29 baudos skirtos Kauno gyventojams, vienas žmogus nubaustas Klaipėdoje.

Tuo metu sostinėje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu.

Draudimai – 2 tūkst. daugiabučių

Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 323 daugiabučių namų balkonuose.

„Nuo draudimų taikymo dienos iš viso gautas 31 gyventojo skundas dėl kaimynų, kurie rūko balkonuose ir 360 prieštaravimų dėl rūkymo uždraudimo. 29 asmenims parengti protokolai ir jiems paskirtos atitinkamos baudos“, – sakė savivaldybės atstovas.

Klaipėdoje rūkyti draudžiama 214 daugiabučių balkonuose, dar keliolika prašymų yra nagrinėjami.

„Nuo 2021-ųjų pradžios yra pareikšta 12 žodinių pastabų ir surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas“, – BNS informavo uostamiesčio savivaldybė.

Tuo metu sostinėje rūkyti uždrausta 1551 daugiabučio namo balkonuose, terasose, lodžijose, tačiau nė vienas žmogus dar nubaustas nebuvo.

„Šiltuoju metų laiku gauname po 50–60 prieštaravimų per mėnesį, šaltuoju metu laiku – po 20–30 prieštaravimų per mėnesį. Tai pat per mėnesį gauname po vieną–tris prašymus nubausti rūkančius tuose balkonuose, kur yra draudimas, tačiau nė vieno nesame nubaudę“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Anot jo, įstatymas numato, kad skundą pateikę asmenys kartu turi pateikti rūkančiojo nuotrauką ar vaizdo įrašą – įrodymą, kad būtų aiškiai matyti kas rūko.

Kviečiame laikytis teisės aktų reikalavimų, draugiškai sugyventi su kaimynais.

„Paprastai žmonės to negali pateikti, o kartais ir neįmanoma pateikti, nes nufilmuoti rūkantįjį 12 aukšte nuo žemės nėra realių galimybių, o per balkono kraštą nepersisversi. Bet gavę skundą mes kreipiamės į buto, dėl kurio skundžiasi gyventojus, informuojame apie galiojantį draudimą, kviečiame laikytis teisės aktų reikalavimų, draugiškai sugyventi su kaimynais“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Policija duomenų nerenka

Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė negalintis pasakyti, kiek konkrečiai žmonių dėl rūkymo balkonuose nubaudė pareigūnai, nes ši informacija nėra atskirai renkama – ji priskiriama prie bendros informacijos apie pažeidimus, susijusius su tabako gaminiais.

Pasak jo, pernai fiksuoti 1364 su tabako gaminiais susiję pažeidimai, iki šiol šiemet – 1106 tokie pažeidimai.

Įstatymo pataisos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios. Tačiau realiai daugiabučiuose tokie draudimai pradėti taikyti prieš pusantrų metų – pernai vasarį.

Norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis, o atsisakius tai padaryti, jam pačiam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ir policija, ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.

„Pastarosiomis dienomis sutarta, kad, atsižvelgiant į oro sąlygas ir poilsiautojų gausą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, bus skiriama po pareigūną ir policijos rėmėją, jie šiuose paplūdimiuose patruliuos nuolat“, – rašoma BNS ketvirtadienį pateiktame Klaipėdos apskrities policijos atsakyme.

Šią savaitę Palangoje įvyko policijos pareigūnų, gelbėtojų ir mero Šarūno Vaitkaus susitikimas. Pirmadienį pas kurorto merą ketina apsilankyti policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Policijos vadovas BNS teigė, kad su meru ketina aptarti veiksmus, kurie padėtų paskutinį vasaros mėnesį išvengti žūčių.

„Mūsų visų bendras reikalas, žmonės žūsta, visiems yra iššūkis, ką daryti, kad užtikrintumėme geresnę prevenciją. Nieko nauja nesugalvosim, matyt, reikia stiprinti patruliavimą su kartu gelbėtojais, informuoti asmenis dalyvaujant ir policijos pareigūnams“, – BNS sakė R. Požėla.

„Policijos reikia visur – ne tik paplūdimiuose, ir vakarais, ir naktim, ir centrinėse gatvėse, reikia reaguoti į smurtą, vagystes, reikia patruliuoti, bet suprantam, kad mūsų reikia ir ten – uniformuoto žmogaus buvimas duoda didesnį efektą, nei vien gelbėtojo“, – sakė generalinis komisaras.

Meras įspėja apie pinigines baudas

Palangos meras ketvirtadienį feisbuke pranešė, kad kurortas skelbia „nulinę toleranciją“ tiems, kas paplūdimiuose ignoruoja gelbėtojų įspėjimus.

„Jei, nepaisydami gelbėtojų įspėjimų, nuspręsite pasipliuškenti Baltijoje, esant iškeltai raudonai vėliavai ar ten, kur tai draudžiama daryti, ir skęsite – kai gelbėtojai jus išgelbės, galimai iškart būsite nubausti pinigine bauda. Kitu – blogesniu – atveju, jei gelbėtojams nepavyks jums padėti ir išplėšti iš audringos Baltijos bangų, deja, jus nubaus ir sąskaitą išrašys ponas Neptūnas. Tai pasakytina apie tuos ir tiems, kurie nepaiso sveiko proto, savisaugos instinkto, ignoruoja maudytis draudžiančius ženklus ir rizikuoja ne tik savo, bet ir gelbėtojų, o neretai – tiesiog pagalbon puolančių paplūdimyje esančių niekuo dėtų žmonių gyvybe“, – savo įrašą socialiniame tinklalapyje pradėjo meras.

Pasak jo, kad ir kaip nepopuliariai ir drastiškai beskambėtų šis teiginys apie maudynes ir baudas, bus daroma viskas, kad žmonės neskęstų jūroje ir iš kurorto grįžtų namo, o ne keliautų į liūdnas vietas.

„Todėl MES SKELBIAME NULINĘ TOLERANCIJĄ tiems, kas nepaiso įspėjamųjų lentelių paplūdimiuose, pranešančių, jog maudytis čia draudžiama dėl povandeninių duobių ar didelių srovių. Tiems, kam atrodo, jog gelbėtojai raudonas vėliavas iškelia tik baikštuoliams ir, nepaisydami didelių bangų bei savo saugumo, vandens motociklais link jūsų skuba tik savo pačių pramogai. Galiausiai – tiems, kas vis dar nesupranta, jog jūra nebūna iki kelių ir su ja negalima juokauti“, – susimąstyti kvietė Š. Vaitkus.

Pasak jo, Palangos gelbėtojai suskaičiavo, kad nuo gegužės 15 iki liepos 26 dienos buvo perspėti 153 nesaugiai maudęsi žmonės, 31 asmuo perspėtas dėl paplūdimio taisyklių nesilaikymo, 41 suteikta pirmoji medicininė pagalba. Skendo 17 asmenų, išgelbėta 16, devyni perduoti medikams ir išvežti į reanimaciją, vienas šį savaitgalį nuskendo Šventojoje.

Dar 16 poilsiautojų gelbėtojai kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jie patyrė traumas, saulės smūgį.

Taip pat 16 kartų buvo kviesti policijos pareigūnai – jie surašė keturis protokolus dėl paplūdimio taisyklių nesilaikymo, t.y. dėl maudymosi esant iškeltai raudonai vėliavai. Be to, rasti pasimetę ir tėvams perduoti 25 vaikai.

„Taip, jūs teisingai supratote, vien nuo gegužės 15 d., kai gelbėtojai pradėjo budėti Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, Baltijos aukomis galėjo tapti beveik 200 žmonių, ir absoliuti dauguma jų – vos per kelias pastarąsias savaites, ir ypač – pastarąjį savaitgalį.

Štai sekmadienį Šventojoje nuskendo 58 metų Baltarusijos pilietis. Įbridęs į jūrą esant iškeltai raudonai vėliavai, jis buvo įspėtas gelbėtojų ir paprašytas grįžti į krantą. Gelbėtojams nuskubėjus prie kitų besimaudančiųjų, baltarusis kaip niekur nieko toliau nėrė į bangas, kol jūra jo neįtraukė. Kovodami už šio vyriškio gyvybę, jauni vyrai gelbėtojai patys vertėsi su vandens motociklu ir galynėjosi su stichija, tačiau svečio išgelbėti nepavyko.

Prieš tai penktadienį  mergina skendo ties Palangos jūros tiltu – toje vietoje, kur stovi lentelės, draudžiančios čia maudytis dėl povandeninių duobių. Jauna visiškai nemokanti plaukti poilsiautoja įkrito į povandeninę pusantro metro gyli duobę, virš kurios  – dar beveik tiek pat vandens. Tad mūsų kurorto viešnia pateko į beveik trijų metrų gylio vandens spąstus...

Penktadienio vakarą lygiai toje pačioje vietoje (!) gelbėtojai jau traukė jaunuolį. Tam, kad žmogus po skendimo būtų kuo greičiau perduotas medikams, gelbėtojai su žiburėliais į miestą lėkė J. Basanavičiaus gatve, o link jų važiavo garsinius signalus įjungęs Greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Sukoordinavus visus veiksmus, jaunuolis medikų buvo perimtas pusiaukelėje, kur jam teikta skubi medicininė pagalba. Vėliau jis nugabentas į vienos iš Klaipėdos ligoninių reanimacijos skyrių.

Todėl labai PRAŠAU: būkite sąmoningi ir protingi, saugokite savo ir savo artimųjų gyvybes, nepalikite vaikų vienų vandenyje.

Tokių istorijų labai daug, teisingiau būtų pasakyti – neleistinai per daug. Tačiau mes negalime esant audringai jūrai paplūdimuose išrikiuoti kariuomenę, kad kariūnai apglėbtų Baltiją. Todėl labai PRAŠAU: būkite sąmoningi ir protingi, saugokite savo ir savo artimųjų gyvybes, nepalikite vaikų vienų vandenyje, taip pat nelikite abejingi ir sudrausminkite tuos, kurie vis dar yra įsitikinę, jog yra stipresni už jūrą. Įsiklausykite į gelbėtojų žodinius įspėjimus, įsidėmėkite visiems laikams, kad raudona vėliava – tai griežtas NE“, – skaudžius įvykius paplūdimiuose aprašė Palangos meras.

Jo žodžiais kalbant, padedant Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatas Požėla šią savaitę sutarta, kad nuo šiol centrinėse gelbėjimo stotyse Palangoje bei Šventojoje budės ir po vieną policijos pareigūną, kurie jiems suteiktais įgaliojimais atitinkamai tramdys savo taisykles jūrai bandančius diktuoti pramogautojus.

„Ir apie baudas – ne gąsdinu, ne įspėju, o tik geranoriškai primenu: maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 300 iki 900 eurų. Tai numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnis.

Žinau, kad mylite Palangą, iš visos širdies dėkoju, kad atvažiuojate į mūsų kurortą! Nuoširdžiai linkiu Jums gero, turiningo ir saugaus poilsio mūsų Palangoje! Svarbiausia – namo grįžkite laimingi, pailsėję ir  su visa šeima.

Šią vasarą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose įrengta 19 gelbėjimo postų, juose darbuojasi per 80 gelbėtojų. Ačiū jiems už išgelbėtas gyvybes!“ – įrašą baigė Š. Vaitkus.

Vaizdo įraše – pastarojo antradienio vakarą skendusio žmogaus gelbėjimo operacija Šventojoje, nuotraukoje – praėjusį savaitgalį Palangoje išgelbėtas ir medikams perduotas jaunas vyras gabenamas į reanimaciją.

Jie gavo baudas nuo 60–90 eurų, kai kurie neteko teisės vairuoti transporto priemonės nuo 1 iki 3 mėnesių.

Apie pavojus naudotis telefonu vairuojant trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba priminė Vilniaus gatvėse. Čia buvo surengta prevencinė priemonė kartu su naujienų portalo delfi.lt vykdomo projekto „NežVAIRUOK!“ herojumi – atgijusiu mobiliuoju telefonu.

Kaip skelbia policija, pareigūnai užfiksavo pažeidėjus ir padėkojo nesinaudojusiems mobiliaisiais telefonais.

„Realiame gyvenime, dalyvaudami viešajame eisme, matome ne vieną atvejį, kai vairuotojas važiuodamas naudojasi mobiliuoju, tačiau šalia sėdintis keleivis, net ir artimasis, jo neįspėja dėl netinkamo elgesio, o kartais ir patys blaško vairuotojo dėmesį“, – teigiama pranešime.

Žūtys dėl neatsakingo elgesio prie vairo yra beprasmės ir visi galime pasistengti jų išvengti.

Pasak pareigūnų, bet koks vairuotojo dėmesio sutrikdymas yra labai pavojingas, todėl kelyje vairuotojas turi būti susitelkęs į pagrindinį savo darbą – vairavimą.

„Jei net ir labai skubate, geriau minutei saugiai sustokite ir atsakykite į praleistą skambutį ar parašykite žinutę, bet nerizikuokite savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumu. Žūtys dėl neatsakingo elgesio prie vairo yra beprasmės ir visi galime pasistengti jų išvengti“, – ragina policija.

Parlamentarai diferencijavo  administracinę atsakomybę, priklausomai nuo to, kokia grynųjų pinigų suma, pažeidžiant atsiskaitymų tvarką, buvo atsiskaityta.

Pagal priimtą dokumentą, „atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki tūkstančio eurų“.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks  baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki 1000 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų.

Jei panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija nuo 50 iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki tūkstančio eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Dar didesnė bauda lauks, jei pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija 500 ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal priimtą dokumentą, tai užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Naujos kodekso nuostatos įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Antradienį už jas balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo  du,  susilaikė dvylika parlamentarų.

ELTA primena, kad birželio 23 d. Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, pagal kurį nuo lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų.

Dėl senojo teisės akto Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuo praėjusių metų lapkričio 3 dienos Lenkijai kasdien skiria po 1 mln. eurų baudą.

Naujasis įstatymas įsigalioja penktadienį, todėl Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas) buvo paklaustas, ar tai reiškia, kad ES vykdomoji valdžia prašys teismo sustabdyti kasdienės baudos taikymą.

„Komisija pažymi, kad Lenkijos priimtas naujas įstatymas, kuriuo panaikinama drausmės kolegija, nepanaikino ginčijamų teismų įstatymo nuostatų“, – sakė Ch. Wigandas.

„Taigi, bylos nagrinėjimas bus tęsiamas, kol bus įvykdyti visi reikalavimai, nustatyti Teisingumo Teismo“, – pridūrė jis.

ES ir Lenkija jau ne vienus metus nesutaria dėl Lenkijos dešiniosios populistinės vyriausybės prastumtų reformų, kurios, kritikų teigimu, pakerta teismų nepriklausomumą.

Vienas iš pagrindinių ginčų objektų buvo teisėjų „drausmės bylų kolegija“, kurią Liuksemburge įsikūręs ETT pripažino neteisėta.

Teismo paskirtos finansinės baudų dydis šiuo metu viršija 250 mln. eurų. Šia priemone siekiama priversti Varšuvą įvykdyti teismo nurodymą atsižvelgti į Komisijos susirūpinimą dėl teisėjų nepriklausomumo.

Naujasis įstatymas taip pat yra labai svarbus Lenkijai gaunant pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo.

Varšuvai rezervuota 35,4 mlrd. eurų, įskaitant 23,9 mlrd. eurų tiesioginių subsidijų, tačiau šios išmokos įšaldytos, kol bus įvykdytos reikalaujamos reformos teismų nepriklausomumo srityje.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirti 30-120 eurų baudą. Už pakartotiną nusižengimą bauda siektų 120-440 eurų. 

Griežtesnės baudos būtų už interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimą nepilnamečiams arba laimėjimų jiems išmokėjimą. Tokiais atvejais grėstų bauda nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų.

Tokias pataisas Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, loterijos bilietų platinimo būdas, kai jie parduodami prekybos vietose, skiriasi nuo prekybos internetu ar telefono ryšiu, todėl skirsis ir baudų dydžiai.

„Loterijos bilietus parduodant prekybos vietose, aptarnauja kasoje dirbantis darbuotojas, o parduodant bilietus nuotoliniu būdu, naudojama specialiai tam skirta sistema, už kurios veikimą atsakingi loterijų organizatoriai, kurie privalo nuotoliniu būdu nustatyti loterijos bilietus įsigyjančių žmonių tapatybę ir juos registruoti“, – BNS nurodė M. Majauskas.  

„Baudos dydį už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims prekybos vietose siūloma nustatyti kaip ir už kitų prekių  – alkoholio, tabako gaminių ar energetinių gėrimų – pardavimą nustatyto amžiaus nesulaukusiems asmenims“, – teigė parlamentaras. 

Dabar Administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatyta atsakomybė nei už loterijos bilietų pardavimą nepilnamečiams prekybos vietose, nei juos parduodant nuotoliniu būdu. Loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų.

Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų. 

Per svarstymą Biudžeto ir finansų komitete verslas piktinosi gresiančiomis didelėmis baudomis, viršijančiomis tas, kurios skiriamos už neleistinus rūkalų ar alkoholio pardavimus.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimus bauda siektų nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 3 tūkst. eurų.

Dabar neišskiriama atsakomybė už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą nepilnamečiams, nes negalioja draudimas nepilnamečiams pirkti loterijos bilietus.

2021 metais išplatinta loterijos bilietų už 129,1 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2020 metais, o išmokėta 71,7 mln. eurų laimėjimų – 20,7 proc. daugiau.    

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės konservatorės Aistės Gedvilienės teigimu, savivaldybės jau dabar atlieka dalį su želdynų apsauga ir priežiūra susijusių funkcijų, todėl jos turėtų galimybę savarankiškai nustatyti ir įkainius.

Pasak jos, dabar želdinių atkuriamosios vertės įkainiai vienodi tiek Vilniuje, tiek, pavyzdžiui, Skuode.

Todėl A. Gedvilienė ir Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis Želdynų įstatymo pataisomis siūlo savivaldai leisti pačiai nustatyti, kiek kokie medžiai ar kiti želdiniai yra vertingi.

A. Gedvilienė BNS sakė, kad pataisas paskatino kelių vertingų, brandžių medžių iškirtimas Vilniuje. 

„(Nekilnojamo turto – BNS) vystytojams apsimoka padaryti pažeidimą negu paisyti taisyklių. Jie visai nebijo baudų – želdinių, ypatingai medžių atkuriamosios vertės įkainių, nes jie vienodi visoje Lietuvoje“, – tvirtino parlamentarė.

Nekilnojamo turto vystytojams apsimoka padaryti pažeidimą negu paisyti taisyklių.

Dabar želdinių atkuriamosios vertės įkainius tvirtina aplinkos ministras ir jie taikomi visose savivaldybėse, nors sunaikintų želdinių atkūrimo kaštai skirtinguose rajonuose gali būti didesni dėl skirtingos sodinukų, apželdinimo darbų pasiūlos bei kainų. 

Jeigu Seimas pakeitimams pritars, jie įsigaliotų nuo lapkričio.

Metų pradžioje Vilniuje, Naujamiestyje be leidimų buvo nupjauti keli brandūs medžiais, o savivaldybė pranešė, kad padaryta žala siekia per 117 tūkst. eurų (paprastasis kaštonas įvertintas 31 591 euru, balzaminė tuopa –  59 915 eurais, karpotasis beržas – 25 942 eurais).

Savivaldybės teigimu, statybų įmonės „Rewo“ atstovai žadėjo ne tik padengti nuostolius, bet ir papildomai atlyginti žalą gyventojams pasodindami želdynų aplinkinėse teritorijose, tačiau vėliau dialogas nutrūko ir susitarimų nepasiekta.

Todėl savivaldybė balandį pateikė teismui ieškinį, kuriuo iš medžių kirtėjų reikalauja atlyginti 117 tūkst. eurų žalą. Ieškinys pateiktas įmonei „Skvero namai“ – būtent ji kirto medžius, o „Rewo“ įtrauta trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžio data nėra paskirta. 

Jo teigimu, asmenys su vandens motociklais pastebėti vykdant akciją „Poilsiauk atsakingai“, netrukus pasiplaukiojimas buvo sustabdytas pasitelkus gausesnes aplinkosaugininkų pajėgas.

Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų sąlygų“, – sakė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Audrius Jonaitis.

„Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi ne šiaip sau – jais siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų“, – teigė jis.

Vykstant akcijai „Poilsiauk atsakingai“, šiuo metu vykdomi reidai visose Aplinkos apsaugos departamento valdybose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, kad nustačius, jog neteisėtai sumažinus „Sodros“ įmokas priskaičiuojama trūkstama suma ir skiriama 50 proc. jos dydžio bauda.

LVAT vertinimu, įstatymu įtvirtinta fiksuota 50 proc. bauda sukūrė Konstitucijai prieštaraujančią situaciją, kai nei mokesčių administratorius, nei teismas neturi galimybės atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes bei skirti mažesnę baudą.

LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs bylą, kurioje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos žmogui skirtų baudų. Pasak LVAT, pareiškėjas yra pateikęs argumentų, kodėl bauda jam turėtų būti sumažinta, tačiau dėl įstatyme įtvirtinto reguliavimo negalima to padaryti.

Į KT LVAT nutarė kreiptis pernai kovą, kai nagrinėjo asmens skundą VMI. Žmogus teismo prašė panaikinti VMI 2020 metų birželio sprendimą dėl 10,4 tūkst. eurų „Sodros“ įmokų ir 3,3 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos.

Anot pareiškėjo, patikrinimo metu nustatyta, kad jam turi būti iš biudžeto grąžinta 21 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ši suma, neskaičiuojant baudų ir delspinigių, dukart viršijo papildomai apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą ir yra vos mažesnė nei papildomai apskaičiuotos baudų sumos – taigi, baudos apskaičiuotos jam turint reikšmingą GPM permoką.

Jis nurodė, kad mokesčių apskaitos netikslumai susidarė ne dėl sąmoningų veiksmų siekiant išvengti mokestinės prievolės, bet dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo, todėl jis turi būti atleistas nuo baudų.

Siekiant užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais tai numatantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė kartu su kitais parlamentarais.

Siūlomas projektas numato, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Konfiskavus gyvūną Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas privalomai.

Įstatymo pataisos numato, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimą taikanti institucija spręstų dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Siūloma, kad draudimas laikyti gyvūną galiotų  gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir  kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną.

Už draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimą siūloma bausti nuo 150 iki 300 eurų. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtrauktų  baudą nuo 300 iki 550 eurų.

Vis dėlto matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną.

Siūlomais  projektais siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, taip pat prisidėti prie nelegalių daugyklų veiklos stabdymo bei fizinių asmenų, pakartotinai žiauriai besielgiančių su gyvūnais, neleistinų veiksmų kontrolės.

Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, asmeniui privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.

„Vis dėlto matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną. (...) Žvelgiant Europos Sąjungos mastu, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, ir toliau leidžiama juos įsigyti ir laikyti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad  Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kuomet teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Parlamentarų duomenimis, toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

Įstatymo pataisų iniciatorių duomenimis, užsienio valstybėse dažniausiai taikoma praktika, kai atsakingos institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį – jos nusprendžia, ar asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, uždraudžiama laikyti visus gyvūnus, ar tam tikrą gyvūnų rūšį. Tokia praktika taikoma Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2023 m. sausio mėn. 1 d.

Įstatymo ir kodekso pataisas įregistravo Seimo nariai I. Pakarklytė,  Eugenijus Sabutis, Rimantė Šalaševičiūtė, Morgana Danielė, Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Andrius Vyšniauskas, Andrius Kupčinskas, Tomas Vytautas Raskevičius.