Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma? 

– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali. 

– Nuo ko pradėti? 

– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas. 

Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus. 

– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai. 

– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms? 

– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.

Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc. 

Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – teigiama asociacijos komentare BNS. 

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka sako, kad bankai vengia atidaryti sąskaitas, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi. Pasak jo, šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.

Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys.

 

„Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys. (...) Gynybos pramonė vis dar yra prilyginama pornografijai, lošimams ir narkotikams, tai yra vienoje grupėje einančios veiklos bankų reguliavime, bankų kontrolės tikslais“, – antradienį LRT radijui sakė R. Juodka.

Anot jo, bankai taip gali elgtis dėl pernelyg griežtos jų veiklos kontrolės, susijusios su pinigų plovimu.

„Šiuo atveju bankams dažniausiai yra pigiau neatidaryti sąskaitos arba uždaryti veikiančią sąskaitą, negu vykdyti visas tas begalines pinigų plovimo prevencijos procedūras, (...) ypač jeigu yra reikalas, susijęs su eksportu, o gynybos pramonė praktiškai visada susijusi su eksportu. Šiuo atveju yra perteklinio, per didelio, per griežto reguliavimo pasekmė europinio lygio“, – sakė R. Juodka.

Jo teigimu, tai yra viena priežasčių, kurios trukdo vystytis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei: „Jeigu nebus infrastruktūros, tai yra pinigų priėmimo ir gavimo būdo per banko sąskaitas, tai nieko nebus“.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos kariuomenė užsako vis daugiau lietuviškos amunicijos ir ginkluotės, tačiau didesnių jos kiekių neperkama dėl įpročio pirkti svetur neįsigilinus, ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.

„Iš esmės šitie kiekiai turbūt auga, visada norėtųsi daugiau. Turbūt pagrindinė priežastis yra istorinis įprotis, pavadinkime taip. Nepirkti ir negalvoti apie tai, kad daugelį dalykų gali pristatyti ir mūsų pramonė“, – kalbėjo R. Juodka. 

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 120 gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dauguma jų kuria ar gamina dvigubos paskirties prekes.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodžio pradžioje sakė, kad ministerija 2024 metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą, tai turėtų padėti pasiekti šiuo metu su su institucijomis derinamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas.

„Užblokavus „RT France“ paskyras bus imtasi atsakomųjų priemonių prieš Prancūzijos žiniasklaidą Rusijoje, – naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ citavo anoniminį šaltinį Užsienio reikalų ministerijoje. – Šios priemonės „bus prisimintos“, – sakė šaltinis, kaltindamas Paryžių „Rusijos žurnalistų terorizavimu“.

„RT France“ profsąjungos, kurioms jau uždrausta transliuoti, penktadienį pranešė, kad jų sąskaitos šalyje įšaldytos.

Prancūzijos finansų ministerija naujienų agentūrai AFP teigė, kad tinklo turtas buvo įšaldytas laikantis naujausių ES sankcijų, o ne Paryžiaus iniciatyva.

Skirtingai nuo pradinių sankcijų, dėl kurių buvo nuspręsta po to, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, gruodžio mėnesį priimtose naujose ES priemonėse numatytas tikslinių subjektų „turto įšaldymas“, sakė tas pats ministerijos šaltinis.

Tarp šių subjektų yra „ANO TV Novosti“, patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso 100 proc. „RT France“, sakė šaltinis, aiškindamas sprendimą.

Daugumoje Vakarų šalių naujienų kanalas RT buvo užblokuotas po to, kai praėjusių metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.

Sekmadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1959 m. gimusi moteris, kuri pranešė, kad tą pačią dieną, apie 12.04 val., į mobilųjį telefoną gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę. Joje teigta, kad pareiškėjos sąskaita yra apribota, todėl reikia prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, moters pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinti 2777 eurai.

Tą pačią dieną Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas dar vienos moters pareiškimas. 1964 m. gimusi moteris pranešė, kad gegužės 20-ąją, apie 22.02 val., į mobilųjį telefoną irgi gavo neva iš banko siųstą SMS pranešimą, kuriame teigta, jog moters sąskaita yra apribota, todėl reikia prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Moteris, paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinti 1778,82 euro.

Abiem atvejais pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, skelbia Klaipėdos apskrities policija.

Beje, „Swedbank“ saugumo ekspertai yra ne kartą perspėję, kad fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − perspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.

„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant ar šokiruojant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva patiriamus nesklandumus dėl banko sąskaitos ar interneto banko paskyros. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.

Pirmadienį į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi du žmonės, abu jie užkibo ant tos pačios nusikaltėlių meškerės – paspaudė trumpąja žinute atsiųstą nuorodą.

Abiejų nukentėjusiųjų telefonuose nušvito banko siųsta žinutė, kuria buvo prašoma prisijungti prie banko sąskaitos.

51-erių vyras ir 43-ejų moteris padarė, ko prašomi ir suprato, kad prarado banko sąskaitoje turėtus pinigus. Vyras neteko 1,7 tūkst. eurų, moteris 2,8 tūkst. eurų.

Skaudus praradimas privertė juos abu kreiptis į policiją, komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Tikėtina, jog šiuos du žmones apgavo ne vietiniai nusikaltėliai, gali būti, kad jie veikia net ne Lietuvoje.

Šalies kriminalinių įvykių suvestinė praneša Vilniuje tokiu pat būdu apgautas žmogus prarado 28,7 tūkst. eurų.

O kitas vilnietis patikėjo, kad nepažįstami žmonės padės jam pralobti investuodami jo pinigus. Taip šis žmogus, patikėjęs prieigą prie savo elektroninės bankininkystės, prarado 30 798 eurus.

Kuo toliau nuo sostinės, tuo nukentėjusiųjų nuostoliai mažesni.

Antai Skuodo rajono gyventojas sužinojo, kad kažkas pasinaudojo jo asmens duomenimis ir įsigijo be jo žinios beveik 700 eurų kainuojantį televizorių.

„Šiuo metu mūsų bankai atidarę virš 12 tūkst. sąskaitų ukrainiečiams“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė E. Čipkutė.

Pasak jos, sąskaitai atsidaryti pakanka užsiregistruoti ukrainiečių registracijos centre ir turėti asmens dokumentą, o leidimas gyventi Lietuvoje tam nebūtinas.

„Šito dokumento bankai nereikalauja. Užtenka tos pirminės pažymos, kurią žmogus gauna atvykęs į migracijos skyrių. Su ta pažyma bei ukrainietišku asmens dokumentu jau galima atsidaryti sąskaitą“, – teigė LBA prezidentė.

Jos teigimu, jei banke galima atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu, ukrainiečiams ji suteikiama ir per kelias valandas.

„Visi bankai noriai atidarinėja ukrainiečiams banko sąskaitas. Yra bankų, kurie nuotoliniu atidaro ir tą galima padaryti įsidiegus (banko – ELTA) programėlę gana greitai“, – teigė E. Čipkutė.

LBA vadovė taip pat pažymėjo, kad visa reikiama informacija pabėgėliams pateikiama specialiuose lankstinukuose, dalijamuose Ukrainiečių registracijos centruose.

„Taip pat parengėme lankstinuką ukrainiečių kalba. Ten yra telefono numeriai tiems, kurie norėtų gyvai ateiti į banką ir taip pat nuorodos ir informacija, kur galima nuotoliniu būdu atsidaryti“, – pasakojo E. Čipkutė.

Vilniaus savivaldybės atstovė: ukrainiečiams Vilniuje išmokėta per 800 tūkst. eurų

Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjų grupės vadovės Ievos Dirmaitės teigimu, nors Vilniuje oficialiai registruota 17,4 tūkst., tačiau iš tikrųjų jų sostinėje glaudžiasi apie 20 tūkst.

Vilniuje jiems skiriama 252 eurų vienkartinė išmoka, kurią, savivaldybės atstovės duomenimis, jau gavo per 3,2 tūkst. asmenų.

„Skaičiai iš tikrųjų yra nemaži. Vienkartinė išmoka išmokėta daugiau nei 3,2 tūkst. asmenų, pagal pateiktus 1,6 tūkst. prašymų. Ta suma atitinka apie 810 tūkst. eurų“, – LRT Radijui kalbėjo I. Dirmaitė.

Paklausta, kodėl iš visų 17 tūkst. registruotųjų ją gavo tik apie 3 tūkst., I. Dirmaitė patikino, kad kiekvienas pabėgėlis dėl išmokos turi kreiptis į savivaldybę.

„Čia yra labiau kreipimosi klausimas. Bet kokiu atveju ši vienkartinė socialinė išmoka skiriama tik tuomet, kai iš Ukrainos atvykę asmenys kreipiasi į savivaldybę. Kai kreipiasi, tada jau aktyvuojamas visas procesas ir jie gali gauti tą išmoką“, – paaiškino ji.

Norint kreiptis dėl išmokos, pasak savivaldybės atstovės, leidimą gyventi Lietuvoje įrodančio dokumento nereikia, nebūtina ir banko sąskaita.

„Dokumentus galime pradėti tvarkyti jau turint tą pirminę pažymą. Tiesą sakant, nebūtinai reikia ir banko sąskaitos numerio, kadangi atvykęs ukrainietis vienkartinę išmoką gauti per Lietuvos pašto skyrius“, – dėstė I. Dirmaitė.

Ji, be kita ko, informavo, kad paraišką išmokai gauti galima pildyti internetu, www.ukraina.vilnius.lt tinklalapyje.

ELTA primena, kad šio trečiadienio duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 47 003 karo pabėgėliai iš Ukrainos, iš jų – 19 348 nepilnamečiai.

Statistikos duomenimis, maždaug trečdalis visų atvykusių ukrainiečių registruojasi Vilniaus registracijos centre. Šiuo metu savivaldybės gali skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą Ukrainos karo pabėgėliams. Gavus laikinosios apsaugos statusą, ukrainiečiams priklauso piniginė socialinė parama.

Ši sukčiavimo taktika paremta tuo, kad gyventojai raginami spausti kartu siunčiamą nuorodą ir suvesti savo asmeninius prisijungimo duomenis, įskaitant „Smart-ID“ PIN1. Sukuriamas psichologinis spaudimas, esą gyventojai turi tai padaryti, nes priešingu atveju sąskaita bus uždaryta.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pabrėžia, kad nuorodos, į kurias nukreipia sukčiai (uzblokuota-swed.com, atrakintipaskyra-swed.com), neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.

Bankas klientams niekada nesiunčia tokio pobūdžio SMS pranešimų apie užblokuotas sąskaitas, taip pat nesiunčia tokių nuorodų ir niekada neprašo suteikti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų, pabrėžiama „Swedbank“ pranešime.

Net jei SMS pranešimų siuntėjas būtų nurodomas „Swedbank“, gyventojai raginami neprarasti budrumo, tokias žinutes ignoruoti ir jokiu būdu nesuteikti savo asmeninės informacijos, perspėja banko saugumo specialistai.

Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką ir blokuoti savo sąskaitas. Apie sukčių atakas taip pat būtina pranešti policijai.

1 iš 4 sąskaitų atidaroma vaikams

Šį rudenį net 1 iš 4 naujai atidaromų mokėjimų sąskaitų yra atidaroma būtent vaikams nuo 7 metų amžiaus, rodo licencijuotos finansų įstaigos „myTU“ duomenys. Šis šuolis siejamas su pandemija ir spartėjančia mokyklų skaitmenizacija.

„Kol ugdymas vyko nuotoliniu būdu, sąskaitos vaikams buvo atidarinėjamos vangiai, nes vaikams mokantis namuose didelio mokėjimo kortelių poreikio nebuvo. Visai kitoks vaizdas yra dabar. Augimą pastebėjome rugpjūčio mėnesio viduryje, o rugsėjį ir spalį jau matėme didelį kilimą. Kol kas susidomėjimas nemažėja, sąskaitos vaikams per mūsų mobiliosios bankininkystės programėlę aktyviai atidaromos ir lapkričio mėnesį. Vaikai aktyviai atsiskaito mokėjimo kortelėmis už maistą mokykloje, parduotuvėse ir kitose viešose vietose bei kartu su tėvais naudoja programėlės funkcijas, skirtas finansiniam raštingumui didinti“, – pasakojo Tomas Navickas, „myTU“ technologijų vadovas.

Pasak T. Navicko, sąskaitą galima atidaryti tiesiog telefonu vos per kelias minutes vaikams nuo 7-erių metų, o išskirtiniais atvejais – net ir anksčiau.

Kada jų vaikas jau pasirengęs naudotis mokėjimų kortele, turi nuspręsti tėvai.

„Kada jų vaikas jau pasirengęs naudotis mokėjimų kortele, turi nuspręsti tėvai. Šiais mokslo metais susidūrėme ir su tokiomis atskiromis užklausomis, kai mokėjimo kortelės prireikė net šešiamečiams. Pvz., dėl to, kad būrelį lankantis vaikas turėdavo susimokėti už kiekvieną treniruotę atskirai ir buvo priimama tik mokėjimo kortelė. Tokius atvejus sprendžiame individualiai ir jei tėvai įrodo, kad jų vaikas jau yra pasirengęs naudotis šiomis paslaugomis ir jam jos yra būtinos, sąskaita gali būti atidaroma net ir jaunesniems vaikams. Tačiau tai turi įvertinti pirmiausia patys tėvai, nes visi vaikai ir jų raida yra skirtinga, o ir tėvų edukacija apie pinigus šeimoje labai skiriasi“, – pastebi T. Navickas.

Finansinio raštingumo ekspertė: geriau duoti mažiau kišenpinigių, bet duoti – būtina

Vidutinė kišenpinigių suma, pervedama vaikams į sąskaitą, yra 10 eurų, tuo tarpu vaikų vidutinė transakcijų suma siekia apie 5,5 euro, rodo finansų įstaigos „myTU“ duomenys. Pietums mokykloje atsiskaitydami kortele vaikai vidutiniškai išleidžia apie 2,8 euro.

Pasak finansinio raštingumo edukatorės Eglės Laurišonienės, kaip dažnai ir kokio dydžio kišenpinigių duoti vaikui, yra šeimos reikalas: patarti čia sunku, nes tai priklauso ir nuo šeimos finansų, ir puoselėjamų vertybių.

„Gal netgi geriau duoti šiek tiek mažiau, nes mažesni kišenpinigiai skatina kūrybiškumą ir verslumą. Kas tikrai aišku, kad duoti kišenpinigių vaikui būtina, ir geriausia tą pradėti daryti kuo anksčiau, duodant kasdien, pavyzdžiui, kad ir po 10 centų darželinio amžiaus vaikui. Na, o tinkamai paruoštas septynmetis tikrai gali pradėti naudotis ir banko kortele“, – tvirtino ekspertė.

Finansinio raštingumo edukatorė E. Laurišonienė pateikė penkis patarimus tėvams, kaip palengvinti naudojimosi banko kortele pradžią savo vaikams ir užtikrinti, jog šis procesas būtų saugus.

Vaikas pradeda naudotis mokėjimų kortele: 5 patarimai tėvams

Kortelė – jau mokančiam skaičiuoti vaikui. Kaip ir pradedant vaikui duoti kišenpinigių grynųjų pinigų pavidalu, taip ir išimant mokėjimų kortelę labai svarbus yra paruošiamasis etapas. Pasak E. Laurišonienės, pradedantis naudotis elektroniniais pinigais vaikas turėtų gebėti skaičiuoti: sudėti, atimti, padauginti, padalinti, taip pat svarbu, kad jis suvoktų daiktų vertę, t.y. kiek kainuoja kasdienės prekės.

Pradėkite nuo grynųjų. Nors vis dažniau atsiskaitymams naudojamos kortelės ir tą mato ir mūsų vaikai, vis dėlto ugdant jų finansinį raštingumą grynieji pinigai gali puikiai pasitarnauti, nes juos galima pačiupinėti, paprasčiau suprasti vertę, efektyviau planuoti, taupyti. Tad prieš pradedant vaikui naudotis elektroniniais pinigais jis jau turėtų turėti bent minimalios praktikos su grynaisiais. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – reguliariai duoti vaikui tam tikrą kišenpinigių sumą grynaisiais“, – sakė E. Laurišonienė.

Bankomatas – ne beribė pinigų mašina. Vaikams neretai atrodo, kad kortelėje ar bankomate pinigų kiekis yra beribis, o pritrūkus pinigų jų iš ten visada galima pasiimti. „Patarimas paprastas: kalbėkite su vaiku, kaip pinigai patenka į kortelę, nusiveskite prie bankomato ir kartu atlikite išgryninimo arba pinigų įdėjimo į kortelę operacijas, parodant pinigų likutį prieš ir po veiksmo. Prisijunkite kartu prie el. bankininkystės, atlikite pavedimą. Taip komunikuojant ir vizualiai parodant procesus, vaikui pamažu taps daug aiškiau”, – teigė ji.

Vienas svarbiausių dalykų – saugumas. Ekspertė pažymi, kad mokant vaiką naudotis kortele labai svarbu skirti reikiamą dėmesį saugumui. Vaikas turi žinoti, kad negalima niekam atskleisti savo PIN kodo, nešiotis jo piniginėje ar užsirašyti ant kortelės. Na, o jei jau taip nutinka, kad kortelė pametama, svarbu paaiškinti vaikui, kokių veiksmų reikia imtis tuomet: t.y. nedelsiant užblokuoti kortelę mobiliojoje programėlėje arba pranešti vienam iš tėvų.

Dar vienas svarbus patarimas – nustatyti taisykles, apibrėžiančias naudojimąsi pinigais iš esmės, kurias su vaiku aptarkite dar prieš pradedant naudotis kortele ar pinigais apskritai. Pavyzdžiui, nutarkite, kokiems pirkiniams pinigų neleidžiame (tarkime, nesveikiems užkandžiams ar gėrimams), kaip dažnai ir kiek vaikas gaus kišenpinigių (čia labai svarbu reguliarumas), kuriam laikotarpiui turi užtekti pinigų, kol jie vėl įkris į sąskaitą, kokios yra būtinosios išlaidos ir kiek būtų galima skirti taupymui ir pan.

Anot Policijos departamento pranešimo, 1968 metais gimęs vilnietis teigia, kad apie 13 val. jam būnant namuose paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir apgaule iš jo sąskaitos pasisavino 15 tūkst. 345 eurus.

Klaipėdoje į policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris. Ji taip pat sakė, kad apie 14 val. jai būnant namuose paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir apgaule iš  sąskaitos pervedė 9940 eurų.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai.