Sausio 13 d. apie 21.30 val. pareigūnai parašė socialinio tinklo vartotojui ir susitarė dėl prekių įsigijimo. Kadangi pardavėjas tuo metu negalėjo pristatyti užsakymo, jį atvežė ir akcizais apmokestinamas prekes, neturėdamas tam licenzijos, realizavo jo draugas.

Jis pardavė alkoholį ir gaiviuosius gėrimus su nemažu antkainiu, be to, paprašė penkių eurų ir už pristatymą. Patikrinus pardavėjo duomenis, nustatyta, kad prekes jis atvežė automobiliu „Mercedes Benz“ neturėdamas teisės vairuoti.

Vyras prisipažino, kad ir pats užsiima šiuo „verslu“, kadangi jis yra gana pelningas, o su draugu dalinasi klientais. Vyrui už vertimąsi ūkine komercine veikla neturint licenzijos surašytas protokolas. Jam gresia bauda nuo 390 eurų iki 1 100 eurų.

Medžiaga dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo perduota nagrinėti į Kelių policijos valdybą, už vairavimą neturint teisės vairuoti gresia bauda nuo 300 iki 450 eurų.

Sausio 19 d. pareigūnai vėl organizavo patikrinimą ir nustatė net tris jaunus asmenis. gimusius 1992, 1996 ir 1993 metais, kurie skelbėsi prekiaujantys alkoholiu socialiniame tinkle „Facebook“.

Pareigūnus nustebino itin platus pardavėjų turimas alkoholio asortimentas: nuo trauktinių iki įvairiausių rūšių brendžio ar viskio. Pardavėjai, pristatę užsakytą alkoholį, su savimi turėjo ir daugiau kitų rūšių alkoholio tam atvejui, jei pakeliui gaus dar užsakymų.

Pardavėjų pasiaiškinimai, kaip ilgai jie prekiauja alkoholiu, buvo nenuoširdūs, kiekvienas stengėsi sumažinti prekybos alkoholiu „stažą“. Visi įkliuvo pirmą kartą. Atlikus „reviziją“ vieno iš pardavėjų namuose aptikta ir kontrabandinių cigarečių. Vyrams gresia baudos nuo 390 eurų iki 1 100 eurų.

Pareigūnai ir toliau stebės internetinę erdvę bei tokiems pažeidimams nebus pakantūs.

Baudų suma, kurią jam yra skyrę VSAT ir policijos pareigūnai ir kurios vyras nemoka, siekia 28 tūkst. eurų.

Pirmadienį  VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos  pareigūnai pasienyje su Rusija, Kybartų ribose, sustabdė automobilį „BMW 530“ lietuviškais numeriais. Jį vairavo pasieniečiams puikiai žinomas romų tautybės 23-ejų Vilkaviškio rajono gyventojas.

Jis nėra įgijęs teisės vairuoti, o „BMW 530“ buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, mašinai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neįregistruota nustatyta tvarka.

Be to, vyras pasienio su Rusija ruože neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

Dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti,  transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų bei Pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimų jam VSAT pareigūnai skyrė 450 eurų baudą.

Pernai šį asmenį už panašius administracinius nusižengimus vien pasieniečiai baudė šešiolika kartų. Iš viso VSAT ir policijos pareigūnai šiam romui yra skyrę apie 28 tūkst. erų baudų, kurių jis nesumokėjo.

Praėjusių metų pabaigoje 4500 eurų bauda skirta už požeminio elektros kabelio tiesimą Margių senovės gyvenvietės teritorijoje Dzūkijoje ir 900 eurų bauda už Turčinų, Ročkų piliakalnio sužalojimą Suvalkijoje, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Dėl kasinėjimo Margių senovės gyvenvietės teritorijoje, esančioje Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje, Margių kaime, įmonė į paveldosaugininkus kreipėsi pernai spalį. Iš pradžių jų projektas buvo atmestas, nes jame nebuvo numatyti archeologiniai tyrimai, o juos numačius, leidimas kasti duotas.

Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad darbai atlikti vis dėlto be archeologinių tyrimų – suardytas archeologinis sluoksnis, galimai sužalotos jo vertingosios savybės. Dėl to surašytas protokolas ir skirta 4500 eurų bauda.

Šią Margių senovės gyvenvietę 1980–1981 metais kasinėjo archeologė Rimutė Rimantienė, buvo ištirta tik dalis gyvenvietės teritorijos.

Analogiškas pažeidimas užfiksuotas pernai lapkritį Šakių rajone, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje, Ročkų kaime.

KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus specialistai, gavę pranešimą, kad Turčinų, Ročkų piliakalnio teritorijoje vykdomi neteisėti statybos darbai, nustatė, kad pagal nesuderintą projektą neatlikus būtinų archeologinių tyrimų, tiesiamas elektros kabelis, betonuojami pamatai stulpams, skirti stebėjimo kameroms tvirtinti.

Nustatyta, kad Šešupės pakrantėje neteisėtai tiesiant elektros kabelį pažeistos ir kitų kultūros paveldo objektų teritorijos, jų vertingosios savybės.

Už neteisėtus veiksmus ir paveldosaugos reikalavimų pažeidimus darbus vykdžiusiai įmonei surašytas protokolas ir skirta 900 eurų bauda.

„Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas.

Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

„Šie metai bus lemiami, ar Lietuva mokės šimtamilijonines baudas, ar susitvarkys su problemomis, kurios yra užkerpėjusios stalčiuose“, – sakė ministras.

Anot S. Gentvilo, 2020 metų liepą 38,5 tūkst. gyventojų, gyvenančių vietovėse, kurios privalo būti prijungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų, nebuvo prijungti.

Šie metai bus lemiami, ar Lietuva mokės šimtamilijonines baudas, ar susitvarkys su problemomis, kurios yra užkerpėjusios stalčiuose.

„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių nuotekų, o siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, išvalysime 95 proc.“, – teigė jis.

Vėliau Aplinkos ministerija BNS patikslino, kad tai, jog Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių atliekų, ataskaitoje nėra nurodyta. Valstybės kontrolė pažymi, jog šalyje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės.

„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuvoje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės. Siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, 95 proc. jų būtų prisijungę prie nuotekų“

Pasak ministro, gyvenviečių, kuriose yra daugiausiai prie centralizuoto nuotekų valymo neprisijungusių gyventojų, yra Vilniaus regione –  Skaidiškėse, Nemenčinėje, Pabradėje, Švenčionėliuose, Švenčionyse, taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių savivaldybėse.

Ministro teigimu, kritinės yra dvi datos – šių metų kovo 1 diena, kai šios savivaldybės turi parengti infrastruktūros vystymo planus, ir 2022-ųjų gruodžio 31 diena, kai Lietuva turės būti įvykdžiusi visus ES reikalavimus.

„Kovo 1 yra diena, kuomet eilė savivaldybių turi būti paruošusios savo vandentiekio plėtros planus ir matome, kad su šituo stringame (...) Matome, kad tos savivaldybės greičiausiai iki kovo 1 pasiruošti nespės“, – sakė S. Gentvilas.

„Čia jau yra kritinis dalykas. Labai svarbu, kad judėtų pačios savivaldybės – mes prieš jas įrankių ir sankcijų ne visada turime, o Europa grasina ir mes esame atsakovai, kaip centrinis valdžios aparatas“, – pridūrė jis.

Tuo metu gyventojus, kurie nėra prisijungę prie centralizuoto nuotekų valymo, ministras perspėja apie galimybę sulaukti inspektorių vizito.

„Gyventojams noriu išsiųsti žinutę – jeigu jūs turite nuosavą nuotekų valymo įrenginį, tikrai pajuskite, kad gali apsilankyti inspektorius, paklausti, kaip dažnai jūs išvežate nuotekas, paprašyti kvitų, įrodančių, kad tos paslaugos yra atliktos. Tikrinsime ir bendroves, kurios atlieka individualių nuotekų išvežimą, kur jos jas utilizuoja“, – perspėjo S. Gentvilas.

EK pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais.

Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc.– individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

Pirmadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos pareigūnai Varėnos rajono Šumo kaimo prieigose sulaikė du vyrus. Ši vieta yra Čepkelių rezervato teritorijoje maždaug už trijų kilometrų nuo sienos su Baltarusija.

Abu vyrai gabeno nešulius. Paaiškėjo, kad 24-erių ir 37-erių Šalčininkų rajono gyventojai nešė 2 tūkst. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Abu šiuos vyrus su cigaretėmis A. Barausko užkardos pasieniečiai buvo sulaikę ir pernai gruodį. Teismas jiems skyrė tūkstantines baudas. Dabar pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vėl pradėjo administracinę teiseną. Šalčininkų rajono gyventojams, pažeidimą padariusiems pakartotinai, šįkart teismas skirs didesnę baudą – nuo 5760 iki 6 tūkst. eurų.

Negana to, kontrabandininkus administracine tvarka už tai, kad jie karantino metu pažeidė įvestus apribojimus iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės patekti į kitą, pasieniečiai nubaudė 250 eurų baudomis.

Šalčininkų rajono gyventojai neturėjo ir Čepkelių rezervato direkcijos leidimų patekti į šią saugomą vietovę. Medžiagą apie įvykį A. Barausko užkardos pasieniečiai perdavė rezervato direkcijai, kuri spręs, kaip bausti be leidimų rezervate buvusius abu vyrus.

Po apklausų VSAT pareigūnai sulaikytuosius paleido. Šalčininkų rajono gyventojai turės atvykti į jų bylas nagrinėsiantį teismą.

Cigaretės saugomos A. Barausko pasienio užkardoje.

Gatvėje sutikti praeiviai kalbėjo apie skirtingus kalėdinių eglučių panaudojimo būdus – vieniems tai puikus kompostas, kiti puošia dirbtines eglutes, tad su jomis atsisveikina tik iki kitų švenčių.  

Yra surinkimo vietos arba galų gale galiu į sodą nuvežti sukurianti židinyje, bet jau į šiukšlyną tai tikrai nenešu.

„Dirbtinė eglutė. Ir mes ją padėsime kitiems metams. Tokių problemų nėra ir man gėda už tokias problemas, kurios čia mėtosi“, – kalbėjo praeivis.

„Mes tai karpome ir į atliekų rūšiavimą dedame, savo kompostą tiksliau, nes šilauoges patręšti truputį spygliukai reikalingi“, – apie praktinį eglučių panaudojimo būdą pasakojo kitas kalbintas vyras.

„Yra surinkimo vietos arba galų gale galiu į sodą nuvežti sukurianti židinyje, bet jau į šiukšlyną tai tikrai nenešu“, – kalbėjo praeivė.

Pavyzdžiui, Šiauliuose eglutes sausio 7-8 dienomis surinkinės specialūs tam skirti sunkvežimiai. „Labai prašome nepalikti eglučių prie konteinerių, nenumesti jų patvoryje, o saugokime mūsų miestą, kad jis būtų švarus ir tvarkingas, o eglutes atneškite antriniam panaudojimui. Taip pat prašome eglutes atnešti nupuoštas, ne vazonuose“, – kalbėjo „Šiaulių energijos“ atstovė.

Gresia didžiulės baudos

Eglutės bus panaudotas kaip biokuras miestui šildyti. Beje, kai kurie miestai leidžia eglutes palikti šalia buitinių konteinerių, tikslesnės informacijos reikėtų klausti savivaldybių, kuriose gyvenate. Tačiau eglučių tikrai negalima palikti nei pamiškėse, nei miškuose, nei laukuose mesti į buitinių ar antrinių žaliavų konteinerius. Už tai gresia bauda net iki 600 eurų.

Stop kadras

„Kaimynai gali pamatyti ir užfiksuoti. Žmonės šiuo metu tikrai yra labai sąmoningi ir būna taip, kad mūsų kolegos iš Viešosios tvarkos skyriaus gauna tokius pranešimus, kad kažkas palieka atliekas tam neskirtoje vietoje“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.

Sostinėje jau įrengta ir visą sausį veiks 90 specialių aptvertų vietų, kur galima palikti nebereikalingas eglutes. Vien pernai tvarkytojai surinko per 5 tūkst. kub. m eglučių. „Daug jų yra, žmonės prašo, kad daugiau būtų tų vietų. Aišku, norėtųsi, kad gyventojams jų būtų dar daugiau, bet visur neįrengsi jų“, – teigė G. Runovičius.

Kurs Kalėdų mišką

Žmonės šiuo metu tikrai yra labai sąmoningi ir būna taip, kad mūsų kolegos iš Viešosios tvarkos skyriaus gauna tokius pranešimus, kad kažkas palieka atliekas tam neskirtoje vietoje.

Vazonuose esančias nekirstas eglutes galima pabandyti ir pasodinti. Norint, kad eglutės išgyventų kambaryje, pirmiausia reikia pasirūpinti, jog jos neišdžiūtų. Bet ir laistyti nereikia per daug, kad nesupūtų šaknys. Jei žemė neįšalusi, geriausia eglutę pasodinti iškart. Jei yra įšalas, eglutę prie šalto oro reikia pratinti po truputį – išnešti į balkoną ar į lauką, sodinti – pavasarį.

Vilniaus savivaldybė pradeda naują akciją – vazonuose augančias eglutes ragina sodinti į naujai kuriamą Kalėdų mišką Verkių regioniniame parke netoli Verkių rūmų. 

„Statistika nėra tokia linksma, labai didelė dalis vis dėlto neprigyja tų eglutę. Jeigu bent kas penkta prigis, vis tiek tai bus neblogai. Be abejo, eglutė jau bus pasodinta, jau bus Kalėdų miško dalis. Bus galima atvažiuoti kiekvienais metais ir po daug kartų aplankyti, pažiūrėti, kaip ji laikosi – ar apskritai laikosi ir nenudžiūvo“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Sodinti eglutes Vilniaus savivaldybė kviečia kovo mėnesį. 

2021 d. sausio 1 d.  įsigalioja tokį draudimą reglamentuojančios Seimo priimtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.

Pagal kadenciją baigusio Seimo spalio 1 d. priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Seimo šių metų lapkričio 10 d. priimtus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.

Šiuo metu tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų, už pakartotinį nusižengimą gresia bauda nuo 50 iki 90 eurų.

Sutuoktiniams skirtas baudas po 4,8 tūkst. eurų teismas įpareigojo sumokėti per šešis mėnesius, taip pat bus konfiskuoti 700 eurų, gauti iš nusikalstamos veiklos, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, neteisėta veikla užsiėmė klaipėdietis bei jo žmona, Ukrainos pilietė. Nustatyta, kad minėta pora šių metų pradžioje organizavo pažįstamos Ukrainos pilietės atvykimą į Lietuvą, kur ji ėmė verstis prostitucija.

Pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamieji įvairiuose skelbimų portaluose skelbė apie teikiamas seksualines paslaugas, telefonu priiminėjo užsakymus, o užsienietė vertėsi prostitucija. Tam tikslui kelioms dienoms būdavo išnuomojamas butas vis kituose Lietuvos miestuose. Pusę už vertimąsi prostitucija gaunamų pinigų užsienietė atiduodavo klaipėdiečių porai.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Aurelijaus Navicko, kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino. Jie sutiko su siūlymu procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

„Tokiu būdu būna išvengiama teisminio nagrinėjimo, o bausmė sumažinama trečdaliu“, – sakė prokuroras.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, pirmininkui dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo gavo 18,8 tūkst. eurų baudą, o buhalteris dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – 15 tūkst. eurų baudą.

Ikiteisminio tyrimo, kurį organizavo Šiaulių apygardos prokuratūra, metu nustatyta, kad nuteistieji realizavo dešrelių, sardelių ir kitų mėsos produktų, kurių vertė siekia daugiau nei 222 tūkstančius eurų.

Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovė gamino mėsos produktus ir realizavo juos kitoms Lietuvos įmonėms ir asmenims, vykdantiems veiklą pagal individualias pažymas. Nustatyta, kad bendrovės vadovas ir buhalteris neužfiksavo šių ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje, todėl taip į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 46 tūkstančiai eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Kratų metu žemės ūkio bendrovėje ir kitose įmonėse rastos sąskaitos faktūros, pagal kurias produkcija buvo pristatoma pirkėjams, tačiau jos ir už produkciją gautos pajamos neįtrauktos į bendrovės apskaitą.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji savo kaltę neigė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

R. Požėla informuoja, kad per pirmąsias dvi paras, kai dalyje savivaldybių buvo įvesti judėjimo ribojimai, nepraleista per 600 transporto priemonių, bandančių patekti ne į savo savivaldybę. Jo teigimu, daugiausiai gyventojų be svarios priežasties bandė patekti į Palangą.

„Daugiausiai automobilių buvo apgręžta, kurie bandė įvažiuoti į Palangos miestą, nes, kaip žinia, Palangos miestui mes buvome ir esame parengę specialų planą ir iš esmės ten stacionarūs postai jau pradėjo veikti nuo trečiadienio“, – žurnalistams penktadienį teigė jis.

Visgi policijos generalinis komisaras džiaugėsi, kad dauguma į sostinę bandančių patekti gyventojų su savimi turi reikiamus dokumentus.

„Dauguma atvejų žmonės tikrai yra pasirengę, pasiruošę kontrolės procedūroms, turi patvirtinančius kelionę dokumentus, pažymas, išrašus. Tai pakankamai tokių žmonių atžvilgiu patikrinimo procedūros vyksta operatyviai ir greitai. Žmonėms mes palinkime gero kelio ir leidžiame jiems vykti toliau“, – sakė jis.

Tie, kurie bandys gudrauti, susilauks kalėdinių policijos „premijų“ nuo 500 eurų.

R. Požėla taip pat akcentavo, kad kol kas apie konfliktines situacijas jam neteko girdėti. Jis taip pat pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis pastebimi vis mažesni gyventojų, judančių tarp savivaldybių, srautai.

„Didžiausi srautai buvo trečiadienį ir srautai po truputį mažėja. Aišku, išimtis šis laikotarpis, savotiškos piko valandos, kai žmonės grįžta iš darbų, tačiau tikimės, kad šeštadienį-sekmadienį srautai turėtų apmažėti“, – sakė jis.

Todėl R. Požėla akcentuoja, kad vertinant judėjimo dinamiką galima teigti, kad žmones pasiekė žinia be svarios priežasties nevykti iš savo gyvenamosios vietos, o vykstant su savimi turėti reikiamus dokumentus pagrindžiančius kelionės tikslą.

Policijos generalinis komisaras taip pat akcentuoja, kad planuojantys gudrauti ir piktybiškai nevykdantys policijos nurodymų gyventojai bus baudžiami piniginėmis baudomis.

„Iškart noriu kreiptis į tuos asmenis, kurie planuoja tai daryti, nes šioje vietoje mūsų tolerancijos nebus, žaidimo taisyklės visiems aiškios“, – sakė R. Požėla.

„Tie, kurie bandys gudrauti, susilauks kalėdinių policijos „premijų“ nuo 500 eurų“, – pridūrė jis.