Trečius metus su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bendradarbiaujantys Baltijos gimnazijos inžinerinių klasių moksleiviai pernai tapo naujo edukacinio projekto dalyviais. Septyni dešimtokai, vadovaujami mokytojos Linos Lakickienės, siekdami geriau pažinti eismo reguliavimo specialistų darbą, keletą mėnesių stebėjo visą šviesoforų įrengimo procesą ir savo rankomis sujungė vienos sankryžos šviesoforus į realiai veikiančią sistemą.

„Dar rudenį Minijos gatvėje vyko šviesoforų įrengimo darbai. Vežėme moksleivius į vietą, rodėme, kaip statomos galingos atramos, kaip ant jų tvirtinami šviesoforai. O po to jau klasėje, pagal pateiktą schemą reikėjo sujungti laidus, prijungti valdymo bloką, suprogramuoti ciklą, kad šviesoforai imtų veikti“, – pasakojo projektui vadovavęs Mindaugas Vasiliauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovas.

Žinoma, purvini statybos darbai – ne būsimiems inžinieriams ir juo labiau ne moksleiviams. Bet iššūkių jaunimui pakako ir klasėje.

„Kad įjungtum šviesoforą, pirmiausia reikia teisingai sujungti laidus“ – projekto įspūdžiais dalinosi gimnazistas Tauras.

„Įdomiausia buvo nagrinėti įjungimo schemas, pažinti šviesoforus kaip įrenginius. Paprasti vartotojai nesupranta, koks tai sudėtingas įrenginys, valdomas iš kompiuterio, sąveikaujantis ne tik su kitais tos pačios sankryžos šviesoforais, bet ir visos gatvės sistema“, – kalbėjo Augustė.

Jos bendramokslė Neila savo ateities svajonių nesieja su elektros sistemų inžinerija, bet pripažįsta, jog susipažinti su šviesoforų įrangos veikimo principais buvo naudinga.

Eismo reguliavimas mieste – tai ne vien šviesoforai. Tai ir stebėjimo kameros, ir eismo intensyvumą reguliuojantys radarai, kurie jungiami į bendrą sistemą ir kompiuterinių programų pagalba mažina eismo spūstis, valdo transporto srautus, užtikrina eismo saugumą. Tokių sistemų diegimui reikia inžinierių programuotojų, automatikų, turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą.

„Jei kas nors iš projektinėje veikloje dalyvavusių gimnazistų ateityje pasirinktų šias specialybes, tikrai galėtume priimti į darbą. Rinkoje šių specialistų trūksta. O plėsti jaunimo akiratį, supažindinti juos su naujomis specialybėmis – kilni ir prasminga misija, todėl ir dalyvaujame bendruose projektuose su mokyklomis“, – sakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Šis vizitas – dalis tarptautinio projekto, kuriame skirtingų šalių mokyklos partnerės turėjo puikią galimybę plėsti akiratį, susipažįstant su kitų šalių kultūra, istorija, švietimo sistema.

Taip pat buvo lavinama anglų kalba, bendravimo įgūdžiai, o svarbiausia – plečiamas moksleivių pasitikėjimas savimi, plėtojama empatija ir tolerancija, užmegztos šiltos ir nuoširdžios pažintys.

Mokytojos K.Bogužienės paruošti mokiniai iškilmingai sutiko svečius pirmąją dieną.

Skambėjo gimnazijos kapelos atliekamos liaudies melodijos, įvairios estradinės dainos ir, žinoma, lietuvių "Eurovizijos" daina.

Svečiai turėjo galimybę ne tik pasigrožėti lietuvių liaudies šokiais, bet ir patys pašokti.

Pažinti Klaipėdos senamiesčio gražiausias lankytinas vietas mokiniai galėjo atlikdami smagias kūrybines užduotis, paruoštas mokytojos D.Elertienės.

Mokytojai mėgavosi charizmatiškos gidės, anglų kalbos mokytojos S.Danušienės ekskursija po Klaipėdos senamiestį.

Nors UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti Nida pasitiko svečių skruostus žnaibydama atšiauriu vėju, įspūdingi Kuršių nerijos vaizdai nepaliko abejingų. Kaip ir faktas, kad visai šalia – Kaliningrado sritis.

Kipro ir Graikijos moksleiviai davė interviu "Artos" (Graikija) televizijai apie viešnagę Lietuvoje.

Baltijos auksas – gintaras – sulaukė ir suaugusiųjų, ir vaikų dėmesio.

Kol mokiniai dalyvavo Palangos gintaro muziejaus edukacijose, mokytojai aplankė muziejaus ekspozicijas ir pasirūpino maloniomis dovanėlėmis artimiesiems.

Na, o veiklas atsinaujinančios energijos išteklių tema organizavo matematikos mokytoja R.Jegnoraitė-Juškienė ir fizikos mokytojas A.Domarkas.

Robotikos klasėje daug smagių emocijų mokiniams suteikė jų pačių sukonstruotų ir užprogramuotų robotų kovos. Čia mokiniams padėjo mokytojai D.Zviedrys ir R.Stankevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija autobusais mokyklas aprūpina nuo 2000 m.

Per šį laikotarpį šalies mokykloms iš viso nupirkti 1 232 geltonieji autobusai.

Šiais metais Vyriausybė nupirko 36 naujus "Iveco Daily 50C18" markės autobusus už 1,662 mln. eurų.

"Visuose 19-os vietų mokykliniuose autobusuose dėl mokinių saugumo įrengti variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai, dėl patogumo sumontuotos pneumatinės važiuoklės, geresnės oro cirkuliavimo ir šildymo sistemos", – rugpjūčio pradžioje rašyta ministerijos pranešime.

Mokykliniai autobusai yra skirti vežioti kaimuose ir miesteliuose toliau nei trys kilometrai nuo mokyklos gyvenančius mokinius, kurie turėjo keisti mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar vidaus struktūros pertvarkos.

Mokykliniai autobusai moksleivius vežioja ir Klaipėdoje. Jie skirti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vežti.

Klaipėdoje tokius autobusus turi S.Dacho, Vitės, "Medeinės", "Litorinos", M.Gorkio, "Baltijos" ir M.Mažvydo mokyklos.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Liudmila Adiklė tvirtino, kad kriterijus, kam skirti autobusus, nustato ministerija.

O savivaldybė kasmet teikia paraiškas, taip pat ir šiemet, mokykliniam autobusui gauti.

Klaipėdos atstovai esą ir šiais metais prašė Vyriausybės bent vieno autobusiuko, tačiau pradžioje buvo skelbiama, kad miesto prašymas nepatenkintas.

Bet visai neseniai pasiekė žinia, kad Klaipėdos "Baltijos" gimnazijai vis dėlto ketinama perduoti mokyklinį autobusiuką, pritaikytą vaikams su negalia.

Šiuo metu Klaipėdos "Baltijos" gimnazijos naudojamas mokyklinis autobusas yra blogos techninės būklės, naudojamas nuo 2006 m.

Atsigręžė į sunkiai sergančiuosius

Baltijos gimnazijos mokiniai prieš Kalėdas surengė akciją „Vienas dūris – vietoje 140-ies“, skirtą padėti cukriniu diabetu sergantiems vaikams.

Gimnazistai ieškojo partnerių, lankėsi prie iniciatyvos prisidėjusiose įmonėse, jų darbuotojams pasakojo apie pirmo tipo cukrinį diabetą, vaišino pačių iškeptais vafliais.

Baltijos gimnazijos mokinių tarybos kuratorė, socialinė pedagogė Laurina Vaitkienė teigė, kad šventiniu laikotarpiu vykusios akcijos metu surinkta apie 4 tūkst. eurų. Lėšos perduotos Klaipėdos miesto vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubui „Smalsučiai“.

„Už surinktus pinigus nupirkti ir „cukrinukams“ padovanoti sensoriai, skirti matuoti cukraus kiekį kraujyje. Jie dedami į specialų aparatą – skaitytuvą. Dėl šių modernių priemonių vaikams nereikia badyti pirštukų, kad sužinotų, koks cukraus kiekis yra jų kraujyje“, – pasakojo L.Vaitkienė.

Sunkia liga sergančių vaikų gyvenimą palengvinančios modernios priemonės nėra pigios. Daugkartinis skaitytuvas atsieina 65 eurus, o antra tiek kainuoja vienas sensorius, kuris dedamas į aparatą ir kurio užtenka dviem savaitėms.

Sulaukė netikėto skambučio

Tačiau Baltijos gimnazijos moksleivių akcija susidomėjimo sulaukė ir pasibaigus šventiniam laikotarpiui. Gimnazistai sulaukė įmonių grupės „Mano būstas“ Klaipėdos padalinio atstovų skambučio. Jie buvo pakviesti užsukti į svečius.

„Šį kartą apsisprendėme padėti konkrečiam vaikui. Susisiekėme su klubo vadove ir ji papasakojo apie Emą. Mergaitė cukriniu diabetu serga septynerius metus. Sunku suskaičiuoti, kiek dūrių patyrė dvylikametės pirštukai, siekiant nustatyti cukraus kiekį kraujyje. Norėjome padėti Emai“, – pasakojo L.Vaitkienė.

Gimnazistai įmonių grupės „Mano būstas“ Klaipėdos padalinyje, kur po vienu stogu įsikūrę namų administratoriai „Danės būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Jūros būstas“ ir „Klaipėdos būstas“, apsilankė ne tuščiomis. Tradiciškai darbuotojus jie vaišino pačių iškeptais vafliais.

Kartu su gimnazistais į svečius atvyko ir sunkia liga serganti Ema, Klaipėdos miesto vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Smalsučiai“ vadovė Ina Juotkienė.

Moksleiviai darbuotojams papasakojo apie akciją, sunkią ligą cukrinį diabetą, ką patiria vaikai ir jų tėvai, kaip ji kontroliuojama. Norintieji galėjo pasitikrinti ir cukraus kiekį savo kraujyje.

Išgelbėjo nuo 500 dūrių

Įmonių grupės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė žavėjosi Baltijos gimnazijos moksleiviais, kurie skleidžia gerumo virusą ir padeda sergantiems vaikams.

„Labai graži ir sveikintina iniciatyva. Vaikai padeda vaikams“, – atkreipė dėmesį vadovė.

Įmonių grupės „Mano būstas“ Klaipėdos padalinio darbuotojus sujaudino cukriniu diabetu sergančios Emos istorija. Per pusvalandį jie paaukojo 300 eurų.

Už šias lėšas mergaitei nupirktas skaitytuvas ir du sensoriai, padedantys paprasčiau pamatuoti cukraus kiekį kraujyje. Šiuos priemonės Emą išgelbėjo nuo 500 skausmingų dūrių į pirštukus. Likę pinigai taip pat bus panaudoti sensoriams įsigyti.

Jautrumas kitam, kiekvienas mažas prisidėjimas kažkam sukuria stebuklą, ilgai lauktą ir didelį. Svarbu tik atverti širdį.

„Džiugu, kad nesame abejingi – kitų nelaimei, skausmui, bėdai, ligai. Ypač vaikų. Juk mūsų tiek daug. Jautrumas kitam, kiekvienas mažas prisidėjimas kažkam sukuria stebuklą, ilgai lauktą ir didelį. Svarbu tik atverti širdį. Daryti stebuklus galima ne tik per Kalėdas, bet visus metus. Tik gerumu kuriamas pasaulis“, – pabrėžė V.Žvikienė.

Užsako iš užsienio

Anot I.Juotkienės, pirmo tipo cukrinis diabetas, kuriuo serga vaikai, yra reta, sudėtinga ir klastinga liga. Klaipėdoje ja serga 80, regione – 150 vaikų.

„Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu, reikalinga ypatinga cukraus kontrolė. Vaikai nuolat turi tikrinti, skaičiuoti, kiek suvalgo angliavandenių. Realiai į burną dedami skaičiai. Pagal suvalgytą maistą leidžiamas atitinkamas kiekis insulino“, – teigė vadovė.

I.Juotkienė tvirtino, kad skaitytuvų ir sensorių, kurie palengvina cukraus kiekio kraujyje tikrinamą, nes nereikia dūrių į pirštus, Lietuvoje negalima įsigyti. Jie užsakomi iš užsienio šalių.

„Per mėnesį sergančių vaikų tėvai vien sensoriams išleidžia 130 eurų. Daugumai tai yra didelė finansinė našta. Jau nekalbu apie sunkiai besiverčiančias šeimas. Džiaugiamės, kad sulaukiame paramos“, – tikino klubo vadovė.

Lapkričio mėnesio pabaigoje Vilniuje įvyko finalinis nacionalinio ekoidėjų konkurso "Ekomokykla" renginys, kuriame dalyvavo daugiau nei 240 moksleivių ir mokytojų. Pagrindinį prizą finale laimėjo Klaipėdos Baltijos gimnazijos "Žekople" komanda, kuriai atiteko 11 naujutėlaičių dviračių.

Socialinių mokslų kolegijos inicijuotame konkurse šį rudenį 20-yje atrankinių turų kovėsi daugiau nei 2 000 moksleivių iš visos Lietuvos. Į finalą buvo atrinktos 22 stipriausios moksleivių ekoidėjos.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos "Žekople" komandos ekoidėja – iš maistinių medžiagų pagamintas bioplastikas, kuriuo galima pakeisti neekologiškas pakuotes. Bioplastiką iš želatinos galima panaudoti maisto produktams pakuoti, žemės ūkyje, rankdarbiams gaminti, atliekoms surinkti ir dar daugelyje kitų sričių. Moksleivių pagamintas bioplastikas nekenksmingas aplinkai ir todėl, kad greitai suyra, yra patrauklesnis naudoti nei plastiko gaminiai.

Nugalėtojų komadą konkursui ruošė Baltijos gimnazijos pedagogės: Irma Daukšienė ir Laima Krasauskienė.

Visos konkurso "Ekomokykla" finalinio renginio komandos savo ekoidėjas pristatė kūrybiškai ir originaliai, todėl vertinimo komisijai, kurią sudarė Aplinkos ministerijos, ekologinių įstaigų ir organizacijų atstovai, iš daugybės puikių ekoidėjų buvo sunku išrinkti geriausią.

Projekto metu moksleiviai skleidė ekoidėjas savo bendruomenėse, pasidalijo su draugais socialiniuose tinklalapiuose.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Vitalija Grybauskienė teigė, kad pergalė konkurse maloniai nudžiugino visą mokyklos bendruomenę.

"Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mokiniais, kurie Vilniuje pasirodė puikiai. Nugalėtojų komanda grįžo kupina euforijos. Mūsų jaunuoliams sekėsi viskas: tam, kad jie patektų į finalą, reikėjo pereiti dar du etapus. Dabar vaikai konkurse parodytą ir pripažinimo sulaukusį produktą pristatys ir gimtojoje mokykloje", – sakė direktorė, pridurdama, kad vaikams dviračiai – puiki dovana.

Anot jos, Baltijos gimnazijoje nuolat skatinamas vaikų iniciatyvumas, verslumas, smalsumas ir dalyvavimas įvairiuose projektuose.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos moksleiviai vienai dienai tapo tyrėjais, kurių rankose atsidūrė moderniausia įranga, leidusi atlikti intriguojančius eksperimentus.

Rugsėjo pabaigoje chemijos mokytojos Irenos Montvydienės iniciatyva gimnazijoje lankėsi mobili biomokslų laboratorija, kuri šalies moksleivius supažindina su naujausiais biomokslų laimėjimais.

Programoje, kuri truko keturias valandas, dalyvavo 24 III–IV gimnazijos klasių mokiniai, besimokantys chemijos.

"Mobilioji bioklasė" yra aprūpinta modernia daugiau kaip 130 tūkst. litų vertės "Thermo Fisher Scientific" moksline įranga. Projektas moksleiviams suteikė išskirtinę galimybę bent trumpam tapti tyrėjais. Švietimo programą taip pat sudarė mokslo populiarinamosios paskaitos, mokymai ir diskusijos.

Gimnazistai ne tik išbandė tikrus mokslinius prietaisus, bet ir patys atliko modernius biomokslų eksperimentus: pavyzdžiui, atskleidžiančius, kas yra DNR, ir kaip ji yra tyrinėjama.

Programoje dalyvavę moksleiviai išklausė trumpą paskaitą apie DNR, jos struktūrą ir funkcijas, susipažino su darbo laboratorijose specifika, išmoko naudotis automatinėmis pipetėmis, iš tirpalo "išsodino" DNR "siūlus" bei atliko mokslinį eksperimentą.

Baltijos gimnazijos moksleiviai džiaugėsi, jog galėjo realybėje pritaikyti šiuolaikinės molekulinės biologijos metodus, kurie yra naudojami kuriant vaistus, diagnozuojant ligas, nustatant parazitus, identifikuojant tėvystę ar tapatybę ir ieškant nusikaltėlių.

"Ne kiekvieną dieną pasitaiko proga savo akimis pamatyti tokią modernią įrangą. Savo žinių bagažą papildėme ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis, kurios labai pravers netolimoje ateityje", – kalbėjo moksleiviai.