Eismo organizavimo pakeitimai galios iki liepos mėnesio, penktadienį pranešė „Via Lietuva“.

„Rekonstruojant magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožą, intensyviai tęsiami prie Marijampolės esančio viaduko (58,1 kilometre) griovimo ir naujo viaduko statymo darbai. Kad būtų užtikrinta eismo sauga, darbų metu transporto eismas bus organizuojamas atskiriant transporto srautus abipus rekonstruojamo mazgo“, – pranešime teigė „Via Lietuva“.

Apie pasikeitusį eismo organizavimą objekte vairuotojus informuos kelio ženklai.

Šiuo metu rekonstruojamas beveik 16 kilometrų ilgio magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 72,50 kilometro yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo. Tai ilgiausias ir technologiškai sudėtingiausias ruožas, darbus jame planuojama baigti šiais metais.

2023 metais baigti rekonstruoti du iš keturių magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai.

Planuojama, kad visas 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos bus rekonstruotas iki 2025 metų.

– Ties Kaunu jau sutvarkyta „Via Baltica“, dabar tvarkoma arčiau Lenkijos esanti atkarpa, statomas Kauno pietrytinis aplinkkelis, A1 kelyje – tiltas per Nerį. Jūsų nuomone, kiek tokie objektai svarbūs Kaunui ir Lietuvai? Kaip tai prisidės prie karinio mobilumo?

– „Via Baltica“ traktuočiau gerokai plačiau. Niekas neginčija – Kaunas tampa labai svarbiu mazgu. Pirmiausia dėl puikios geografinės padėties. „Via Baltica“ darbai, kurie įsibėgėjo kaip reikiant, pirmiausia skirti mūsų ekonomikos gyvybingumui. Juo eis logistikos srovės ir prekių srautai. Tie keliai padės sumažinti avarijų skaičių, sumažins transporto srautą senamiestyje ir visame mieste. Didžiagabaritė sunkiasvorė karinė technika nepaliaujamu srautu važiuos tuo metu, kai dislokuosime papildomą karinę įrangą, rengdamiesi priimti Vokietijos brigadą. Visa tai tikrai turės reikšmingos įtakos tam, kad būtų kuo mažiau trukdoma žmonėms. Labai tikiuosi, kad darbai, kurie yra numatyti, judės pagal planą ir „Via Baltica“ taps labai reikšmingu mūsų projektu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaunas taps „Rail Baltica“ centru ir pagrindiniu europinės vėžės mazgu. Kuo svarbu šis objektas? Ar jis galės prisidėti pritraukiant į Lietuvą daugiau turistų, investicijų?

– Tai viskas kompleksas. „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ papildys vienas kitą. „Rail Baltica“ bus galima gabenti dalį jau minėtos karinės technikos, kad nebūtų apkrauti mūsų keliai. „Rail Baltica“ padidins mūsų šalies patrauklumą turistams. Geras susisiekimas bus ne tik su kaimyninių valstybių sostinėmis Varšuva, Ryga, Talinu, bet ir su mūsų pačių miestais, pavyzdžiui, Panevėžiu. Geležinkeliai svarbūs ir tuo, kad skatina atitinkamas investicijas į šalia esančius logistikos centrus, į regionus. Kaunui „Rail Baltica“ atveria dar daugiau galimybių. Politinė valia įgyvendinti šį projektą yra, ES finansai tam irgi yra. Viskas – mūsų rankose.

Tikriausiai Vyriausybė yra labai geros nuomonės apie Kauno gebėjimus pačiam įgyvendinti šiuos projektus.

– Kitas kelias, kuriuo galima pasiekti Kauną – Nemunas. Jau sutvarkytas Nemuno žemupio kelias, tvarkomas aukštupys, tačiau tebėra rimta kliūtis – Kauno hidroelektrinė. Jūsų nuomone, ar turėtų būti įrengtas šliuzas?

– Pirmiausia pakalbėkime apie patį Nemuną. Anksčiau nebuvo labai realistiška kalbėti apie laivybą visoje Nemuno upėje. Šiandien atrodo jau kitaip. Matome, kad esame pajėgūs užtikrinti laivybą žemupyje. Pats tai išbandžiau plaukdamas kateriu į Nidą. Ir aukštupyje vyksta darbai. Kai kurie ruožai ir ten atveriami laivybai, bet kai kur gylis dar nepakankamas, kad būtų galima organizuoti laivybą platesniu mastu. Reikia sujungti valstybės ir savivaldybių išteklius. Kartą atlikus gilinimo darbus, negalima ramiai miegoti, būtina nuolatinė priežiūra.

Apie šliuzus kalbėti reikėtų atskirai. Šliuzų projektas yra įdomus, bet jis įgyvendinamas Kauno HES’e, kuris savaime kaip energetinis projektas yra strateginis. Be to, per jį eis ir „Rail Baltica“ linija. Šioje vietoje geriausia taikyti naudos ir kaštų analizę. Laivybos požiūriu tai būtų įdomu, patrauklu, bet turime išanalizuoti, koks būtų šio projekto atsiperkamumas.

Pozicija: G. Nausėda mano, kad nauji mokesčiai turi būti paskutinis pasirinkimas, išnaudojus visas kitas galimybes. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaunas pradėjo visai Lietuvai strateginę reikšmę turinčio vadinamojo Kėdainių tilto statybą, ruošiasi startuoti su M. K. Čiurlionio koncertų centro statybomis, mieste kyla nauji baseinai, Lengvosios atletikos maniežas, įsibėgėja ir minėtos šliuzo per Kauno hidroelektrinę idėjos pirminis įgyvendinimo etapas. Prezidente, kaip vertinate, kad tokio masto ir svarbos objektai nesulaukia Vyriausybės susidomėjimo ir bent kiek apčiuopiamesnio prisidėjimo?

– Tikriausiai Vyriausybė yra labai geros nuomonės apie Kauno gebėjimus pačiam įgyvendinti šiuos projektus (juokiasi). Jeigu apie tai, ką Kaunas nuveikė pastaruoju metu, kiek įvairių dalykų įgyvendino, kalbėtume rimtai, – net galva šiek tiek svaigsta. Kaunui ypač svarbūs yra kultūriniai objektai, galintys paversti jį savotišku kultūrinio turizmo miestu. Pavyzdžiui, Kauno tarpukario modernizmo įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą atveria miestui labai plačius horizontus. Ir visus kitus dalykus tikslinga daryti, jeigu tai didina Kauno kaip ekonomikos ir kultūrinio centro patrauklumą. Jeigu norime sulaikyti užsienio turistą valstybėje, nepakanka parodyti tik sostinę arba tik vieną kitą miestą. Tai pasakytina ir apie valstybių vadovus – štai netrukus Lietuvoje lankysis Maltos prezidentas. Žinau, kad jis yra numatęs vizitą ne tik Vilniuje, bet atvyks ir į Kauną. Karališkosios Belgijos poros vizito antroji diena taip pat buvo skirta Kaunui. Turime daug galimybių parodyti šalies grožį.

Matydamas, kaip sėkmingai Kaunas įgyvendino ankstesnius savo projektus, kaip sėkmingai vystosi Kauno laisvoji ekonominė zona, tikiu, kad visi projektai bus baigti per šios ar kitos Vyriausybės kadenciją. Tikiuosi sklandaus bendradarbiavimo. Beje, M. K. Čiurlionio koncertų centro atidarymas būtų puiki dovana kompozitoriui jo jubiliejaus proga. Visi laukiame 2025-ųjų, kai švęsime 150-ąsias šio genijaus gimimo metines.

– Viena šiandienos aktualijų – Vilniaus stadiono statybos. Kauno jau pastatytas. Gal teko lankytis Dariaus ir Girėno stadione? Kokie įspūdžiai?

– Lankiausi ir prisimenu, kokia proga. Mūsų futbolo rinktinė tąkart pralaimėjo Serbijai 1:3, bet įmušė labai gražų įvartį. Stadionas paliko gerą įspūdį. Vilniui tikrai reikėtų susiimti, nes šis klausimas jau tampa šiek tiek desperatiškas ir savotiška gėda. Matau pavojų, kad iš didelio noro gali būti padaryta didelių klaidų. Pastangos „baikime kiek galima greičiau“ gali virsti nauju pinigų švaistymu. To turime išvengti. Jau kalbėjau ir dar kalbėsiu su Viešųjų pirkimų tarnyba, finansinio saugumo tarnybomis. Nereikia auksinio stadiono. Tikiu, kad Vilnius pastatys savo stadioną, bet ne bet kokia kaina.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Gal laikas Kauno stadionui suteikti nacionalinio statusą?

– Svarbiausia, ne kaip pavadinsime, o koks stadionas bus de facto. Šiuo metu Kauno stadionas de facto yra nacionalinis.

– Kaune praūžė Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius. Kaip manote, ar yra galimybė suteikti A. Reed Lietuvos pilietybę?

– Situacija iš esmės pasikeitė. Ilgą laiką laukėme patvirtinimo apie A. Reed nuopelnus Lietuvai. Šiuos patvirtinimus gavome. Čempionatą žiūrėjau ne arenoje – per televizorių. Mačiau ir mūsų poros nuostabų pasirodymą. Padarė labai malonų įspūdį. Manau, kad netrukus turėsime galimybę priimti sprendimą šiuo klausimu.

– Ką apskritai manote apie pilietybės dalybas?

– Kalbant apie pilietybės dalybas – nepatinka šis žodis, geriau pilietybės suteikimą, – tikriausiai esu vienas labiausiai rezervuotų prezidentų. Išskirtinėmis progomis pilietybių esu suteikęs tik kelis kartus. Kiekvieną kartą labai nuodugniai įvertinu žmogaus nuopelnus, jo pasišventimą Lietuvai. Kaip vieną iš pavyzdžių galiu paminėti garsųjį aktorių ir režisierių Deksterį Flečerį. Kelias pilietybes man teks ir atimti. Viena jau yra atimta. Kitos atėmimas – poniai Ilzei Liepai – jau artėja prie finalo. Sprendimas, man atrodo, yra visiškai aiškus. Jeigu nuodugnus monitoringas parodys, kad yra ir daugiau žmonių, kurie nenusipelno Lietuvos pilietybės, mano ranka nesvyruos. Svarbiausia, kad pasimokytume iš praeities klaidų, kai pilietybės tarsi riestainiai buvo dalijamos į kairę ir į dešinę už kažkokius nuopelnus ne valstybei, o konkretiems asmenims.

– Šią kadenciją netrūko įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos, ypač konservatorių. Šiandien (ketvirtadienį, aut. past.) ir praėjusią savaitę susitikote su užsienio reikalų ministru, konservatorių lyderiu Gabrieliu Landsbergiu. Ar tai leidžia tikėtis konstruktyvesnio bendradarbiavimo?

– Reikalai juda. Gal tik kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad mes nesutariame, kad turime tik vieną pavardę, kad pokalbiai vyksta tik dėl mūsų ambasadoriaus Lenkijoje. Iš tikrųjų svarstome praktiškai visą 2024-ųjų rotaciją – keliolikos žmonių sąrašą. Ne taip paprasta priimti sprendimą. Jeigu sutarsime dėl viso sąrašo, galėsime padėti tašką ir prie šio klausimo nebegrįžti iki dabartinio parlamento kadencijos pabaigos. Šiandien (ketvirtadienį, aut. past.) žengėme dar vieną žingsnį į priekį. Galbūt trečio susitikimo ir pakaks.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Jūsų ir G. Landsbergio pozicijos Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atžvilgiu skiriasi, dėl to su G. Landsbergiu ne kartą buvote sukryžiavę žodines ietis. Kokią matote išeitį iš susidariusios situacijos?

– Tyrimas iš dalies atliktas, mūsų nuomone, ne iki galo. Tai yra rimtas kaltinimas mobingu. Išvados turi nekelti jokių abejonių. Ambasadorius E. Bajarūnas sako, kad mobingas buvo taikomas jo atžvilgiu. Nesinorėtų, kad viskas taip ir liktų, kai neaišku, kas kieno atžvilgiu vykdė mobingą. Šiuos kaltinimus priimu rimtai, tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime galutines išvadas.

M. K. Čiurlionio koncertų centro atidarymas būtų puiki dovana jo jubiliejaus proga.

– Prezidente, kokiomis aplinkybėmis būtų galima svarstyti bankų solidarumo mokesčio pratęsimą ir kitąmet?

– Nenorėčiau, kad iš viso konteksto išpeštume vieną ar kitą mokestį. Mūsų gynybos reikalai tikrai nusipelno nuodugnaus ir kompleksiško dėmesio. Finansavimo klausimas, žinoma, yra vienas esminių. Greta jo klausimas, ar mes prasmingai šias išlaidas naudojame. Mano priesakas yra, kad valstybės išlaidas, kurios yra milžiniškos, ypač saugumui, būtina naudoti racionaliai. Tam turi būti skiriamas maksimalus dėmesys.

– Kuri priemonių kombinacija, siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai finansuoti, Jums, kaip ekonomistui, atrodo tinkamiausia?

– Naujiems projektams, pavyzdžiui, Vokietijos brigados dislokavimo socialinės infrastruktūros reikmėms, kariuomenės modernizavimui, reikės naudoti mišrų finansavimo metodą. Pirmiausia išnaudoti skolinimosi galimybes, kurių dar turime nemažai. Skolinimasis yra tikslingas vienkartiniams projektams, kuriems nereikia nuolat veikiančio mokesčio, reguliariai papildančio valstybės biudžetą. Nauji mokesčiai turi būti paskutinis pasirinkimas, išnaudojus visas kitas galimybes. Net ir svarstant mokesčių alternatyvą esu prieš mokesčius visiems gyventojams. Pirmiausia turėtume kalbėti apie verslo mokesčius, bet tik išnaudoję kitas galimybes.

– Visoje ES verda diskusijos dėl gynybos pramonės stiprinimo. Lietuvos verslo atstovai teigia, kad yra pajėgūs įsijungti į šį procesą, tačiau norėtų didesnio šalies kariuomenės įsitraukimo, pavyzdžiui, perkant Lietuvos gamintojų produktus bandymams, o pagal jų rezultatus vėliau būtų galima formuoti didesnius užsakymus. Ar pritartumėte tokiai vizijai? Kokiomis dar priemonėmis būtų galima stiprinti pramonės ir krašto apsaugos sinergiją?

– Pirma, esame aiškiai sutarę, kad nacionalinės gynybos pramonės stiprinimas yra prioritetas. Šioje vietoje pageidaučiau glaudesnio  gynybos pramonės, įmonių, kurie tokius produktus gali gaminti, ir kariuomenės bendradarbiavimo. Tikrai neturėtume nekreipti dėmesio į lietuviškus gaminius ir pirkti tik tai, kas importuojama. Tai neprotinga. Visų pirma dėl to, kad mūsų kūrėjai gali sukurti, o gamintojai – pagaminti tokį pat gerą ar net geresnį produktą. Antra, turėdami savo gamintojus tampame saugesni ir atsparesni, nes jeigu atsitiktų kažkas nenumatyta, viską turėtume vietoje ir netrūkinėtų tiekimo grandinės. Esame pajėgūs pasigaminti tam tikrus dalykus ir tam turėtume teikti prioritetą. Pasikalbėjus su dronų gamintojais kilo minčių, kad į šį pokalbį reikia įtraukti kariuomenės vadą ir Krašto apsaugos ministrą. Tą ketinu netrukus padaryti.

Tikiuosi, kad gynybos pramonė stos į vėžes. Kol kas nesame pajėgūs įgyvendinti net ir savo pažadų Ukrainai. Iš pradžių mestelėjome pažadą, kad suteiksime milijoną vienetų amunicijos, ir tik tada pradėjome galvoti, kaip tai padarysime. Aiškiai matome, kad nespėjame. Kol kas įgyvendinome tik nedidelę dalį to, ką žadėjome. Ką tada kalbėti apie mūsų pačių reikmes? Tuo pačiu turime rūpintis ir savo reikmėmis. Turime padaryti proveržį, nes laikas mūsų nelauks.

„Iššūkių (kitai Vyriausybei – ELTA) bus bendraujant su mūsų kaimynais latviais ir estais. Pagal signalus, kuriuos girdime, jie neplanuoja „Via Balticos“ statyti „2+2“ juostų, dėl finansinių iššūkių. Ir tai yra iššūkis, ar mes investuojame į automagistrales, naujus kelius, ar į būklę, nes visko vienu metu neįmanoma padaryti“, – ketvirtadienį “Kelių forume” teigė M. Skuodis.

„Kaimynai pasirinkę investiciją į būklę, dėl to kartais važiuojant pasieniu, Latvijoje sakome, kad kelias geresnis, bet automagistralės nematome. Bus strateginis sprendimas, ar mums reikia nuo Panevėžio link Latvijos „2+2“ juostų, jeigu kaimynai jų nestatys“, – pažymėjo jis.

Praeitų metų pabaigoje Vyriausybė pritarė pasirengimo trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijos pradžiai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų. 

Iššūkių bus bendraujant su mūsų kaimynais latviais ir estais.

M. Skuodis tuomet tvirtino, kad „Via Balticos“ atkarpa Latvijos sienos link turi kaip įmanoma greičiau būti sujungta keturių juostų magistrale.

Iki 2025 metų pabaigos ketinama parengti 80,35 km ilgio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkelio (A17) ir 57,09 km ilgio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus.

Planuojama toliau išpirkti rekonstrukcijai reikalingą žemę, parengti techninius darbo projektus ir iki 2030 m. užbaigti visus rekonstrukcijos darbus.

Numatoma, kad po rekonstrukcijos visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.

Lietuvos teritoriją kelias „Via Baltica“ kerta nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.

„Via Balticos“ darbai – sudėtingiausioje ir ilgiausioje atkarpoje

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad vienas svarbiausių darbų kitais metais – tęsiamas didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos įgyvendinimas. Kaip pažymėjo LAKD, darbai 2024 m. bus tęsiami techniškai sudėtingiausiose ir ilgiausioje, beveik 16 kilometrų siekiančioje atkarpoje, prasidedančioje nuo Marijampolės.

„Itin sudėtingus rekonstrukcijos darbus čia ketinama baigti 2024 metų vasarą. Vykdomų darbų metu šioje atkarpoje bus pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliai, 10 žiedinių sankryžų, nutiesti 45 km jungiamųjų kelių bei įrengta didžiausia ir iki šiol moderniausia Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė“, – Eltai perduotame komentare tvirtino LAKD.

„Kitąmet „Via Balticos“ kelyje taip pat suplanuota pradėti ir paskutinės likusios projekto atkarpos, esančios šalia Lenkijos sienos, atnaujinimo darbus. Šios atkarpos ilgis – daugiau nei 12 km. Atnaujinimo darbų metu šioje kelio dalyje numatyta pastatyti 2 viadukus, 3 tunelius, 3 tunelinius perėjimus gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą gyvūnų migracijai bei 10 žiedinių sankryžų. Šios atkarpos, o kartu ir viso „Via Baltica“ projekto nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atnaujinimo darbus planuojama baigti 2025 metais“, – pažymėjo Kelių direkcija.

2023 metais, buvo baigtos 2 iš 4 atnaujinti suplanuotų „Via Balticos“ atkarpų, kurių ilgis – daugiau nei 12 kilometrų.

Išskiriami ir nacionaliniam saugumui svarbūs projektai, tiltų atnaujinimas

Tarp svarbiausių kitų metų darbų Kelių direkcija paminėjo ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių kelių infrastruktūros plėtros darbus. 2024 m. planuojama pradėti netoli Ruklos karinio poligono – Jonavos aplinkkelio statybos darbus.

„2024 metais suplanuota tvarkyti šalia Rūdininkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai. Netoli 20 km ilgio nacionaliniam saugumui svarbaus kelio atnaujinimą planuojama baigti per artėjančius metus, kitą, apie 10 km ilgio atkarpą suplanuota užbaigti 2025 metais. Netoli to paties karinio poligono kitąmet bus pradėti atnaujinimo darbai ir kelio Mikašiūnai–Rūdininkai, visą jį rekonstruoti suplanuota 2025 metais. O netoliese esantį kelią Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai planuojama atnaujinti per artėjančius metus“, – komentavo LAKD, priminusi, kad 2023 m. buvo atnaujintas kelias esantis šalia Pabradės karinio poligono.

Taip pat tvirtinama, kad bus skirtas didelis dėmesys saugumo keliuose užtikrinimui bei šalies tiltų, viadukų ir estakadų priežiūrai. LAKD tvirtina, kad kitų metų pabaigoje Kaune planuojama baigti tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukciją.

„Kitais metais planuojama atnaujinti ir Trakų viaduko kapitalinio remonto darbus. Taip pat suplanuota tęsti kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinį remontą. 2024 metais planuojama pradėti rekonstruoti tiltus per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėti laikinojo tilto per Kruną statybas“, – dėstė Kelių direkcija, priminusi, kad šiemet suremontavo 18 šalies tiltų ar viadukų.

Numatyti darnaus judumo ­projektai, esamos infrastruktūros gerinimas

LAKD taip pat yra numačiusi vykdyti darnaus judumo (pėsčiųjų ir dviračių takų) projektus – pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smilytė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka bei nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus, kurio pirmoji rekonstruota dalis jau atidaryta, taip pat takų tiesimą kituose regionuose.

„Bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų šiais metais pradėti tiesimo darbai. Šis takas sujungs Kretingą su Palanga bei reikšmingai sustiprins pajūrio regiono rekreacinį potencialą, tuo pačiu pagerins ir vietos gyventojų susisiekimą – užbaigus rangos darbus kelionėms tarp Kretingos ir Palangos bus galima rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis“, – tvirtino Kelių direkcija.

„Kitąmet bus tęsiami ir pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki 2024 metų liepos. Kitais metais suplanuota įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje“, – teigė LAKD.

Galiausiai Kelių direkcija kitąmet tęs įmonės transformaciją, toliau efektyvins vykdomus procesus ir didins šalies kelių infrastruktūros kokybę. Planuojama didelį dėmesį skirti magistralinių šalies kelių kokybei gerinti bei išlaikyti didelį tempą atliekant paprastojo bei kapitalinio remonto šalies keliuose darbus.

„Lietuvos keliai“ išskiria ir projekto „Rail Baltica“ svarbą

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko kaip ir LAKD išskyrė, kad didelio masto kelių rekonstrukcijos darbai 2024 m. laukia keliuose „Via Baltica“, Vilnius–Utena, pagreitį įgauti turėtų ir blogos būklės tiltų remontas. Tačiau jis pažymėjo, kad sektoriaus dalyviai taip pat tikisi proveržio projekte „Rail Baltica“, tačiau ar jis įvyks, kol kas neaišku. Galiausiai Š. Frolenko tikino jaučiantis nerimą dėl magistralinių ir kitų kelių remonto apimčių kitąmet.

„Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) lėšos didinamos tik 40 mln. eurų, ši suma skiriama konkrečiai Molėtai-Utena ruožui, o bendras fondo dydis lieka nepakitęs nuo 2021 m.“, – Eltai sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.

Dar vienas aspektas, į kurį dėmesį atkreipė Š. Frolenko, yra įnašo iš bankų solidarumo mokesčio ir Europos Sąjungos (ES) lėšų dydžiai.

„Laukiama, kad sumos paaiškės tik maždaug 2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje, tad iki tol liks neaišku, kiek bus galima įgyvendinti ypač reikalingų einamojo remonto darbų“, – teigė jis.

Kelių tiesimo ir remonto sektoriaus bendrovės pagal 2023 m. laimėtus viešuosius pirkimus vykdys tokius stambius projektus kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Kleboniškio (A. Meškinio) tilto statybas magistralėje A1, Kauno oro uosto perono plėtrą.

„Lietuvos kelių“ duomenimis, projektą „Rail Baltica“ vykdys „Fegdos grupė“. Jos portfelyje dvi šio projekto sutartys 94,8 ir 106,48 mln. eurų su PVM. Pirmosios sutarties darbų likutis 2024 m. sudaro apie 70 proc., o antrosios apie 80-90 proc. „Fegda grupė“ taip pat yra laimėjusi 223,6 mln. eurų su PVM vertės „Via Balticos“ sutartį, kuri bus įgyvendinama ateinančiais metais.

„Kauno tiltai“ 2024 m. vykdys tilto statybų projektą magistralėje A1 ties Kleboniškiu. Projekto vertė apie 70,5 mln. eurų su PVM. „HISK grupės“ planuose – Kauno oro uosto perono išplėtimo projektas, kurio vertė apie 15 mln. eurų su PVM.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad darbai užbaigti nevėluojant.

„Jeigu žiūrėtume pagal tai, kada konkursas ir kada rezultatas – tai neatsiliekame. (...) Kai pradėjome, tai man atrodo, judame tikrai pagal terminus nepaisant to, kad ir pandemija, ir logistikos grandinių sutrūkinėjimas“, – trečiadienį ruožo rekonstrukcijos užbaigimo renginyje sakė M. Skuodis.

Pasak LAKD, per metus pastatyti keturi viadukai, keturi tiltai, tunelinis pravažiavimas ir žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

M. Skuodis sako, kad trečioji „Via Baltica“ nuo Kauno iki Marijampolės atkarpa tvarkoma, o dėl ketvirtos jau vyksta rangovo konkursas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Dvylika su puse kilometro jau pastatyta, šalia vyksta darbai pilnu tempu (...) dar 16-os kilometrų atkarpoje ir laukia tik konkurso pabaigos paskutinei atkarpai ties Lenkijos sienos“, – kalbėjo M. Skuodis.

LAKD teigimu, paskutinio, ketvirtojo ruožo rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama kitąmet.

Visas apie 40 kilometrų ilgio kelias iki 2025 metų bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

Pirmąjį „Via Baltica“ ruožą rekonstravo „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Beveik 16 km ilgio ruožą – nuo 56,8 iki 72,5 km – tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo už 223,6 mln. eurų atnaujina „Fegda“ ir „Tilsta“, šio ruožo remontą tikimasi baigti iki 2024 metų pabaigos. 

Tai yra pusė viso „Via Baltica“ projekto – visą kelią sudaro keturios atkarpos, iš kurių trečiadienį oficialiai baigiama antroji, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

„Per metus pastatyti keturi viadukai, keturi tiltai, tunelinis pravažiavimas ir žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Ir tai tik didžiausi objektai. (...) Atidarius šią atkarpą bus pasiekta šio projekto pusiaukelė“, – pranešė LAKD.

Renginyje dalyvaus susisiekimo ministras Marius Skuodis, LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas, darbus atlikusios rangovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius, Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas.

Visas apie 40 kilometrų ilgio kelias iki 2025 metų bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

Pirmąjį „Via Baltica“ ruožą rekonstravo „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

Kaip portalą kauno.diena.lt informavo Marijampolės policijos atstovai, pranešimas apie nelaimę kelyje „Via Baltica“, važiuojant nuo Kauno link Marijampolės – ties Puskelnių kaimu, esančiu Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijoje, gautas prieš pat 13 val.

Į įvykio vietą išsiųstos kone visos specialiosios tarnybos. Greitosios medikai atskubėjo net dviem automobiliais.

Atvykus paaiškėjo, kad šioje vietoje krovininis automobilis "Fiat" rėžėsi į vilkiką „Volvo“. Apie tai liudija ir socialiniuose tinkluose pasklidę avarijos vaizdai.

Kaip ir tikėtasi, abiejų į eismo įvykį patekusių transporto priemonių vairuotojai – užsieniečiai. Krovininį automobilį vairavo 24-erių Rumunijos pilietis. Vilkiką – pirminiais duomenimis, Lenkijos pilietis. 

Policijos duomenimis, krovininio automobilio vairuotojas – sunkios būklės. Jis išvežtas į Marijampolės ligoninę be sąmonės, tačiau ten ją atgavo.

Daugiau nukentėjusiųjų, pirminiais duomenimis, nėra.

Dėl avarijos eismas kelyje „Via Baltica“ – uždarytas. Esant galimybei kol kas rekomenduojama rinktis kita maršrutą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Giedrius Šalaševičius teigė, kad tokie kiekiai reiškia, jog asfaltas buvo nuolatos gabenamas ne į „Via Baltica“ kelių įrengimo vietas. Visgi, anot jo, kaip tai galėjo nutikti, išaiškės tyrimo metu.

„Vienu kartu čia nebuvo išvežta, nes turbūt tokios technikos nėra, kad 5 tūkst. tonų išvežtų per vieną kartą. Be abejo, kad greičiausiai nuolat kažkoks kiekis keliavo į kitur, negu turėjo nukeliauti. Tačiau į tai atsakys tyrimas“, – teigė G. Šalaševičius

Taip pat, anot prokuroro, kelininkai pateikė fotografijas, kurios galimai parodo, jog asfaltas buvo panaudotas įrengti privatiems keliukams ar automobilių įvažiavimams Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybėse.  

„Prie pareiškimo buvo pridėtos nuotraukos iš tam tikrų gyvenamųjų kiemų ar kitų privačių teritorijų, kur galėjo būti išpiltas asfaltas“, – sakė jis.

Apklausti savivaldybių gyventojai teigė, kad asfaltą išvežiojo patys statybininkai, kurie už vieną mašinos priekabą, kurioje telpa iki 6 tonų asfalto, prašė 200 eurų sumos.

Visgi, pačių įmonių atstovai apie situaciją nekomentavo.

ELTA primena, kad kelias „Via Baltica“ kerta nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, automagistralę nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos tikimasi užbaigti iki 2025 metų. Keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos ilgis – apie 40 kilometrų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia, kad tai bus moderniausia poilsio ir automobilių aikštelė šalyje.

„Mūsų keliamas tikslas – kelių naudotojams pasiūlyti visapusiškai komfortišką susisiekimą, tęsiant tokių aikštelių įrengimo plėtrą šalia didžiausio intensyvumo magistralinių kelių“, – pranešime sakė LAKD projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.

Naujoje aikštelėje bus atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, kemperiams, keturios elektromobilių įkrovimo stotelės, pastatas su tualetais ir dušais, numatyta poilsio teritorija.

Aikštelę iki kitų metų vidurio įrengs „Via Baltica“ ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro rekonstruojančios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“, su kuriomis LAKD birželį pasirašė 223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį.

Ši kelio atkarpa yra ilgiausia ir, anot direkcijos, techniškai sudėtingiausia.

Dar vieną tokią pat aikštelę planuojama įrengti kitais metais rekonstruojant „Via Baltica“ ruožą nuo 85 iki 97 kilometro, šiuo metu jau vyksta rangovo konkursas.

„Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų pusę sudaro krovininis transportas.

Pernai darbai pradėti dviejuose magistralės ruožuose – nuo 72,5 iki 79 kilometro ir nuo 79 iki 85 kilometro. Pirmąjį ruožą rekonstruoja „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

„Tai svarbus Lietuvos žingsnis, didinant šalies konkurencingumą, stiprinant mūsų gynybinį ir ekonominį potencialą. O svarbiausia, kad nuo šiol ši kelio dalis yra nepalyginamai saugesnė ir patogesnė eismo dalyviams“, – atidarymo renginyje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

M. Skuodis kalbėjo, kad tokio masto projektas Lietuvoje įgyvendintas itin greitai – per 11 mėnesių.

„Čia yra mūsų pagrindinė arterija į Vakarus, tai yra mūsų esminė jungtis su Vakarais ir šiandien vienoje iš keturių atkarpų ta jungtis tampa tokia, apie kokią kalbame ir kokios norime. Keturių juostų naujas kelias, nauja automagistralė“, – sakė ministras.

 T. Biliūno / BNS nuotr.

Jis teigė neabejojantis, kad greitu metu bus pradėti ir tolesni magistralės rekonstrukcijos darbai kelyje link Lenkijos sienos.

Siekiame savo galutinio tikslo 2025 metais turėti aukščiausius kokybės ir saugumo standartus atitinkančią, užbaigtą automagistralę nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos.

 

Rekonstruotas „Via Baltica“ ruožas prasideda ties Skardupių kaimu Marijampolės rajone ir baigiasi Kalvarijos savivaldybėje, ties Trakiškių kaimu.

„Darbai intensyviai vyksta ir kituose „Via Baltica“ ruožuose – siekiame savo galutinio tikslo 2025 metais turėti aukščiausius kokybės ir saugumo standartus atitinkančią, užbaigtą automagistralę nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos“, – pranešime sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.

„Tai didžiulis postūmis visam Marijampolės regionui“, – renginyje teigė savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.

Karolis Podolskis. T. Biliūno / BNS nuotr.

Magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 72,5 iki 79 kilometro rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, įrengti skirtingų lygių jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis – 15 kilometrų, pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas gyvūnų migracijai, įrengtas tunelinis pravažiavimas, akustinės sienutės.

Taip pat pastatytas 78 metrų ilgio viadukas, įrengtos kitos eismo saugos priemonės. Baigto rekonstruoti ruožo, esančio Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse, ilgis – beveik 6 kilometrai.

Rekonstravimo darbai kainavo apie 55,8 mln. eurų, juos atliko bendrovė „Fegda“.

Magistralėje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos ruože nuo79 iki 85 kilometro rekonstravimo darbus planuojama baigti dar šiais metais. Visas apie 40 kilometrų ilgio kelias iki 2025 metų bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Tai spręs tiek pralaidumo problemas ir nepamirškime, kad mirtinų avarijų skaičius šitame kelyje yra pakankamai didelis. Tos pagrindinės sistemos atidarant 2+2 juostas, galėsime išvengti skaudžių įvykių, kuriuos patiriame dabar“, – renginyje teigė Kelių direkcijos projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.

Marius Skuodis. T. Biliūno / BNS nuotr.

M. Skuodis teigė, kad kitų metų biudžetas visoms „Via Baltica“ atkarpoms sieks apie 250 mln. eurų.