„Bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų pelno. Tą mes ir prognozavome prieš metu“, – teigė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Tiek daug bankai Lietuvoje dar nebuvo uždirbę.

Bankų pelnas pernai augo du kartus daugiau nei 2022 m. Pelningai dirbo keturiolika bankų, tik keturi patyrė nuostolių. „Swedbank“ uždirbo 361 mln. eurų ir per metus pelną padidino 2,5 karto. SEB bankas nurodo uždirbęs 299 mln. eurų – beveik dukart daugiau.

„Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja“, – teigė pakalbinta vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau panašu, kad susižertas milijardas nebus paskutinis. „Šiais metais taip pat tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas ir gali būti panašus kaip ir praėjusiais metais, galbūt šiek tiek mažesnis“, – prognozavo S. Krėpšta.

Labiausiai pelnus pūtė banko pajamos iš palūkanų. Vien jos per metus padidėjo beveik tris kartus ir siekė 2,5 mlrd. „Galime sakyti, kad pikas jau pasiektas, nes prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau planuoja palūkanas mažinti“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Nors pelnas istorinis, bet, bankai teigia, nauda – abipusė. Nuskriausti neliko ir gyventojai. Konkuruodami tarpusavyje, bankai trečdaliu sumažino savo dalį, kurios prašo už būsto paskolas. „Šiandien jau galime kalbėti apie maržas, kurios siekia vos 1,4–1,5 proc. Tokias žemas maržas aš tikriausiai atsimenu tik kokiais 2011–2012 m.“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Gyventojai padėjo ir papildomus 3 mlrd. eurų terminuotųjų indėlių, nes už juos padidintos palūkanos, bet ne tiek daug, kiek už būsto paskolas. „Jei neturėčiau paskolos, tikriausiai dėčiau į indėlį, nes matau, kad palūkanos iš tiesų dabar yra palankios“, – teigė vilnietė. „Jos yra gerokai aukštesnės negu buvo pastaruosius 10–12 metų, tad vis dar yra geras laikas svarstyti ir šią taupymo priemonę“, – teigė LBA prezidentė.

Bankai būtų uždirbę ir dar daugiau, bet dalį pelno skyrė gynybai ir į biudžetą pervedė 250 mln. eurų solidarumo įnašą. „Jau pradėjome, pavyzdžiui, karinio poligono Rūdninkuose infrastruktūros darbus. Vidiniai keliai, kurių jau padarėme beveik pusę, būtent iš šitų pinigų“, – sakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Šiemet bankų pinigais biudžetas pasipildys dar apie 220 mln. „Labai gera priemonė, kuri labai pasiteisino ir mums labai padėjo, ypač infrastruktūros projektuose“, – įsitikinęs ministras.

Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja.

Tačiau solidarumo mokestis bankams laikinas, kitąmet jis nustos galioti. Opozicija siūlo mokestį pratęsti. „Jeigu nepavyko mums padaryti, kad bankai pasidalytų savo turimais pelnais su gyventojais, grąžindami per palūkanas, tai yra galimybė su žmonėmis pasidalyti per čia“, – teigė Seimo narys Viktoras Fiodorovas. „Laikinas solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, o jeigu ne, tai galima galvoti apie tai, kad jie gali pelno mokesčio mokėti dar daugiau, todėl, kad iš tiesų, na, labai pelningai bankai dirba“, – mano ir Seimo narė Rasa Budbergytė.

Bankai teigė, kad jau ir taip, palyginti su kitais verslais, prisideda daugiau, nes moka didesnį pelno mokestį. „Bankai jau moka trečdaliu didesnį pelno mokestį ir šis solidarumo mokestis buvo dar vienas papildomas mokestis. Jau per kelis metus antras kartas, kai bankų sektoriaus mokesčiai buvo padidinti“, – skaičiavo LBA prezidentė. „Mes dažnai kalbame apie tai, kad galbūt per mažai bankų turime, tai tokie mokesčiai tikrai nepadeda jų pritraukti“, – teigė manantis M. Dubnikovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokesčio pratęsti nebėra reikalo, nes nebus jo iš ko mokėti. „Mes paprašėme LB šį vertinimą atlikti. LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – sakė ji.

LB teigia, kad skirtumas tarp to, ką bankai gauna, ir to, ką sumoka, pradės mažėti jau kitais metais. „Šie metai bus paskutiniai tokie pelningi“, – sakė S. Krėpšta. Pelnytis nebeleis ECB mažinamos palūkanos ir tai, kad gyventojams teks mokėti palūkanas už vis daugiau indėlių.

Patys ar palydimi giminaičių radviliškiečiai gauna visas banko teikiamas paslaugas.  

„Padalinys reikalingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nedaug bendrauja nuotolinėmis paslaugomis“, – teigė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis. 

Radviliškyje veikė dviejų bankų skyriai: Šiaulių ir „Swedbank“, bet „Swedbank“ padalinys jau užsidarė.

„Nesame pirmas rajonas. Banko nebeturi Pakruojis, Šiaulių rajonas, Kuršėnai“, – kalbėjo K. Račkauskis.

Kodėl regionuose mažėja bankų skyrių, paaiškinimas paprastas – žmonės į juos ateina vis rečiau.  

„62 proc. gyventojų atsakė, kad nė karto per metus nesilankė banko skyriuje“, – duomenimis dalinosi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Per dešimt metų bankų skyrių sumažėjo trečdaliu, o mokėjimai internetinėje erdvėje išaugo 200 proc. Politikai mąsto, kad skyriai užsidaro, nes bankai mažindami sąnaudas nori didesnio pelno.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bankai elgiasi grobuoniškai kaupdami pelnus. Nei vienoje kitoje šalyje nėra sukaupta tiek pelno“, – tikino Seimo narys Algirdas Butkevičius. 

Padalinių tuštėjimas patiems bankininkams anokia problema, mat, anot banko, rajono gyventojai gali konsultuotis telefonu arba bankininką kviestis į namus.  

„Yra galimybė, kad bankai atvažiuotų į įstaigą, įmonę, seniūniją ir jei pageidautų konsultacijų, bankų darbuotojai tą galėtų padaryti“, – aiškino E. Čipkutė.

Lietuvos bankas nuolat gauna skundų iš savivaldybių.

„Kreipiamės į bankus ir prašome pakartotinai apsvarstyti galimybes palikti veikti padalinius“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi. 

Dabar įstatymas bankų skyrių nekontroliuoja.

„Šiuo metu situacija nėra tokia kritiška, kuri neleistų gauti paslaugų, kurios yra būtiniausios“, – akcentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Opozicija siūlo iš stalčiaus traukti švedišką įstatymą ir pasielgti panašiai kaip su bankomatais. Parlamentarai prieš dvejus metus įpareigojo pastatyti 100 bankomatų šimte kaimiškų vietovių.

Šiuo metu šalyje veikia 380 bankų skyrių.

Jo teigimu, į rinką gali ateiti tiek filialus šalyje norintys atidaryti mažesni užsienio bankai, tiek licencijas siekiančios gauti Lietuvos įmonės.

„Mes matome, kad tikrai yra aktyvumas, ypač iš mažesnių komercinių bankų. Labai tikėtina, kad keletas mažesnių komercinių bankų tiek iš užsienio, tiek ir siekiančių gauti licenciją papildys mūsų sektorių šiais metais. Bet čia kalbame apie mažesnius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Turime keletą pažengusių procesų šiame kontekste kalbant apie pakankamai nišinius, mažus žaidėjus“, – teigė LB valdybos narys.

Jo žodžiais, pelningi 2023 metai yra papildoma paskata ir papildomas argumentas plėstis tiek esamiems bankams, tiek steigtis naujiems.

Paklaustas, ar leidimo Lietuvoje įsteigti filialą į LB kreipėsi vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“, S. Krėpšta teigė nenorintis komentuoti „konkrečių pavadinimų ir situacijų“.

„Be abejo Lietuvos bankas deda pastangas, kad turėtume ir daugiau rimtų bankinių žaidėjų, bet šiuo metu neturime apie tai naujienų“, – teigė S. Krėpšta.

LB vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.

Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai patvirtino ir didžiausias Lenkijos bankas PKO. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

„Pagrindinis veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatydama bankų klientų įpročių tendencijas kalbėjo ji.

Visgi, LB valdybos pirmininko pavaduotojos Astos Kuniyoshi teigimu, šalyje vis dar išlieka didelis skaičius gyventojų, kuriems reikia „gyvų“ bankų paslaugų. Tačiau, pasak LB atstovės, finansinės įstaigos tokius klientus nepakankamai informuoja apie alternatyvas.

Dėl to LB skatina bankus aktyviau teikti informaciją savivaldybėms.

„Galima atvažiuoti į namus, į tam tikras savivaldybes. Tas paslaugas suteikti mobiliu būdu ir būtent kontaktines. Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo“, – posėdyje akcentavo A. Kuniyoshi.

Jos teigimu, LB neturi prievolės reguliuoti fizinių bankų skyrių skaičiaus.

LBA apklausos duomenimis, praėjusiais metais 62 proc. gyventojų teigė nė karto nesilankę fiziniuose bankų aptarnavimo skyriuose. Taip pat, anot LBA, per penkerius metus ypač išaugo internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, 2023 metais jis siekė 90 proc.

Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo.

 

Lietuvoje šiuo metu yra 380 fizinių bankų skyrių, į kuriuos įeina kredito įstaigų ir unijų padaliniai. Kreditų unijų yra apie 200, daugiausia jų – regionuose.

Anot E. Čipkutės, fizinių banko skyrių skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2008 iki 2022 metų jų sumažėjo apie 40 proc. Pasak LBA vadovės, dėl lėtesnės skaitmenizacijos daugiau fizinių banko skyrių vis dar yra Pietų Europoje, o Lietuvos ir Skandinavijos šalių gyventojai labiau linkę naudotis elektronine bankininkyste.

E. Čipkutė taip pat pabrėžė, kad tuos gyventojus, kuriems sunkiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, bankų atstovai konsultuoja tiek nuotoliu, tiek gyvai atvykdami į savivaldybes.

„Visos bankinės paslaugos yra perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau didžiąją dalį paslaugų galima suteikti telefonu. Galima paskambinti ir banko darbuotojai (...) atsakys į klausimus“, – posėdyje akcentavo ji.

Tiesa, anot E. Čipkutės, kredito unijų skyriai regionuose dirba trumpiau.

2022 metų rudenį įgyvendintas Memorandumas dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo (MoU), kurį pasirašė šešios kredito įstaigos, LBA ir LB. Memorandumu siekta išlaikyti bankomatų prieinamumą ir plėsti jų tinklą kaimo vietovėse.

Pasak LB Grynųjų pinigų departamento atstovės Editos Lisinskaitės, šiuo metu Lietuvoje veikia 1146 bankomatai.

Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius komitete kėlė klausimą, kodėl LB nereguliuoja komercinių bankų įkainių už grynųjų pinigų išėmimą.

A. Kuniyoshi nurodė, kad šiuo metu komerciniai bankai siūlo krepšelius, kuriuos žmonės gali rinktis pagal tai, ar daugiau moka grynaisiais pinigais, ar labiau linkę atsiskaityti kortele. Anot jos, bazinius poreikius patenkinantis krepšelis kainuoja apie 1 eurą.

Be to, A. Kuniyoshi teigimu, LB Seimui teiks siūlymus tikslinant „lubas“ pinigų išsigryninimui bankomatuose.

BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, konkretūs siūlymai dėl grynųjų pinigų prieinamumo reguliavimo ateityje galėtų būti pateikiami Seime.

Tačiau kol kas komitetas nusprendė susipažinti su LB pateikta informacija.

– Pasakykite skaičiais, kiek padaugėjo ir kokias išvadas galima daryti iš šių skaičių?

– Jų tikrai nepamažėjo. Jų gali daugėti ne tik šiais, bet ir kitais metais, nes ekonominės krizės visada atneša tokias pasekmes. Kai yra geri laikai, kai algos, nekilnojamas turtas (NT) auga, natūralu, žmonės nori įsigyti savo būstą arba pasiskolinti pinigų naujam automobiliui, remontui. Natūralu, kad kartais trūksta ir žmonių atsakomybės. Jie dažnai galvoja tik apie tą momentą, kad kažką įsigytų už tą paskolą. Jie negalvoja apie atsargumą, kad reikia turėti kažkiek pinigų atsidėjus.

– Kaip tos bylos atrodo? Ką reiškia byla dėl negrąžinamo lizingo, dėl nemokamos paskolos už būstą ir panašiai? Kuo tai baigiasi?

– Baigiasi konfiskacija. Jeigu žmonės per vėlai susivokia. Būna, kad žmonės slepiasi nuo problemos, o čia reikia išmokti ieškoti išeities. Jeigu prieš imant kreditą nepagalvojama apie tą finansinę pagalbą, o taip įvyko, kad sveikata sušlubavo, skyrybos, šiaip nenumatytas atvejis, pavyzdžiui, bankrotas, kartais tų dalykų negalima kontroliuoti, bet kreditas toks ir yra. Jį imant reikia pagalvoti, o kas, jeigu? Ir šitoje vietoje būna pasekmės tiems žmonėms, kurie neturi antro plano.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios tos pasekmės?

– Kas liečia būsto kreditą, tai sutartyse parašyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu tris mėnesius nesumokėjo, pavėlavo. Rekomenduoju daryti viską, kad butas neatitektų bankui. Geriau patiems pardavinėti tą butą.

– Ar tai ilgas procesas? Kol bankas pasiima būstą.

– Čia visada išlošia bankas ir antstoliai. Jeigu žmogus nieko nedaro, laukia to proceso pabaigos, jis vis tiek gali gyventi tame bute. Kol vyksta išieškojimas ir surandamas naujas pirkėjas, tai gali praeiti ir metai, ir du. Tas žmogus gali gyventi, bet tada – įstatomos vykdomos išlaidos. Tai yra, palūkanas ir delspinigius vis tiek reikia susimokėti. Blogiausia, kad bankroto administratoriai, antstoliai kartais tą turtą parduoda už 60-70 proc. jo vertės, tai yra,  pardavę turtą žmonės dar lieka ir skolingi, ir be buto.

– Pirkimo–pardavimo sutartys. Ar šitie skaičiai taip pat rodo, kad su ekonomika ne viskas gerai?

– Taip. Šiai dienai daug žmonių užrezervavę tuos būstus. Tikrai jau supranta ir apie geopolitinę situaciją. Jie tiesiog kartais paaukoja tuos savo pinigus ir atsisako pirkimo sutarčių.

– Ką reikėtų daryti, jeigu žmogus jau mato, kad situacija – ne iš geriausių. Pavyzdžiui, neteko darbo, skyrybos ir panašiai.

– Pirmas dalykas, jeigu planuoji turėti reikalų su banku, – sužinoti taisykles. Žinoti, kokiomis taisyklėmis žaisi. Labai dažnai prieš banką norime žaisti kaip prieš NBA komandą, bet šitoje vietoje reikia tiesiog suprasti, kad tai – profesionalai, kurie puikiai išmano savo darbą. Jie nuo jūsų paskolinto vieno euro planuoja uždirbti dar vieną. Tai reiškia – dvigubai. Galima ir išlošti prieš banką, bet tiesiog reikia žinoti taisykles. Pavyzdžiui, kas bus, jeigu vėluosiu sumokėti, jeigu nesumokėsiu. Galbūt aš galiu panaudoti tuos banko pinigus, kad užsidirbčiau pinigų, pavyzdžiui, nusiperku butą, bet jį nuomoju. Svarbiausia – finansinis raštingumas.

Bankai nepuola nutraukinėti kredito sutarčių, bet jie prašo, kad žmonės pradėtų kalbėti su jais

– O jeigu procesas jau prasidėjo? Būstas su paskola nusipirktas, sutartis pasirašyta.

– Nebijokite kalbėti su bankais. Jau tikrai dabar esam labiau europietiški. Bankai nepuola nutraukti kredito sutarčių, bet jie prašo, kad žmonės pradėtų kalbėti su jais. Lietuvos bankas yra nurodęs, kad bankai nenutrauktų šeimoms sutarčių, bet čia iniciatyva jau turi rodyti patys žmonės. Tai tikrai būna žmonės, kurie susitaria. Būna trijų mėnesių kredito atostogos. Bankai jas gali ir pratęsti. Natūralu, kad žmonės turi ne gulėti ant sofos, o ieškotis kito darbo arba spręsti kažkokius kitus banko iškeltus uždavinius, kad įtikintų banką, kad jie jau tikrai – finansiškai stabilūs. Bankai tikrai gali iki pusės metų, kartais ir iki metų, toleruoti tą nemokėjimą. Pavyzdžiui, turtas – dvigubai vertingesnis už paskolą. O kita situacija, kai jau pradeda mažėti NT kaina ir bankai mato, kad pardavę – negaus tokios sumos, koks yra kreditas. Ir jeigu nutruks sutartis, tai ir bankas, ir žmogus patirs nuostolių.

– Ar šitų bylų turėtų mažėti, kai ekonomika pradės gerėti?

– Manau, kad niekas nesikeis iki kol žmonės netaps finansiškai raštingi. Žinoma, iš kiekvieno įvykio, kuris įvyksta, aplinka pasimoko. Tai tikiuosi, kad mes po truputį daromės drausmingesni. Bet kartais reikia pasimokyti ir iš kitų klaidų.

Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.

„Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome. Bankai dalį pelno skyrė solidarumo įnašui, kuris naudojamas visuomenės reikmėms“, – pranešime teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

LB prognozuoja, kad solidarumo įnašas už 2024 metus gali siekti apie 190 mln. eurų.

Pernai įtvirtinto laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Pagal naująsias taisykles Europos gyventojai galės bet kuriuo paros metu – taip pat ir po darbo dienos pabaigos – vos per 10 sekundžių pervesti lėšas toje pačioje šalyje arba į bet kurią kitą ES šalį.

Planuojama, kad įstatymas turėtų įsigalioti iki balandžio, o jam įsigaliojus visi vieningos valiutos zonoje veikiantys bankai privalės per pusantrų metų nuo tos dienos imti teikti momentinių atsiskaitymų paslaugą.

Visos 27 ES valstybės narės įstatymą patvirtino pirmadienį, po to, kai jis buvo aprobuotas Europos Parlamente.

Jei bankai taikytų kokius nors mokesčius, šie neturėtų būti didesni nei standartiniai pinigų pervedimo mokesčiai, pranešime spaudai nurodė valstybėms narėms atstovaujanti Europos Taryba.

Ne euro zonos bankai šio įstatymo reikalavimus vykdyti pradėti privalo iki 2027 m., o reikalavimą teikti momentinio atsiskaitymo iš sąskaitos vietine valiuta paslaugą – iki 2028 m.

Šiuo metu nemokamų pervedimų, užtrunkančių nuo vienos iki dviejų dienų, paslaugą teikia keletas ES šalių, tuo tarpu momentinių atsiskaitymų paslauga kainuoja brangiau ir tarp skirtingų šalių neteikiama.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje.

„Šiuo įstatymu jos (finansų įstaigos – BNS) būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis, ir jos turėtų būti fiksuotos ne mažiau penkerių metų laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Jo teigimu, pataisomis siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo. 

Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus.

„Kitaip tariant, kad jie galėtų priimti sprendimą gaudami ne vienintelį banko siūlymą, bet priimti sprendimą sąmoningai, būdami visapusiškai informuoti ir padaryti savo pačių sprendimą dėl palūkanų normų rūšies“, – aiškino G. Šimkus.

„Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus: vieną su kintama palūkanų norma, kitą – bent su penkeriems metams fiksuota palūkanų norma“, – pridūrė jis. 

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Pernai rudenį LB pristačius siūlymus skelbta, kad pateikus alternatyvas vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su  siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

„Smart-ID“ naudoja daugiau nei pusantro milijono Lietuvos gyventojų. „Smart-ID“ prižiūrinti bendrovė sako, kad ateityje tokie sutrikimai neturėtų pasikartoti. 

Plačiau komentavo „SK ID Solutions“ verslo vadovas Viktoras Kamarevcevas. 

– Kas nutiko, kodėl įvyko tie gedimai? 

– Pirmiausia, noriu atsiprašyti vartotojų, kurie patyrė nepatogumų. Įvyko vidinis gedimas pas mus, tas gedimas buvo toks, kad kai kurie vartotojai, tam tikrais laiko tarpais, negalėjo prisijungti iš pirmo karto, bet pati paslauga buvo veikianti. 

– Ar dažnai nutinka tokių gedimų? Ar tai sudėtingas gedimas žiūrint iš techninės pusės, ar lengva pataisyti? 

– Svarbiausia buvo rasti priežastį. Priežasties radimas kartais užtrunka. Praeitais metais paslaugos prieinamumas buvo 99,97 proc., sakyčiau, kad labai aukštas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kažkoks vidinis gedimas, ar puolimas iš išorės? Kaip yra su Estijos, Latvijos klientais? 

– Klientai buvo paveikti visose trijose šalyse. Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas. 

– Kas tuo metu nutinka, žmonės negali prisijungti?  

– Čia keli elementai. Pirmiausia, pati paslauga buvo veikianti, vartotojas negalėjo prisijungti iš pirmo karto, turėjo bandyti kelis kartus. Tuo pačiu, tai sukuria papildomą srautą ir paslaugų teikėjui, jeigu į banką bando prisijungti vartotojai irgi sukuria papildomo srauto ir kartais užkemša tuos kanalus. 

– Ar vartotojai gali būti ramūs, kad nenutekėjo jų duomenys? 

– Be abejo. 

– Ar dabar vartotojai gali būti ramūs, kad artimiausiu metu nebus tokių gedimų? Minėjote, kad jie būna gana reti. 

– Taip, mes visą laiką bandome siekti 100 proc. Gamtoje, deja, nėra 100 proc. Mūsų daugiametė patirtis rodo, kad turime rodiklį 99,9 proc. To visada siekiame. 

Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas.

– Ką daryti tokiose situacijose? Negalint prisijungti su „Smart-ID“, matant, kad kažkas neveikia, ką tada daryti? 

– Rekomendacija, pirmiausia palaukti ir pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Turime viešus prieinamus kanalus, kuriuose galima pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Matant, kad yra kažkoks sutrikimas, palaukti valandėlę, nes papildomas bandymas sukuria papildomą srautą į mūsų pusę. Kai bandome suprasti, kas vis tik yra sutrikę su automobiliu ir automobiliui duodame daugiau greičio, tai padaro mūsų darbą sudėtingesnį ir pakyla frustracija pas patį vartotoją.

– Kiek kartų galima bandyti prisijungti? 

– Sakyčiau, kad trys kartai yra tas sveikas skaičius, kai pabandžius neišeina, tada pasižiūrėti, ar tokia paslauga veikia. Aišku, jeigu tai yra kažkoks kritinis momentas, kad reikia būtinai atlikti pavedimą, tai, be abejo, bandyti. Tačiau jeigu tai gali palaukti, tegul palaukia. 

– Kaip šį kartą? Ar patys pastebėjote gedimą, ar klientai pradėjo skambinti, kad kažkas neveikia? 

– Be abejo, mes patys pirmi pastebime, kad yra sutrikimas ir iškart bandome aiškintis, kokio tai lygio, kiek paveiktų vartotojų ir ar esame su tuo susidūrę anksčiau. 

„Du pagrindiniai projektai, kurie „arčiau žmogaus", tai yra Mokėjimų įstatymas, kur nustatomas naujas būdas, kaip skaičiuoti žmogui bankuose mėnesinį aptarnavimo mokestį už jo sąskaitas, jį bus siūloma sumažinti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Kitas įstatymas susijęs su problema, kuri išaiškėjo jau turbūt tuomet, kai Europos Centrinis Bankas stipriai palūkanų normas, pamatėme, kad Lietuvoje beveik visos paskolos yra paimtos kintamomis palūkanų normomis ir bankai praktiškai nesiūlo fiksuotų palūkanų normų. Tai atnešime įstatymą, kad būtų įpareigotos kredito institucijos pasiūlyti realią alternatyvą, kad žmonės patys galėtų patys apsispręsti nori turėti kintamas ar fiksuotas palūkanas“, – sakė ji.

Lietuvos Bankas (LB) siūlo įpareigoti būsto paskolos kredito davėją vartotojui pasiūlyti bent dvi alternatyvas – su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo svyravimų. Pasiūlymai būtų pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.

Taip pat siūloma nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

Be to numatoma įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus apie rinkoje vyraujančias būsto paskolų palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

LB duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui.

Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o itin riboto kiekio paskolų, suteiktų fiksuotomis palūkanomis, kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje.

Taip pat, remiantis LB duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės, jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.