Prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) akcentavo, jog Baltijos šalys prieš daugiau nei tris dešimtmečius sukūrė stebuklą.

„Prieš 34 metus Lietuva, Latvija ir Estija sukūrė vienybės stebuklą – Baltijos kelią. Mes kartu stovėjome už laisvę susikibę už rankų. Mes pabėgome iš totalitarinio kalėjimo. Mes laimėjome. Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę“, – rašė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kvietė pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas ir prisiminti Baltijos kelią.

„Viena pagrindinių rugpjūčio 23-iosios pamokų yra ta, kad su agresija negalima derėtis – ją galima tik stabdyti. Antra, niekada nevalia išduoti principų dėl abejotinų kompromisų ar iliuzinės naudos, nes silpnumo akimirka gali virsti ilgais priespaudos dešimtmečiais. Trečia, nepanaikinus agresyvaus stalinizmo priežasčių, kaip buvo padaryta su nacizmu, neįmanoma tikėtis, kad tai nepasikartos“ – teigė parlamento vadovė.

Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę.

„Pagaliau: blogį įveikti galima tik sutelktomis ir ryžtingomis geros valios pastangomis. To nepamiršti linkiu sau ir mums visiems!“ – pažymėjo ji.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo Baltijos kelio metinių svarbą Lietuvos istorijai bei ragino „šiandien susikibti rankomis dėl Ukrainos pergalės“.

Premjerės teigimu, šalies istorija liudija, kad Lietuva niekada nesusitaikė su okupantų primestomis tautų kalėjimo sąlygomis ir prievarta.

„Baltijos kelias – pats ryškiausias mūsų vienybės pavyzdys. Nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline nusitiesusi 2 mln. žmonių gyvoji grandinė visam anuomet nuščiuvusiam pasauliui įrodė, kad čia gyvena drąsūs ir už laisvę kovojantys žmonės. Tai buvo tie tvirti žingsniai, kurie vedė Baltijos valstybes į nepriklausomybę. Labai svarbu, kad ir šiandien Lietuvą su kaimynėmis ir kitomis šalimis sieja bendros demokratinio pasaulio vertybės“, –  teigė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad Juodojo kaspino diena primena, jog „net po daugelio metų sovietų imperinės užmačios nepasikeitė“. I. Šimonytės teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą – viso pasaulio vienybės ir stiprybės išbandymas.

„Jau antrus metus Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už mūsų visų laisvę. Turime remti šią drąsią tautą visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais. Iki visiško Rusijos pralaimėjimo. Šiandien susikibkime rankomis dėl Ukrainos pargalės, tai šventa visos demokratinės bendruomenės pareiga“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Kauniečių pamėgto festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatoriai ėmėsi iniciatyvos kultūriškai įveiklinti naują erdvę Nemuno saloje.

„Šioje vietoje muzika suskambės pirmą kartą ir mums didžiulė garbė, kad tai nutiks minint Baltijos kelio metines. „Mokslo sala“ tam puikiai tinka, ypatingai muziejaus stogas ant kurio susiburs kauniečiai. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į Kauną – žalią, laisvą ir nepriklausomą miestą. Žinoma, bus laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – kalbėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Koncertinę programą publikai dovanos Kauno bigbendas (vadovas Tomas Botyrius), solistai Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, viešnia iš Latvijos Julija Zakirova bei Estijos atlikėja Sofia Rubina.

1989 m. rugpjūčio 23-iąją per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekusi 650 km ilgio gyva žmonių grandinė – Baltijos tautų solidarumo ir laisvės troškimo išraiška. Milijonus žmonių suvienijusi iniciatyva atkreipė viso pasaulio žvilgsnius į šių valstybių siekį atkurti savo nepriklausomybę.

Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į Kauną – žalią, laisvą ir nepriklausomą miestą.

Baltijos kelio išskirtinumą pabrėžė ir UNESCO organizacija, 2009 m. įtraukusi šią akciją į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Prisimenant šią istorinę dieną, Kaune paskutinius kelerius metus statybų aikštele tapusi Nemuno salos dalis šį trečiadienį trumpam virs koncerto erdve. Publika galės saugiai įsitaisyti ant mokslo muziejaus stogo ir mėgautis nemokamu koncertu. Scena iškils pastato prieigose, kur taip pat baigiama tvarkyti Nemuno salos parko aplinka bei infrastruktūra.

11,5 tūkst. kv. metrų ploto Mokslo ir inovacijų centro statybos – jau finišo tiesiojoje. Pagrindinio statinio akcento – 21 metro skersmens ore „pakibusio“ disko – konstrukcinė dalis baigta, statybininkams belieka sumontuoti apdailą.

Jau kitąmet duris atversiančiame mokslo centre lankytojų lauks moderniausias 8K raiškos planetariumas Lietuvoje, kuris leis vaizdžiai patyrinėti kosmoso platybes.

Rudenį „Mokslo saloje“ bus pradėta įrenginėti nuolatinė specialiai šiam mokslo centrui sukurta ekspozicija. Ją sudarys 140 interaktyvių eksponatų.

Mokslo populiarinimo ekspozicija bus suskirstyta į 7 temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Lankytojai galės lavinti savo kūrybiškumą atlikdami bandymus ir tyrimus. Taip pat mokslo centre numatyta speciali pažinimo erdvė patiems mažiausiems lankytojams iki 6 metų, skirta skatinti jų žingeidumą per spalvas, garsus ir lytėjimą.

Kaip nurodo Niujorko Šv. Mergelės Marijos Apreiškimo Parapija, gyva, rankomis susikabinusių žmonių grandinė tęsis tris kvartalus: nuo Apreiškimo lietuviškos bažnyčios iki ukrainiečių Šventosios Dvasios bažnyčios.

Taip pat teigiama, jog dalyviai sustos maldai už Rusijos pradėto karo Ukrainoje aukas.

„Ateikite, susikibkime kartu rankomis ir pakartokime šį simbolinį Baltijos kelią, parodykime solidarumą ir Ukrainos žmonių palaikymą“, – nurodoma parapijos pranešime.

Vienos įkrovos neišeikvojo

„Mercedes-Benz EQS 450+“ modelį vairavęs tolimųjų kelionių rekordininkas šįkart visą distanciją nuvažiavo viena įkrova, o automobilio kompiuteris rodė, kad dar galėtų nuvažiuoti 191 km. Vidutinės kelionės sąnaudos – 14,2 kWh/100 km.

Anot V.Miliaus, nors niekam nereikia priminti apie Baltijos kelio svarbą, kasmet paminėti šią dieną – tinkama duoklė istorijai.

„Visuomet stengiuosi dalyvauti minint šią svarbią dieną. Teko prisijungti prie ta proga rengtų bėgimų, sukarti visą atstumą įprastu automobiliu, padėti organizuoti renginius. Šiais metais prisiminęs, kad jau yra visą distanciją galinčių įveikti elektromobilių, nusprendžiau imtis tokio iššūkio“, – pasakojo idėjos autorius.

Maršrutas Vilnius–Talinas svarbus ne vien istoriškai, bet ir praktiktiškai – pirmiausia keliaujantiems darbo reikalais.

Praktinis aspektas

Kartu su istorine data V.Miliaus kelionė turėjo ir praktinį aspektą. Pasak jo, maršrutu Vilnius–Talinas darbo reikalais lietuviai keliauja dažnai.

Jam pačiam ne kartą teko vykti į susitikimą Estijoje ar, pasiekus šią šalį, keltu judėti toliau į Skandinaviją. Vis dėlto elektromobiliu tokią kelionę įveikusių tautiečių vis dar nedaug, todėl informacijos trūksta.

„Lietuviai elektromobilio galimybes ilgą laiką vertino pagal tai, ar su viena įkrova galima iš sostinės nukakti iki pajūrio. Keliaujantiesiems darbo reikalais ne mažiau svarbus yra maršrutas Vilnius–Talinas. Todėl norėjosi visą atstumą įveikti elektromobiliu ir pasidalyti savo patirtimi su panašią kelionę planuojančiais vairuotojais“, – komentavo pašnekovas.

„Mercedes-Benz EQS 450+“ elektromobiliu V.Milius be sustojimų jau yra nuvažiavęs nuo Vilniaus iki Palangos ir grįžęs atgal. Vyras išbandė elektromobilio galimybes ir lėkdamas iš sostinės į pajūrį didžiausiu leistinu greičiu. Šis bandymas vairuojant šį modelį taip pat nebuvo didelis iššūkis – tikslą keliautojas pasiekė dar turėdamas nemažą energijos likutį.

Dvejonių nekilo

Viena įkrova įveiktas visas maršrutas nuo Vilniaus iki Talino – geras praktinis pavyzdys, kokią pažangą per pastarąjį dešimtmetį padarė į elektra varomus automobilius persiorientuojantys gamintojai.

600 km realiomis sąlygomis gali nuvažiuoti ne tik „Mercedes-Benz EQS“, bet ir „Tesla Model S“ ar BMW iX, o sąrašas sparčiai plečiasi.

Gamintojas skelbia, kad 107,8 kWh bateriją turinčio „Mercedes-Benz EQS 450+“ nuvažiuojamas atstumas (pagal WLTP testus) siekia iki 780 km. V.Miliaus teigimu, žinant šio modelio parametrus ir jau išbandžius jį ilgesnėse išvykose, dėl galimybės įveikti visą atstumą viena įkrova pernelyg daug dvejonių nekilo.

Net jeigu būtų tekę stabtelėti, kelionė nebūtų pernelyg prailgusi, nes šio modelio bateriją galima krauti iki 200 kW galia. Įkrovimas nuo 10 iki 100 proc. tuomet trunka vos pusvalandį.

Pasiteisino „Eco+“

„Maršrutas Vilniaus–Talinas elektromobiliams yra labai palankus, nes jame daug greičio ribojimų. Magistralė tęsiasi tik iki Panevėžio, o toliau tenka judėti su srautu. Dėl didelio sunkiasvorių transporto priemonių srauto riedėti pernelyg lėtai negalėjau, nes taip būčiau trukdęs kitiems eismo dalyviams. Tad buvau dėmesingas, tačiau niekur neskubantis eismo dalyvis“, – dėstė patyręs vairuotojas.

V.Milius automagistrale važiavo šiek tiek mažesniu, nei leistina, greičiu. Jo žodžiais, ilgoje kelionėje galėjo pasitaikyti netikėtumų, todėl jau iš pradžių išnaudoti pernelyg daug energijos būtų buvę neracionalu.

Kaitra alsuojančią vasaros dieną taip pat labai pravertė „Mercedes-Benz EQS“ modeliuose diegiama energijos sąnaudų valdymo sistema. Tai leido smarkiai nesumažinant nuvažiuojamo atstumo visą kelią naudotis oro kondicionieriumi.

„Įjungus „Eco+“ funkciją, klimato kontrolės veikimas šiek tiek susilpnina jos pajėgumą. Nors salonas neatvėsinamas tiek, kad ant nosies kabėtų varveklis, siekiant komforto to visiškai pakanka. Netgi nėra prasmės visiškai išjungti vėdinimo, o multimedijos įrangos ar garso sistemos sąnaudos yra pernelyg menkos, kad turėtų įtakos įveikiamam atstumui“, – apie vieną svarbiausių elektromobilio pranašumų aiškino pašnekovas.

Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarėse, Lietuvai minint Baltijos kelio metines, Klaipėdos Atgimimo aikštėje fotografijų pavidalu tarsi viena kita atliepė dvi tautos, dvi epochos ir jų vieninga esmė – laisvės siekis.

Ukrainiečio fotografo Yano Dobronosovo mobilioje parodoje – fotoreportaže "Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug" – emocingos ir sukrečiančios nuotraukos, pasakojančios apie Ukrainos žmonių nuo pirmosios karo dienos patiriamus siaubus.

Nuotraukose – sugriauti pastatai, žmonės, likę be namų, gyvūnai be šeimininkų, sudegę automobiliai ir karinė technika, į šaligatvį įsmigusi nesprogusi raketa – tai tik dalis pastarąjį pusmetį Ukrainos žmonių patiriamų baisumų, kuriuos užfiksavo fotomenininkas.

Pirmąkart Lietuvoje šios nuotraukos parodytos gegužės 9 d. Gargžduose jos eksponuotos sovietų karių kapinėse.

Šalia šių tragiškų Rusijos kariuomenės nuniokotos Ukrainos vaizdų eksponuotos ir kitos nuotraukos – Baltijos kelio vaizdai, kuriuos prieš 33 metus užfiksavo žurnalistas ir fotografas, tuometis dienraščio "Tarybinė Klaipėda" vyriausiasis redaktorius Antanas Stanevičius.

"Tas nuotraukų kontrastas pribloškia, mes Baltijos kelyje buvome laimingi ir laukėme stebuklo, jis įvyko, o tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą, faktiškai brolišką tautą, yra siaubinga, didesnį tragizmą sunku įsivaizduoti. Didžiausia mano svajonė, kad Ukraina atsilaikytų prieš agresorių. Ir visai nekeista, kad Lietuva taip aktyviai palaiko ukrainiečius, mes turime padėti, nes iš esmės, padėdami Ukrainai, mes giname ir save", – įsitikinęs A.Stanevičius.

Sukakties, sutampančios ir su Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto pasirašymu, minėjime sostinės Rotušės aikštėje G. Nausėda Baltijos kelią vadino „milijoniniu referendumu“ už valstybių laisvę ir ragino didžiuotis „stebuklu, kurį mes sukūrėme prieš daugiau nei 30 metų“.

„Tas rytų kaimynas, kuris šiandien raitosi konvulsijose ir šiandien niekaip negali surasti savo santykio su savo istorija – jei mums vėl iškiltų pavojus, neabejoju, kad mes vėl būtumėme vieningi ir gintumėme savo valstybę, ir gintumėme netgi savo teisę daryti klaidas. Bet tai yra mūsų klaidos, mes patys už jas esame atsakingi, esame patys savo likimo šeimininkai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją trys Baltijos šalys pademonstravo neįtikėtiną vienybę ir laisvės troškimą, tądien ne tik sovietinė imperija, bet ir visas pasaulis pamatė lietuvių, latvių ir estų brandą bei susitelkimą.

„Tada, prieš 33 metus, mes puikiai supratome, kad kelio atgal nebebus. Mes stovėjome vienas šalia kito, tautiečiai, nežinodami vieni kitų vardų, nežinodami iš kur tie šalia stovintys žmonės atvyko, bet akivaizdžiai jautėme, kad esame visiški vienminčiai. Svarbus buvo tik vienas klausimas – Lietuvos laisvė. Lietuvos laisvė, kuria niekas nenorėjo prekiauti“, – kalbėjo prezidentas.

Jis priminė, jog tuo metu sovietinė imperija dar gyveno paskutines savo dienas.

„Ir buvo daugybė pagundų, daugybė „pakištukų“, kuomet buvo sakoma: štai, mes jums šiek tiek daugiau atseikėsime laisvės kurios jūs taip trokštate, tartum su samčiu, suteiksime šimto gramų daugiau laisvės“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Bet visų žmonių akyse buvo tik viena: grąžinkite tą laisvę, kurią jūs iš mūsų paėmėte, laisvę, kurią jūs pavogėte Ribentropo-Molotovo paktu 1939 metais, laisvė, kurią jūs pamynėte, sutrypėte ir pavogėte 1940-ųjų birželio okupacija. Ir tauta nugalėjo, sovietinis milžinas ant molinių kojų krūptelėjo ir pasitraukė“, – sakė G. Nausėda.

Pirmasis Lietuvos po atkurtos nepriklausomybės vadovas Vytautas Landsbergis sakė, kad ši diena yra „ypatinga Lietuvai, Europai, gal ir pasauliui“, nes Baltijos šalys pademonstravo vienybę, kad „išdavystės ir niekšybės, komu-nacių sąmokslo ir tautų pardavimo diena virstų žmonijos pergalės diena“.

V. Landsbergis, siedamas sovietų agresiją su dabartinės Rusijos veiksmais, priminė šiuo metu įkalinto Rusijos opozicionieriaus Vladimiro Kara-Murzos žodžius, jog „kai žinai, kad esi teisus, baimė dingsta“.

„Taip, tegu tironai bijo, jų laukia bausmė, kad bus pamiršti, kaip neronai, taip ir neišvydę šviesos degančios Romos dūmuose. Tegu tai, kas anuomet skambėjo Baltijos kely nuo Vilniaus iki Talino, dabar skamba nuo Vilniaus iki Helsinkio, Minsko, Kyjivo, iki Marijupolio. Už laisvę!“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Vytautas Landsbergis. L. Balandžio / BNS nuotr.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad šią rugpjūčio 23-iąją galima daryti kasdienius dalykus būtent dėl prieš 33-ejus metus pademonstruotos vienybės. Tuomet, pasak R. Šimašiaus, „didžiausio blogio diena, kai du veikėjai susimokė ir pavertė tai sąmokslo diena, tai buvo atversta į gėrio pusę“.

„Esu įsitikinęs, kad tai, ką geriausio turime šiandien, įvyko ne tik dėl nepriklausomybės, bet ir dėl to, kad nuo daug ko išgijome: atsikratėme kompleksų, vergovės dieną pavertėme laisvės diena, tapome laimėtojų tauta iškart, per vieną dieną“, – sakė R. Šimašius.

Meras pabrėžė, kad nuolat tenka atsakinėti į klausimus, ar Lietuva nebijo Rusijos atvirai remdama Ukrainą.

„Ne, mes nebijome, dėl to, kad mes žinome, ką mes darome, mes jau tai darėme ir dar kartą darysime. Ir tai yra mūsų išgijimo, traumų atsikratymo diena (...). O šiandien kviečiu džiaugtis tuo ką turime ir padėti mūsų broliams ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Remigijus Šimašius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Sostinėje, Rotušės aikštėje vyko proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“. Minėjimai vyko ir kituose miestuose.

Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuotas renginys „Baltijos kelias. Mums pakeliui“.

Pajūryje apie 19 val. sueigoje „Bunda jau Baltija“ nuo Palangos gelbėtojų stoties iki Palangos tilto ir nuo Šventosios gelbėjimo stoties iki Šventosios upės žmonės buvo kviečiami susikabinę už rankų paminėti Baltijos kelią.

Kryžkalnyje, Lietuvos partizanų memoriale, įleista simbolinė kapsulė, skirta laisvės kovotojams atminti.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Baltijos kelias buvo protestas dėl slaptųjų protokolų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybės panaikinimo.

Prieš 33 metus Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.

Minint šią datą, keliaujančiame autobuse šiandien bus galima pamatyti Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario, žurnalisto Antano Stanevičiaus fotografijas, kuriose įamžintos istorinio Baltijos kelio akimirkos.

1989-aisiais A.Stanevičius buvo dienraščio "Tarybinė Klaipėda" vyriausiasis redaktorius ir, kaip pats teigė, rimtu fotografu savęs tuokart nelaikė, tačiau, vykdamas į Baltijos kelio ruožą Pasvalys–Saločiai, kuris buvo skirtas klaipėdiečiams, nujautė, kad bus kai kas labai svarbaus, todėl pasiėmė krūvą fotojuostų.

Viena nuotrauka pateko į prestižinį Vakarų Europos leidinį. Kai kuriose fotografijose jau vėliau save atpažino Baltijos kelio dalyviai.

Pirmąkart paroda buvo pristatyta minint Baltijos kelio 30-metį. Parodos atidaryme jos autorius A.Stanevičius teigė, kad į Baltijos kelią nebuvo įmanoma nevažiuoti.

"Jausmas buvo toks, tarsi nusileido skraidanti lėkštė. Nes tai, kas įvyko, atrodė neįmanoma. Pamenu, buvo baiminamasi, kad klaipėdiečiams skirtame ruože gali nepakakti žmonių. Tačiau jų buvo tiek, kad netilpo. Įvyko stebuklas, ir mes laimingi, kad mums teko tą stebuklą patirti", – prieš trejus metus dienraščiui kalbėjo A.Stanevičius.

Juodojo kaspino dieną klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti keliaujančioje fotografijų parodoje "Baltijos kelio atspindžiai", kuri bus eksponuojama klaipėdiečių pagamintame aplinkai draugiškame elektriniame autobuse "Dancer", kuris judės per visą miestą.

Nuo 11 iki 16.30 val. autobusas po maždaug valandą stovės Atgimimo aikštėje, Šiauriniame rage, Teatro aikštėje, prie prekybos centrų "Akropolis", "BIG" ir "Molas".

„Tenka pripažinti, kad per mažai mokomės iš istorijos, nes net ir po žiauraus karo bei priešpriešos dešimtmečių diktatoriams ir vėl buvo leista sustiprėti, o aiškias vertybes tarptautinėje politikoje buvo išstūmusi vis labiau priklausomybę nuo diktatorių įnorių didinanti neva „realistinė“ politika. Kraupi invazija į Ukrainą sukrėtė ir parodė, kad mes, kurie perspėjome apie draugystės su diktatoriais pavojų, buvome kur kas didesni realistai“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, šiandien nepakanka vien pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto, „bet reikia drąsiai ir aiškiai atsiriboti nuo tos laikysenos, kuri leidžia tokiems nusikalstamiems susitarimams atsirasti“.

Pasak premjerės, skaudi Lietuvos patirtis – valstybės, kurią kiti dalijosi ir kuriai siekta primesti svetimą valią – įpareigoja nuosekliai ir drąsiai kovoti už visų valstybių teisę priešintis tokiai praktikai, pridūrė premjerė.

„Tikiu, kad pergalė Ukrainoje pabaigs įvairiaspalvių fašistinių režimų sukeltą sumaištį. Tai nereiškia, kad nebebus kitų išbandymų. Bet mes būsime tvirtai išmokę pamoką, kad kai nenorime mokytis iš istorijos tragedijų, jos kartojasi“, – sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas ir prisiminti Baltijos kelią.

Anot jos, „demokratiniam pasauliui pavyks sužlugdyti okupacinius planus“.

„1939 metų rugpjūčio 23 dieną du diktatoriai pasirašė slaptus Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolus ir paspaudė vienas kitam rankas. Po penkiasdešimties metų, tą pačią dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai vieningai pareiškė, kad protestuoja prieš tą slaptąjį susitarimą ir vaduojasi iš okupacinio režimo. Ir susikabinę rankomis sustojo į gyvą maždaug 650 kilometrų grandinę, nusitiesusią per tris Baltijos šalis. Mums pavyko atkurti valstybingumą, tapti neatsiejama Europos ir NATO dalimi. Tikiu, kad ir dabar demokratiniam pasauliui, ištiesusiam pagalbos ranką Ukrainai, pavyks sužlugdyti okupacinius planus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Sostinėje, Rotušės aikštėje, vyks proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“, jame dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuojamas renginys „Baltijos kelias. Mums pakeliui“.

Anot Kauno miesto savivaldybės, renginyje bus galima pamatyti Romualdo Požerskio fotografijos darbų parodą „Baltijos kelias“, vyks Kauno kariliono muzikos koncertas „Graži tu, mano brangi tėvyne“, koncertuos Jurgis Brūzga.

Pajūryje apie 19 val. sueigoje „Bunda jau Baltija“ nuo Palangos gelbėtojų stoties iki Palangos tilto ir nuo Šventosios gelbėjimo stoties iki Šventosios upės žmonės bus kviečiami susikabinę už rankų paminėti Baltijos kelią.

Kryžkalnyje, Lietuvos partizanų memoriale, bus įleista simbolinė kapsulė, skirta laisvės kovotojams atminti. Renginyje turėtų dalyvauti krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Seimo nariai.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.