Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. eurų.

„PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius (arbitražo) procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų, į procesus įtraukiant ir buvusį PST vadovą Dalių Gesevičių, vadovavusį iki 2020-ųjų birželio“, – per Vilniaus „Nasdaq“ biržą penktadienį pranešė PST.

PST reikalaus atlyginti jos patirtus nuostolius – išmokėti draudimo išmoką, taip pat su bauda susijusias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų.

Vadovaujant D. Gesevičiui Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

Pernai gruodį PST su Valstybine mokesčių inspekcija sutarė skolą valstybei, kuri su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų, išmokėti per ketverius metus.

2020 metų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas D. Gesevičiui apribojo teisę penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleista vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė abiejų įmonių atskiruosius skundus, kuriomis siekta panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl tarybos nutarimo stabdymo, kol bus išnagrinėtas jo teisėtumas.

„Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas“, – teigiama LVAT nutartyje.

Stabdyti nutarimo galiojimą šiemet vasarį atsisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).

Bendrovės tarybos nutarimo galiojimą stabdyti siekė iki tol, kol bus išsiaiškintas jo teisėtumas – tai aiškinasi VAAT, į kurį kreipėsi visos nubaustos vaistinės.  

Anot LVAT, bendrovės taip pat prašė panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą, o nepanaikinus – neskirti baudų arba jas sumažinti: „Gintarinei vaistinei“ – bent iki 1,14 mln., o „Limedikai“ – bent iki 361 tūkst. eurų.

Jos nurodė, kad nustatytu laiku – iki kovo 9 dienos – tokių didelių baudų sumokėti neįmanoma.

„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė BNS anksčiau teigė, kad vietoje baudos teikia banko garantijas. Taip elgiasi ir kitų nubaustų vaistinių valdytojai.

Konkurencijos taryba pernai gruodį Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų.

Tarybos teigimu, baudos skirtos individualiai, atsižvelgiant į 2017 metais kiekvienos įmonės padarytą pažeidimo mastą, trukmę bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau neviršijant 10 proc. praėjusių metų jų apyvartos.

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančioms „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln., EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacijai skirta 7,4 tūkst. eurų bauda.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui siūlys skubos tvarka priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma griežtinti baudas už netikslią informaciją apie pinigų kilmę, savininkus, bei jų panaudojimo tikslą.

Manoma, kad tai padėtų sukontroliuoti itin padažnėjusį tokių grynųjų pinigų gabenimą į Lietuvą.

„Dažnu atveju, siekdami išvengti prievolės deklaruoti grynuosius pinigus, asmenys vykdami per sieną grupėmis gabenamas grynųjų pinigų sumas išskaido į mažesnes, 10 tūkst. eurų vertės nesiekiančias sumas“, – teigia Finansų ministerija.

Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais už netikslią informaciją apie per sieną vežamus pinigus siūloma bausti 390–1200 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – 1,04–3,9 tūkst. eurų bauda.

Dabar už netikslią informaciją apie per sieną gabenamus grynuosius pažeidėjas gali būti nubaustas nuo 200 iki 1,2 tūkst. eurų bauda, tai, anot pataisų rengėjų, nėra veiksminga sankcija.

„Tokia sankcija nepakankamai veiksminga ir atgrasanti, ypač įvertinant tai, kad gabenami grynieji pinigai gali būti panaudojami pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais, ir tai, kad pastaruoju metu auga tokių gabenamų pinigų srautai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Be to, siūloma iš netikslią ar neišsamią informaciją grynųjų pinigų deklaracijoje pateikusių asmenų vežamus pinigus konfiskuoti, ši sankcija būtų taikoma ir tais atvejais, kai pinigai nepriklauso juos per sieną vežančiam žmogui.

Galimybę konfiskuoti pinigus siūloma nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai.

„Tai veiktų kaip efektyvi atgrasomoji priemonė, nes atsirastų rizika ne tik gauti baudą, bet ir prarasti gabenamus galimai nelegaliai veiklai skirtus grynuosius pinigus“, – teigia projekto rengėjai.

Finansų ministerijos duomenimis, pernai gruodį ir šių metų sausį Lietuvos muitininkai fiksavo 84 atvejus, kai Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos piliečiai bandė įvežti daugiau kaip 41 milijoną Ukrainos grivinų (apie 1,05 mln. eurų).

„Lietuvos muitinės duomenimis, gautais bendradarbiaujant su Europos teisėsaugos institucijomis, šie pinigai gali būti susiję su nusikalstama veika ir karo veiksmais Ukrainoje“, – teigia pataisų rengėjai.

Teigiama, kad kad panaši situacija stebima ir kaimyninėse šalyse.

Kaip pranešė prokuratūra, 2021 metų lapkričio 13 dieną 31 metų A. K. ir 24 metų T. K. Būdų miške iš kitų asmenų perėmė kontrabandinių cigarečių siuntą ir pasikėsino Lietuvos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos banderolėmis paženklintus rūkalus – 12 tūkst. 491 pakelį cigarečių „Minsk Super Slim“. Rūkalų vertė – beveik 44 tūkst. eurų.

Abu vyrai perimtas cigaretes miške rišo į ryšulius tolesniam gabenimui pėsčiomis, tačiau to padaryti nespėjo, nes juos pastebėjo pasieniečiai.

Nors abu kaltinamieji prekes paliko ir bandė bėgti iš įvykio vietos, tačiau pasitelkus Krašto apsaugos savanorių pajėgas, policijos pareigūnus, „Frontex“ sraigtasparnį ir tarnybinius šunis, abu bėgliai buvo surasti ir sulaikyti.

Tarp bėglių nustatytas dar vienas įtariamasis, jam išduotas Europos arešto orderis. Asmuo sulaikytas Vengrijoje ir teisiamas už kitą nusikaltimą. Šiuo metu teisėsauga laukia jo perdavimo Lietuvai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Valstybės sienos apsaugos (VSAT) pareigūnai.

Pėstininkų brigados „Žemaitija“ atstovė Gabija Vaitkutė tikino, kad už dronų sklandymą draudžiamose zonose skiriamos nemažos baudos.

„Lietuvos teisės aktuose yra numatytos baudos už bepiločių orlaivių naudojimo pažeidimus. Konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir atsakomybės laipsnio, jų dydis numatytas administracinių nusižengimų kodekse“, – teigė G. Vaitkutė.

Bauda už oro erdvės taisyklių ir apribojimų nesilaikymą gali siekti nuo 100 iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų.

Baudos gali būti taikomos už skrydžius virš gyvenamųjų vietovių.

„Be to, baudos gali būti taikomos už skrydžius virš gyvenamųjų vietovių, pramogų vietų, rekreacijos zonų, kultūros paminklų ir kitų įstatymų numatytų objektų arba jei yra pavojaus asmenų saugumui. Tiesa, Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimai gali keistis, todėl rekomenduojama sekti pataisas ir naujienas šioje srityje, kad būtų išvengta pažeidimų“, – pažymėjo pašnekovė.

Įstatymai numato, kad bepiločiai orlaiviai gali būti konfiskuojami, jei jie naudojami neteisėtai arba pažeidžiant aviakonstravimo taisykles ir oro erdvės taisykles.

„Bepiločiai ir jų dalys gali būti konfiskuojami, jei buvo naudojami teisės aktų pažeidimo tikslais arba yra susiję su nusikalstama veikla. Bepiločių orlaivių operatorius yra atsakingas už bet kokius pažeidimus, susijusius su jų naudojimu oro erdvėje. Taigi, jei bepiločiai naudojami neteisėtai arba pažeidžiant oro erdvės taisykles, jie gali būti konfiskuojami kaip įrodymas nusikalstamo veikimo atveju arba kaip sankcija už pažeidimus, susijusius su jų naudojimu“, – paaiškino G. Vaitkutė.

Teisės aktais nustatyta tvarka leidžiama pasitelkti Karo policiją ir sulaikyti asmenis.

„Taip pat turime technines priemones, kurias galime pasitelkti neutralizuojant ir nutupdant bepiločius orlaivius. Patarimas visuomenei – pamačius bepilotį orlaivį, informaciją perduoti Lietuvos policijai, Valstybės saugumo departamentui ar Lietuvos kariuomenei“, – priminė brigados „Žemaitija“ atstovė.

Darius mėgo piešti nuo pat mažens, o atėjus paauglystei, susidomėjo ir grafičio menu.

„Pradėjau piešti ant popieriaus, paskui jau užsimaniau, aišku, nusipirkti pirmuosius aerozolinius dažus. Ir eidavome piešti į apleistas statybas ar kitas panašias vietas“, – pasakojo grafičio meistras Darius Janonis.

Šio pomėgio Darius taip niekuomet ir neapleido. Bėgant laikui tai tapo ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Dabar vyro dizainai puošia ne vieną pastato sieną. Darius tikina, kad su metais į gatvės tapybą visuomenė žiūri vis pozityviau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Anksčiau, kai paišydavome ant sienų, dažniau susidurdavome su neigiama nuomone. Dabar, jau kokius pastaruosius penkerius metus, retai kada išgirsi blogą nuomonę – daugelis tai vertina pozityviai“, – teigė grafičio meistras.

Kai kuriems sostinės gyventojams grafičiai asocijuojasi su išterliotomis pastatų sienomis, kitiems tai – menas.

„Kaip čia pasakius, tam tikri piešiniai tai – menas, kiti – ne, ypač jei būna prirašyta negražių žodžių ar pripiešta terlionių“, – sakė kalbinta moteris. 

„Slidi riba – tarp meno ir vandalizmo“, – porino vyras.

„Man patinka. Manau, kad tai – menas“, – atviravo pašnekovė.

Nepažeisdami įstatymų, grafitininkai legaliai puošti sienas gali septyniose Vilniaus vietose. 

„Tokios legalios grafičio piešimo vietos yra ne vienoje valstybėje, kaip alternatyva tiems nelegaliems grafičio piešėjams. Kad jiems būtų galimybė pasireikšti legaliai“, – konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.

Kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams.

„Mano akimis, kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Jevgenijus Liepis.

„Yra septynios grafitininkams skirtos vietos, bet tik trys iš jų – kiek patrauklesnės, kur gali ir pats neuždusdamas papiešti“, – kalbėjo D. Janonis. 

Nors legalių vietų pasireikšti grafitininkams yra, sostinės savivaldybei vis dar tenka tvarkyti neleistinose vietose grafičiais išpieštas pastatų sienas. Praeitais metais teko nuvalyti ir perdažyti 27 tūkst. kv. m. sienų. Miestui tai kainavo daugiau kaip 130 tūkst. eurų.

Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja.

„Ir tie nuostoliai, tos sumos yra stabilios metai iš metų. Jei centrinėje miesto dalyje, kur daugiau dėmesio rodome, grafičių mažėja, tai kitose miesto vietose tų apipieštų ir dar netvarkytų pastatų yra gana daug“, – teigė G. Leperskas.

Už nelegalų piešimą ant pastatų sienų gresia bauda iki 750 eurų. Taip pat gali būti skirtas areštas arba laisvės atėmimas.

„Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja“, – komentavo J. Liepis.

Grafičio menu užsiimantis Darius neslepia, kad ir jam yra tekę dėl savo piešinių pabendrauti su pareigūnais.

„Teko, ir ne vieną kartą. Turbūt tai buvo tam tikros gyvenimo pamokos, iš kurių pasimokai“, – atviravo Darius.

Viena iš Vilniaus erdvių, kurioje galima legaliai piešti, yra „Panoramos“ požeminės perėjos sienos. Tiesa, ne visiems gyventojams tai patinka.

„Terlionė“, – piktinosi užkalbinta praeivė, paklausta, ar patinka piešiniai ant sienų.

„Nėra gražu, bet gal geriau šioje vietoje piešti nei ant namų sienų“, – svarstė kita moteris. 

Savivaldybė įprastai uždažo ar nuvalo ant valdžios pastatų ar paminklų paliktus grafičius. Daugiabučių gyventojai išterliotas sienas turėtų susitvarkyti patys.

Daugiabučių namų gyventojai, kaip ir nuosavo namo šeimininkai, sienas turi tvarkytis patys. Daugiabutis lygiai taip pat yra nuosavas namas – tik savininkų daugiau“, – sakė G. Leperskas.

Legaliai grafičiu puošti sienas net ir leistinose sostinės erdvėse galima tik nuo 8 iki 22 val.

Būna atvejų, kai vos vienos dienos vėlavimas pranešti apie darbuotoją jau užtraukia atsakomybę. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Daliumi Čeponu, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju.

– Visų pirma, leiskite mums suprasti, kokio dydžio Lietuvoje yra problema nelegalus darbas?

– Realaus dydžio gal nelabai kas gali ir pasakyti. Mes galime pasakyti iš to, ką mes nustatome. Deja, eilę metų mes matome tas pačias tendencijas – nelegalus darbas nemažėja. Sumažėja kartais viename sektoriuje, tačiau tam tikros bylos pakelia kitą sektorių automatiškai į viršų. Tai tos tendencijos labai paprastos: tris paskutinius metus yra stabiliai nustatoma tiek pat nelegaliai dirbančių asmenų ir, mes manome, kad atėjo laikas pagaliau daryti drastiškus sprendimus su atsakomybės taikymu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nepaisant ekonomikos augimo, geresnių ar blogesnių laikų, visuomet nustatote tiek pat nelegalių darbuotojų darbo rinkoje. Ar yra kažkoks konkretus skaičius?

– Taip, yra konkretus skaičius. Tarkime pernai nustatėme beveik 2 tūkstančius asmenų, dirbančių nelegaliai, neteisėtai, iš 4200 patikrinimų. Tai, matote, jog tie skaičiai iš esmės nekinta paskutinius tris metus. Mes manome, jog priežasčių yra daug ir baudos visko čia nepakeis, bet yra kompleksinės priemonės, kurias taikome ir mes, ir kitos institucijos. Pradedant švietimu, baigiant prevencija.

– Jei jūs padidintumėte baudas, kokios jos būtų?

– Aš tikiuosi, kad ne mes, o Seimas padidins baudas. Minimalios baudos bus tris kartus didesnės. Norėčiau paaiškinti, kad atsakomybė už nelegalų darbą yra dvejopa. Už nelegalų darbą darbuotojas neatsako, atsako darbdavys – tiek vadovas administracine tvarka pagal administracinių nusižengimų kodeksą, tiek ir pati įmonė turi tam tikrą sankciją. Dvi skirtingos atsakomybės ir jos yra didinamos. Viena daugiau, kita mažiau. Dabar mes turime vadovams nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių eurų. Sankcijos vidurkis pernai buvo 1400 eurų. Įstatymų leidėjas inicijuoja pakeitimus – kelia dvigubai, t. y. apatinė riba kyla, viršutinė pasilieka ta pati – nuo 2 tūkstančių iki 5 tūkstančių eurų, siūloma tokia sankcija. Juridiniams asmenims einame šiek tiek kitu keliu – pririšant sankcijas prie minimalaus mėnesinio atlygio. Kodėl? Todėl, kad per paskutinius dešimt metų sankcija nekilo, t. y. nuo 868 eurų už vieną dirbantį darbuotoją juridiniam asmeniui. O minimali mėnesinė alga kilo. Dabar yra 720 eurų, berods, tiek buvo pernai metais. Tai praktiškai tos sankcijos susilygino. Jei žiūrėsime į netolimą kaimyninę praktiką – netgi ne Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Bulgarijoje yra nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų, Slovakijoje nuo 2 tūkst. iki 200 tūkst.

– Niekur nėra tokių mažų baudų kaip Lietuvoje?

– Yra kelios valstybės, kurios irgi gauna, kiek aš žinau, pastabų iš Europos Komisijos ir kitų atsakingų asmenų dėl sankcijų neadekvatumo. Visos valstybės eina ta linkme – peržiūri savo sankcijų paketą ir, manau, Lietuva turi būti tarp jų.

– Koks lašas nelegalaus darbo yra tie atvejai, kuriuos jūs surandate? Ar tai yra procentas nuo visų nelegaliai dirbančių, ar tai yra pusė visų nelegaliai dirbančių?

– Neteisėtas darbas, gal taip jį įvardykime. Pavyzdžiui, jei imtumėme konkretų sektorių – statybas, tai čia mes matome pagerėjimą įdiegus tam tikras privalomas priemones, kur sankcijos yra žymiai didesnės nei nelegalus darbas. Tai – taip vadinamosios skaidriai dirbančiojo ID koretelės, kurios privalomos statybų sektoriuje. Mūsų rezultatai rodo, kad palyginus su 2021-2022 metais, kai įsigaliojo ta kortelė, vos ne dvigubai sumažėjo mūsų nustatytų asmenų skaičius statyboje. Matome, kad sankcijos turi reikšmės. Gal ilgoje perspektyvoje, kaip aš atsimenu, buvo dėl neblaivumo, tendencijos sulėtės, bet čia mes matome didelį kritimą į apačią. Tikimės, kad ir kituose sektoriuose tai turėtų įvykti.

– Ar tai suveiks? Jūs puikiai žinote, kad žmonės yra racionalūs – jie moka skaičiuoti baudų dydžius, sumokamus mokesčius. Ir tai, ką jie praranda, dirbdami legaliai. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės atsisako legalaus darbo vien dėl to, kad neprarastų įvairių lengvatų, kurias gauna. Arba jie nenori to parodyti sąskaitose dėl asmeninių įvairių priežasčių.

– Tikrai taip, bet čia mes turime tokią situaciją, kai yra du žaidėjai – darbuotojas ir darbdavys. Taip, galbūt darbuotojas turi įvairių intencijų, problemų ir galvoja vienaip, tačiau yra kita šalis, kuri jį samdo. Jei ji nenorės ir nebus suinteresuota, tas darbuotojas ir nedirbs nelegaliai. Mes kalbame dabar apie nelegalų darbą kaip apie apie vieną iš darbo santykių institutų, tai čia, mes manome, darbdavys dar turi šiokių tokių privalumų prieš sąžininkai mokesčius mokantį subjektą. Konkurencija yra nelygi.

„Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo projekto siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Seime registruotu kodekso projektu siekiama didinti baudas už triukšmą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu ir gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, siekiama išskirti bei nustatyti griežtesnes baudas įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, kai viešosios rimties trikdymas vyksta jų valdomose patalpose.

Reaguodama į Vyriausybės sprendimą Naktinės ekonomikos asociacija NaktA kultūros, pramogos ir maitinimo įstaigų atstovams pasiūlė pasirašyti peticiją prieš tokį reguliavimą.

Asociacijos pranešime teigiama, kad Seime priėmus tokius pakeitimus bus lengviau bausti barus, restoranus, koncertų sales ir naktinius klubus „pagal pareigūnų subjektyvią nuomonę, o ne aiškius kriterijus, net neatsižvelgiant į vykdomos veiklos naudą visuomenei“.

„Nėra nei vieno miesto pasaulyje, kuriame didesnės baudos išsprendė problemą. Taip pat reikia nepamiršti, kad į kultūrinę veiklą naktimis reikia žiūrėti ne kaip į problemą, o į modernaus miesto privalumą, kuris prideda socialinės ir ekonominės vertės“, – sakoma pranešime.

Vyriausybė siūlo, jog šauksmai, švilpimas ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse bei kitose viešosiose vietose, vakaro (nuo 19 iki 22 valandos) ir nakties (nuo 22 iki 7 valandos) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai yra trikdoma ramybė, poilsis ar darbas, užtrauktų baudą nuo 80 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų. Pakartotinių nusižengimų baudos siektų iki 400 eurų.

Šiuo metu galiojančia tvarka pirmą kartą už viešosios erdvės trikdymą asmenims numatoma bauda – nuo 20 iki 80 eurų, o pakartotinai – nuo 80 iki 300 eurų.

Vyriausybės išvadoje siūlomi mažesni nei Seimo narių pateikto projekto nustatyti baudų dydžiai, taip pat papildomai išskiriami kiti atsakingi asmenys.

Pasak ministerijos, policijos vertinimu, šiuo metu galiojančios baudos už viešosios tvarkos pažeidimus nepakankamai drausmina triukšmadarius. Teigiama, jog triukšmo problema ypač aktuali kurortinėms savivaldybėms vasaros sezono metu, taip pat ir kitų didžiųjų miestų centruose bei gyvenamuosiuose rajonuose.