Būsimas barmenas Laurynas, paprašytas parodyti drebančias rankas, jas ištiesia nesidrovėdamas.

„Truputį jaudinuosi“, – neslėpė jaudulio Laurynas.

Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinys kartu su dar dešimt būsimų padavėjų-barmenų, keturiais virėjais ir trimis mokytojais mokykliniu autobusiuku atvažiavo iš rajono į vadinamąjį didmiestį praktikuotis.

„Kupiškyje aš tik mokykloje aptarnauju, dar nesu dirbęs tikrame restorane“, – atviravo  Laurynas.

Profesijos mokytojai irgi nervinosi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra mūsų pirmas kartas, kad kažkur išvažiuojame praktikuotis. Šiaip mokiniai vyksta į profesinio rengimo centrus save išbandyti, bet tikrame restorane – pirmą kartą“, – sakė padavėjų ir barmenų profesijos mokytoja Indra Balčiūnienė-Gintautė.

„Merginos jau iš vakaro jaudinosi, šukuosenas darė. Iš pat ryto makiažu rūpinosi. Čia jų toks pirmas didesnis išėjimas, kaip sakoma, į areną. Teks aptarnauti platesniu mastu, restorane“, – kalbėjo virėjų profesijos mokytoja Nijolė Vasiliauskienė.

Restorane mokiniai turėjo aptarnauti daug žmonių, nes vyko dar ir renginys senjorams. Atsakomybė jaunimui padidėjusi.

„Rizikų yra didelių. Gali visko atsitikti. Tokį renginį mokiniams patikime tik antrą kartą. Mums tai irgi nemažas iššūkis. Daug faktorių – ne tik aptarnavimas, bet ir maisto sauga svarbu“, – teigė restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą.

Paprastai tariant, restorano klientas neturi įtarti, kad dirba ne profesionalas.

„Pirmiausiai turime saugoti klientą, paskui – patiekalą, gėrimus ir, aišku, – save“, – apie padavėjų darbo specifiką dėstė I. Balčiūnienė-Gintautė.

Maistas nekrito, lėkštės nedužo ir virtuvėje, nors pastabų mokiniai gavo ir dėl smulkmenų.

„Dar jiems labai trūksta praktikos, bet jie tam ir mokosi“, – komentavo restorano virtuvės pamainos vadovė Lina Ivanauskienė.

Būsimi virėjai profesijos mokosi trejus metus, padavėjai-barmenai – pusmečiu trumpiau. Kai kas jau dairosi darbo. Traukia geri lietuviški restoranai.

„Didkepsniai, žuvis, daržovės, salotos – dievinu maistą, man patinka gaminti“, – sakė virėjo profesijos besimokantis Erikas.

Eriko mokslo draugė Vakarė svajoja cepelinus virti Airijoje, kur dirba ir sesuo.

„Labai patinka kitos šalys, kita kalba. Angliškai kalbėti man smagiau nei lietuviškai“, – atviravo Vakarė.

Anot restorano vadovės, gastronominių profesijų Lietuvoje – didelis trūkumas. Ir dėl tos pačios emigracijos ir didesnių algų. Ir dėl to, kad šios profesijos iki šiol nėra patrauklios. Esą visi iškart nori būti virtuvių šefais, o ne pradėti nuo skutamų bulvių ar plaunamų indų.

„Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą“, – savo įžvalgomis pasidalino M. Gruzdenė.

Toje pačioje Kupiškio verslo mokykloje kelerius metus iš mokymo programų buvo išbraukta padavėjo-barmeno specialybė, nes iš aplinkinių rajonų visai nebuvo kam mokytis.

Kartu su policijos pareigūnais iki vėlumos dirbę Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai stebėjo, kaip uostamiestyje veikiančios parduotuvės-barai laikosi Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.

Pareigūnų dėmesio sulaukė septyni naktiniai barai-parduotuvės, dviejuose jų nustatyti pažeidimai.

Priestočio gatvėje ir Šilutės plente esančiuose baruose po 20 val. buvo parduota po penkis butelius alaus išsinešti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, šiose vietose įstatymo nesilaikoma jau ne pirmą kartą, todėl pardavėjų laukia didelės baudos.

"Administracinės nuobaudos bus taikomos bandžiusiems išsinešti alkoholį ir jį pardavusiems asmenims. Priestočio gatvėje pažeidimas fiksuotas apie 21 val., Šilutės plente – 22.20 val. Akivaizdu, kad uostamiesčio baruose-parduotuvėse vis dar nesilaikoma Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo reikalavimų", – nurodė S.Valiulis.

Šis pažeidimas (alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietoje nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų), padarytas pakartotinai, pardavėjams užtrauks baudą nuo 780 iki 1 170 eurų.

Atsakomybės neišvengs ir pirkėjai.

Viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimas Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiamu laiku (pirmadieniais–šeštadieniais – iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val.) atsieis nuo 14 iki 30 eurų bauda.

Už minėtą nusižengimą pirkėjai gali būti įpareigojami dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Naktinio reido metu surinkta medžiaga bus perduota Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, kuris, savo ruožtu, įmonių vadovams turėtų taikyti ekonomines sankcijas.

Pareigūnai ir toliau žada kontroliuoti Klaipėdos alkoholio prekybininkus.

Šio TV3 projekto vedėja Vaida Skaisgirė taip pat turi kam ruoštis, mat jos scenos partneris taps tikru iššūkiu tiek jai, tiek ir tuzinui dalyvių.

Trečiadienį netradicinėje vietoje – Vilniaus geležinkelio stoties prieigose įkurtame bare „Peronas“ vyko įvaizdinė projekto fotosesija. Joje dalyvavo ne tik dviejų barų vadovais tapę humoristas Vitalijus Cololo ir gelbėtoja Gerda Stiklickienė, vedėja V. Skaisgirė, bet ir naujasis jos scenos partneris. Įdomu tai, kad fotosesijoje jie susitiko pirmąjį kartą.

„Apie savo būsimą scenos partnerį daug atskleisti kol kas negaliu... Pasakysiu tik tiek, kad jo humoro jausmas abejingų tikrai nepaliks“, – intrigavo Vaida.

Prodiuserių kompanijos „Videometra“ komunikacijos vadovė V. Skaisgirė televizijos laidų vedėjos amplua pasimatavo dar praėjusių metų rudenį, kartu su Andriumi Rožicku vesdama projektą „Didysis Magijos Šou“. Su Andriumi ji taip pat vedė ir iškilmingą apdovanojimų ceremoniją „TV3 Ouskarai“.

Ar jos partneriu ir šį kartą taps A. Rožickas? Vaida kvatodama tikino: „Ne, šįsyk partneris tikrai naujas. Iš pradžių man buvo dėl to šiek tiek nedrąsu, bet manau, kad esu scenos profesionalė, tad susitvarkysiu su visomis man skirtomis užduotimis ir ypač su savo nauju pašėlusiu partneriu“.

Projekto prodiuseriai jau atrinko realybės šou dalyvius – dvylika talentingų, charizmatiškų, bebaimių žmonių. Jie susirungs dėl didžiojo prizo ir šlovės. Vasarą startuosiančiame TV3 realybės šou „2 Barai. Gyvenimas greitkelyje“ dalyvaus dvi komandos po šešis žmones. Jiems vadovaus G. Stiklickienė ir V. Cololo. Tiesiogines transliacijas ves V. Skaisgirė.

„2 Barai. Gyvenimas greitkelyje“ – jau greitai per TV3.

Remdamiesi pasauliniais aptarnavimo standartais, barmenai vis dažniau patys skatina klientus pristabdyti, siūlo jiems vandens ar užkandžių, arba net patys iškviečia taksi namo.

Keliasdešimt patyrusių barmenų iš Vilniaus ir Kauno vakar Vilniuje dalijosi savo patirtimi ir patarimais, kaip dirbti su ribą peržengiančiais klientais ir kaip kelti klientų aptarnavimo kultūrą apskritai. Juos suvienijo alkoholio platintojų „Pernod Ricard“ organizuojami mokymai, kurie jau trečius metus rengiami kaip įmonės socialinės atsakomybės programos dalis.

Mokymų sumanytoja ir organizatorė, įmonės socialinės atsakomybės vadovė Julita Bezarienė teigia, kad apie besaikio alkoholio vartojimo problemą reikia kalbėti daug ir garsiai, ir minėti ne tik atsakingą alkoholio vartojimą, bet ir atsakingą jo pateikimą. „Mūsų darbe socialinė atsakomybė yra neatsiejama. Šiandien negalima tiesiog prekiauti alkoholiu, greta nedarant šių papildomų darbų. Sistemingai mokyti apie atsakingą alkoholio pateikimą Lietuvoje pradėjome pirmieji“, - kalbėjo J. Bezarienė.

Specialistė teigė, kad idėja rengti mokymus apie atsakingą alkoholio pateikimą kilo sužinojus, jog Kanadoje šių mokslų pažymėjimas yra būtinas, norint stoti už baro. „Dabar barmenų tikslas nėra tik parduoti kuo daugiau alkoholio – tikslas yra padaryti taip, kad žmogus turėtų visapusiškai gerą patirtį, o jei naktis jam baigsis skaudžiai, gerų prisiminimų apie barą jis neturės“, - taip kintantį mąstymą barų rinkoje aiškino J. Bezarienė.

Tokių žinių reikalingumą patvirtino ir mokymuose dalyvavusių barmenų atsiliepimai bei pasakojimai. „Manau, tokie mokymai reikalingi kiekvienam žmogui, pradedančiam darbą bare – tai būtų puiki pradžia“, - komentavo vilnietė mokymų dalyvė. „Sudėtingų, konfliktinių situacijų mūsų darbe netrūksta, o su jomis tvarkytis tikrai reikia mokėti. Šiandien armenas kuria baro įvaizdį – tai nebėra tik vieta, dabar svarbu tai, kad kiekvienas baras kuria savo auditoriją, o klientai vis dažniau turi savo pažįstamus, mėgstamus barmenus. Taip ugdomi ir pagarbūs santykiai tarp svečio ir barmeno“, - pasakojo mergina.

Vilniaus bare „Trinity“ dirbanti Valdonė pritarė, kad barmenai gali imtis vartojimo kultūros formavimo. „Vis dar nedaug žmonių supranta, kad alkoholio vartojimas gali būti vadinamas „kultūra“, kad jį galima vartoti saikingai. Daug kam alkoholis vis dar reiškia tik didžiulį apsvaigimą“, - kalbėjo barmenė. „Mūsų tikslas yra ne nugirdyti klientą, o padaryti taip, kad jis jaustųsi gerai. Galbūt kartą bare laiku gavęs vandens stiklinę, kitą kartą žmogus pagalvos – puiku, ten manimi pasirūpino, ten bus ramu sugrįžti“, - pritarė tame pačiame bare dirbanti Justė. Puikių dalyvių atsiliepimų sulaukusius mokymus „Pernod Ricard“ ketina tęsti ir kitąmet.

Kol įnirtinga išlikimo drama pasieks žiūrovų ekranus, šou prodiuseriai be poilsio vykdo pirminę dalyvių atranką, kurios metu iš virš tūkstančio anketų reikia atsijoti aukso grynuolius. Vienas iš prodiuserių kompanijos „TymDrym“ įkūrėjų ir projekto „Du brai“ rengėjų Dominykas Kubilius sako, kad atrinkti dalyvius į realybės šou – pats sunkiausias projekto etapas. Ne dėl to, kad trūktų norinčių dalyvauti, o dėl to, kad daugumai nūdienos jaunimo trūksta charizmos.

„Anketų mus pasiekė tūkstančiai, tad norinčių dalyvauti surasti nesunku. Suku atsirinkti, nes reikia ne tik gražiai atrodyti, bet ir būti įdomiu, įtraukiančiu, užburiančiu, neprognozuojamu... Trumpiau tariant, norint patekti į realybės šou, reikia būti charizmatiška asmenybe. O tokios asmenybės, atėjusios į atranką, niekada nesako: „Esu komunikabilus, draugiškas ir įdomus“. Tai matytu savaime iš jų išvaizdos, akių, stoto“, – tikina prodiuseris.

D. Kubilius rinkdamas dalyvius vadovaujasi ne tiek intuicija ar pirmuoju įspūdžiu, kiek ilgamete televizijos projektų kūrimo patirtimi. „Mūsų su Laura (prodiusere L. Paukšte – aut. past.) patirtis leidžia per minutę pamatyti, ar atėjęs žmogus yra vertas mūsų laiko. Po to – viskas aišku, ar verta murdytis su juo ilgiau, ar ne“, – savo įžvalgomis dalinosi Dominykas.

Šis prodiuseris su komanda yra kūręs ne vieną legenda tapusį realybės šou. Jo sąskaitoje – realybės šou „Baras“, „Kelias į žvaigždes“ visi sezonai, neregėto populiarumo sulaukęs projektas „Radži ieško žmonos“.

TV3 projekto kūrėjai džiaugiasi, kad jų rengiamas realybės šou neliko nepastebėtas dar šiam nepasiekus televizijos ekranų. Paraiškų užpildyta daugiau nei tūkstantis. Maža to, projektu susižavėjo ir norą dalyvauti išreiškė ne viena pramogų pasaulio žvaigždė. „Labai maloniai nustebome, kai su mumis susisiekė viena itin didelio populiarumo sulaukusi įspūdinga Lietuvos gražuolė. Ji labai nori dalyvauti projekte, tačiau, kaip ir visiems, jai teks praeiti atrankos komisiją. Taip pat jau ėmėme komandoje juokauti, kad projektas „Du barai“ sugrąžins į šalį emigrantus. Per šias dienas, vykstant pirminėms atrankoms, sulaukėme lietuvių tik dėl šios atrankos grįžusių iš Anglijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos ar net Kazachstano ir Australijos“, – džiaugėsi D. Kubilius.

Finalinė atranka vyks jau gegužės 10 dieną poilsio ir pramogų centre „Karpynė“. Jos metu taip pat bus pristatyti ir projektą vesiantys bei barus kuruosiantys žinomi žmonės.

Naują realybės šou „Du barai“ šią vasarą kurs net trys žinomiausi prodiuseriai – Rolandas Skaisgirys, D. Kubilius ir Arūnas Valinskas. Jų susivienijimas žada įdomų ir išskirtinį projektą.

Vasarą startuosiančiame TV3 realybės šou „Du barai“ dalyvaus dvi komandos po šešis žmones. Jiems vadovaus du žinomi pramogų pasaulio veidai, o prie jų prisijungs netikėta, bet, žinoma, žavinga laidos vedėja. 

Kirpėjai, pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai, valytojai, kosmetologai. Tai yra Lietuvoje mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. „Sodros“ duomenimis, jų mėnesinis atlyginimas 2014 m. vidutiniškai tesiekė nuo 160 iki 250 eurų per mėnesį.

Kodėl kai kurių profesijų atstovai mūsų šalyje uždirba tiek nedaug – ar patys žmonės deda per mažai pastangų tobulėti, ar darbdaviai neskiria pakankamai dėmesio darbuotojų kvalifikacijos kėlimui? O gal – tiesiog statistika neatspindi tikrovės? Savo mintimis ir įžvalgomis dalinasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. Edita Gimžauskienė.

– Ką mažiausiai uždirbančių profesijų žmonės turėtų daryti, siekdami, kad jų uždarbis didėtų?

– Trumpuoju laikotarpiu tvarūs, t.y. turintys ilgalaikį poveikį, pokyčiai, ko gero, yra sunkiai įsivaizduojami, nes pagrindinė problema slypi žmonių mentalitete.

Žvelgiant į mažiausia apmokamų Lietuvoje profesijų sąrašą, labai aiškiai matosi dviejų kategorijų profesijos: paslaugų sektoriaus atstovai (kirpėjai, barmenai, padavėjai) ir nekvalifikuota darbo jėga. Pastarosios atžvilgiu kyla klausimai: kokią Lietuvos darbo rinkos dalį sudaro nekvalifikuota darbo jėga? Kiek jos reikia ir kodėl ji nekvalifikuota? Ko gero, atsakymai slypi nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemoje, kuri taip ir nerado aiškios vizijos ir krypties.

Kalbant apie paslaugų sektorių, situacija reiktų interpretuoti keliomis skirtingomis perspektyvomis.

Pirma, ko gero, į statistiką nepakliuvo tie, kurie dirba su verslo liudijimais (grožio paslaugų sektorius) ar yra įkūrę savo verslus (grožio salonus) ir darbo vietas nuomoja kitiems. Ta dalis yra save išlaikantys ir todėl iškreipia statistiką. Antra, kalbant apie žemus atlyginimus paslaugų sektoriuje, norisi atkreipti dėmesį Lietuvoje vyraujančią aptarnavimo paslaugų kokybę (viešo maitinimo, svetingumo, sveikatos ir grožio sektoriai).

Šioje perspektyvoje reiktų kelti klausimą, kas programuoja problemą – ar žemas atlygis lemia žemą paslaugos kokybę, ar žema kokybė nulemia žemą atlygį? Kita vertus, labai svarbus yra profesijos prestižas. Visame pasaulyje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kvalifikuotas padavėjas-barmenas yra vertinamas ir jo atlygis tikrai nepakliūna į mažai apmokamų kategorijas.

Reiktų detalesnės analizės, kokia yra dirbančių šiame sektoriuje kvalifikacija ir koks yra šio verslo sektoriaus atstovų požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ugdant gebėjimus dirbti paslaugų sektoriuje.

– Ar dešimtis kartų siekiantis žemiausios grandies darbuotojo ir vadovo atlyginimų skirtumas yra normalus, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, ar Lietuvoje šios žirklės vis tik yra per didelės?

– Remiantis tarptautinės bendrovės „Hay group“ atliktais tyrimais apie atlygio skirtumus tarp darbuotojų ir vadovų, Lietuva yra devynioliktoje vietoje pasaulyje. Lietuvoje darbininko atlyginimas yra 7,4 karto mažesnis nei vidutinės įmonės vadovo ar didelės įmonės departamento vadovo atlyginimas, savo metinėje apžvalgoje skelbia Hay Group“. Vokietijoje šis skirtumas siekia 4,3 karto, Didžiojoje Britanijoje – 3,4 karto.

Šios statistikos vertinimas turi būti kompleksinis. Viena iš paprastesnių perspektyvų yra šalies tradicija ir kultūra. Ko gero, niekam nekyla klausimų, kodėl Skandinavijos šalyse šie rodikliai yra vieni žemiausių ir siekia mažiau nei 3 kartus.

Siekiant geriau suprasti statistikos piešiamą vaizdą, tikslinga analizuoti skirtingų šalių ūkio struktūros skirtumus. Šalyse, kuriose vyrauja daugiau pridėtinės vertės kuriančios ūkio šakos, šie skirtumai yra žemesni.

Daugiau į tradicines pramonės šakas orientuoto šalys šias žirkles turi didesnes. Viena iš svarbiausių to priežasčių yra darbuotojo pakeičiamumas bei jo praradimo ir alternatyvos kaštai. Tarkim, aukštųjų technologijų srityje kiekvieno darbuotojo vertė yra milžiniška, todėl skirtumas tarp vadovo ir darbuotojo atlygio nebus labai didelis.

Šioje perspektyvoje tikslinga kelti klausimą, kodėl, nepaisant ilgalaikių šalies strategijų ir ambicijų tapti į pažangias technologijas ir aukštos pridėtinės vertės produktus orientuota šalimi, labai didelė gyventojų dalis pasirenka turgaus prekeivio, emigranto, dirbančio nekvalifikuotą darbą, kelią. Reikia klausti, kiek valstybė realiai investavo į tai, kad per 25 nepriklausomybės metus šalyje būtų užauginta karta, gebanti kurti didesnę pridėtinę vertę?

– Per ketvirtį amžiaus Lietuvoje neužaugo nauja lyderių karta?

– Iš tiesų, kitas nemažiau svarbus aspektas, galiojantis ne tik Lietuvoje, yra lyderystės krizė. Vėlgi, remiantis „Hay group“ atliktais tyrimais, galima teigti, jog gabių, gebančių daryti rezultatą vadovų stinga.

Vadovo pozicija neturėtų būti savitikslis dalykas, o labiau lyderystės požymis.

Lietuvai tiesiog stinga darbuotojų, norinčių tapti geriausiais „lyderiais“ savo srityje.  Darbdaviai susiduria su „degančių akių“ problema, kuomet atėjus į įmonę, klausiama ne ką dirbsiu, ir ko turiu išmokti, o kiek man mokės. O kiek yra tokių, kurie nori prisiimti atsakomybę už kitus, už komandą, už bendrą rezultatą?

Šiuo atveju jau kalbame apie atsakingą lyderystę, kurios nebuvimą labai aiškiai parodė 2008 metų krizės pradžia JAV. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė gerovė, kuri sukuria tam tikro komforto iliuziją ir po truputį atrofuoja polinkį kurti ir rizikuoti būti geriausiu.

Taigi, atlygio skirtumas negali būti vertinamas kaip didelis, mažas ar normalus. Tai yra šalies mentaliteto bei kuriamos vertės atskiruose ūkio sektoriuose atspindys. Nors JAV yra priskiriama prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių šalių, šioje šalyje žirklės tarp vadovų ir darbuotojų paskutiniu metu didėjo sparčiausiai, o tai yra visuotinės gerovės iliuzijos ir lyderystės krizės atspindys.

– Ar „Sodros“ skelbiama statistika nėra šiek tiek kreivas veidrodis, neatspindintis, kad daugelis oficialiai mažiausiai uždirbančiųjų iš tiesų gauna daug didesnes pajamas?

– Manau, kad iš dalies tai tiesa, nes nėra aišku, ar į statistiką buvo įtraukti su verslo liudijimais dirbantys specialistai, o ir šešėlinio verslo įtaka gali būti nemaža, nes mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai potencialiai nesunkiai gali gauti atlygius „vokeliuose“.

Kita vertus, galima įžvelgti ir kitų paradoksų. Šis tyrimas teigia, kad Lietuvoje daugiausia yra parduotuvių pardavėjų (61,6 tūkst.), įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų (50,5 tūkst.), vairuotojų (39,8 tūkst.), biurų, viešbučių valytojų, kambarinių ir pagalbininkų (39,8 tūkst.) bei reklamos ir rinkodaros specialistų (38,6 tūkst.). Tuo tarpu Lietuvos darbo biržos statistikoje didžioji dauguma šių profesijų vis dar pakliūna į paklausiausių specialybių sąrašus.

– Atlyginimų didėjimas tiesiogiai susietas su ekonomikos augimu, ar jie gali didėti greičiau nei auga šalies ūkis?

– Teoriškai atlygis neturėtų didėti sparčiau nei auga šalies ūkis, tačiau, jau minėtos priežastys – ūkio struktūra, kuriama vertė bei darbo našumo skirtumai – šią situaciją gali iškreipti. Čia matau keletą esminių problemų.

Pirmoji – aptarnavimo paslaugų sektoriaus problema. Poreikis kvalifikacijai ir aptarnavimo kokybei tiesiogiai koreliuoja su atlygiu, o aptarnavimas Lietuvoje – didelė problema.

Lietuva nenusitrins menkai apmokamos darbo jėgos įvaizdžio, kol neturės aiškios švietimo sistemos, nepriklausančios nuo sėdinčiųjų valdžioje. Šaliai būtina vizija bei investicijos į jaunosios kartos ugdymą jau nuo pirmųjų mokyklos klasių.

Pirmadienį viename sostinės bare skambėjo taurės ir virė arši kova – geriausi Lietuvos barmenai varžėsi dėl galimybės dalyvauti pasauliniame „Bacardi Global Legacy Cocktail Competition“ kokteilių kūrimo čempionate. Dalyvius vertino kompetentinga tarptautinė komisija, kurios nuomone, šiais metais lietuviai atrankos ture pasirodė geriausiai iš visų kandidatų Baltijos šalyse. Iš aštuonių barmenų buvo išrinkti keturi geriausi: Giedrius Rimgaila, Aušra Kazlauskienė, Algirdas Mulevičius ir Tadas Beržis.

Lietuvos barmenų elitas varžėsi bandydami sukurti subalansuotą, gaivaus skonio gėrimą, kuris galėtų tapti šios firmos kokteilių paveldo dalimi. Atrankinio turo nugalėtojai turės tris mėnesius laiko pristatyti savo kokteilius visuomenei ir pelnyti kuo didesnį pripažinimą. 2014 metų vasario mėnesį Lietuvoje pirmą kartą bus surengtas Baltijos šalių kokteilių čempionato finalas. Jo metu bus išrinktas nugalėtojas, kuriam atiteks kelialapis į pasaulinį konkurso „Bacardi Global Legacy Cocktail Competition“ finalą Maskvoje.

„Džiaugiuosi patekusi į geriausių barmenų ketvertuką. Šiame čempionate dalyvauju jau ketvirtą kartą ir visuomet patenku į finalą. Galbūt šiemet tapsiu nugalėtoja ne tik atrankiniame ture, bet ir pasauliniame kokteilių čempionate“, – šypsodamasi pasakoja A. Kazlauskienė.

Pasak G. Rimgailos, nors jo patirtis prie baro siekia jau dešimt metų, „Bacardi Global Legacy Cocktail Competition“ kokteilių čempionatas jam – didžiulis iššūkis: „Džiaugiuosi gavęs galimybę susikauti su kitų Baltijos šalių atstovais, tačiau suprantu, kad dabar manęs laukia sunkus darbas. Per kelis mėnesius reikės rimtai ruoštis tolimesniam konkurso etapui, pelnyti visuomenės palankumą, o tai – nėra taip paprasta“.

Viename bare dirbantys A. Mulevičius ir T. Beržis prisipažįsta, kad pasitikėjimo savimi jiems netrūksta. Vaikinai juokauja, kad didžiausia kova laukia ne su užsieniečiais, o tarpusavyje. Kokteilių meistrai tikina, kad tolimesniame čempionato etape jiedu neliks nepastebėti ir nustebins komisijos narius.

Lietuvoje susirinkusią komisiją sudarė trys kokteilių kultūros profesionalai: „Bacardi“ prekės ženklo ambasadorius iš Londono David Cordoba, profesionalus miksologas iš Indijos Arijit Bose ir įmonės ženklo ambasadorius Lietuvoje Remigijus Beinoras.

„Atrankinis turas yra skirtas šios srities profesionalams. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos barmenai labai mėgsta savo profesiją, nuolat semiasi patirties, eksperimentuoja, tai jiems suteikia pranašumą prieš kitų šalių atstovus. Šiame čempionate svarbiausias yra kokteilio skonis, tačiau vertiname ir jo pateikimo būdą bei originalumą. Manau, kad šiandien atrinkome labai šaunius finalininkus“, – įspūdžiais dalinasi R. Beinoras.

„Bacardi“ prekės ženklo ambasadorius iš Londono David Cordoba sako, kad šis kokteilių čempionatas jam itin reikšmingas: „Tai – tarsi nuolat augantis kūdikis. Džiaugiuosi, kad kokteilių kūrimo čempionatas sulaukia vis didesnio dėmesio tiek iš barmenų, tiek iš visuomenės. Man yra garbė dalintis savo žiniomis, stebėti kaip tobulėja barmenai. Šiemet stebėjau kaip kokteilių kūrėjai varžosi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Lyginant šių šalių barmenus atrankiniuose turuose, lietuviai neabejotinai – geriausi. Jie nestovi vietoje, nuolat tobulėja, keliauja po pasaulį pasisemti naujų žinių ir praktikos, o tai šioje srityje – vienas svarbiausių dalykų“.

Pirmasis „Bacardi Global Legacy Cocktail Competition“ kokteilių čempionatas įvyko Didžiojoje Britanijoje prieš keletą metų. Kasmet jame rungiasi daugybės šalių atstovai, pradedant Amerika ir Europa, baigiant Azija ir Afrika. Tai – svarbus įvykis kokteilių kūrėjams, nes laimėtojo kūrinys skelbiamas „Bacardi Global Legacy Cocktail Competition“ metų kokteiliu ir yra pristatomas visame žemyne.

Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos barmenų čempionate „Angostura Aromatic Bitters Global Cocktail Challenge 2014“ intriga išliko iki paskutinės akimirkos. Pergalę vienbalsiu komisijos sprendimu iškovojo paskutinis čempionato dalyvis kaunietis Oskaras Tūba, kuris už įkvėpimą receptui dėkojo mamai.

Antroji vieta atiteko nedaug atsilikusiam klaipėdiečiui Algirdui Mulevičiui, trečiąja džiaugėsi pernykščio čempionato nugalėtoja Aušra Kazlauskienė. Dabar jų laukia kitas etapas – Baltijos šalių čempionatas, kuris vyks jau rugsėjį.

Čempionato vertinimo komisijos pirmininkas, didelę patirtį turintis barmenas Aurelijus Marudinas buvo nustebintas per kelis metus išaugusio profesionalumo lygio: „Dalyviai čempionatui stipriai pasiruošė, sukūrė tikrai įdomių ir netikėtų skonių. Džiaugiuosi, kad į dalyvavimą tokiuose renginiuose žiūrima vis rimčiau ir atsakingiau, kartu neprarandant polėkio ir fantazijos.“

Dalyvių pasiekimus taip pat vertino profesionalus barmenas, eilę apdovanojimų pelnęs Robertas Janovskis, gėrimų žinovės Urtės Mikelevičiūtės ir šefo Ronaldo Nagrockio komanda iš kulinarinės studijos „Čiop čiop“. Teisėjai vertino dalyvių kūrinių išvaizdą, aromatą bei skonį. Taškai buvo skiriami ir už atlikimą. Iš viso buvo galima surinkti 400 taškų.

Čempionato laimėtojas O. Tūba surinko 328 taškus ir taip pat sulaukė didžiausio žiūrovų palaikymo. Klaipėdiečio A. Mulevičiaus sąskaitoje 309,5 taškai, A. Kazlauskienės – 245.

Net tris valandas užtrukusiame čempionate dalyvavo devyni geriausi barmenai iš didžiausių Lietuvos miestų. Trys iš jų – Olympic Lounge atstovavusios moterys, metusios iššūkį vyrams.

Čempionate dalyviai turėjo per septynias minutes pagaminti du kokteilius. Pirmasis kokteilis skirtas atskleisti dalyvio kūrybiškumą ir išradingumą. Šioje laisvojo stiliaus rungtyje galima buvo maišyti bet kokius gėrimus, o privalomas ingredientas „Angostura Aromatic Bitters“ (karčioji trauktinė). Gaminant antrąjį – romo kokteilį – reikėjo panaudoti bent vieną romo „Angostura“ rūšį.