Kaip antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė, numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti 320 vaikų, jame bus įrengta 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių.

Prie naujojo Pilaitės lopšelio-darželio pastato planuojama pastatyti ir atskirą priestatą, kuriame bus įrengtas baseinas.

„Suprantame ikimokyklinio ugdymo įstaigų problematiką Pilaitėje, todėl sieksime ir toliau nuosekliai investuoti į infrastruktūros plėtrą. Šis darželis bus puikus šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavyzdys – joje esantis baseinas nuo mažumės skatins vaikus prie aktyvaus gyvenimo būdo“, – pranešime sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot jo, šalia darželio atsirasiančios viešosios erdvės bus pritaikytos bendruomenės poreikiams.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Naujasis lopšelis-darželis bus dviejų aukštų, U formos plano, bendras pastato plotas užims apie 3,5 tūkst. kv. metrų.

Pirmame ugdymo įstaigos aukšte numatytos virtuvės, skalbyklos patalpos su tiesioginiu patekimu iš lauko, taip pat sargo patalpa, ūkio dirbtuvės, sporto-aktų salė ir pagalbinės patalpos. Salė suprojektuota taip, kad iš jos būtų galima patekti tiesiai į lauką ir įvairūs renginiai šiltuoju sezonu galėtų vykti tiek viduje, tiek lauke.

Kiekvienos grupės blokas bus sudarytas iš persirengimo zonos, virtuvėlės, sanitarinio mazgo ir grupės žaidimo bei miegojimo patalpomis.

Naujas darželis bus pritaikytas ir neįgaliesiems, planuojama įrengti liftą, kurio pagalba bus galima patekti į antrą pastato aukštą.

Parengtame projekte numatyti skvereliai, mažosios architektūros elementai, o greta esamos sporto aikštelės numatyta vieša vaikų žaidimų erdvė.

Pasak Elektrėnų mero Gedimino Ratkevičiaus, daugiau nei tris dešimtmečius skaičiuojantis baseinas rekonstrukcijos prašėsi jau seniai.

„Tai jau laikas reikalauja, viskas nusidėvėjo ir reikia atnaujinti aplinką bei energetines charakteristikas. Kadangi labai didelės išlaikymo išlaidos, jas būtina mažinti. Prieš dešimt metų tą patį padarėme su ledo rūmais, o dabar atėjo eilė baseinui“, – BNS sakė G. Ratkevičius.

Mero teigimu, bendra baseino rekonstrukcijos, kurią planuojama pradėti rugsėjį, vertė siekia 11,3 mln. eurų, iš jų 5 mln. eurų skirtų savivaldybė, apie 3,5 mln. eurų skirta iš Valstybės investicijų programos (VIP), 1,5 mln. eurų turėtų skirti Elektrėnų vandensvydžio klubas „Žaibas“, dalį sumos bus bandoma pritraukti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Pasak G. Ratkevičiaus, darbus atliks bendrovė „Statybos ritmas“ – su ja jau pasirašyta sutartis.

Anot Elektrėnų mero, vis dar neužsitikrinus viso projekto finansavimo darbai bus atliekami etapais: pirmiausia numatoma suremontuoti 50 metrų ilgio aštuonių plaukimo takelių baseino vonią, apšiltinti stogą bei atnaujinti rekuperacinę sistemą.

„Kadangi labai daug šilumos energijai yra išeikvojama pinigų ir stogas plonas, todėl ta šiluma išeina per stogą“, – aiškino G. Ratkevičius.

Vėliau numatoma apšiltinti fasadą, atnaujinti apdailą, suremontuoti sporto sales, pramogų erdvę.

„Visu pirma – sportas, darbas, o baigiamajame etape – pramogos, nes turime ten tokią SPA zoną, kuri yra taip pat labai pasenusi, tai norėtume ir ją atnaujinti“, – teigė meras.

Jo teigimu, dalis darbų, pavyzdžiui, rūsiuose esančios įrangos atnaujinimas, atlikta ankstesniais metais.

Šiuo metu Lietuvoje yra šeši 50 metrų ilgio plaukimo takelius turintys ir olimpinius normatyvus atitinkantys baseinai – Vilniuje, du Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Elektrėnuose.

Kas lėmė apgultį

Kauno rajono sporto mokyklos direktorius Artūras Pūras vardijo: tai ir suaugusieji, šeimos su vaikais, senjorai, jų, beje, gausiausia, bendradarbių kolektyvai. Manoma, kad gerus rezultatus lėmė palanki kainodara: tėveliai, atėję su vaikais, už kiekvieną jų temoka po 1 eurą, senjorams, studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.

Be to, srautams įtakos turėjo naujumo efektas ir sezoniškumas: baseinai populiarūs spalio–kovo mėnesiais, o kitu metu aktyviam laisvalaikiui žmonės renkasi veiklas lauke.

Nuotaika: pamokėlės vaikams smagu ir linksma. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vieną savaitgalį iš 220 spintelių užimtos buvo 218. Todėl vyrų ir moterų persirengimo erdvėse planuojama įrengti po 30 papildomų spintelių. Jos tikrai nebus tuščios, tikimasi, kad rudeniop sugrįš visi ar bent jau didžioji dalis ankstesniųjų lankytojų ne tik iš pakaunės, bet ir kaimyninės Kazlų Rūdos, kitų savivaldybių.

Vieną savaitgalį iš 220 spintelių užimtos buvo 218.

Pagrindiniai pokyčiai

A. Pūras pabrėžė, kad atnaujintas baseinas yra jaukesnis ir gražesnis, puikiai veikia visos sistemos. Bendras jo plotas modernizuojant nekito, tačiau patalpos funkcionaliai perplanuotos, įrengti darbo kabinetai, padidintos persirengimo erdvės.

Atnaujintas pagrindinis 25 m šešių plaukimo takelių baseinas, jame sumontuota elektroninė varžybų apskaitos sistema, leisianti vykdyti aukšto lygio plaukimo renginius. Balandį čia jau suplanuotos Kauno rajono mokyklų sporto žaidynių plaukimo varžybos.

Komfortas: mažajame baseine ir gylis mažesnis, ir vanduo šiltesnis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rekonstruotas Mastaičių baseinas patrauklesnis ir pirties mėgėjams, mat įrengtos lietuviška, turkiška, kvapų pirtys ir sauna, mažas baseinas su SPA zona, dvi sūkurinės vonios, masažo kabinetas.

Artūras Pūras / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kompleksas pritaikytas neįgaliesiems, jame įrengta šiuolaikinė šildymo ir vėdinimo sistema.

Ne tik mokosi plaukti

Kai lankėmės Mastaičių baseine, jame plaukti mokėsi Mastaičių mokyklos-daugiafunkcio centro antrokai. „Labai džiaugiamės tokia artima kaimynyste. Antrokai – dvi klasės po 16 vaikų – plaukti mokosi du kartus per savaitę, ir visi tai jau daro didžiajame baseine. Taip su Kauno rajono sporto mokykla esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kartą per savaitę nemokamai baseinu naudojasi ir pirmos bei trečios–ketvirtos klasės mokiniai“, – džiaugėsi direktorė Laura Kimantienė.

Elementai: vaikai mokomi saugiai nusileisti į vandenį. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Direktorė akcentavo kelias tokio užsiėmimo naudas: vaikai išmoksta saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje, plaukti, kartu su kitomis veiklomis didinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinama sveikata, gerinami socialiniai įgūdžiai.

Labai džiaugamės tokia artima kaiminyste.

Be to, vaikučiai eina sportuoti į Mastaičių baseino sporto salę, čia vyksta visos fizinio ugdymo pamokos, būreliai.

Ką sako vaikai

Antrokas Žygimantas Patašius neslėpė: kai prieš pusantro mėnesio atėjo į baseiną, plaukti visiškai nemokėjo. „Iš pradžių šiek tiek bijojau, galvojau, kad bus giliau, kad galiu paskęsti, – nuoširdžiai pasakojo berniukas. – Baimė greitai dingo, dabar jau beveik moku plaukti, su lentele perplaukiu visą baseiną.“

Rapolas Petrauskas jau mokėjo plaukti, nes baseiną lankė dvejus metus. „Aš galiu perplaukti ir be lentelės, – pasidžiaugė berniukas. – Namų kieme turime nemažą kūdrą, į ją šokinėju ir nuo lieptelio, ir nuo kalniuko, plaukioju. Žinau, kaip reikia saugiai elgtis nepažįstamose vietose: jei yra kopėtėlės, nulipti, o jei jų nėra – nušokti ant kojų. Pamatęs, kad kas nors elgiasi ne taip, jei šalia nebūtų trenerio, sudrausminčiau.“

Laura Kimantienė / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rapolas ir pasibaigus programai žada lankyti baseiną, greičiausiai – su tėčiu sekmadieniais.

Beveik 1 000 antrokų

Arūnas Talalas, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, pasidžiaugė, kad Plaukimo ir saugaus elgesio prie vandens programa vykdoma nuo 2016–2017 m. m., nutrūkusi buvo tik per pandemiją, 2020–2021 m. Pasibaigus programai antrokai testuojami, įteikiami pažymėjimai, surengiama plaukimo šventė, kurioje jie demonstruoja savo įgūdžius.

Pirmaisiais metais plaukti ir saugiai elgtis prie vandens buvo mokomi 784 antrokai, o šiemet – 985.

Pirmaisiais metais plaukti ir saugiai elgtis prie vandens buvo mokomi 784 antrokai, o šiemet – 985. „Anksčiau tam buvo numatyta 18, o nuo šių metų – 32 pamokos. Programos iniciatorė – Lietuvos plaukimo federacija – šiemet taip pat prisidėjo finansiškai, tačiau didžioji dalis programos vykdymo išlaidų vis dėlto tenka Kauno rajono savivaldybei“, – sakė A. Talalas.

Atnaujinant baseiną, pakaunės antrokai buvo vežami į kitus baseinus. 2023–2024 m. m. didžioji jų dalis sugrįš į Mastaičius, išskyrus kelias mokyklas, kurioms kiti baseinai yra arčiau.

Šiuo metu Mastaičių baseine dirba trys treneriai Simas Žiaukas, Karolina Brazdauskienė ir Jolita Monkevičienė. Jie turi po septynias grupes, treniruoja 240 sporto mokyklos plaukimo grupės vaikų, 40 jų – aukšto meistriškumo grupėse. Ateityje, pasak A. Talalo, aukšto meistriškumo sportininkams ruošti bus skiriama dar daugiau dėmesio.

Arūnas Talalas / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Po du kartus per savaitę į baseiną renkasi šešios sveikatinimo grupės. Jas lanko vaikai, kurie nepateko į Sporto mokyklos grupių treniruotes, nesiekia aukšto meistriškumo. „Iš pradžių abejojome, ar ši veikla bus populiari, dabar prognozuojame, kad kitais mokslo metais tokių grupių skaičius gerokai išaugs“, – neabejojo A. Talalas.

Patenkinti: antrokai Ž. Patašius (dešinėje) ir R. Petrauskas džiaugiasi savo pasiekimais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ambicingi siekiai

Didžioji dalis trenerio S. Žiauko gyvenimo susijusi su plaukimu. „Treniruotes lankiau nuo pirmos klasės, visas mano gyvenimas sukasi aplink baseiną, todėl ir pasirinkau studijas Lietuvos sporto universitete, savęs kitame darbe neįsivaizdavau. Man labai patinka dirbti su vaikais. Žinoma, pasitaiko ir sunkių momentų, tačiau viską atperka jų džiaugsmas, paprasčiausias: ačiū, treneri“, – šypsojosi pašnekovas.

Visas mano gyvenimas sukasi aplink baseiną.

S. Žiaukas Mastaičių baseine dirbo ir anksčiau, iki jo renovacijos. Paprašytas palyginti, Simas nedaugžodžiavo: „Skiriasi kaip diena ir naktis, dabar daug maloniau dirbti, o ir vaikams daug labiau patinka. Tie, kurie labiau bijo vandens, ypač džiaugiasi varlinuku – jame ir gylis mažesnis, ir vanduo šiltesnis.“

Treneris moko plaukti antrokus, treniruoja Kauno rajono sporto mokyklos auklėtinius. „Su pastaraisiais man labiau patinka dirbti, nes aš noriu užauginti sportininkų, puikių plaukikų. Mano svajonė – išugdyti olimpinį čempioną. Jei tarp antrokų pamatau vaiką, turintį gerus duomenis, paskambinu tėveliams, pasiūlau leisti lankyti treniruotes“, – ambicingų planų neslėpė S. Žiaukas.

Simas Žiaukas / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jaučiuosi laisva be maudymosi kostiumėlio, kuris mane varžytų. Visiškai kitoks plaukimo jausmas“, – pokyčiais džiaugėsi aktyvistė Lotte Mies.

Dar gruodį Berlyno baseino darbuotojai be liemenėlės pasirodžiusią Lotte išvarė. Tada moteris kreipėsi į ombudsmeną – tai pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamos tvarkos įvairiose įstaigose ir žmogaus teisių pažeidimų.

Šis ją palikė. Jeigu vyrai Berlyno viešuose baseinuose gali nedėvėti viršutinę kūno dalį dengiančių drabužių, moterys ir lyties nenurodantys žmonės – taip pat.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Maudymosi revoliucija jau atkeliavo ir į Kelną. Čia moterys į baseinus be liemenėlės galės vaikščioti jau nuo balandžio.

„Ar tai lems, kad mūsų baseinuose bus daug moterų su nuoga viršutine kūno dalimi, kol kas negalime įvertinti, taip pat sunku numatyti, ar nekils konfliktų“, – komentavo baseino atstovė Franziska Graalman.

Berlynas – ne pirmas Vokietijos miestas, leidžiantis maudytis žmonėms pusnuogiams. Getingenas praėjusių metų gegužę leido visų  lyčių  plaukikams į viešuosius baseinus eiti nepridengus viršutinės kūno dalies.

Vokiečiai naujovę vertina dviprasmiškai: „Kiekvienas norintis kviečiamas tai daryti. Jei tai erzins vyrus, jie turės su tuo susitaikyti“, „Manau, kils problemų“.

Lotte net sulaukė grasinimų mirtimi ir išprievartavimu dėl savo kovos už laisvę būti be liemenėles. Tačiau tai jos neatbaido nuo plaukimo taip, kaip jai patogu.

Vienintelis Kaune

Pamenu, prieš kelerius metus iš laimės spirgėjau sužinojusi apie antrokams skirtą projektą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“. Svarsčiau, kad panašūs užsiėmimai galėtų būti organizuojami ikimokyklinukams ir labai nustebau sužinojusi, kad viename Kauno lopšelių-darželių tai vyksta jau ne pirmus metus.

„Esame unikalūs ir išskirtiniai. Atsidūrėme tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“, – pakvietusi į trumpą ekskursiją, lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vadovė Kristina Gadliauskienė džiaugėsi, kad 1987 m. architektės Eugenijos Balaišienės projektuotas, pagal pirminį sumanymą akliesiems ir silpnaregiams vaikams skirtas pastatas atiteko būtent „Vyturėliui“.

Pasitikėjimas: K. Gadliauskienė džiaugėsi, kad plaukimo pamokas lopšelyje-darželyje veda būtent Aušra. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pagal savo parametrus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje esantį plaukimo įrenginį reikėtų vadinti sveikatingumo vonia, tačiau mažiesiems tai yra pats mėgstamiausias baseinas, kuriame jie semiasi naujų žinių.

„Galbūt per drąsiai kalbu, bet tikiu, kad čia užaugs nauja mūsų šalies plaukimo žvaigždžių pamaina. Esame labai dėkingi darželio socialiniam partneriui – Kauno plaukimo mokyklai ir jos vadovui Sauliui Binevičiui už puikias sąlygas mūsų darželio mažiesiems jaustis saugiai ir komfortiškai dideliame baseine“, – kalbėjo K. Gadliauskienė, kurios iniciatyva lopšelyje-darželyje pradėtos organizuoti plaukimo pamokos.

Jau bemaž 20 metų šuolių į vandenį ir plaukimo trenere dirbanti Aušra Jurevičienė, olimpinių medalių darželinukams kol kas nekabina. Didžiausias jos noras vaikus supažindinti su vandeniu, jo teikiamais džiaugsmais ir nauda.

„Esu įsitikinusi, kad gebėjimas plaukti yra toks pats svarbus, kaip gebėjimas rašyti ar skaityti, todėl kiekvienas žmogus turi mokėti tai daryti“, – kalbėjo trenerė A. Jurevičienė, pastaruosius kelerius metus per džiaugsmą ir žaidimus mokanti darželinukus plaukimo abėcėlės.

Nori būti plaukike

Prisiminusi patarlę, kad geriau kartą pamatyti nei 100 kartų išgirsti, įsiprašiau į pamoką. Ankstyvą ketvirtadienio rytą koridoriumi vienas paskui kitą baseino link nukrypavo penki darželinukai iš vyresnėlių grupės. Krepšelius su plaukimo reikmenimis berniukai pasidėjo vienoje, mergaitės – kitoje drabužinės pusėje. Nusivilkusi marškinėlius penkerių Rugilė juos persvėrė ant pakabos. Tvarkingai sulankstytas kelnes mergaitė padėjo ant suolelio. Kiek tolėliau koja paspyrė savo basutes.

„Man labai patinka plaukti, o brolis bijo vandens. Kitą antradienį eisiu kartu su mama į didesnį baseiną, nes turėsiu laisvą dieną. Ten jai parodysiu, kiek daug išmokau“, – paklausta, ar apie savo gebėjimus galėtų papasakoti ir man, mažoji mąsliai suraukė kaktą.

Nors ne kartą matė jūrų žvaigždę, plūduriuoti taip kaip ji Rugilė dar nesugeba. Užtai pūsti burbulus vandenyje moka. Tik to esą nepakanka norint tapti čempione.

„Reikia dar mokytis. Užaugus tikrai norėčiau būti plaukike“, – stebėdama, kaip mažoji ant galvos dedasi kepurėlę, neabejojau, kad pirmas žingsnis profesionalios plaukikės karjeros link jau žengtas.

Rugilės bičiulė Žemyna, besiruošdama plaukimo pamokai, susidūrė su šiokiais tokiais keblumais. Pradžioje jai nesisekė nusivilkti palaidinę, paskui suskaudo koją, kurią aštriais nagais įbrėžė katinas, o galiausiai tarp drabužių dingo kepurėlė. Jau buvau besiruošianti padėti darželinukei, tačiau to neprireikė. Beveik su visais iššūkiais penkiametė susitvarkė pati.

„Pažiūrėkite, koks gražus mano maudymukas. Jis iš Ispanijos. O kepurytė su vienaragiu“, – supratusi, kad jos nepavyks užsidėti pačiai, Žemyna nuskubėjo pas trenerę.

Moko ne tik plaukti

Kol vaikai kuitėsi drabužinėje, trenerė Aušra paruošė priemones pamokai. Ant baseino krašto išdėliojo spalvotus žetonus su skaičiais, prie laiptelių pastatė miniatiūrinį Kneipo taką mažų pėdučių masažui, paruošė putplasčio plaukimo makaronus. Pasveikinusi mažuosius plaukikus, rankos mostu Aušra juos pakvietė lipti į baseiną. Tik prieš tai drauge prisiminė, ką reikia daryti, jei į akis patenka vandens, ir kaip sudrausminti draugą, kuris pernelyg smarkiai taškosi.

„Su vaikais visada kalbu tiesiai. Nieko nemeluoju. Sakau, kad bus šlapia, kad praris gurkšnį vandens ir dar draugas aptaškys, bet visa tai moko laikytis atstumo“, – A. Jurevičienė žvelgė į vaikus, augančius sulig kiekvienu užsiėmimu.

Nauda: plaukimo pamokos, anot A. Jurevičienės, duoda kur kas daugiau nei tik gebėjimą laikytis ant vandens. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Rugsėjį pradėję plaukimo pamokas mažieji žino, kaip vandenyje atkartoti plūdurą arba jūrų rožę. Paklausti jie vienbalsiu atsakytų, kad lipti į atvirus vandens telkinius galima tik kartu su suaugusiaisiais, o pripučiamas kamuolys skirtas žaidimui, bet ne plaukimui.

„Užsiėmimų metu vaikams duodu makaroną ir kamuolį. Pastarasis sprūsta iš rankų, vaikai nuo jo krinta į vandenį. Su makaronu viskas kitaip“, – panašios patirtys, anot A. Jurevičienės, plečia akiratį ir padeda geriau pažinti vandens stichiją.

Anksčiau manė, kad po vandeniu negalima klausytis muzikos, dabar darželinukai žino, kad tai netiesa. Tik vis dar sunku suprasti, kodėl ant ausų užsimaukšlinus kepurėlę sunku išgirsti plaukimo trenerės žodžius. Dar jie žino, kad, paspaudus šaltukui, lauko baseinas užsitrauktų leduku. Tada prireiktų ne plaukimo kostiumėlio ir akinukų, o pačiūžų, pirštinių ir močiutės megzto šaliko. Vaikai supranta, kad vanduo yra skaidrus ir ropodamas keliais dugnu trenerės neapgausi, kad plauki paviršiumi.

„Kalbame apie ekologiją, apie vandens užterštumą. Viską pateikiu vaikams suprantamais pavyzdžiais, ir tai veikia“, – plaukimo trenerė vylėsi, kad didžioji dalis jos pateiktos informacijos išliks mažųjų galvose.

Sakau, kad bus šlapia, kad praris gurkšnį vandens ir dar draugas aptaškys, bet visa tai moko laikytis atstumo.

Visapusiška nauda

Plaukimo pamokos, anot Aušros, svarbios ne tik dėl įgūdžių vandenyje. Užsiėmimai ugdo savarankiškumą, kantrybę, suteikia daugiau pasitikėjimo.

„Elementariausias pavyzdys, kaip pakabinti rankšluostį. Patikėkite, vaikams tai ganėtinai sudėtinga užduotis. Kodėl? Neretai dėl laiko stokos, mes, suaugusieji, linkę daugybę darbų padaryti už savo vaikus, todėl jie nežino, kaip pasinaudoti dušu arba kokių daiktų turi būti jų sportiniame krepšyje“, – todėl šį darbą A. Jurevičienė suaugusiųjų prašo atlikti kartu su vaikais.

Kai jie patys dalyvauja kuprinės surinkimo procese, pamokoje jaučiasi kur kas ramiau, o nenumatytais atvejais Aušros lobių skrynelėje visuomet galima rasti atsarginių akinukų, kostiumėlį ir kepurėlę.

„Žinoma, būna ir gudravimo atvejų. Sako, kad neturi kepurėlės ar plaukimo akinukų, nes tie, kuriuos aš turiu, patinka labiau“, – anot trenerės, būna ir kitokių situacijų.

Antai vienas lopšelio-darželio auklėtinis į vandenį nusprendė lipti be kepurėlės.

Trenerės žodžiai, kad vandenyje geriau būti su ja, darželinuko neįtikino. Netiko berniukui ir Aušros turimos kepurėlės su animacinių personažų atvaizdais. Pamaniau, kad tą akimirką būčiau pakėlusi balsą, o Aušra darželinukui parodė, kur bus padėtos kepurėlės, jei šis persigalvotų, o tada plačiai nusišypsojo. Kantrybės ją esą išmokė vaikai. Iš jų Aušra tebesimoko džiaugtis ir smulkmenomis.

Patogu: prieš lipdami į vandenį mažieji plaukikai pasimasažuoja pėdutes. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mano širdis taip pat dainuoja. Žiūriu į vaikus ir taip gera. Labai ačiū už kokybišką mažų vaikų mokymą plaukti plaukimo mokytojai Aušrai! Mokytojos atsidavimas, stiprios metodinės ir psichologinės žinios, yra „Vyturėlio“ baseino populiarumo priežastis“, – į rankas paėmusi mobilųjį telefoną, lopšelio-darželio direktorė ėmė versti nuotraukų albumą. Antai vienoje nuotraukoje mergaitė su vienaragio kepuraite ant vandens pučia stalo teniso kamuoliuką, o trumpame vaizdo įraše kitas darželinukas rodo, kaip moka laikytis ant vandens.

Sakau, kad bus šlapia, kad praris gurkšnį vandens ir dar draugas aptaškys, bet visa tai moko laikytis atstumo.

Svarbus tėvų vaidmuo

Lopšeliu-darželiu, kuriame jų vaikai susidraugauja su vandeniu, džiaugiasi ir tėvai. Jiems taip pat tenka įvairių iššūkių. Tarkim, kokias šlepetes nupirkti, kad būtų patogu eiti šlapiomis plytelėmis, koks kostiumėlis labiau tinka treniruotėms. Bendravimas su tėvais ir atgalinis ryšys, anot Aušros ir Kristinos, yra labai svarbu. Tik taip ateityje galima pasiekti rezultatų ir rasti atsakymų į tam tikrus klausimus: kodėl vaikas bijo vandens, kodėl jam nepatinka sušlapti veidą.

„Būna tėvų, kurie nori labiau už vaiką. Tuomet geriau padaryti pertrauką ir palaukti“, – A. Jurevičienė pabrėžė, kad prievartos negali būti, todėl ji neįkalbinėja tėvų vesti savo atžalas į plaukimo pamokas, jei kuri nors pusė to nenori. Na, o tų, kurie pasiryžta eiti kartu, laukia gilesni vandenys – kartą per savaitę vyresnieji lopšelio-darželio auklėtiniai vyksta į Kauno plaukimo mokyklos „Vilija“ baseiną.

Aušra džiaugėsi, kad pradėję mokytis plaukti priešmokyklinėse grupėse, nemaža dalis vaikų draugystę su baseinu tęsia ir pradinėse klasėse. Vieni jų pasirenka jau ištyrinėtą baseiną Vilijampolėje, kiti ieško arčiau namų.

„Išties visai nesvarbu kur, svarbiausia, kad jie eis į baseiną“, – A. Jurevičienė skaičiavo, kad iš pastarosios jos turėtos priešmokyklinukų grupės, kurią sudarė dvylika vaikų, toliau plaukti nusprendė net aštuoni.

Ar kuriam nors jų lemta sekti garsiausių šalies sportininkų pėdomis, šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė nesiryžo spėlioti. Ateitis priklauso ne tik nuo fizinių duomenų, ne tik nuo talento, bet ir nuo kitų dalykų. Visų pirma – vaiko noro.

„Ikimokyklinio amžiaus vaiko nevertinu. Gal jau nuo šešerių, septynerių metų galima pamatyti, nes yra specifinių dalykų, kaip jis guli ant vandens ir kaip jo klauso pėdutės“, – A. Jurevičienė siūlė neforsuoti įvykių, leisti vaikui susidraugauti su vandeniu ir galiausiai leisti pačiam nuspręsti, ką pasirinkti.

Prieš ultimatumą – mitingas

Konkurencijos tarybos darbo grupė dar praeitą rudenį pateikė savo nedviprasmiškas išvadas – Palangos savivaldybė baseiną privalo perduoti valdyti privatininkams.

Pernai lapkritį savivaldybės administracija gavo Konkurencijos tarybos pranešimą, kuriame pranešta, kad ketinama priimti nutarimą, jog Palangos miesto savivaldybė per 12 mėnesių nuo nutarimo priėmimo ir paskelbimo perduotų miesto baseiną privačiam verslui.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Greitai po to, gruodžio pradžioje, prie Palangos baseino į protestą buvo susirinkę apie pusė tūkstančio žmonių su plakatais.

Jie buvo atėję išreikšti savo nuomonę dėl, jų manymu, neteisingų Konkurencijos tarybos reikalavimų.

Paskelbus mums nepalankų sprendimą, rankų nenuleisime ir teisybės ieškosime teismuose.

„Konkurencijos taryba reikalauja perduoti privatininkams viešąjį turtą, kurį valstybė ir savivaldybė pastatė už viešąsias lėšas ir kuriais naudojasi visuomenė. Pavyzdžiui, nuo atidarymo pradžios 76 tūkst. kartų Palangos moksleiviai baseinu pasinaudojo nemokamai. Kai mūsų ir visos šalies bendruomenė turi priimtinas paslaugų kainas šiame baseine, kokiu pagrindu mes turime atiduoti viešąjį turtą, pastatytą už viešuosius pinigus, verslui?“ – tuomet klausė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kodėl turi atiduoti?

Teigiama, kad Palanga 20 metų neturėjo baseino ir laukė, kol ateis privatus verslas ir pastatys baseiną, investuos savo lėšas ir suteiks viešąsias paslaugas.

Tačiau privačių investicijų nesulaukė. Todėl 2017 m. savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, parengė techninį projektą, gavo valstybės finansavimą ir baseiną pastatė, jis buvo atidarytas 2019 m.

Nuo atidarymo baseiną valdo Palangos savivaldybei priklausanti įmonė „Palangos investicijų valdymas“.

Miesto valdžia akcentavo, kad jai nesuprantamas reikalavimas už 6,2 mln. eurų pastatytą baseiną, kuriame daugelis palangiškių paslaugas gauna nemokamai arba su didele nuolaida, perduoti į privačias rankas.

Taryba laikosi savo

Šią savaitę vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje dėl Palangos baseino esą nepasigirdo nieko naujo.

Anot kurorto mero Š. Vaitkaus, stebuklas neįvyko.

„Konkurencijos tarybos darbo grupė ne tik pakartojo tuos pačius teiginius, kuriuos jau skaitėme rudenį mums atsiųstame pranešime, bet ir dar labiau sumenkino savivaldos teisę pačiai rinktis, kaip jai valdyti savo pačios pastatytą turtą ir teikti viešąsias paslaugas“, – piktinosi Š. Vaitkus.

Pareikšta, kad Palangos savivaldybės argumentai nėra reikšmingi, nes „savivaldybė neužtikrina galimybės konkuruoti dėl teisės teikti paslaugas, savivaldybės paaiškinimai nekeičia tyrimo grupės išvadų, o paslaugų kaina nėra veikiama konkurencinės įtampos“.

Šie motyvai skambėjo Konkurencijos tarybos baigiamajame posėdyje.

„Mes tikimės, jog išklausymo posėdis turėjo būti skirtas ne tik išklausyti, bet ir įvertinti savivaldybės poziciją. Mums atstovaujantys advokatai argumentavo, kad savivaldybės turi pareigą užtikrinti viešąsias paslaugas, ir, įgyvendinant šią pareigą, turi būti paisoma visuomenės, o ne privačių asmenų interesų, ieškoma racionaliausių būdų savo turtui valdyti. Biudžetinė įstaiga, kuriai deleguotos šios funkcijos, nėra privilegijuota ir niekaip nevaržo bei negali varžyti privačių iniciatyvų. Net Konstitucinis Teismas nepasisakė, kad vidaus sandoriai, kuriuos gali vykdyti savivaldybės, prieštarauja tam tikroms Konkurencijos įstatymų normoms“, – argumentus dėstė Š. Vaitkus.

Laukia kadencijos pabaigos?

Savo sprendimą Konkurencijos taryba ketina skelbti balandžio 26 d.

Anot Palangos vadovo, tai labai neįprastas ir itin dviprasmiškas tokio ilgo termino nustatymas, juolab kad šios institucijos darbo grupė faktiškai jau rudenį parengė ir paviešino savo verdiktą, o analogiški sprendimai po baigiamojo posėdžio paprastai būdavo skelbiami jau kitą dieną.

Be to, Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko kadencija baigsis šių metų balandžio 4 d.

„Tai ko delsia Konkurencijos taryba? Kodėl verdiktą dėl Palangos baseino norima paskelbti tada, kai Š. Keserauskas jau užbaigs savo kadenciją? Kažko bijoma, ar tiesiog dabartinis Konkurencijos tarybos vadovas nenori dalyvauti šiame, kaip matyti, ganėtinai apytamsiame reikale? Tad laukiame balandžio 26 d. Paskelbus mums nepalankų sprendimą, rankų nenuleisime ir teisybės ieškosime teismuose“, – tvirtino Palangos meras.

Po beveik dvejus metus trukusios modernizacijos atnaujinta pagrindinė 25 metrų ilgio vonia su 6 plaukimo takeliais, įrengtos keturios įvairių rūšių pirtys (lietuviška, turkiška, sauna ir kvapų), mažas baseinas su SPA zona, dvi sūkurinės vonios, treniruoklių salė, krepšinio/gimnastikos salė, masažo kabinetas, administracinės patalpos, trenerių darbo kabinetas, mokytojų poilsio erdvė, nedidelė kavinė. Kompleksas pritaikytas neįgaliesiems, jame įrengta šiuolaikinė šildymo ir vėdinimo sistema.

Kauno rajono sporto mokyklos direktorius Artūras Pūras sakė, kad sporto komplekse sumontuota elektroninė varžybų apskaitos sistema leis vykdyti įvairaus pajėgumo Lietuvos ir tarptautines plaukimo varžybas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas moksleivių mokymo plaukti programoms, taip pat vyks sveikatingumo programos senjorams, neįgaliesiems. „Sieksime, kad visi Kauno rajono pradinukai išmoktų plaukti, žinoma skirsime daug dėmesio ir meistriškumui ugdyti“, – tvirtino meras. Atidarymo šventėje dalyvavęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Saulius Binevičius irgi vylėsi, kad Mastaičių baseine bus išugdytas ne vienas čempionas.

Sieksime, kad visi Kauno rajono pradinukai išmoktų plaukti, žinoma skirsime daug dėmesio ir meistriškumui ugdyti.

Baseiną pašventino Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Gintaras Urbštas, po kurio žodžių, šviečiant lazeriams, į vandenį nėrė merginų sinchroninio plaukimo komanda. Dar vėliau plaukimo takeliuose įvairius stilius demonstravo trys žinomi Lietuvos plaukikai: Emilis Atkočiūnas, Martina Rutkauskaitė, Simas Žiaukas ir profesionali plaukikė iš Ukrainos Irina Kožemiakina, mūsų šalyje radusi prieglobstį nuo karo.

Mastaičių baseinas pradėtas statyti sovietmečiu, 1983 metais, bet dėl lėšų trūkumo statybos vyko vangiai ir 1993 m. buvo sustabdytos. Kompleksą pavyko užbaigti tik 1998 metais. Tuometinis Kauno rajono meras Donatas Jankauskas prisiminė, kad tada baseinas buvo perduotas Mastaičiuose veikusiai aukštesniajai žemės ūkio mokyklai, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Kauno kolegijos padalinį.

Laikmetis buvo sudėtingas, todėl ir baseino statybų kokybės būta ne pačios geriausios. 2017 m. iš Kauno kolegijos perėmusi baseiną, Kauno rajono savivaldybė atliko būtinus remonto darbus ir perdavė jį eksploatuoti Kauno r. sporto mokyklai. „Sporto komplekse tada pradėjo dirbti keturi plaukimo treneriai, treniruotes lankė per 200 vaikų, tačiau supratome kad baseinas neatitinka laikmečio reikalavimų ir ėmėme ieškoti galimybių jį modernizuoti“, – prisiminė V. Makūnas.

Prikelti naujam gyvenimui baseiną padėjo Kauno rajono savivaldybės pasirašyta viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis (VPSP) su „BaltCap Infrastructure“ fondu. Darbus atliko statybų bendrovė „Conres“.

Pagal šią VPSP sutartį taip pat pastatyta Mastaičių pradinė mokykla su darželiu, rekonstruotos ir modernizuotos Zapyškio pagrindinė ir Kačerginės pradinė mokyklos.

Sporto objektas su 50 metrų plaukimo takeliais, 1,2 tūkst. vietų žiūrovams, pirtimis ir treniruočių salėmis vietoje nugriauto sovietmečio baseino pradėtas statyti 2017-aisiais, tačiau jo užbaigimo terminas buvo atidėtas kelis kartus, daugiausiai dėl su buvusiais rangovais susijusių problemų.

Naujasis kompleksas išskaidytas į skirtingas funkcines zonas: nardymo baseino, olimpinio baseino, treniruoklių zoną, sauso baseino zoną, kavinės zoną, persirengimo ir administracijos zonas. Prie nardymo baseino lankytojams taip pat bus atvira penkių metrų skersmens sūkurinė vonia.

Didžiajame baseine galės vykti tarptautinio lygio varžybos. Jas stebėti vienu metu galės tūkstantis žiūrovų. Prie nardymo ir šuolių į vandenį baseino įrengtos 200 vietų tribūnos.

Anot savivaldybės, baseino veiklos pradžia numatyta vasarį.

Sausį savivaldybė paskelbė iš buvusių baseino rangovų sieksianti prisiteisti 8,6 mln. eurų ir pateikusi ieškinį dėl nuostolių ir žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismui.

Savivaldybė teigia ieškinyje atsakovais nurodžiusi visas įmones, kurios anksčiau vykdė rangos sutartį – „Montuotojas“, „HSC BALTIC“, „AXIS POWER“, „Mitnija“.

„Active Construction Management“ – buvusi „Irdaiva“ – ieškinyje nurodyta trečiuoju asmeniu, kadangi yra bankrutuojanti, o pagal teisės aktus bankrutuojančiai įmonei negalima kelti reikalavimų teisme.

Baseiną baigė statyti Panevėžio statybos trestas.