišiomis pagerbė režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius.

Katedros aikštėje susirinkę baltarusiai laikė baltai raudonas vėliavas, dėvėjo šių spalvų drabužius.

Vėliau surengtos eitynės iki Baltarusijos ambasados Mindaugo gatvėje. Čia uždegtos žvakutės, padėti režimo aukų portretai, skambėjo dainos apie permainų norą.

„Gyvuok, Baltarusija!“, „Garbė Ukrainai!“, „Ačiū, Lietuva“, „Kol mes vieningi, tol nenugalimi“, „Nepamiršime, neatleisime“, „Išeik, žiurke“, „Tribunolą“ – skandavo eitynių dalyviai.

Per mitingą Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigė, kad prieš dvejus metus baltarusiai buvo kupini vilčių ir negalėjo įsivaizduoti, kokią kainą turės sumokėti už savo pasirinkimą.

Ten viskas vyksta taip, sako: einame, pakalbėsime, ir žmogus nebegrįžta.

„Neabejotinai kiekvienas turite artimąjį, kuris buvo suimtas, sumuštas ar dabar sėdi kalėjime, kaip mano vyras Serhejus Cichanouskis“, – sakė S. Cichanouskaja.

Anot jos, prieš dvejus metus baltarusiai negalėjo žinoti, „kiek degradavo mūsų milicija ir teismai“, juoba negalėjo įsivaizduoti, kad „Rusija paskelbs karą Ukrainai, o A. Lukašenka atiduos Baltarusijos teritoriją kaip poligoną, sukeldamas pavojų šalies suverenitetui“.

Opozicijos lyderė teigė, kad rugpjūčio 9-oji yra ir baltarusių orumo diena, kai žmonėse pabudo nacionalinio pasididžiavimo jausmas.

S. Cichanouskaja antradienį pranešė, kad per Vilniuje vykusią opozicijos atstovų konferenciją nutarta įkurti pereinamojo laikotarpio baltarusių Vyriausybę. Jos nariais tapo Pavelas Latuška, Aleksandras Azarovas, Valerijus Kovalevskis, Valerijus Sachaščikas.

Antradienį Katedros aikštėje taip pat greta baltarusių tautinės vėliavos buvo išskleista Lietuvos trispalvė.

Mitinge dalyvavę baltarusiai teigė buvę priversti savo šalį.

„Šiandien rugpjūčio 9-oji, dveji metai po rinkimų, galima sakyti, po Baltarusijoje įvykusios tragedijos. Matote, kiek čia mūsų, baltarusių, ir mes ne šiaip sau esame. Mes neturime pasirinkimo, esame priversti būti čia, kitu atveju būtume „Okrestine“ (sulaikymo centre Minske – BNS) ar kitame kalėjime. Čia galime laisvai kvėpuoti ir išsakyti savo poziciją“, – BNS sakė nuo sausio Lietuvoje gyvenantis aktorius Sergejus Tolstikovas.

Jis pasakojo į Vilnių atvykęs filmuotis filme „Okrestinas“ ir namo nebegrįžęs.

„Nusifilmavau, pasirodė klipai, reportažai apie filmą ir iš gerų žmonių sužinojau, kad man geriau negrįžti į Baltarusiją, nes namie jau vyko kratos, gauti šaukimai į Tardymo komitetą“, – sakė jis.

Režisierė, dailininkė Olga Titova į Vilnių pas seserį gyventi atvyko šių metų vasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

„Nebuvo įmanoma ten likti, kai vyksta tokie baisūs dalykai. Mes nesutinkame, kad iš mūsų teritorijos skristų bombos į Ukrainą“, – sakė ji.

Moteris BNS tvirtino jutusi grėsmę, jog su ja gali būti susidorota.

„Ten viskas vyksta taip, sako: einame, pakalbėsime, ir žmogus nebegrįžta. Taip buvo vasarį, balandį – visą laiką. Tai baisu“, – pasakojo O. Titova.

Jos sesuo Julija Titova nuolat Lietuvoje gyvena ketverius metus, dėsto Europos humanitariniame universitete.

„Mes nesutinkame, kad mūsų valstybė vykdo nusikalstamą politiką. Jie – žmogžudžiai, jie nelegitimūs. Mes palaikome Sviatlaną Cichanouskają, ji laimėjo rinkimus“, – BNS sakė J. Titova.

Paklausta, kokią mato išeitį baltarusių tautai, J. Titova sakė: „Turime vieną išeitį – imti ginklus į rankas. Pas mus taip daugelis mano, kitaip nieko nebus. Jau 200–300 metų negalime nusimestų rusų imperijos jungo.“

Mitinge Vilniuje dalyvavusi krepšininkė, buvusi nacionalinės komandos kapitonė Jekaterina Snytsina teigė iš Baltarusijos išvykusi 2020 metų rugpjūtį, kad galėtų laisvai reikšti savo poziciją.

„Išėjau iš komandos, nes nusprendžiau, kad neatstovausiu režimui tarptautinėje arenoje. Supratau, kad jei grįšiu į šalį, greičiausiai būsiu sulaikyta. Dabar gyvenu Europoje. Vasarą leidžiu Lietuvoje, čia su savo tautiečiais dirbame dėl permainų savo šalyje“, – BNS sakė sportininkė.

Ji teigė, kad labai sunku siekti permainų valstybėje, kai iš jos buvo priversti išvykti visi tie, kurie nori pokyčių.

„Todėl labai didelė atsakomybė tenka išvažiavusiems žmonėms, kurie tęsia veiklą užsienyje“, – tvirtino J. Snytsina.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1,2 tūkst. politinių kalinių.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras „Lukašenka jokiomis aplinkybėmis neturi būti legitimizuotas tarptautinėje arenoje“, – Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė dabar Lietuvoje gyvenanti 39 metų S. Cichanouskaja.

Interviu paskelbtas praėjus dvejiems metams po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kai S. Cichanouskaja paskelbė apie savo pergalę, bet A. Lukašenkai pradėjus žiaurų susidorojimą pabėgo iš šalies. Tuo metu ji buvo politikos naujokė, metusi iššūkį prezidentui, beveik tris dešimtmečius valdžiusiam šalį, vietoj savo vyro, kuris buvo įkalintas, šalininkų teigimu, dėl politiškai motyvuotų kaltinimų. Žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ duomenimis, jis yra vienas iš Baltarusijoje kalėjimuose laikomų politinių kalinių, kurių šalyje yra 1 261.

S. Cichanouskaja mano, kad Baltarusijai taikomos Vakarų sankcijos nėra idealios, nes jos neprivertė režimo paleisti kalinių. „Buvo pritaikytos sankcijos, tačiau jos turi daug spragų ir galimų būdų, kaip apeiti sistemą“, – sakė S. Cichanouskaja. „Vakarų šalys tvirtina nenorinčios sankcijomis bausti Baltarusijos žmonių, bet argi už grotų laikomi kaliniai nepatiria kančių? - klausė ji. - Vakarai turi atmerkti akis“.
S. Cichanouskaja pabrėžė, kad Baltarusijai leidus Rusijos kariuomenei pulti Ukrainą iš savo teritorijos, invazija sustiprino jos šalies priklausomybę nuo Kremliaus, kuriam A. Lukašenka dabar kaip niekada ištikimas. „Vakarai neturėtų suplakti Baltarusijos su Rusija (...) bet privalo aiškiai parodyti Kremliui, kad būtų visiškai nesuvokiama, jei Rusija aneksuotų Baltarusiją“, – sakė ji.

Anot pareigūnų, buvo įvestas planas „Skydas“.

„Apie 10.35 val. į vieną iš policijos elektroninių paštų gautas pranešimas apie planuojamus padėti sprogmenis įvairiose vietose, kur yra valstybinės institucijos. Nurodomi adresai Gedimino prospektas 53, Gedimino prospektas 22 ir 23, Saltoniškių 19, Šeškinės 35, adresai Konstitucijos prospekte, Gynėjų, Akmenų, Rotundos, Liauksmino, Vienuolio, Goštauto gatvėse“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Pasak atstovės, 10.55 val. buvo įvestas planas „Skydas“, policijos ekipažai išsiųsti objektų apžiūrai.

„Kol kas pranešimai nepasitvirtino“, – sakė J. Samorokovskaja.

Policijai nurodytais adresais yra Seimas, JAV ambasada, Vaidilos teatras, greta kurio ir Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinė, taip pat du viešbučiai, prekybos centras, Vilniaus mažasis teatras, verslo centras „Forum Palace“, Policijos departamentas, Vyriausioji rinkimų komisija, Migracijos departamentas.

Šeškinės g. 35 adresu veikia savaitraščio „Litovskij kurjer“ redakcija, o Gynėjų g. 16 yra „Delfi“ redakcija, turizmo informacijos centras „GO Vilnius“ bei kiti biurai.

Naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad apie sprogmenį pranešta ir patalpose, kur Vilniuje vyksta konferencija „Naujoji Baltarusija“. Iš pastato buvo evakuoti žmonės, organizatoriai teigia patyrę politinę provokaciją. J. Samorokovskajos teigimu, po patikrinimo žmonėms leista grįžti atgal į patalpas.

Šią konferenciją organizuoja Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Nesuprantu skirtumo tarp very, deeply, strongly concerned (angl. labai, giliai, smarkiai susirūpinę) ir gravely, extremely, seriously concerned (angl. itin, nepaprastai, rimtai susirūpinę)“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat stebėjosi, kad Minskas „iki šiol nesulaukė jokių rimtų pasekmių dėl savo nežmoniškų veiksmų“.

Opozicijos lyderės pasisakymas per susitikimą penktadienį buvo paskelbtas jos kanale platformoje „Telegram“.

Ji sakė neseniai girdėjusi užsienio reikalų ministrą sakant: „Padarėme viską, ką galėjome, bet nieko nepavyko.“ „Jo balse buvo girdėti nusivylimas ir nuovargis. Deja... Parama demokratijai, parama baltarusiams yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas“, – pridūrė opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja 2020 metų rugpjūtį dalyvavo Baltarusijos prezidento rinkimuose, nusprendusi mesti iššūkį „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Tokį žingsnį politikos naujokė žengė Minskui užblokavus jos vyro – tinklaraštininko Siarhejaus Cichanouskio – kandidatūrą ir jį suėmus.

Rinkimus oficialiai laimėjus A. Lukašenkai, Baltarusijos opozicija jo pergalės nepripažino. Šalyje daugiau nei pusmetį tęsėsi beprecedenčiai masiniai protestai, tačiau režimas tas demonstracijas nuslopino.

ES ir JAV nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu prezidentu, Vakarai yra paskelbę Minskui virtinę sankcijų.

Baltarusijos teisėsauga savo ruožtu iškėlė S. Cichanouskajai, taip pat opozicionieriui Pavelui Latuškai ir jų bendražygiams terorizmo bylą.

„Režimas uždirbdavo pinigus daug metų pardavinėdamas kalio trąšas ir „Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus. Mes tikimės, kad sankcijos sustabdys trąšų importą ir tranzitą, kol teisės viršenybė bus atkurta“, – rašoma pranešime.

„Režimas turi vienintelį būdą sustabdyti sankcijas, tai yra įvykdyti baltarusių reikalavimus – sustabdyti represijas ir smurtą, paleisti politinius kalinius ir pradėti derybas dėl naujų, laisvų rinkimų“, – teigiama jame.

Baltarusių opozicija taip pat sako suprantanti, kad sankcijos yra Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos „nusikaltimų pasekmė“.

„Šalis nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų, pažeidžia žmogaus teises, kelia grėsmę regiono saugumui. Sankcijos yra bausmė ir įspėjimas užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui valdžia ir režimo nusikaltimams“, – teigia S. Cichanouskajos biuras.

„Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus.

„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti galimybių „Belaruskalij“ trąšas per Lietuvą vežti ilgai.

JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.

Anatolijus Liabedzka, Sviatlanos Cichanouskajos atstovas konstitucinei reformai ir darbui su parlamentine bendruomene sako, kad paramos Konstitucijai bus siekiama vadinamojoje Venecijos komisijoje – Europos Tarybos (ET) patariamojoje institucijoje konstitucionalizmo klausimais.

„Turime naujos Konstitucijos projektą. Tai buvo ilgas kelias, dabar mums yra ypatingai svarbu, kad gautumėme Venecijos komisijos išvadą. Tiesiogiai į šią struktūrą kreiptis negalime, todėl tikimės parlamentinės asamblėjos paramos. Mums toks bendradarbiavimas būtų labai svarbus, ypač situacijoje, kai Lukašenka rengia savo referendumą, kaip karinę, specialią operaciją“, – Lietuvos Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Liabedzka.

Jis pastebėjo, kad rengiantis referendumui, pagausėjo Minsko režimui artimų asmenų paskyrimų į aukštas pareigas, pavyzdžiui, į teisingumo ministrus, į Mokslų akademijos viceprezidento pareigas.

„Visi pagrindiniai paskyrimai yra generolų paskyrimai ir aišku, kad tai yra susiję su pasirengimu referendumui: teisingumo ministro pirmoji užduotis, ko gero, bus išvalyti tą politinį lauką nuo opozicinių partijų – tai vienintelė vieta, kuri dar neišvalyta Baltarusijoje. Ir bus, aišku, labai savotiškas teisinis referendumo pagrindimas“, – sakė jis.

Anot jo, opozicijos parengtas projektas yra svarbi atsvara oficialaus Minsko rengiamam referendumui dėl Konstitucijos, kuriuo siekiama įtvirtinti valdžios legitimumą ir dar labiau suvaržyti piliečių teises.

Represijos stiprėja

Volha Kavalkova, A. Cichanouskajos Koordinavimo tarybos atstovė, priminė, kad Baltarusijoje šiuo metu įkalinti daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, o pagrindinis opozicijos siekis yra pradėti derybas, įveikti krizę ir išlaisvinti kalinius. Bet dialogui, pasak jos, iki šiol nėra pasirengęs pats A. Lukašenka. 

„Taip, mūsų spaudimas nukreiptas prieš režimą, bet mes atviri paprastiems žmonėms, nes žmonės daro pokyčius, žmonės daro pasirinkimą: todėl čia reikalingos ir švietėjiškos programos, stipendijos baltarusių studentams, supaprastintas arba bevizis režimas, kad žmonės Baltarusijoje jaustų Europos Sąjungos paramą. Tai būtų stiprus politinis žingsnis Baltarusijai“, – sakė ji.

V. Kavalkova pabrėžė, kad Minsko režimo svarstymai atimti pilietybę asmenims, išvykusiems iš Baltarusijos ir pasisakantiems prieš režimą, taip pat turėtų būti vertintini kaip žmogaus teisių pažeidimai, nes Konstitucija garantuoja piliečių teisę į nuomonę.

A. Liabedzka pabrėžė, kad būtinos ir atsakomosios priemonės į Baltarusijos valdžios rengiamą „seriją veiksmų“ prieš šimtus tūkstančių piliečių, būtina tarptautinės bendruomenės reakcija.

V. Kavalkova mato ir didelį nevyriausybinių organizacijų indėlį kovojant su režimu. Ji ragina demokratines grupes „nuolat kalbėti“ apie Baltarusijos problemas, kad „visos šalys žinotų, kur yra Baltarusija ir kad Baltarusija turi tautą, kuri kovoja už savo teises“.  

Problemos nepamirštamos

Spaudos konferenciją, skirtą baltarusių demokratinei kovai, rengė konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Laima Andrikienė.

E. Zingeris sako, jog Baltarusijoje matomas „milžiniškas kokybinis pasikeitimas, kur kasdienis teroras pereina į visišką pilietinės visuomenės naikinimą“.

„Ruošiamas Konstitucijos variantas, kuris iš esmės sukoncentruoja viską neišrinkto prezidento Lukašenkos rankose (...). Kartu mes turime visuomenę, kuri remia Baltarusiją. Mes remiame ją iš visos širdies“, – sakė jis.

Pasak ET Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkės L. Andrikienės, įvairiuose formatuose ir susitikimuose girdima baltarusių frazė  – „esame devyni milijonai įkaitų“.

„Totalaus teroro situacija toje šalyje, dauguma nepriklausomų žurnalistų yra įkalinti, arba jiems yra iškeltos bylos. Oficialus skaičius yra daugiau nei 700 politinių kalinių, realus skaičius yra didesnis: kalbama apie tūkstantį Baltarusijos piliečių, kure įkalinti arba teisiami dėl politinių motyvų“, – kalbėjo L. Andrikienė.

Ji priminė, kad Europos Tarybos parlamentinė asamblėja ketina įkurti specialią komisiją žmogaus teisėms Baltarusijoje stebėti ir vertinti, deramasi, kad komisijoje dalyvautų ir Europos Tarybos valstybių narių ministrai – jos vertinimu, tai yra papildomi politiniai svertai paveikti situacijai Baltarusijoje.

Prieš prievartą kovojama sankcijomis

Baltarusijoje nuo pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių istorines demonstracijas prieš beveik tris dešimtmečius trunkantį A. Lukašenkos valdymą, tęsiasi politiniai neramumai. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos buvo įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.

Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.