33 metų moteris galutiniu ir neskundžiamu verdiktu lieka pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.

Kaip pranešė LAT, moteris nuteista už tai, kad neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones  – švirkštus su adata, 2019 metų sausį-gruodį už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais.

Procedūros už atlygį buvo atliekamos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.

LAT trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.

Tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė.

„Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras“, – paskelbė LAT.

Pasak šio teismo, invaziniu metodu atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama atitinkama profesinė kvalifikacija.

„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas.

Anot VVTAT, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šilutės r. UAB „Jozita“ priklausančiose degalinėse atrinkti benzino ir dyzelino bandiniai buvo ištirti VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri nustatė, jog penkiuose dyzelino bandiniuose buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

UAB „Jozita“ Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Jozita“ skyrė 300 tūkst. baudą.

Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Portalas „Delfi“ susisiekė su „Jozita“, tačiau įmonė atsisakė komentuoti, ar sprendimą skųs.

2021 m. priimtu Alternatyvių degalų įstatymu Lietuva siekia mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų.

Minėtas įstatymas numato nuoseklų perėjimą prie  transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovės, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 8 dieną patenkino „Vilniaus vandenų“ skundą ir nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamento skirta bauda yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, ne „Vilniaus vandenys“ turi tikrinti ir prižiūrėti įmonę „Ecso“, kurios atliekas  „Vilniaus vandenys“ apdoroja, o aplinkos apsaugos ir kitų institucijų pareigūnai, BNS pranešė teismas.

„Nutarimas (Aplinkos apsaugos departamento – BNS) iš esmės yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (bauda) nėra motyvuotos“, – rašoma nutartyje.

Anot jos, „Vilniaus vandenys“ kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Vilniaus mieste tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas.

„Departamento pareiga yra užtikrinti, kad plastiko atliekos būtų šalinamos teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pažeidžiant nuotekų šalinimo reglamento reikalavimus jos būtų išleidžiamos į nuotekyną, kuris yra nepritaikytas jų perdirbimui, nes kaip jau minėta nuotekos yra valomos nuo teršalų, o ne nuo atliekų“, – nurodė teismas.

Anot jo, „Vilniaus vandenys“ nustatę, kad į jų valyklą patenka plastiko atliekų, ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas būtų panaikintas.

2020 metų sausį „Vilniaus vandenys“ informavo Aplinkos apsaugos departamentą apie taršą plastiku iš sostinės įmonės „Ecso“, nutraukė jų priėmimą bei kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Tačiau departamentas teigė, kad įmonė būdama atsakinga už priimtų nuotekų tvarkymą neužtikrino tinkamos jų kontrolės bei skyrė baudą „Vilniaus vandenims“. Anot departamento, gamtai padaryta žala siekė 82,7 tūkst. eurų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, už tai, kad raketų paleidimo įtaisai buvo laikomi be leidimo, įmonės vadovui skirta pusė minimalios baudos – penkiolika eurų.

Šiaulių policija taip pat nurodo, kad, sumokėjusi paskirtą baudą, įmonė „galėtų netrukdomai pradėti šios technikos dovanojimo Ukrainai procedūras“.

Aštuonis raketų paleidimo įtaisus „Altimus-Tech“ nuo praėjusių metų siekė perduoti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, tačiau nebuvo gavusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimo.

Ši tokį skirti gali tik gavusi tarnybų patvirtinimą, tarp jų – ir policijos.

Pastarasis iki šiol aiškinosi, ar raketų paleidimo įrenginiai yra priskiriami prie A kategorijos ginklų ir ar „Altimus-Tech“ teisėtai jais disponuoja.

Įmonė leidimų laikyti tokius ginklus neturi, tačiau taip pat tikino, kad įrenginiai nėra priskiriami minėtai kategorijai.

Sausį naujienų portalas „15min“ skelbė, kad policijos sprendimai dėl „Altimus-Tech“ įrangos prieštaringi – Vilniaus kriminalistai, neįžvelgę nusikaltimo požymių, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Vėliau Vilniaus policijos pareigūnai neįžvelgė ir administracinio pažeidimo, tačiau policijos iniciatyva administracinis tyrimas atnaujintas, perduotas Šiaulių pareigūnams.

Pastarieji ir priėmė minėtą sprendimą.

Įmonė „Altimus-Tech“ anksčiau vadinosi „LiTak-Tak“. Pastaroji prieš kelis metus Vyriausybės paskelbta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl to bylinėjosi teisme.

Vėliau įmonė buvo reorganizuota ir tapo Lenkijos bendrovės filialu, tačiau akcininkai liko tie patys.

Įskaičius laikinajame sulaikyme – dvi paras – mero praleistą laiką, baudą prašoma sumažinti 200-tais eurų ir skirti merui galutinę 64,8 tūkst. eurų baudą.

Šios bausmės per posėdį trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme paprašė valstybės kaltintoja, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Markauskienė.

Ji taip pat paprašė Apeliacinio teismo atimti iš D. Bardausko teisę šešerius metus dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje, nes galimos nusikalstamos veikos buvo padarytos einant tarnybines pareigas.

Teismas nuosprendį ketina skelbti balandžio 27 dieną.

Pernai rugpjūtį paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį Kupiškio merui prokurorė prašo panaikinti.

„Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Nuosprendis prielaidomis pagrįstas, kai kurių įrodymų teismas visiškai nevertino“, – sakė prokurorė.

Prašau palikti išteisinamąjį nuosprendį, naudos neturėjau, norėjau, kad Kupiškis būtų žinomas.

Jos manymu, iš D. Bardausko kaip gautas kyšis turi būti konfiskuoti 6 tūkst. eurų, iš kitos išteisintosios, Kupiškio rajono Kultūros centro direktorės Jolitos Janušonienės ir D. Bardausko turi būti išieškota dar 3 tūkst. eurų, taip pat turi būti konfiskuoti Kultūros centro sąskaitoje laikomi 3 tūkst. eurų, o atskirai iš J. Janušonienės dar turi būti konfiskuoti 4 tūkst. eurų.

Kupiškio rajono Kultūros centro direktorei J. Janušonienei prašoma skirti 42,4 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje.

D. Bardauskas ir J. Janušonienė savo kaltę neigia. Jų advokatai sako, kad jų klientų veiksmų negalima vertinti kaip kyšininkavimo, pokalbiai vyko dėl konkrečių paramos sumų.

Pernai Panevėžio apygardos teismas abu kaltinamuosius išteisino, kaip pagrindinį išteisinimo motyvą nurodė, kad nė vienas kaltinamasis negavo asmeninės materialinės ar nematerialinės naudos, pinigai negali būti traktuojami kaip kyšis, visi pinigai buvo panaudoti šventėms organizuoti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, rajono savivaldybės meras ir Kultūros centro vadovė galėjo reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 metais prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu. Festivalis kelerius metus iš eilės buvo rengiamas Kupiškio marių saloje „Uošvės liežuvis“.

Kai Panevėžio apygardos teismas abu kaltinamuosius išteisino, prokuratūra su skundu kreipėsi į Apeliacinį teismą. Šio teismo teisėjai byloje atliko įrodymų tyrimą, uždavė klausimus išteisintiesiems, apklausė liudytojus.

Pasak teismo, per kratą ikiteisminiame tyrime iš D. Bardausko buvo paimtas darbo kalendorius, kuriame įrašyti vyriški ir moteriški vardai su skaičiais, taip pat įrašai „savivaldybei 7“, „man – 7“. Teisėja anksčiau vykusiame posėdyje išteisinto politiko teiravosi, ką reiškia šie įrašai, ką jis turėjo omenyje juos rašydamas. Politikas atsakė, kad negali prisiminti, ką jis turėjo galvoje, rašydamas šiuos užrašus.

D. Bardauskas Kupiškio rajono savivaldybei vadovauja antrą kadenciją, meru pirmąkart jis buvo išrinktas 2015 metais.

„Prašau palikti išteisinamąjį nuosprendį, naudos neturėjau, norėjau, kad Kupiškis būtų žinomas“, – teismui sakė meras.

J. Janušonienė taip pat prašė palikti galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, o prokuratūros skundą atmesti.

Per rinkimus šiemet kovo 5 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas kandidatas surinko 40,85 proc. rinkėjų balsų ir pateko į antrąjį rinkimų turą.

Kitos aštuonios farmacijos įmonės, taip pat nubaustos už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, vietoj baudos sumokėjimo pateikė bankų garantijas – tokia galimybė numatyta įstatyme, jei vysta teisminis ginčas. Bankas garantuoja baudos sumokėjimą, jei teismai galutinai patvirtintų, kad įmonės turi sumokėti baudas.

Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS pirmadienį patvirtino, kad bauda buvo sumokėta praėjusį penktadienį.

Tuo metu didžiausią baudą gavusi „Eurovaistinė“, milijonines baudas gavusios „Benu“ ir ją valdanti įmonė „Tamro“, „Gintarinė vaistinė“ ir didmeninė farmacijos prekybos įmonė „Limedika“ vietoj baudos sumokėjimo pateikė banko garantiją, lygią baudos sumai.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Rolandos Lipnevičiūtės teigimu, įmonė „Siromed Pharma“, kuriai skirta viena mažiausių – 11,2 tūkst. eurų bauda, Konkurencijos tarybai taip pat pateikė banko garantiją.

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų.

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančiai „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, tos pačios grupės įmonėms EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ skirtos atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo yra paprašiusios panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, aplinkosaugininkai surinko pirminę informaciją, apklausdami vietoje esančius ir darbus vykdančius asmenis, atliko pirminius nupjautų medžių matavimus.

Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tęsdami tyrimą, atliko pakartotinę vietos apžiūrą ir suskaičiavo 64 nukirstus gluosnius, du klevus, vieną beržą, du juodalksnius ir vieną uosį.

Aplinkosaugininkai vadovaudamiesi įstatymu dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams nustatė, kad visi nukirsti medžiai yra saugotini ir jiems iškirsti nebuvo išduotas savivaldybės leidimas.

Šie kriterijai numato, kad vietinės reikšmės kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje nuo 20 cm ir didesnio skersmens (1,3 m aukščio) ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės yra saugotini medžiai.

Atliekant tyrimą nustatytas atsakingas asmuo. Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas, asmuo turės atlyginti gamtai padarytą žalą – 19 tūkstančių eurų. 

Pastaroji turės sumokėti įmonei 912 tūkst. eurų už sklypą, 120 tūkst. eurų kompensaciją ir 5 proc. metines palūkanas nuo šių sumų nuo kovo 2 dienos, kai priimtas teismo sprendimas, iki visiško jo įvykdymo.

„Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje restitucijos taikymas atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas – tai teisėtas nuosavybės teisės ribojimo pagrindas, nes nustatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorio prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms“, – pirmadienį pranešė Apeliacinis teismas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad „Vatubela“ nebuvo sąžininga, nes siekdama įsigyti valstybinės žemės sklypą nuo pat pradžių žinojo, jog jame esančio statinio nenaudos pagal tiesioginę paskirtį, nutylėjo aplinkybes dėl planuojamo statinio griovimo ir restorano baigtumo, todėl nėra aplinkybių, dėl kurių restitucijos būdas galėtų būti pakeistas arba apskritai netaikomas.

Nustatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorio prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms.

Tačiau Apeliacinis teismas įvertinęs šio sklypo vidutinės rinkos vertės padidėjimą bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad sklype galima atkurti nuosavybės teises natūra, įmonei priteisė 120 tūkst. eurų kompensaciją už žemės praradimą.

„Vatubela“ Vilniuje, Sporto gatvėje, esantį valstybinės žemės sklypą ne aukcione už 912,3 tūkst. įsigijo 2015 metų rugsėjį.

Pernai lapkričio 15 dieną LAT panaikino verslui palankią Apeliacinio teismo 2021 metų lapkritį priimtą nutartį – tuomet teismas atmetė viešąjį interesą ginančio prokuroro reikalavimą pripažinti žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. LAT taip pat panaikino Apeliacinio teismo sprendimą nereikalauti restitucijos ir šią bylos dalį perdavė jam nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos prokuratūra siekė, kad negaliojančia būtų pripažinta sutartis ir pritaikyta restitucija jį grąžinant valstybei, o įmonei sumokant 912,3 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų liepą tokį prokuroro ieškinį patenkino visiškai – įpareigojo „Vatubelos“ ir NŽT sandorį nutraukti, o turtą grąžinti valstybei. Pasak teismo, sklype esanti aikštelė neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji nesuteikia teisės į sklypo nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka.

„Vatubela“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti restituciją natūra, kadangi, pasak įmonės, pritaikyta restitucija yra neproporcinga priemonė, nepagrįstai bloginanti jos padėtį, pažeidžianti jos teisėtus lūkesčius, o valstybės padėtis, ją pritaikius esą nesąžiningai pagerėtų.

Apeliacinis teismas 2020 metais atmetė prokurorų pretenzijas ir nutarė, kad įmonės ir NŽT sandoris, leidžiantis disponuoti 0,25 ha ploto sklypu Sporto g. 16, yra teisėtas.

„Vatubela“ skype planavo plėtoti biurų, gyvenamųjų bei komercinių patalpų kompleksą. 2019-ųjų pabaigoje įmonė greta valdytus penkis sklypus perleido NT plėtros bendrovei „Galio group“. Pastaroji skelbė juose planuojanti statyti daugiabučius ir investuoti 30 mln. eurų.

„Vatubelą“ iki 2020-ųjų ją valdė Nyderlandų bendrovė „Lincoln Land Erste“, rodo Registrų centro duomenys.

„Maxima LT“ ir „Galio group“ yra susijusios per akcininkus.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas LAT.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį trečiadienį atmetė įmonės skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gruodžio nutartį, kuria jis netenkino „Payseros LT“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, uždrausti LB išregistruoti ją iš sistemos.

LB 2022 metų spalį nutarė nuo šių metų balandžio vidurio išregistruoti įmonę iš sistemos „Target2“ už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija. „Paysera LT“ šį, anot jos, nepagrįstą sprendimą apskundė ir prašė teismo iki galutinio sprendimo laikinai sustabdyti jo galiojimą, o to nepadarius jai bus padaryta itin didelė finansinė ir reputacinė žala.

LVAT vertinimu, „Paysera LT“ nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, jog tokiu atveju jai gali būti padaryta neatitaisoma arba didelė žala.

Turime pagrindą manyti, kad susipažinęs su šiuo vertinimu Lietuvos bankas pakeis nuomonę.

„Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas“, – teigiama LVAT nutartyje.

Įmonė teisme įrodinėjo, kad jos išregistravimas iš sistemos sumažintų jos konkurencingumą, klientai, kurie turi prekybinių santykių su užsienio įmonėmis ar fiziniais asmenimis, nesinaudos „Payseros“ paslaugomis, nes negalės gauti mokėjimų iš ne bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) šalių.

Be to, negalint suteikti paslaugų, susijusių su prieiga prie sistemos, klientai mažiau naudotųsi ir kitomis jos paslaugomis, nutrauktų bendradarbiavimą, o tokiu atveju „Paysera“ per metus patirtų apie 96 tūkst. eurų nuostolį.

„Payseros“ vertinimu, išregistravus ją iš sistemos bankai ir kiti sistemos dalyviai, tikėtina, atsisakytų bendradarbiauti su įmone.

„Išorės audito bendrovė šiuo metu atlieka „Paysera LT“ po Lietuvos banko atlikto audito įgyvendintų tobulinimo priemonių vertinimą. Turime pagrindą manyti, kad susipažinęs su šiuo vertinimu Lietuvos bankas pakeis nuomonę“, – komentare BNS teigė įmonės vadovas Gintautas Mežetis.

Tuo metu LB aiškino, kad įmonė per „Target2“ galėdama pasiekti bankus iš viso pasaulio prisiima didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos riziką. „Payserai“ paskyrus dvi su tuo susijusias baudas pernai spalį nuspręsta išregistruoti ją iš sistemos.

Įmonei 2020 metais skirta 370 tūkst. eurų bauda, o 2022 metų rugsėjį – 100 tūkst. eurų bauda. Pasak įmonės atstovų, baudos kol kas nesumokėtos, jos apskųstos teismui.

LB teigė, kad išregistravimas iš sistemos yra konfidencialus, apie tai informuojama tik įmonė, be to, ji nepraranda prieigos prie LB mokėjimų sistemos „Centrolink“. LB taip pat aiškino, kad „Payseros“ mokėjimų dalis per „Target2“ yra maža, palyginti su visais jos mokėjimais.

Bylos duomenimis, pernai birželio 4 dieną M. Ž. po viename socialiniame tinkle publikuoto straipsnio apie Vilniuje įvykusias „Baltic Pride“ eitynes parašė neapykantos kalbą skleidžiantį komentarą, kuriuo žemino homoseksualius asmenis, propagavo jų izoliavimo ir žudymo idėjas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, metu nustatyta, kad asmenis dėl jų seksualinės orientacijos niekinantis ir su jais fiziškai susidoroti kurstantis komentaras buvo parašytas nuteistajam esant Norvegijoje.

Anot prokuratūros, Baudžiamajame kodekse numatyta, kad Lietuvos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos baudžiamąją įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos piliečiams, nors jie neapykantos kalbą elektroninėje erdvėje skleidžia būdami užsienio valstybėse, gali kilti baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje.

Įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu asmuo pripažino savo kaltę ir dėl to gailėjosi, prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas užsienyje gyvenantį lietuvį pripažinti kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę padarymo.