Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos rengiamame susitikime dalyvauja 42 delegacijos, daugeliui jų atstovauja užsienio reikalų ministrai.

Šiam susitikimui pirmininkauja ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ir Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi (Aimanas Safadis).

Tačiau Izraelis nedalyvauja šioje diskusijoje, pastaraisiais metais tapusioje ES ir arabų valstybių bendradarbiavimo forumu.

Pirmadienį planuojama aptarti šios sąjungos vaidmenį praėjus 15 metų nuo jos įkūrimo. Po to, kai spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį ir vėliau prasidėjo karas Gazos Ruože, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga įgavo naują reikšmę.

J. Borrellis apgailestavo, kad Izraelis nedalyvauja susitikime. Jis taip pat dar kartą pasmerkė „Hamas“ išpuolį ir paragino Izraelį galutinai nutraukti karą palestiniečių anklave, kur, pasak J. Borrellio, žuvo daugiau kaip 5 tūkst. vaikų.

Mano draugai, Europa turi atlikti labai svarbų vaidmenį. Dviejų valstybių sprendimas negali likti tik kalbų objektu.

ES užsienio politikos vadovas paragino pratęsti Izraelio ir „Hamas“ paliaubas Gazos Ruože.

„Pertrauka turėtų būti pratęsta, kad ji būtų tvari ir ilgalaikė, kartu siekiant politinio sprendimo“, – sakė jis pirmadienį.

„Vienas siaubas negali pateisinti kito siaubo“, – nurodė J. Borrellis.

„Taika tarp Izraelio ir Palestinos tapo strateginiu imperatyvu visai Europos ir Viduržemio jūros regiono bendruomenei ir už jos ribų“, – pridūrė ES užsienio politikos vadovas.

Susitikimo išvakarėse A. Safadi naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad šios derybos padės sumažinti atotrūkį tarp arabų ir Europos šalių. Be to, jis paragino susitikime dalyvavusius pareigūnus paremti dviejų valstybių sprendimą, kuriuo būtų pripažinta Palestina.

„Mano draugai, Europa turi atlikti labai svarbų vaidmenį, – teigė A. Safadi. – Dviejų valstybių sprendimas negali likti tik kalbų objektu.“

Į susitikimą taip pat buvo pakviestas Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas al Saudas.

Nedidelė palestiniečius remianti grupė prieš susitikimą susirinko prie pastato, kuriame vyko susitikimas.

Pirmadienį prasidėjo paskutinė Izraelio ir „Hamas“ paliaubų diena. Sekmadienį, trečiąją ugnies nutraukimo dieną, taip pat buvo paleisti įkaitai ir palestiniečių kaliniai.

Tačiau neaišku, kas nutiks po to, kai antradienį baigsis keturias dienas trukusios paliaubos.

Ispanija yra viena iš ES šalių, kuri paragino Izraelį nutraukti karo veiksmus Gazos Ruože ir kartu pasmerkė „Hamas“ išpuolį.

Praėjusią savaitę Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) sakė, kad atėjo laikas tarptautinei bendruomenei ir ES pripažinti Palestinos valstybę, kai kartu su savo kolega iš Belgijos lankėsi Izraelyje, palestiniečių teritorijose ir Egipte. Dėl šio vizito vėliau Izraelis iškvietė Belgijos ir Ispanijos ambasadorius. 

Ispanijos mieste Barselonoje švenčių laukimas pradėtas Kalėdų lempučių įžiebimu bei vizualia cirko pasaka. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, kad taptų šios akimirkos liudininkais.

„Man labai patiko, o fejerverkai buvo labai gražūs“, – sakė renginį žiūrėjusi ispanė.

„Taip, šou labai patiko. Gaila, nematėme pradžios, atėjome maždaug įpusėjus, bet buvo labai įspūdinga. Ypač gražios šviesos“, – kalbėjo kitas Barselonos gyventojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalėdų laukimas jau oficialiai prasidėjo ir kitoje Europos pusėje – Graikijoje. Štai Atėnuose nušvito 24 tūkst. kalėdinių lempučių, o miesto centre sužibo ir Kalėdų eglė. Švenčių magija išsiplėtė ir už aikštės ribų. Iš viso 83 km girliandų apšvietė medžius visame mieste. 37 miesto aikštės pasipuošė 44 Kalėdų eglėmis, balionais, pliušiniais meškinais. Aikštėse iškilo 10 kalėdinių miestelių.

Kalėdų eglės taip pat įžiebtos Madride, Paryžiuje, Londone, Honkonge, o jau gruodžio 1 d. Kalėdų eglė sužibs ir Vilniuje.

Pasibaigus pagrindiniams dienos finalams, moterų 100 m plaukimo B finale pasirodė Rūta Meilutytė.

Lietuvos plaukikė užtikrintai įveikė visas šio finalo dalyves ir finišavusi per 1 min. 6,38 sek. sėkmingai įvykdė olimpinį normatyvą, praneša Lietuvos plaukimo federacija. 

Su tokiu laiku A finale lietuvė būtų iškovojusi sidabro medalį.

A finale nugalėtoja tapo kvalifikacijos lyderė amerikietė Lydia Jacoby (1.05,84 min.).

Priminsime, kad šios rungties atrankoje R. Meilutytė buvo 12-a (1.08,91 min.).

26-erių kaunietei iki šiol priklauso Europos moterų rekordas (1.04,35 min.), o olimpinis 100 m plaukimo krūtine normatyvas yra 1 min. 6,79 sek.

Diskusijų apie ne visada tinkamai panaudojamas viešąsias lėšas netrūksta. Tačiau visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – piliečiai turi teisę patys siūlyti idėjas, kaip panaudoti dalį biudžeto ir prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo. Taikant šią praktiką visuomeninės lėšos panaudojamos tikslingiau, o žmonės įgyja praktinių žinių.

Pirmiausia – mokyklose

Dalyvaujamasis biudžetas užsienyje – nenaujiena. Tai būdas bendruomenėms – ar tai būtų miesto gyventojai, ar mokyklos mokiniai, ar kokios nors organizacijos nariai – pačioms nuspręsti, kaip panaudoti viešąsias lėšas. Įprastai bendruomenės nariai siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusią, o vadovybė įsipareigoja įgyvendinti rinkimus laimėjusį pasiūlymą. Taip tokiuose Europos miestuose kaip Paryžius, Barselona, Florencija ar Gdanskas atsirado naujos viešosios erdvės arba unikalios istorinių pastatų ar erdvių transformacijos, pagerėjo įvairi infrastruktūra.

Lietuvoje pirmieji dalyvaujamojo biudžeto projektai pradėti įgyvendinti būtent mokyklose. Tokia praktika itin populiari Paryžiuje, kur apie 90 proc. mokyklų jau yra ją išbandžiusios. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyvų vadovė Deimantė Žemgulytė teigia, jog organizacija dalyvaujamojo biudžeto pritaikymą pirmiausia Lietuvos mokyklose vertino kaip galimybę auginti pilietiškus jaunus asmenis, kurie vėliau aktyviai įsitrauktų į savo savivaldybių sprendimų priėmimą, geriau suprastų, kaip veikia biudžetas, būtų didesnio finansinio ir pilietinio raštingumo.

TILS jau pagelbėjo daugiau nei 40 mokyklų įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, o šiuo metu Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kurios arba jau įgyvendina, arba planuoja tokius projektus įgyvendinti ateityje. Kaip atrodo tokių projektų procesas?

Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas (...) Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai.

 

„Jeigu kalbame apie švietimo įstaigas, mokykla skiria tam tikrą pinigų sumą iš savo biudžeto, dažniausiai ši suma svyruoja nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Mokyklos paskirta suma atiduodama į moksleivių rankas, kad jie pasiūlytų savo idėją ir suformuluotų, kokią ją norėtų matyti jau įgyvendintą. Tada moksleiviai patys kuria projektus, pristato mokyklos bendruomenei ir balsuoja už labiausiai patikusį. Administracija galiausiai įsipareigoja įgyvendinti tą idėją“, – apie paprastą schemą pasakoja D. Žemgulytė.

„Norėdami išsiaiškinti, ar dalyvaujamasis biudžetas iš tikrųjų turi tokį poveikį, kokio mes tikimės, pamatėme, kad po tokių projektų tris kartus daugiau moksleivių žinojo, kaip įsitraukti į mokyklos veiklas, aštuonis kartus daugiau moksleivių suprato, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, nes tai dažnai būna pirmas kartas, kai jie išgirsta, kas tai yra, iš ko jis susideda, kam skiriamas. Septyni iš dešimties sakė, kad norėtų kasmet spręsti dėl mokyklos biudžeto“, – rezultatais dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Pasak jos, mokyklose, kaip ir savivaldybėse, labai svarbus konsultacinės grupės vaidmuo. Ji skirta tam, kad projektai, kurie pasieks balsavimo etapą, iš tikrųjų būtų įgyvendinami. „Pateiksiu hiperbolizuotą situaciją, bet man panorėjus fontano savo bendruomenei, svarbu kad apskaičiavimas, kiek tas fontanas kainuotų savivaldybei, būtų kuo realistiškesnis, nes dažnai apskaičiuojama tik konstrukcija, bet neskaičiuojamas žmonių darbas, papildomų leidimų gavimo ir panašios išlaidos“, – dalijasi D. Žemgulytė.

Nauda: anot D. Žemgulytės, dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. E. Levin nuotr.

„Tikrai būna tokių idėjų, kaip baseinai ar automobilių stovėjimo aikštelės, kurios iš tikrųjų yra nerealistiškos. Konsultacinė grupė padeda tobulinti projektus, kad jie būtų tinkami pateikti balsuoti, o vadovybė – ar mokyklos, ar savivaldybės – įsipareigoja įgyvendinti tą projektą“, – pabrėžia ji.

D. Žemgulytė neslepia, kad dalyvaujamojo biudžeto startas, kurį žymėti reikėtų 2010-aisiais, Lietuvoje nebuvo labai paprastas. „Kalbant apie mokyklas, iš pradžių, kai bandėme jas įkalbėti imtis dalyvaujamojo biudžeto, tikrai buvo skepsio, kad moksleiviai pasiūlys nerealistiškų, nepraktiškų idėjų. Tačiau jie iš tikrųjų labai puikiai žino, ko nori: tarp idėjų labai dažnai atsiduria įvairios poilsio erdvės, kurių mokykloje trūksta; chemijos, fizikos laboratorijų įrenginiai, kurių jiems trūksta; lauko erdvės, kuriose galėtų vykti pamokos šiltuoju metų laiku“, – pasakoja ji.

Lenkijos pavyzdys

Pirmoji dalyvaujamąjį biudžetą išbandžiusi savivaldybė Lietuvoje – Alytus. Jo gyventojai jau tris kartus siūlė savo idėjas miestui. D. Žemgulytė pati bendravo su Alytaus savivaldybės atstovais ir jai susidarė įspūdis, kad prie tokių projektų sėkmės nemažai prisidėjo bendradarbiavimas su Suvalkų miestu.

„Būtent iš jo perimtas pavyzdys, pamatyta, kad dalyvaujamasis biudžetas yra būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Nuo 2018 m. alytiškiai kasmet turi galimybę padėti paskirstyti dalį savivaldybės lėšų“, – pasakoja TILS atstovė.

Dabar Alytuje idėjos skirstomos į mažos apimties ir didelės apimties projektus. Pirmiesiems įgyvendinti per metus skiriama iki 25 tūkst. eurų, antriesiems – iki 150 tūkst. eurų ir tai sudaro apie 0,2 proc. metinio Alytaus miesto biudžeto.

Alytui pavyzdžiu tapusi Lenkija yra lyderė pagal projektų skaičių Europoje. Šioje šalyje dalyvaujamojo biudžeto taikymas savivaldybėse yra privalomas. Tačiau D. Žemgulytė pastebi, kad yra skirtingų nuomonių dėl tokių projektų privalomumo. „Tai sukuria tam tikrą dviprasmybę. Iš vienos pusės, taip, projektai įgyvendinami. Iš kitos pusės, girdime ekspertų nuomonių, kad dėl to, jog dalyvaujamasis biudžetas yra įgyvendinamas kasmet, vietos valdžia neturi pasirinkimo padaryti pertraukos, pritrūksta idėjų ir iškyla panašių problemų. Tačiau iš tiesų Lenkija turi labai daug patirties“, – pripažįsta ji.

Kalbant apie Lietuvą, kurioje dalyvaujamasis biudžetas neprivalomas, du trečdaliai savivaldybių jau yra išbandę tokius projektus. Statistika atrodo gana užtikrintai, tačiau dalyvaujamojo biudžeto terminas ir su juo siejami projektai nepasitaiko tarp viešojoje erdvėje dažnai girdimų realijų.

D. Žemgulytės teigimu, taip yra todėl, kad šis procesas Lietuvoje dar  ganėtinai naujas: anot jos, tik dešimtadalis savivaldybių dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet.

Užtikrinti skaidrumą

Statistika rodo, kad savivaldybėms labai netolygiai sekasi įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. „Kelios savivaldybės įtraukia daugiau nei 20 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, vis dėlto dauguma įtraukia iki 5 proc., arba nuo 5 iki 10 proc., balsavimo teisę turinčių gyventojų“, – aiškina D. Žemgulytė ir priduria, kad kai kuriose savivaldybėse šie skaičiai gali būti ir mažesni.

„Vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos dabar matome, yra kokybiškas gyventojų įtraukimas ir jų informavimas – tiek, kai kalbame apie projektų įgyvendinimą, tiek apie jau įgyvendintus projektus. Kadangi kasmet tokius projektus įgyvendina tik nedidelė dalis savivaldybių, negalima sakyti, kad procesas yra labai nusistovėjęs ir aiškus. Reikia dėti nemažai pastangų, kad eilinis gyventojas žinotų, kas yra  dalyvaujamasis biudžetas“, – aiškina ji.

„Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas, ar yra tik konsultacinis periodas, o galbūt tas projektas jau įgyvendintas. Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai, surasti pirkimų ar projekto etapų nebūtų įmanoma, bent jau mūsų žiniomis, nė vienos savivaldybės puslapyje“, – teigia D. Žemgulytė. Tačiau savivaldybės taiko praktiką ant įgyvendinto projekto uždėti QR kodą arba kitaip pažymėti, kad tai yra dalyvaujamojo biudžeto idėja.

Kad nekiltų įtarimų dėl tokių projektų skaidrumo, svarbus ne tik kokybiškas informavimas, bet ir sąlygos pasiekti konsultacinę grupę. „Laimėjusios idėjos autoriai turėtų būti įtraukti į visą procesą, kad įgyvendinta idėja būtų kuo artimesnė tai, kurią pasiūlė gyventojai“, – sako D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu.

 

Keičia požiūrį į valdžią

Žiūrint iš ekonomikos perspektyvos, dalyvaujamasis biudžetas yra ir galimybė sutaupyti, nes taikant šią praktiką įgyvendinami būtent tie projektai, kurie iš tikrųjų reikalingi bendruomenei. Taip lėšos panaudojamos tikslingiau.

„Kiekvienais metais savivaldybės kuria planus, įgyvendina projektus. Kartais tie projektai galbūt neatitinka nei gyventojų lūkesčių, nei poreikių. Dalyvaujamasis biudžetas tampa paspirtimi suprasti, ko gyventojams iš tikrųjų trūksta“, – pabrėžia TILS atstovė.

„Net kelios savivaldybės yra minėjusios, kad, nepaisant to, jog gyventojai išsirinko kitą projektą, jos vis tiek įgyvendino trečią ar ketvirtą vietą laimėjusius projektus, kurie būtų naudingi savivaldybei, o jos atstovai nė nepagalvojo, kad tokios idėjos reikėtų. Galime kalbėti apie žaidimų aikšteles neįgaliems vaikams, tiltą prie ežero ar kitus pasiūlymus“, – pasakoja D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu. Lietuva pradeda nuo vadinamųjų kietųjų projektų, kuriuos dažnai yra paprasčiau įgyvendinti, o norint rezultato, paprasčiau parodyti gyventojams, kaip dalyvaujamasis biudžetas veikia.

„Matome, kad tos savivaldybės, kurios dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet, žvalgosi, kaip būtų galima praplėsti idėjų lauką. Jau yra viena savivaldybė, kuri siūlo gyventojams teikti ne tik su infrastruktūra, bet ir su socialinėmis problemomis susijusius projektus“, – sako ji.

„Būtų smagu pamatyti projektų, skatinančių tvarumą. Pavyzdžiui, Barselonoje dalyvaujamasis biudžetas įgyvendinimas tikrai ne vienus metus, o vienas iš laimėjusių projektų buvo baseinų vandens panaudojimas gatvėms plauti“, – dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Ji teigia, kad dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, skatinti visuomenę labiau įsitraukti į sprendimų priėmimus, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. „Keičiasi bendravimas tarp savivaldybės gyventojų ir savivaldybės atstovų. Gyventojai žino, kas galėtų padėti įvairiais klausimais, ir tiesiog yra geriau supažindinti su procesais, kurie vyksta“, – sako D. Žemgulytė.

Norintiems išbandyti dalyvaujamojo biudžeto veikimą, ji pataria pirmiausia apsilankyti savo savivaldybės puslapyje ir paieškoje įrašyti „dalyvaujamasis biudžetas“ arba „piliečių iniciatyvos“. „Taip pamatysite, ar jūsų savivaldybė įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą. Tai galima padaryti ir puslapyje transparency.lt, kuriame įvardytos visos praėjusiais metais dalyvaujamąjį biudžetą planavusios arba jau įgyvendinančios savivaldybės“, – sako TILS komandos narė.

Kiekviena savivaldybė turi savo projektų pateikimo formas, kurias gyventojai gali užpildyti patys. Jei reikalinga pagalba, galima kreiptis į savivaldybės konsultacinę grupę, kad ji padėtų tai padaryti.

Nuo Brazilijos iki naujojo renesanso Florencijoje

Pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įgyvendintas 1989-aisiais Brazilijoje. Tais metais nuo ekonomikos sunkumų pavargę Porto Alegrės gyventojai išgirdo pasiūlymą patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą ir nuspręsti, kaip leisti jo lėšas.

Estijoje, Tartu mieste, pirmasis dalyvaujamasis biudžetas įgyvendintas 2013 m. ir tęsiasi iki dabar. Tartu registruoti ir vyresni nei šešiolikos metų amžiaus gyventojai įpareigoti paskirstyti 200 tūkst. eurų, o savo idėjas gali siūlyti tiek elektroniniu būdu, tiek paštu. Įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą gyventojai daugiausia balsų yra skyrę tokiems projektams kaip istorinio pastato – amfiteatro ant Toome kalvos – stogo rekonstrukcija, Emajõgi upės pakrantės sutvarkymas, šaligatviai prie sankryžų.

Ispanijoje pirmieji dalyvaujamieji biudžetai atsirado 2001 m., o Madride toks projektas laikomas vienu didžiausių Europoje. TILS duomenimis, 2018 m. jame dalyvavo 91 tūkst. gyventojų nuo šešiolikos metų, jie balsavo už 702 idėjas. 328 iš jų buvo patvirtintos, joms įgyvendinti skirta 100 mln. eurų. Miestiečiai balsavo už tokius projektus kaip saulės plokštės ant 70 sostinės sporto centrų ar nemokamos muzikos pamokos kultūros centruose.

Paryžiuje 2014 m. taip pat buvo pradėtas įgyvendinti vienas iš didžiausių pasaulio dalyvaujamųjų biudžetų. Tais metais gyventojai galėjo nuspręsti, kaip panaudoti 20 mln. eurų. Balsavo 41 tūkst. gyventojų, dauguma jų – internetu.

Italijoje dalyvaujamojo biudžeto idėja pradėta įgyvendinti dar praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje ir, patyrusi šiokį tokį stabtelėjimą, dabar išgyvena savotišką renesansą. Vienas naujausių pavyzdžių – išskirtinis tabako fabriko Florencijoje komplekso transformavimo į meno, verslo ir laisvalaikio centrą projektas.

Pradėjo girtis pats

Apie tai, kad būtent jis sumušė A. Ulvidą, portalo kauno.diena.lt žurnalistei pasisakė pats T. Jakutis. O po to atskleidė ir daugiau šio garsiai nuskambėjusio incidento detalių.

Pavyzdžiui, kad sutuoktinė jam iš karto pasakiusi, jog į degalinės parduotuvę, kaip paaiškėjo vėliau, skysčio elektroninei savo penkiolikmetės keleivės cigaretei atėjęs pirkti asmuo, kurį jis matė pirmą kartą, yra kaltinamas jo podukros tvirkinimu. Tačiau, kaip jau rašyta, A. Ulvidas sulaukė smūgio į veidą nuo T. Jakučio tik po kurio laiko, kai smurtautojas, iš pradžių išėjęs su sutuoktine iš parduotuvės, vėliau į ją grįžo.

„Mes dar nusprendėme nueiti pasižiūrėti, ar automobilyje, kuriuo atvyko A. Ulvidas, ir vėl nėra nepilnamečių“, – pasakojo T. Jakutis. O, anot jo, kai pamatė ten podukros draugę, nusprendė grįžti atgal. Ir vožė tvirkintojui į veidą.

Pasak T. Jakučio, neneigusio, kad jis yra UAB „Trampas“, teikiančios pavežėjimo paslaugas į keturias Europos valstybes, direktorius, po jo smūgio A. Ulvidą nuo griuvimo sulaikė tik lentynos. Nors vizualiai jis už skandalingąjį „skaistuolį“ ir žemesnis, ir smulkesnis. Be to, T. Jakutis neigė, kad būtų lankęs kokias nors su koviniu sportu susijusias treniruotes.

Žinočiau, už ką sėdžiu.

Situacija gali pasikartoti?

Tačiau T. Jakutis teigė, kad nesigaili to, ką padarė. Ir, jeigu vėl sutiktų savo podukros tvirkintoją, pakartotų tą patį. Nepaisant to, kad viskas galėjo baigtis kur kas baisiau.

„Žinočiau, už ką sėdžiu“, – sakė T. Jakutis. O, pasiteiravus jo, už ką yra teistas, atsakė, kad už „tą patį“, tačiau tai buvo labai seniai.

T. Jakutis atskleidė ir, kad jo podukra važiavo su A. Ulvidu žiūrėti jo skandalingųjų šokių „gal kokius penkis kartus“. Ir tuo metu jai buvo trylika. O pasisakė ji apie tai ne iš karto. Tačiau, vos apie tai prabilo, jie su sutuoktine iš karto kreipėsi į policiją.

T. Jakutis atskleidė ir, kad nesutiks, jog jo byla būtų nagrinėjama A. Ulvidui nedalyvaujant, nes turi šiam ne vieną klausimą, neslėpdamas, kad šie susiję su policijos sprendimu nepradėti po incidento degalinėje ikiteisminio tyrimo dėl to, kad A. Ulvidas ir šį kartą galėjo tvirkinti jaunesnes negu šešiolikos metų mergaites.

Nuodėmių daugėja

Šiandieninis A. Ulvido bylos, kurioje – vienuolika nukentėjusiųjų, posėdis truko apie pusvalandį. Per jį, portalo kauno.diena.lt žiniomis, savo nuomonę, ką daryti toliau, jau antrą kartą nepavykus A. Ulvidui įteikti šaukimo pagal jo gyvenamąją vietą, nurodytą byloje, išsakė visi proceso dalyviai. Teisėja savo sprendimą dėl prokuroro prašymo sugriežti ir šioje byloje A. Ulvidui kardomąją priemonę – vietoj rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos bei registracijos policijoje į suėmimą ir skirti jam 1 tūkst. eurų baudą skelbs po poros savaičių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, teismui pavyko susisiekti su pačiu A. Ulvidu ir jis patvirtino, kad yra užsienyje. Be to, teismas yra gavęs ir kelis pranešimus iš policijos, kad A. Ulvidas nurodytu laiku neatvyko registruotis.

Nežinia, kokios tolesnės šių įvykių eigos tikisi teismas, bet šiandien suplanuoti ir du artimiausi šios bylos posėdžiai – birželį ir rugpjūtį.

Advokato kontrargumentai

Portalui kauno.diena.lt pavyko pabendrauti ir su ilgamečiu A. Ulvido advokatu, atstovausiančiu jį ir minėtoje išpuolio degalinėje, kuriuo kaltinamas T. Jakutis, byloje.

Ilgametis A. Ulvido advokatas buvo linkęs patikslinti, kad prisijungęs, kaip jau rašyta, nuotoliniu būdu prie gegužės 3-iosios posėdžio vienoje iš savo bylų dėl jaunesnių negu šešiolikos metų mergaičių tvirkinimo, kurioje – 25 nukentėjusiosios, A. Ulvidas teigė, jog ketina grįžti į Lietuvą tą sekmadienį, kuris bus gegužės 15-ąją suplanuoto kito šios bylos posėdžio išvakarėse.

Be to, A. Ulvido advokatas akcentavo, kad jo ginamasis neturi Lietuvoje namų. Jo deklaruota gyvenamoji vieta – prie Kauno savivaldybės. Jis tik nuomojosi įvairius butus, iš kurių turėjo išsikelti ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. O mes gyvename Europos Sąjungoje, kurioje judėjimas yra laisvas.

Tiesa, A. Ulvido advokatas pamiršo pridurti, kad jo ginamasis, keisdamas gyvenamąją vietą, privalėjo apie tai informuoti jo bylas nagrinėjantį teismą.

Kaip jau rašyta, šiandien A. Ulvidas ir toliau bandė tyčiotis iš Temidės bei teisėsaugininkų pastangų teisinėmis priemonėmis uždrausti jam tvirkinti jaunesnes negu šešiolikos metų mergaites.

Šiandien iš ryto Kauno apylinkės teisme pusdieniui buvo numatytas dar vienas posėdis minėtoje 22 tomų A. Ulvido byloje, kurios kaltinamasis aktas apima 661 lapą. Ir į jį teisiamasis turėjo būti atvesdintas policijos, nes praėjusią savaitę planuotame posėdyje nepasirodė dėl neaiškios priežasties, dėl ko jam buvo skirta 150 eurų bauda. Tačiau pareigūnams šios teismo nutarties įgyvendinti nepavyko.

Prasidėjus šiandieniniam teismo posėdžiui, paaiškėjo ir kodėl. A. Ulvidas prisijungė prie jo nuotoliniu būdu, kas neviešo pobūdžio bylose yra draudžiama – kad nepasklistų jų duomenys, ir pareiškė, kad jis yra užsienyje – Barselonoje.

Tačiau neaiškino nei, kada ten išvyko, nei ką ten veikia. Dėl ko neaišku ir, ar nebuvo jis ten ir praėjusio posėdžio metu, ir, kur iš tikrųjų teisiamasis yra.

Po tokio A. Ulvido, kuriam balandžio 7-ąją pusmečiui buvo skirtas namų areštas nuo 15 iki 22 valandos ir šios teismo nutarties jis neapskundė, akibrokšto prokuroras Darius Jakutis paprašė teismo sugriežtinti ir minėtą kardomąją priemonę, suimant A. Ulvidą už akių bei paskelbiant jo paiešką, nes, jeigu jis – iš tikrųjų užsienyje, siekiant jį iš ten parsigabenti, reikės Europos arešto orderio.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalui kauno.diena.lt paskambinus A. Ulvido advokatui Arnoldui Blaževičiui, šis tikino, kad nežino, kur yra jo ginamasis, nors šis esą gynybos klausimais jam skambina beveik kasdien. O praėjusios savaitės posėdyje, anot A. Blaževičiaus, jo ginamasis nedalyvavo, nes teigė, kad blogai jautėsi.

A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai.

„A. Ulvidas nėra mano artimasis ar draugas, kad aš jo klausinėčiau apie jo asmeninius reikalus. Be to, žmogaus konstitucinė teisė – būti ten, kur nori. O gal jis neturi Lietuvoje kur gyventi? Be to, A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai“, – galiausiai perėjo į kontrpuolimą advokatas A. Blaževičius.

Teisėjos V. Tamošaitienės paskelbta nutartis skelbti A. Ulvido paiešką ir suimti jį už akių pavesta vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šis privalo to imtis nedelsiant, nors, minėtą nutartį, kaip ir bet kokio suėmimo atveju, dar galima per 20 dienų apskųsti.

Šiandien Kauno apylinkės teisme buvo numatytas dar vienas posėdis 22 tomų A. Ulvido byloje, kurios kaltinamasis aktas apima 661 lapą ir kurioje – 25 nukentėjusiosios. Ir į jį A. Ulvidas turėjo būti atvesdintas policijos, nes praėjusią savaitę planuotame posėdyje nepasirodė dėl neaiškios priežasties, dėl ko jam buvo skirta 150 eurų bauda. Tačiau pareigūnams šios teismo nutarties įgyvendinti nepavyko.

Kodėl paaiškėjo šios dienos posėdžio pradžioje. A. Ulvidas prisijungė prie jo nuotoliniu būdu, kas neviešo pobūdžio bylose yra draudžiama – kad nepasklistų jų duomenys, ir pareiškė, kad jis yra užsienyje. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, – Barselonoje.

O A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai.

Tačiau neaiškino nei, kada ten išvyko, nei ką ten veikia. Dėl ko neaišku ir, ar nebuvo jis ten ir praėjusio posėdžio metu.

Po tokio A. Ulvido, kuriam balandžio 7-ąją buvo skirtas namų areštas nuo 15 iki 22 valandos, akibrokšto prokuroras paprašė bylą nagrinėjančios teisėjos sugriežtinti ir šią kardomąją priemonę, suimant A. Ulvidą už akių bei paskelbiant jo paiešką, nes, jeigu jis – iš tikrųjų užsienyje, siekiant jį iš ten parsigabenti, reikės Europos arešto orderio.

Portalui kauno.diena.lt paskambinus A. Ulvido advokatui Arnoldui Blaževičiui, šis tikino, kad nežino, kur yra jo ginamasis, nors šis esą gynybos klausimais jam skambina beveik kasdien. O praėjusios savaitės posėdyje jis, anot A. Blaževičiaus, nedalyvavęs, nes blogai jautęsis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„A. Ulvidas nėra mano artimasis ar draugas, kad aš jo klausinėčiau apie jo asmeninius reikalus. Be to, žmogaus konstitucinė teisė – būti ten, kur nori. O gal jis neturi Lietuvoje kur gyventi? Be to, A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai“, – galiausiai perėjo į kontrpuolimą advokatas A. Blaževičius.

Teisėja savo sprendimą dėl prokuroro prašymo skelbti A. Ulvido paiešką ir skirti jam suėmimą planuoja skelbti dar šiandien.

Mačas iki trijų pergalių

Žalgiriečiai pernai pasirodymą Eurolygos turnyre užbaigė užėmę penkioliktą vietą (8 pergalės ir 20 pralaimėjimų).

Žemiau liko trys komandos – Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės „Uniks“, tačiau jos, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, buvo eliminuotos iš Europos krepšinio elito, rezultatai anuliuoti.

Šiemet kauniečiai per reguliarųjį sezoną laimėjo 19 mačų ir patyrė 15 nesėkmių, užėmė 7 vietą ir pateko į atkrintamąsias varžybas (ketvirtfinalį).

Didoką žingsnį aukštyn žengė ir Stambulo „Fenerbahce“ klubas (2022 m. – 12 vieta, šiemet – 8), o gerokai smuktelėjo čempiono titulą gynęs Stambulo „Anadolu Efes“ (į 11 vietą), Miuncheno „Bayern“ (iš 8 vietos – į 15), Milano „EA7 Emporio Armani“ (iš 3 vietos – į 12).

Ketvirtfinalyje bus kovojama iki trijų pergalių, „Žalgiris“ išmėgins jėgas su Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“.

Pažįsta vieni kitus

Šį sezoną „Žalgiris“ su „Barcelona“ pasidalijo po pergalę: Kaune sėkmė lydėjo stratego Kazio Maksvyčio kariauną (73:72), Barselonoje – Š. Jasikevičiaus vadovaujamą ekipą (93:74).

„Gerai pažįstame vieni kitus. Rungtynės bus įdomios, Barselonos arenoje taip pat susirinks daug lietuvių, – kalbėjo K. Maksvytis. – Ketvirtfinalio serija palankesnė stipresnei komandai. Pasikliausime ginklais, kuriuos turime, pirmiausia – gynyba, bandysime įklampinti varžovus į kontaktinį žaidimą.“

Myliu „Žalgirį“ nuo šešerių metų, bet dabar jis – mano varžovas, nėra malonu kautis su juo.

„Myliu „Žalgirį“ nuo šešerių metų, bet dabar jis – mano varžovas, nėra malonu kautis su juo, – sakė Š. Jasikevičius. – Kauno komanda patyrė skaudų nuostolį, kai susižeidė Keenanas Evansas, tačiau persitvarkė ir dėl tvirto charakterio ir sirgalių palaikymo žengė į priekį. Privalome įvertinti, kas liko „Žalgiriui“ už nugaros – „Fenerbahce“, „Valencia“, „Virtus“, „Anadolu Efes“.

„Žalgirio“, siekiančio patekti į Kaune vyksiantį finalo ketvertą, potencialas toli gražu ne toks, kaip „Barcos“. Tačiau teorija ne visada pasitvirtina“, – svarstė Ispanijos dienraščio „Marca“ apžvalgininkas Nacho Duque.

Išdalys premijas

Galutiniai rezultatai atsilieps ir „Žalgirio“ biudžetui. Eurolygos premijos dydį lems Kauno komandos vieta pasibaigus finalo ketverto varžyboms.

Jeigu žalgiriečiai neįveiks ketvirtfinalio barjero, rikiuotėje liks septinti, tačiau nukristų ir į aštuntą poziciją – tai priklausys nuo „Fenerbahce“ mačo su Pirėjo „Olympiakos“ baigties.

Septinta vieta įvertinta 586 tūkst. 466 eurais, aštunta vieta – 527 tūkst. 819 eurų.

Jau žinoma, kiek uždirbo 9–14 vietas užėmę klubai: Vitorijos „Baskonia“ – 469 tūkst. 173 eurus, Belgrado „Crvena zvezda“ – 410 tūkst. 526, „Anadolu Efes“ – 351 tūkst. 880, „EA7 Emporio Armani“ – 293 tūkst. 233, „Valencia“ – 234 tūkst. 586, Bolonijos „Virtus“ – 175 tūkst. 940.

Kaune vyksiančio finalo ketverto turnyro dalyvių lauks beveik 4,4 mln. eurų premijų fondas: čempionams bus atseikėta 1 mln. 759 tūkst. 398 eurai, vicečempionams – 996 tūkst. 992, už trečią vietą – 879 tūkst. 699, už ketvirtą – 762 tūkst. 406.

34-as turas

Stambulo „Anadolu Efes“–„Monaco“ 87:72, Miuncheno „Bayern“–Kauno „Žalgiris“ 80:83, Belgrado „Partizan“–Atėnų „Panathinaikos“ 83:81, „Barcelona“–„Valencia“ 85:71, Berlyno ALBA–Vilerbano ASVEL 88:71, Belgrado „Crvena zvezda“–Stambulo „Fenerbahce“ 91:89, Pirėjo „Olympiakos“–Vitorijos „Baskonia“ 86:78, Tel Avivo „Maccabi“–Madrido „Real“ 100:96, Bolonijos „Virtus“–Milano „EA7 Emporio Armani“ 89:84.

Turnyro lentelė

1. „Olympiakos“  24  10  +279

2. „Barcelona“  23  11  +143

3. „Real“  23  11  +211

4. „Monaco“  21  13  +53

5. „Maccabi“  20  14  +84

6. „Partizan“  20  14  +96

7. „Žalgiris“  19  15  –35

8. „Fenerbahce“  19  15  +78

9. „Baskonia“  18  16  +83

10. „Crvena zvezda“  17  17  –22

11. „Anadolu Efes“  17  17  +64

12. „Emporio Armani“  15  19  –77

13. „Valencia“  15  19  –135

14. „Virtus“  14  20  –157

15. „Bayern“  11  23  –134

16. ALBA  11  23  –147

17. „Panathinaikos“  9  23  –124

18. ASVEL  8  26  –260

Ketvirtfinalis

Balandžio 25 d. „Monaco“–„Maccabi“, „Real“–„Partizan“; 26 d. „Barcelona“–„Žalgiris“, „Olympiakos“–„Fenerbahce“; 27 d. „Monaco“–„Maccabi“, „Real“–„Partizan“; 28 d. „Barcelona“–„Žalgiris“, „Olympiakos“–„Fenerbahce“.

Gegužės 2 d. „Maccabi“–„Monaco“, „Partizan“–„Real“; 3 d. „Žalgiris“–„Barcelona“, „Fenerbahce“–„Olympiakos“; 4 d. (jeigu prireiks) „Maccabi“–„Monaco“, „Partizan“–„Real“; 5 d. (jeigu prireiks) „Žalgiris“–„Barcelona“, „Fenerbahce“–„Olympiakos“; 9 d. (jeigu prireiks) „Monaco“–„Maccabi“, „Real“–„Partizan“, „Olympiakos“–„Fenerbahce“, „Barcelona“–„Žalgiris“.

Liko atvykusi savanoriauti

A. Bruzdeilinaitė pasakoja, kad Vilniuje, studijuodama teisę, dirbo administracinį ir su personalo valdymu susijusį darbą. Vienu metu  pastebėjo, kad į darbą eina be džiaugsmo. Nors pats darbas patiko, bet jautė, kad yra ne ten, kur norėtų, ir veikia ne tai, ką turėtų. Kaip tik tuo metu iš draugų sužinojo apie „European Voluntary Service“. Tai savanorystės programa jaunimui iki 30 metų, kurios dalyvis atlieka kažkokį iš anksto sutartą darbą, mainais gaudamas kalbos pamokų ir apgyvendinimą, taip pat jam apmokamos pragyvenimo išlaidos.

„Nusprendžiau dalyvauti programoje, – prisimena Aurelija. – Siunčiau savo gyvenimo aprašymą į įvairias šalis, nes tuo metu man tikrai nebuvo labai svarbu, ar pateksiu į Portugaliją, Prancūziją, ar Ispaniją, tiesiog norėjau kuriam laikui pabėgti nuo rutinos ir grįžti pasisėmusi naujų patirčių.

Mane pakvietė atvykti į nedidelį miestelį Liriją šalia Valensijos aštuoniems mėnesiams savanoriauti.“

A. Bruzdeilinaitės asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovė pasakoja, kad tai buvo praturtinantis gyvenimo etapas, nes teko gyventi su kitais savanoriais iš įvairių pasaulio vietų. Dalydamasi būstu ir darbais su itin skirtingais žmonėmis išmoko laisviau bendrauti, paprasčiau į viską žiūrėti.

„Po savanorystės kurį laiką blaškiausi, kol galiausiai atvykau į Barseloną – miestą, kurį šiandien drąsiai galiu vadinti namais. Čia esu jau šešiolika metų, sukūriau šeimą, dirbu“, – sako lietuvė.

Kadangi jau buvo pramokusi ispanų kalbos, adaptuotis Barselonoje nebuvo sunku. Pradžioje ėmėsi padavėjos-restorano administratorės darbo. Tai buvo puiki mokykla, padėjusi perprasti žmonių bendravimo ypatumus, pomėgius. Dirbdama tobulino ispanų kalbos žinias, pradėjo mokytis katalonų kalbos.

Barselona, pasak pašnekovės, – tarptautinis miestas, tad vietiniai  pripratę prie užsieniečių. Lengva integruotis buvo ir todėl, kad kalbėjo ne tik ispanų, bet ir katalonų kalba.

Aurelija pastebi, kad lietuviai su katalonais turi daug daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abi tautos yra praktiškos, kartais prasiveržia nacionalizmas, myli gamtą.

Atrado mėgstamą užsiėmimą

Aurelija prisimena, kad, atvykus į Ispaniją, nustebino, jog žmonės nekalba angliškai. Tiesa, per šešiolika metų situacija pasikeitė – jaunimas šiandien supranta užsienio kalbų svarbą. Dar buvo keista, kad pietūs, vakarienė yra tokie vėlyvi, bet vėliau prie to priprato.

Iki šiol lietuvę žavi vietinių žmonių atsipalaidavimas: jei kažkas nepavyko, kaip planuota, žmonės kūrybiškai ieško kito sprendimo ir stengiasi nestresuoti. Tiesa, šis bruožas erzina, kai reikia tvarkyti svarbius dokumentus.

Barselona – didmiestis, kuriame kultūrinių renginių pasiūla itin didelė. Negana to, daug veiklų yra nemokamos arba už simbolinę kainą.

Moters teisės diplomas nugulė stalčiuje, o save ji atrado pradėjusi dirbti gide. „Atvažiavus į architektūros paminklų rojų iš pradžių tiesiog smalsiai apžiūrinėjau pastatus, o vėliau ėmiau jais nuodugniau domėtis, kartojausi Ispanijos ir mokiausi Katalonijos istoriją, kol galiausiai, išbandžiusi save gido amplua, supratau, kad tai yra darbas, kuris man tinka ir patinka“, – sako lietuvė.

Anot Aurelijos, norint dirbti Ispanijoje, ypatingų sunkumų nekyla – užsieniečio registracijos numerį gavo nesunkiai, nors ilgokai užtruko, kol susitvarkė dokumentus gido akreditacijai gauti. Katalonai labai myli ir saugo savo kalbą, tad, norint dirbti gidu, be visų kitų diplomų ir reikalavimų, katalonų kalbą būtina mokėti C1 lygiu. Tas pats reikalavimas galioja ir dėl ispanų kalbos, negana to, būtina mokėti dar bent dvi užsienio kalbas. Įdomiausia, kad Aurelija ilgiausiai užtruko tvarkydamasi dokumentus, įrodančius, kad moka... lietuvių kalbą.

A. Bruzdeilinaitės asmeninio albumo nuotr.

„Turėdama dešimt metų patirties galiu drąsiai sakyti, kad jokie gidų kursai negarantuoja profesionalumo, – sako pašnekovė. – Pirmiausia – pačiam tai turi patikti. Reikia skaityti be galo daug straipsnių, žiūrėti televizijos laidų, visą informaciją susidėjus į galvą ir širdį, sugromuliuoti ir paruošti įdomų, įtraukiantį pasakojimą. Puikiai atsimenu savo pirmąsias ekskursijas, kai kalbėjau tarsi iš vadovėlio: tais ir tais metais nutiko tas, anais metais nutiko tas. Vėliau suvokiau, kad datos yra svarbu, bet tik dėl bendros orientacijos. Kur kas svarbiau prasmingai ir įtraukiamai pateikti vieno namo ar asmens istoriją, su tuo susijusius nutikimus, anekdotus ar kivirčus.

Savi pranašumai, savi trūkumai

Aurelija įsitikinusi, kad net ir gyvenant Ispanijoje prarasti lietuvybės jai tikrai negresia: dirbdama gide kasdien kalba lietuviškai su iš Lietuvos atvykusiais miesto svečiais. Lietuviai papasakoja ne tik apie orą, kainas, bet ir apie žmonių nuotaikas, lūkesčius, politinę situaciją, tad ji jaučia  gimtosios šalies pulsą.

Lietuviškai moteris kalbasi ir su savo vaikais. Tiesa, lietuvių kalba jų aplinkoje vartojama nedažnai: su tėčiu jie kalba ispaniškai, mokykloje – katalonų kalba. „Prisipažinsiu, kad ir pati kartais automatiškai pereinu į ispanų kalbą. Kai kažkuri užsienio kalba dominuoja, ji tave tarsi įtraukia – jei vaikas kažką pasako ispaniškai ar kataloniškai, žiūrėk, jau ir pats save pagauni atsakant ta kalba, – pasakoja lietuvė. – Vaikus ir save vis drausminu, kad kalbėtume lietuviškai. Knygas namie stengiamės skaityti lietuvių kalba, kas trečią šeštadienį lankome Barselonos lietuvių mokyklėlę.“

Vyresnėlis Aurelijos sūnus, kuriam greitai sukaks septyneri, lietuviškai kalba neblogai. Prie to labai prisidėjo dažnas lankymasis Lietuvoje, senelių, šeimos narių vizitai. Su pandeminiu trimečiu – sudėtingiau, mat Lietuvoje jis praleido kur kas mažiau laiko, ir tai labai jaučiama.

Moteris pasakoja, kad jos vaikai pasiilgsta Lietuvos, vis prisimena praeitas Kalėdas, kai teko pasidžiaugti sniegu. Visiems vietiniams pasakoja, kaip atvykus į Lietuvą juos pasitiko –9 °C. Kai lankosi Lietuvoje vasarą, vaikai labai mėgsta mirkti Vilnelėje Bernardinų sode, o grįžę į Barseloną pasiilgsta sūrelių ir meduolinių grybukų.

Lietuvės teigimu, Ispanijoje vaikus auginti nėra paprasta: motinystės atostogos dar neseniai buvo vos šešiolika savaičių, dabar pailgintos iki šešių mėnesių. Vėliau galima palikti kūdikį lopšelyje arba, išėjus iš darbo, rūpintis pačiam.

Tačiau čia galima pasidžiaugti puikiu klimatu. Visus metus, išskyrus rugpjūtį, kai labai karšta, temperatūra puiki, vaikai kas dieną žaidžia parke, išsilaksto gryname ore, mažiau būna uždarose patalpose.

Barselona – didmiestis, kuriame kultūrinių renginių pasiūla itin didelė. Koncertai, teatrai, filmai, mugės vyksta kas savaitgalį, tad veikliems tėvams ir jų vaikams užsiėmimų čia per akis. Negana to, didelė dalis veiklų yra nemokamos arba už simbolinę kainą.

„Tiesa, Barselona – užterštas miestas. Savaitgaliais stengiamės keliauti į pajūrį ar į kalnus bent trumpam pasivaikščioti. Taigi, kaip ir visur: savi pranašumai, savi trūkumai“, – sako Aurelija.

Pamatyti yra ką

Paklausta, ką patartų tautiečiams, keliaujantiems į Barseloną, lietuvė gidė sako, kad jos pirmasis patarimas keliaujantiems po Barseloną: saugokitės kišenvagių. Rankinę reikėtų laikyti saugiai, ypač kur daugiau  žmonių, bet tai nereiškia, kad turite bijoti įžengti į kokią siauresnę gatvelę.

Atvykusiems į Barseloną ir mėginantiems susipažinti su ja savarankiškai Aurelija pataria aplankyti svarbiausius miesto objektus: Šventosios Šeimos baziliką, Guelio parką, kitus Antoni Gaudi kurtus, bet mažiau žinomus objektus – Casa Vicens (Visenso namas), Palau Guell (Guelio rūmai). Miesto panorama puikiai matyti ne tik nuo Montžuiko kalno ar Guelio parko, bet ir iš sudėtingiau pasiekiamos, bet mažiau turistinės vietos – Carmelo bunkerių. Barselonos gotikiniame kvartale, Raval, Born ar Gracia rajonuose galima tyrinėti siauras gatveles, aikštes, čia gausu vietinių kūrėjų parduotuvėlių ar dirbtuvių, įdomesnių užeigų, originalesnių restoranų.

A. Bruzdeilinaitės asmeninio albumo nuotr.

Pasivaikščioti Las Ramblas gatve verta dėl joje esančio Licėjaus operos teatro, Bokerijos turgaus ir kitų istorinių objektų, bet tikrai nerekomenduojama toje gatvėje kažką valgyti ar pirkti, nes ir brangu, ir prastos kokybės.

Barselonoje būtina aplankyti ir bent vieną turgų: vaisių, jūrų gėrybių gausa ir patiekimas tikrai sužadins apetitą. Galima įsigyti maisto išsinešti ar prisėsti pačiame turguje veikiančiame užkandžių bariuke.

„Barseloną galima lankyti visus metus. Didžioji dalis muziejų, galerijų  dirba be išeiginių, – sako pašnekovė. – Verta lankytis mieste, kai jame vyksta kokia nors religinė ar miesto šventė – tuomet šurmulys, renginiai, geros emocijos garantuota. Gal net pavyks pamatyti gigantų paradą ar žmonių bokštus. Pirmąjį mėnesio sekmadienį daugybė muziejų yra nemokami, deja, A. Gaudi kurtuose objektuose tokių akcijų nebūna. Vasaros mėnesiais, per Kalėdų, Velykų atostogas bilietais į A. Gaudi kurtus objektus būtina pasirūpinti iš anksto, nes jų tiesiog nebelieka. Pirkti juos geriausia iš oficialių interneto puslapių – tada neteks permokėti.“

A. Bruzdeilinaitės asmeninio albumo nuotr.

Turint daugiau laiko verta išvykti į aplinkinius paplūdimius ir nuostabius miestukus Kosta Bravos pakrantėje, aplankyti kalnų kaimelius, ryžių, migdolų, vynuogynų laukus, o gal tuoj tūkstantmetį skaičiuosiantį Montserato vienuolyną. Meno gerbėjams būtina aplankyti Salvadoro Dali trikampį: muziejų, namą ir žmonai dovanotą pilį.

Barselona, Aurelijos teigimu, yra patogus miestas, kuriame puikiai išvystyta viešojo transporto sistema, tad čia neverta nuomotis automobilio. Apsistojusiems kurortiniuose miesteliuose netoliese taip pat nesudėtinga pasiekti Barseloną viešuoju transportu.

Tiesa, viešojo transporto sistema nepratusiems iš pradžių gali pasirodyti paini, bet metro, traukinių stotelėse gausu nuorodų – reikia tik atidžiai jas stebėti. Verta atkreipti dėmesį į skirtingus transporto bilietus: vienkartinis kainuoja 2,40 euro, tačiau yra įvairių abonementų, kai kelionė kainuoja vos 1 eurą.

Savarankiškai ar su gidu

„Žiemą Barselonoje santykinai vėsoka, bet beveik visada šviečia saulė, tad kelionė į Katalonijos sostinę gali būti puiki galimybė trumpam pabėgti. Viešbučių ir skrydžių kainos palankesnės, lankytini objektai tuštesni, restoranuose aptarnauja paslaugiau. Beje, yra ir slidinėjimo kurortų“, – sako Aurelija.

Jei atostogas norite leisti ne tik mieste, bet ir paplūdimyje, ji rekomenduoja planuoti kelionę nuo birželio antrosios pusės, kai vanduo ganėtinai įšilęs. Paplūdimio malonumais mėgautis galima iki pat spalio pabaigos.

A. Bruzdeilinaitės asmeninio albumo nuotr.

Ar reikalingas Barselonoje gidas, kurs padėtų pažinti šį miestą geriau? „Nesiginčysiu su tais, kurie sako, kad ne. Šiandien internete iš tiesų galima rasti labai daug informacijos. Tačiau tam reikia skirti laiko, o norint atsirinkti kokybišką informaciją – labai daug laiko. Gidas yra tas žmogus, kuris ne tik pateiks jau atrinktą ir apdorotą informaciją, bet ir pritaikys ją grupės amžiui, tempui ir net nuotaikai, – sako lietuvė. – Manau, optimalu yra susitikti su gidu pirmosiomis viešnagės dienomis, susipažinti su pagrindiniais objektais, miesto subtilybėmis, o tada jau drąsiai tyrinėti rūpimas vietas. Juk daugumai norisi, kad vietinis žmogus rekomenduotų, kur pasitikti saulę, kur rasti įdomių restoranų, koncertų, sendaikčių turgaviečių, ar atsakytų į kitus klausimus.“