Prieš metus, 2023-ųjų pradžioje, šie rodikliai atitinkamai siekė 2 proc. ir 16 proc., 2022-ųjų pradžioje – 14 proc. ir 26 proc., o 2021-ųjų pradžioje – 17 proc. bei 34 procentus.

Tuo metu Lietuvoje visų sektorių įmonių vėlavimo mokėjimo rizikingumas siekia 16 proc., o bankroto – 9 procentus.

Nurodoma, kad šiuo metu pašto paslaugas teikiančios įmonės bendrai turi 5 registruotas skolas, kurių bendra suma viršija 51 tūkst. eurų, o didžiąją dalį skolų – daugiau kaip 45 tūkst. eurų – prikaupė viena įmonė.

Praėjusių metų duomenimis, pagal darbuotojų skaičių didžiausios pašto paslaugų įmonės – Lietuvos paštas (2,78 tūkst.), „Baltic Logistic Solutions“ (860), „Kautra“ (843), „LTG Link“ (603), „Omniva LT“ (525), „DPD Lietuva“ (435), „Prima Line“ (260), „Venipak Lietuva“ (247), „DHL Lietuva“ (223), „Itella Logistics“ (197), „Skubios siuntos“ (172), „FedEx Express Lithuania“ (124) bei „HRX“ (124).

Pagal 2022 metų pajamas didžiausios įmonės – Lietuvos paštas (93,7 mln. eurų), „DPD Lietuva“ (63,4 mln.), „Baltic Logistic Solutions“ (59,2 mln.), „Venipak Lietuva“ (46,1 mln.), „DHL Lietuva“ (45,6 mln.), „LTG Link“ (35,5 mln.), „Kautra“ (29,8 mln.), „Omniva LT“ (26,2 mln.), „Itella Logistics“ (24,5 mln.) bei „FedEx Express Lithuania“ (19,3 mln.).

RRT kas ketvirtį skelbiamais duomenimis, pašto paslaugų sektoriaus pajamos auga, tačiau ne visos įmonės 2022 metais veikė pelningai – 14 bendrovių deklaravo nuostolį, kuris siekė nuo 67 iki 1,6 mln. eurų.

2022 metų finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų. Daugiausiai prie bankroto ribos esančių įmonių yra Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas teigė, kad kiekviena bendrovė turėtų būti vertinama individualiai, todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais verslo partneriais ar teikti paslaugas, saugiau patikrinti jų kreditingumą.

Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius.

 

„Nepaisant vieno ar kito sektoriaus bendrojo rizikingumo, atskirų įmonių rodikliai ir finansinė disciplina gali skirtis iš esmės. Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius“, – pranešime nurodė jis.

Pagal bankroto tikimybę rizikingiausi sektoriai išlieka apgyvendinimo ir maitinimo įmonės (18 proc.), statybų (16 proc.) bei transporto ir saugojimo įmonės (10 proc.).

Minimali bankroto rizika fiksuota ten, kur dominuoja valstybės valdomos įmonės: viešajame valdyme ir gynyboje (0 proc.), žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe (2 proc.).

Mažesnę bankroto riziką taip pat turi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (4 proc.), informacijos ir ryšių (5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (5 proc.) ir švietimo (5 proc.) įmonės.

Daugiausia įmonių, esančių arti bankroto rizikos, yra Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse (po 9 proc.), šalies rizikingumo vidurkį (8 proc.) atitinka įmonės iš Alytaus bei Kauno apskričių, mažiau rizikingų įmonių taip pat yra Telšių (7 proc.) bei Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse (po 6 proc.).

Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 27 proc. apgyvendinimo ir maitinimo, 24 proc. statybų, 16 proc. transporto ir saugojimo bendrovių. Vėlavimo mokėti vidurkis Lietuvoje siekia 11 proc.

Žemiausia vėlavimo mokėti rizika išsiskiria finansinės ir draudimo veiklos (1 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (3 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5 proc.) įmonės.

Daugiausiai Rusijos turistus į Lietuvą vežusios turizmo įmonės „Go Baltic Travel“ bankroto rizika yra aukšta, rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės „Creditinfo Lietuva“ analizė.

„Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis BNS pranešė, kad aukštas tiek įmonės vėlavimo atsiskaityti, tiek bankroto reitingas.

„Vertinant vėlavimo atsiskaityti, bankroto tikimybės reitingus yra remiamasi daugiau kaip 100 kintamųjų, tarp jų turto areštais, įvairia informacija, neigiamomis verslo sąsajomis, susijusiais žmonėmis ar įmonėmis, staigia darbuotojų kaita ar netikėtai labai išaugusiu susidomėjimu bendrove“, - BNS sakė A.Rozentalis.

Pasak jo, daugiau nei trečdalį reitingo lemia įmonės finansinės atskaitomybės duomenys.

„Kalbant apie bankroto reitingus, galiu taip pat paminėti, kad kreditų biuras aukšta bankroto rizika buvo įvertinęs ir tokias įmones kaip „Go Planet Travel“, bankrutuojančią „Statybinių medžiagų mažmeną“ („Bauhof“), leidimo restruktūrizuotis prašančią „Yglę“, - BNS sakė A.Rozentalis.

Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorės „Go Baltic Travel“ biuras Vilniuje „išgaravo“, o su įmonės vadovu ir darbuotojais nei Turizmo departamentui, nei žurnalistams susisiekti nepavyksta. Dėl to, kad kelionių organizatorius nuslėpė išsikėlimą, jo veikla sustabdyta 10-čiai dienų.

„Go Baltic Travel“ veikla laikinai sustabdyta ketvirtadienį. Įmonė priklauso tiems patiems akcininkams, kaip ir veiklą praėjusią savaitę nutraukusi „Go Planet Travel“, apgavusi daugiau kaip 1 tūkst. turistų.

Tiek „Go Baltic Travel“, tiek „Go Planet Travel“ priklauso Kipre registruotai įmonei „Grand Go Group“.