Dokumentą po tarpinstitucinių derybų dar turės ratifikuoti šalių parlamentai.

Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jis kartu su Baltijos šalių kolegomis sutarė toliau koordinuoti veiksmus, kad šį susitarimą būtų galima pasirašyti artimiausiu metu.

„Visi suprantame, kaip svarbu greitai ir sklandžiai teikti karinę pagalbą vieni kitiems taikos, krizių ir konfliktų metu. Šiandien žengėme svarbų žingsnį link glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Saremos saloje susitikę ministrai pasirašė bendradarbiavimo komunikatą, kuriame taip pat pabrėžė, kad vieningai suvokia Rusijos grėsmę, siekia sutelkti jėgas tiek NATO, tiek ES formatuose vardan pagalbos Ukrainai.

„Aptarėme pasiruošimą birželį Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame Baltijos šalys siekia esminių sprendimų dėl Aljanso rytinio pakraščio gynybos stiprinimo“, – kalbėjo ministras.

„Tikimės įgyvendinti priešakinės gynybos koncepciją, paremtą priešakinėmis brigadomis, kurios apimtų sustiprintus priešakinių pajėgų batalionus, papildytus atitinkamomis pajėgomis kiekvienoje Baltijos valstybėje. Norėtume, kad tai suprastų ir kiti NATO sąjungininkai“, –  pridūrė jis.

Kaip nurodo ministerija, pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija aktyviausiai bendradarbiauja rengiant karininkus Baltijos gynybos koledže, kuriant jūrų situacijos žinojimo pajėgumus ir karinės oro erdvės bloko koncepciją, taip pat – kuriant tolimojo nuotolio raketinės artilerijos pajėgumus.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas sakė, kad dabar jau aišku, kokių rimtų grėsmių iškilę Baltijos regiono saugumui, todėl kritiškai svarbu gebėti skubiai į jas reaguoti. Dėl šios priežasties turi būti dedamos visos pastangos užtikrinti, kad nebūtų jokių teisinių arba praktinių kliūčių, jeigu Baltijos šalims prireiktų suteikti viena kitai pagalbą, pabrėžė jis.

„Taigi, susitarėme įkurti bendrą Baltijos operatyvinę erdvę, suteikiančią [pagrindą] teisiniam susitarimui dėl opertyvinių procedūrų, įsipareigojimą teikti savitarpio pagalbą grėsmės atveju, taip pat bendrą karinį planavimą“, – aiškino A. Pabrikas.

Ministrai taip pat patvirtino Baltijos šalių įsipareigojimą stiprinti tarptautinį saugumą ir toliau dalyvauti NATO ir Europos Sąjungos tarptautinėse misijose bei operacijose.

„Situacija yra pasikeitusi radikaliai, nes Rusija pateikė ne šiaip reikalavimus, o ultimatyvius reikalavimus ir mes suprantame, kad be mažos pergalės Putinas, matyt, nesitrauks“, – žurnalistams Kaune sakė krašto apsaugos ministras.

„Aš galėčiau spėti, kokia ta pergalė gali būti. Tai jeigu neprasidės kokia nors agresija, kad ir riboto masto, prieš Ukrainą, ta vienintelė pergalė, kurią jis gali išplėšti šitoje situacijoje – Baltarusijos okupavimas ir absoliutus pajungimas“, – teigė jis.

Arvydas Anušauskas (T. Biliūno / BNS) nuotr.

Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Situacija yra pasikeitusi radikaliai, nes Rusija pateikė ne šiaip reikalavimus, o ultimatyvius reikalavimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Įtampa tarp Vakarų ir Baltarusijos, su kuria Rusija pastaruoju metu gilina karinę integraciją, neslūgsta nuo pernai rugpjūčio, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo paskelbtas laimėjęs valstybės rinkimus. Juos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais. Minskas nuo to laiko vykdė didelio masto represijas prieš protestuotojus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Vakarų šalys kaltina Baltarusiją dirbtinai kurstant migrantų antplūdį prie sienų su kaimyninėmis ES šalimis, tokiu būdu keršijant už Bendrijos taikomas sankcijas Minsko režimui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku ir Estijos gynybos ministru Kalle Laanet aptars aktualiausius regioninio saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose.

Planuojama, kad ministrai diskutuos apie Baltarusijos režimo hibridinę agresiją, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, bendrų pajėgumų vystymą. Susitikimo metu bus nubrėžtos gairės Baltijos šalių bendradarbiavimui 2022 metais.

Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse.

Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos. Dar vienas svarbus Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetas – supaprastinto sąjungininkų atvykimo ir judėjimo Baltijos šalyse procedūrų įgyvendinimas.

Susitikime ministrai planuoja aptarti gynybos ir saugumo politikos regione aktualijas, Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje, kalbėti apie pasiruošimą birželį vyksiančiam NATO gynybos ministrų susitikimui, o liepą - NATO viršūnių susitikimui, bendradarbiavimą su strateginiais partneriais.

Ministrai pasirašys ir bendrąjį bendradarbiavimo komunikatą.

Į Karinių jūrų pajėgų štabą Klaipėdoje atvykusius Baltijos šalių gynybos ministru pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Ministrai taip pat apsilankys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų stebėjimo centre, po susitikimo vyks į suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis yra vienas pagrindinių Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų. Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų ir kariuomenių vadų susitikimai. Jų metu aptariami politiniai regioninio saugumo klausimai, bendrai vystomi praktiniai bendradarbiavimo projektai, tokie kaip Baltijos gynybos koledžas, bendro Baltijos šalių vieneto skyrimas į NATO pajėgas, Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, Baltijos karinė jūrų eskadra.

Susitikimuose teikiami siūlymai dėl tolesnių prioritetų Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, jungtinių štabų viršininkai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai ir įvairaus lygio ekspertai.

Baltijos šalių gynybos ministrai ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje susitiks su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku.

Panevėžyje bus surengta bendra Baltijos šalių ir Ukrainos gynybos ministrų sesija, kurioje bus diskutuojama apie Baltijos šalių paramą Ukrainai, siekiant padėti šiai šaliai plėtoti savo ginkluotąsias pajėgas ir reformuoti gynybos sektorių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Per trišalį susitikimą Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su kolega iš Estijos Svenu Mikseriu ir Latvijos Raimondu Vejoniu taip pat aptars bendrą Baltijos šalių karinių pajėgumų vystymą, regioninio saugumo, kitus gynybos klausimus ir NATO sutartas atgrasymo priemones.