-
Piratavimas internete: situacija tokia – katė vis dar vejasi pelę 1
Spragėsiai ir naujausio filmo peržiūra ne kino teatre, o namuose skamba kaip nekaltas užsiėmimas, tačiau ne visada toks yra.
„Pagal piratavimo mastus Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių“, – komentavo Kultūros ministras Simonas Kairys.
O jei tiksliau, užima trečią vietą Europoje po Latvijos ir Estijos. Prie nelegalaus turinio vienas interneto vartotojas prisijungia maždaug dvylika kartų per mėnesį. Europos vidurkis – perpus mažesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Man neteko piratauti. Aš asmeniškai nesu filmų mėgėjas“, – sakė gatvėje kalbintas vyras.
„Dauguma elektroninio formato knygų nėra brangios, tad galbūt pirkčiau, tačiau greičiau susirasti jas pirataujant“, – teigė pašnekovė.
„Aš turiu programinę įrangą, tai nepiratauju. Norėčiau, kad ir kiti nepiratautų“, – teigė kitas kalbintas praeivis.
Lietuvoje piratinės svetainės internete blokuojamos. Už jų turinį gyventojai per Lietuvos finansų sistemą susimokėti nebegali.
„Mažėja tas piratavimo lygis. Mažėja prisijungimų skaičius, tačiau nepakankamai“, – konstatavo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius.
„Kol kas situacija tokia – katė vis dar vejasi pelę. Mes – katė, o jie – ta pelė“, – sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.
Mes puikiai žinome, kaip vyksta, tarkime, Vokietijoje, kai įsijungi ką nors nelegalaus – ekrane įsijungia pranešimas, kad tuoj tu gausi baudą. Ir ją gauni, jei žiūri toliau.
Tačiau panašu, kad nelegalūs turinio platintojai – vis dar keliais žingsniais priekyje. Pajutę valstybės institucijų spaudimą, sėkmingai perkėlė serverius į užsienį, slepia domeno savininko prisijungimo duomenis ir veiklos toliau nestabdo.
„Labai sudėtinga užkardyti, nes serveriai nuolat perkeliami vis į kitas šalis. Tai – didžiulis pelnas, didžiuliai pinigai ir jie gali sau tą leisti“, – nuogąstavo R. Bagdzevičius.
Tad Vyriausybė pritarė siūlymui dar labiau griežtinti bausmes nelegaliems platintojams. Už neteisėtą turinio platinimą komerciniais tikslais grėstų ne tik administracinė atsakomybė, bet ir laisvės atėmimas iki 2–3 metų.
„Kol mes tų dalykų nesureikšminome, tol ta pati policija nemato rimto pagrindo tyrinėti skundus ir panašiai“, – teigė S. Kairys.
Tačiau LRTK sako, jog to negana. Jos pirmininkas įsitikinęs, kad reikšmingų rezultatų bus pasiekta tik tada, kai griežtai bus baudžiami ne tik platintojai, bet ir vartotojai.
„Mes puikiai žinome, kaip vyksta, tarkime, Vokietijoje, kai įsijungi ką nors nelegalaus – ekrane įsijungia pranešimas, kad tuoj tu gausi baudą. Ir ją gauni, jei žiūri toliau“, – komentavo R. Bagdzevičius.
„Manau, būtų sąžininga bausti ir vartotojus, nes jie irgi nelegaliai naudojasi“, – pritarė tokiai minčiai kalbintas vyras.
„Jeigu atsektų kiekvieną prisijungimą ir už tai atsiųstų baudą, manau, tuomet labiau apsimokėtų pirkti“, – svarstė kita pašnekovė.
Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, per metus vien Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo padaroma 360 mln. eurų žalos. Nors muzikos ir kompiuterinių žaidimų piratavimų mastas pastaruoju metu sumažėjo, su filmais situacija vis dar prasta.
„Filmo apskritai gamyba yra sudėtingas procesas, nes šis vizualinis kūrinys susideda iš daugelio elementų – muzikos, vaizdo ir kitų meno sričių, turi daug bendraautorių, tad jie ir patiria didžiausią žalą. Jiems brangiai kainuoja pagaminti produkciją, kuri paskui kažkur nuteka“, – teigė P. Sartatavičius.
Esą problema greičiau spręstųsi ir padidinus įvairesnio turinio prieinamumą Lietuvoje. Mat dabar įvairios platformos vis dar vengia Lietuvai suteikti dalį rodymo ir transliavimo licencijų mūsų šalyje. Kas tą prieinamumą Lietuvoje trukdo didinti?
„Tai yra finansiniai reikalai“, – aiškino LRTK pirmininkas.
Kauno apylinkės teismas neseniai nubaudė vieną iš piratinės internetinės svetainės „Filmai.in“ administratorių. Asmeniui skirta 15 tūkst. eurų bauda. Areštuota turto, kurio vertė siekia 200 tūkst. eurų. Tačiau iki šiol prie svetainės prisijungti ir nelegalų turinį žiūrėti vis dar įmanoma.
-
VMVT: už ką galima sulaukti įspūdingo dydžio baudos?
„Dėkojame aktyviai į diskusiją įsitraukusiems nuomonės formuotojų agentūrų atstovams bei tikimės, kad šis susitikimas atneš realios naudos teisingai pristatant vartotojams pluoštinių kanapių gaminius, atsirenkant reklamos užsakovus bei pagelbės greičiau įsivertinti visas galimas rizikas. Taip pat norėtųsi pabrėžti, kad pluoštinių kanapių gaminių reglamentavimas griežtėja, o su tuo neišvengiamai atsiranda ir atsakomybė už pažeidimus. Baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą gali siekti iki 100 tūkst. eurų arba iki 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, todėl norėtųsi, kad jų skirti netektų”, - sako direktoriaus pavaduotoja, Jurgita Bakasėnienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba inicijavo šį dialogą ne siekdama bausti nuomonės formuotojus ar reklamuotojus, o norėdama aiškiai išdėstyti, kokios reklamos formos ir koks turinys yra tinkamas. Tarnybos atstovai identifikavo dažniausiai kylančias problemas ir kvietė į diskusiją visus, kurie reklamuoja pluoštinių kanapių gaminius ar planuoja tai daryti ateityje.
Nuomonės formuotojai yra ryškiausi šių produktų grupės ambasadoriai, darantys ženklią įtaką žmonių pasirinkimui apsiperkant, todėl labai svarbu, kad viskas vyktų tinkamai, be teisės aktų pažeidimų.
„Intensyviai plečiantis įvairių gaminių iš pluoštinių kanapių prekybai pastebime, kad viešojoje erdvėje skleidžiama informacija dažnai neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tikime, kad taip dažniausiai nutinka ne iš blogų paskatų, o tiesiog iš nežinojimo, kaip reguliuojama atskirų gaminių (maisto, pašarų ar kosmetikos) iš pluoštinių kanapių reklama. Nuomonės formuotojai yra ryškiausi šių produktų grupės ambasadoriai, darantys ženklią įtaką žmonių pasirinkimui apsiperkant, todėl labai svarbu, kad viskas vyktų tinkamai, be teisės aktų pažeidimų“, - kalbėjo VMVT Maisto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.
Atliekant pluoštinių kanapių gaminių kontrolę identifikuojamos šios pagrindinės problemos: reklamuojamas produktas notifikuotas kaip kosmetikos gaminys, tačiau nurodomas vartojimo būdas būdingas maistui (pvz:. lašinkite 1-2 lašus po liežuviu); gaminiai savo sudėtyje turintys kanapės ekstraktų, kanabinoidų: kanabiodiolio (CBD), kanabigerolio (CBG), kanabinolio (CBN), kanabichromeno (CBC) ir pan.) reklamuojami kaip maisto papildai, tačiau šiuo metu dėl vis dar nepakankamų duomenų apie kanabinoidų poveikį žmogaus organizmui, jie negali būti vartojami maistui, įskaitant ir maisto papildus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje maisto papildai yra notifikuojami ir įtraukiami į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai.
Reklamuojant pluoštinių kanapių gaminius dažnai jiems priskiriamos gydomosios savybės ar profilaktinės savybės (pvz.: gali padėti nuo nerimo, streso, depresijos, sumažinti skausmą, pakelti nuotaiką, apsaugoti nuo virusų, stiprinti imunitetą ir pan.). Ant produkto pakuotės ar reklamos metu skleidžiamoje informacijoje nėra aiškiai nurodyta gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas. Vartotojams dažnai siūloma įsigyti neva tai
kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje CBD, tačiau jie savo išvaizda, sudėtimi, forma, etiketėje teikiama ženklinimo informacija ir kt. primena maisto produktą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė ne vieną pavyzdį kai nuomonės formuotojai socialinėje platformoje pristato CBD aliejų, kuris ramina, malšina įvairios kilmės skausmą, pasižymi uždegimą mažinančiomis savybėmis. Maisto produktams neturi būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės arba daroma į jas nuoroda.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino kaip atskirti kosmetikos gaminį nuo kitų gaminių. Kosmetikos gaminys skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, siekiant valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti, išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. Šios institucijos atstovai pabrėžė ir tai, kad kosmetikos gaminiai, kaip ir maistas, negali pasižymėti gydomosiomis ar ligų profilaktinėmis savybėmis (gerinti savijautą, padėti kovoti su stresu, mažinti nerimą, padėti užmigti, pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis ir pan.)
Pateikiamoje kosmetikos gaminio ženklinimo informacijoje turi būti nurodyta kosmetikos gaminio funkcija, nominalus turinys, ingredientų sąrašas, atsakingo asmens pavadinimas bei adresas, partijos numeris, nurodymai dėl atsargumo priemonių ir minimalaus tinkamumo termino data.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas ženklinimo informacijoje ar/ir reklamoje pateiktas teiginys, išskirta savybė neturi klaidinti vartotojo, o, prireikus, reklamos skleidėjas privalo pagrįsti teiginio teisingumą atliktais tyrimais ar dokumentais.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai, taip pat pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai rūkomieji žoliniai gaminiai iš pluoštinių kanapių, kurių sudėtyje yra CBD, pardavinėjami kaip aromaterapijai (smilkinimui) skirti produktai ar suvenyrai.
Visos už pluoštinių kanapių gaminių kontrolę atsakingos institucijos įspėja, kad pažeidimų skaičius šioje srityje nuolat didėja. VMVT dar kartą ragina visus, reklamuojančius pluoštinių kanapių gaminius atkreipti dėmesį į konkrečiai produkto kategorijai nustatytus reikalavimus (įskaitant sudėties, ženklinimo, reikalavimą nurodyti produkto kategoriją, vartojimo paskirtį, būdą ir kt.). Svarbiausia, kad vartotojas nebūtų klaidinamas, o pardavinėjami gaminiai leidžiami tiekti Lietuvos rinkoje. Daugiau apie pluoštinių kanapių reglamentavimą galite rasti čia.