Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. „Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5–25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus“, – sako L. Jonauskas.

L. Jonausko duomenimis, per 2020 metus Aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs mažiausiai 328 pranešimus apie pakrantės apsaugos juostų pažeidimus.

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).

2019 metų balandį dėl žolės gaisrų Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, sudegė keturiolika pastatų, Trakų rajone, Rūdiškėse, liepsnojo septyni pastatai, pernai dėl tokių gaisrų Vilniaus rajone, Pikutiškėse, degė šeši, o Šalčininkų rajone, Mažųjų Miežonių kaime – keturi pastatai, primenama PAGD pranešime.

Praėjusiais metais buvo nustatyta ir nubausta 20 asmenų, sukėlusių gaisrus deginant žolę. Šiemet nustatyti keli padegimų atvejai. Šalyje dabar vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už tai gresiančią atsakomybę, taip pat paaiškinama, kaip elgtis pamačius žolės gaisrą ir apsaugoti savo namus.

„Be to, siekiant išaiškinti žolės degintojus, visoje šalyje tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus“, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kovoje su žolės degintojais esame ne vieni. Kitos atsakingos institucijos taip pat suinteresuotos, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau, todėl su Aplinkos apsaugos departamentu keičiamės informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.“

Pasak A. Gudžiausko, artimiausiu metu klausimai dėl informacijos teikimo apie deginamus plotus bus aptarti ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą.

Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

„Ar žinote, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi ne vieną akylą „paukštį", nuolat besižvalgantį, ar kur nepleška padegta žolė? Iš tiesų, tie šaunūs pareigūnų talkininkai yra vadinami  bepiločiais orlaiviais. Jų dėka jau pavyko užfiksuoti ne vieną padegėją“, – rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos feisbuko puslapyje.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorė Rasa Lietuvaitė prevencinės spaudos konferencijos metu papasakojo, koks pavojus gresia, kai gyventojai, užuot nupjovę žolę, nutaria ją padegti.  Buvo galima pamatyti ir vyriausiojo specialisto Vytauto Paliuko valdomą bepilotį droną, kuris net ir pučiant smarkiam vėjui, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, lengvai nardė virš išdegusio 3 ha ploto.

Verta žinoti, kad už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą  Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų baudos.

Pareigūnai budės ir šventinį savaitgalį.

Šūsnis baudų

Riešės, esančios Vilniaus rajone, bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė portalo žurnalistams pasakojo, kad stacionarus greičio matuoklis trumpame kelio ruože Bendoriai-Riešė-Kalinas, prie gimnazijos, kur stūkso ir greitį iki 30 km/val. ribojantis kelio ženklas, atsirado praėjusiais metais. Iš pradžių prietaisas esą buvo apvyniotas plėvele, o maždaug spalio mėnesį ji buvo nuimta, tačiau gyventojai esą nebuvo informuoti, kad greičio matuoklis pradėjo veikti.

Kovo 26-ąją paaiškėjo, kad plėvelė nuo greičio matuoklio buvo nuimta ne šiaip sau, o siekiant fiksuoti greičio viršijimo nusižengimus. Būtent šią dieną vairuotojai į savo elektroninius paštus vienu metu gavo šūsnį pranešimų, informuojančių apie už padarytus administracinius nusižengimus turimas sumokėti baudas.

„Baudų kiekis – toks didelis, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio kai kurie vairuotojai sulaukė net 100 pranešimų. Didžioji dalis gyventojų gavo 20-30, kai kurie po 50-70 pranešimų. Bet yra ir tokių, kurie gavo tik po dvi baudas“, – detalizavo G. Zizienė.

Baudų kiekis – toks didelis, kad laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio kai kurie vairuotojai sulaukė net 100 pranešimų.

Pasak jos, didžiausia paskirtos administracinės nuobaudos suma už viršytą daugiau kaip 10 km/val. greitį siekia šešis arba dvylika eurų priklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai. O seniausias gautų baudų laikotarpis esą – praėjusių metų spalio mėnuo.

Suabejojo greičio matuoklio patikimumu

„Galvojome, kad kai šiame pavojingame kelio ruože atsiras greičio matuoklis, bus imtasi visų saugumo užtikrinimo priemonių, nes jis atliks savo darbą. Išaiškėjo, kad jis stovėjo pusę metų – nuo spalio mėnesio, fotografavo ir prieš Velykas visiems išsiuntė sąskaitas. Tai yra teisėta, nes paaiškėjo, kad tokios nuobaudos gali būti atsiųstos per dvejus metus, bet labai neteisinga ir neatitinka to, kas numatyta administracinių nuobaudų kodekse – kad visos priemonės turi atgrasyti asmenis nuo nusižengimų darymo, o dabar pusę metų vairuotojai nežinojo, kad jie daro nusižengimus. 90 procentų nusižengimų galėjo net neįvykti, jei pranešimai apie baudas būtų išsiųsti laiku“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Zizienė pridūrė, kad gyventojai manė besilaikantys Kelių eismo taisyklių (KET), nes greitį didžioji dalis vairuotojų viršijo minimaliai, t. y. 11-12 km/val., kai greičio viršijimas 10 km/val. dar esą yra laikoma toleruotina riba. Toks akibrokštas gerokai papiktino bendruomenės narius, todėl savaitgalį jie išsiuntė raštą Kelių policijos tarnybai ir Vidaus reikalų ministerijai prašydami nuotoliniu būdu aptarti susiklosčiusią situaciją. Esą kilo abejonių ir dėl paties greičio matuoklio – ar jis tikrai tiksliai sureguliuotas. Kol kas atsakymo, pasak bendruomenės pirmininkės, iš minėtų institucijų nesulaukta.

Nusižengimų buvo galima išvengti?

„Įsivaizduokite, pas mus yra apie 6 tūkstančiai gyventojų. Problema net nėra baudos, kurias gavo mūsų gyventojai, todėl kad per šį ruožą važiuoja daug žmonių, o dar, įsivaizduokite, kiek kurjerių, „Barborų“, tarnybinių automobilių ir jie po pusės metų gauna baudas – krūvą baudų... Tai reiškia, niekas nežinojo. Darbdaviai negalėjo savo darbuotojams pasakyti – imtis prevencinių priemonių. Žmonės, nė karto niekur kitur mieste nenusižengę, gavo ne po vieną pranešimą apie nusižengimus, vadinasi, jie tikrai nėra piktybiniai pažeidėjai. Dėl to mes abejojame, ar tikrai buvo imtasi visų priemonių, kad pažeidimai daugiau nebūtų kartojami“, – svarstė Riešės bendruomenės pirmininkė.

Pašnekovė dar kartą pasikartojo – jei baudos būtų gautos spalio mėnesį – iš karto po pirmųjų pažeidimų, didžioji dauguma gyventojų, G. Zizienės įsitikinimu, tikrai pakartotinai nenusižengtų ir nebūtų sulaukta 70-100 pranešimų apie analogiškus pažeidimus.

„Kad greičio matuoklis kabo, daug kas matė. Niekaip nebuvo galima identifikuoti, kad jis veikia, nes nebuvo nei blykstės, nei kitų ženklų – jis kažkoks naujoviškas. O ir protokolų niekas negaudavo, todėl net nežinojo, kad tiek laiko nusižengiama. Kur čia šuo pakastas, aš nežinau, bet kol kas yra tokia versija, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, į kurią mes kreipėmės prašydami užtikrinti saugumą šitame kelio ruože Bendoriai-Riešė-Kalinas, įrengė greičio matuoklį ir apribojo greitį iki 30 km/val., bet, vadinasi, prietaisas neatlieka savo tiesioginės paskirties – prevencijos. Mums – šokas – visi gauna krūvas baudų, nors tikrai žino, kad tai yra labai jautrus kelio ruožas ir stengiasi laikytis taisyklių. Kai kurie padarė klaidų ir minimaliai viršijo greitį. Ir tikrai vairuotojai būtų dar labiau kreipę dėmesį, ar nedaro pažeidimų, jei policija su Kelių direkcija savo darbą būtų atlikę laiku“, – akcentavo pašnekovė.

G. Zizienės teigimu, tarp kovo 26-ąją sulauktų pranešimų apie administracinius nusižengimus buvo ir tokių, kuriuose nurodyta, kad greitis viršytas ir prieš kelias dienas. Todėl bendruomenės pirmininkės nuomone, ankstesnės baudos galėjo būti išsiųstos jau spalio mėnesį, pavyzdžiui, praėjus savaitei po nusižengimo padarymo, bet nebuvo.

„Visi, kurie padarė nusižengimus, pripažįsta, kad pasielgė negerai. Bet tam ir yra baudos, ir kiti pranešimai, kad tai daugiau nesikartotų. O dabar skambina jauni žmonės, gavę po dešimt-dvidešimt baudų... Įsivaizduokite, pavyzdžiui, koks jaunuolis prieš Velykas turės susimokėti kelis šimtus eurų. Galima sakyti, pusę metų nevyko jokia prevencija – stovėjo greitį ribojantis ženklas, greičio matuoklis... Vietiniai gyventojai, žinodami to kelio ruožo jautrumą, manome, vis tiek mažiau viršijo greitį nei didžioji masė pro šalį pravažiuojančių automobilių – ne Riešės gyventojų, kurie ne taip jautriai reaguoja į tai, kad tame kelio ruože yra gimnazija ir 1700 mokinių. Nesvarbu, kad dabar – karantinas, bet priešmokyklinukai vis tiek vaikšto...“, – pasakojo ji.

Savaitgalį buvo gražus oras, pasisveikinę su kaimynais užuot paklausę: „Kaip gyveni?“ mes klausėme: „Kiek gavai baudų?

„Savaitgalį buvo gražus oras, pasisveikinę su kaimynais užuot paklausę: „Kaip gyveni?“ mes klausėme: „Kiek gavai baudų?“. Beje, negavau nė vienos baudos, bet tikrai nesu šventa ir laukiu – galbūt netyčia pasitaikys“, – spėliojo G. Zizienė.

Pasigedo informacijos

Dėl susiklosčiusios situacijos apmaudo neslepia ir Riešės gyventojas Arūnas. Vyras gavo per 70 pranešimų už greičio viršijimą. „Velykų nuotaika – nekokia. Būčiau geriau gavęs dovaną Kalėdoms, tai turbūt būtų atsipirkę keliasdešimčia eurų, o dabar laikotarpis iki Velykų dar patuštino mano kišenę“, – LNK sakė riešiškis.

Tačiau labiausiai gyventojui pikta ne dėl to, kad už greičio viršijimą teks mokėti, o dėl to, kad kai kurie Arūno pažeidimai fiksuoti dar praėjusių metų spalį, ką kalbėdama akcentavo ir šios bendruomenės pirmininkė G. Zizienė.

„Jeigu mato, kad tas radaras fiksuoja daug pažeidimų, tai galima sakyti, kad: „Žmonės, radaras fiksuoja daug pažeidimų, būkite atsargūs, mes visą greitį fiksuojame“ – galima perspėti visuomenę. Riešėje nėra nusikaltėlių, nėra lakstūnų. Pavadinti žmogų, pravažiavusį 40 km/val. greičiu pro radarą, lakstūnu ar nusikaltėliu, žinote, man taip liežuvis neapsiverčia“, – stebėjosi jis.

„Jei žmonės būtų perspėti, informuoti – gautų žinutę, blykstė suveiktų ar dar kažkas atsitiktų, – kad jie būtų bent jau indikuojami padarę nusižengimą, dar būtų suvokiama. Bet dabar, kai po pusės metų laikotarpio žmonės per vieną naktį buvo užversti protokolais, tai iš tikrųjų piktina“, – Arūnui antrino Riešės gyventojas Saulius.

„70 baudų žmogui per vieną naktį – tokia dovana prieš Velykas, kurios nepalinkėsi nė vienam – „platininis“ margutis“, – apmaudo neslėpė ir riešiškė Viktorija, nors jos šeima pranešimų apie greičio viršijimą ir negavo.

Žinia apie baudą – per dvejus metus

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, kalbintas LNK žurnalistų, neslėpė – pati Riešės bendruomenė parodė, kad kelio atkarpa Bendoriai-Riešė-Kalinas yra pavojinga, kur reikia paisyti KET. Tačiau, jo teigimu, esą praktika tik įrodo, kad patys bendruomenės nariai šias taisykles pažeidinėja.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė portalui kauno.diena.lt sakė, kad nuo 2020-ųjų spalio 27 dienos, kai Vilniaus rajone įrengtas greičio matuoklis po testavimo pradėjo veikti, iki šių metų spalio 28 dienos jau įregistruota 37 430 pažeidimų.

Pašnekovė pridūrė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

„Duomenys, gauti iš šios stacionarios greičio matavimo sistemos ir įregistruoti Administracinių nusižengimų registre, iš karto apdoroti automatiniu būdu. Pažeidimų fiksavimo sistema turi galiojantį patikros sertifikatą“, – detalizavo ji, tačiau pabrėžė, kad minėtos greičio matavimo sistemos savininkas – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

Kodėl vėlavo, nepaaiškina

LAKD aiškina, kad įrenginys veikia puikiai, tačiau pasakyti, kodėl užtruko gyventojų informavimas apie pažeidimus, negali. „Sutinku, kad iš kai kurių matuoklių turbūt greičiau ateina duomenys. Na, tai čia yra visokie – ir procedūriniai ir administraciniai klausimai, bet jau čia ne Kelių direkcijos kompetencija“, – LNK sakė LAKD atstovas Laurynas Ivinskis.

Seimas antradienį 129 balsais už priėmė tai numatančias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas. 

Seimas praėjusią savaitę jau įpareigojo prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, galiojusią bent mėnesį.

Nauja tvarka prekybininkams negalios skelbiant nuolaidas greitai gendantiems arba prekinę vertę greitai prarandantiems produktams.

Pataisąs svarstant Seimo komitetuose, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tvirtino, kad prekybininkai iki liepos nespės įdiegti būtinų informacinių technologijų. 

Pataisas su Seimo narių grupe registravusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako tokį sprendimą priėmusi dėl visuomenėje kilusių nuogąstavimų, jog bus ribojama žodžio laisvė.

„Jautrių grupių apsauga nuo neapykantos kurstymo yra mūsų kaip visuomenės pareiga. Vis dėlto girdėdama iš visuomenės kylančius nuogąstavimus matau, kad turime skirti daugiau dėmesio diskusijoms viešojoje erdvėje ir visuomenės švietimui“, – frakcijos pranešime cituojama E. Dobrovolska.

Atitinkamas Baudžiamojo bei Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas buvo registravę daugiausiai Laisvės ir Socialdemokratų partijų frakcijoms priklausantys parlamentarai.

Vis dėlto girdėdama iš visuomenės kylančius nuogąstavimus matau, kad turime skirti daugiau dėmesio diskusijoms viešojoje erdvėje ir visuomenės švietimui.

Iniciatoriai argumentavo, kad šiuo metu egzistuojantys baudžiamosios teisės įrankiai nėra efektyviai taikomi kovoje su neapykantos kalba, todėl jautrios socialinės grupės nuolat patiria patyčias.

Pataisomis į Administracinių nusižengimų kodeksą būtų buvę įrašytos baudos už viešą tyčiojimąsi, niekinimą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Taip pat Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai dėl draudžiamo neapykantos kurstymo, niekinimo būtų buvę papildyti naujais pagrindais, įtvirtinant draudimą tai daryti dėl lytinės tapatybės, odos spalvos, pilietybės, etninės kilmės.

Šiuo metu neapykantos kurstymas yra įrašytas Baudžimajame kodekse, bet iniciatoriai argumentavo, kad sankcijos už patyčias, niekinimą praktiškai nepritaikomos, tad „egzistuoja tam tikras nebaudžiamumo fenomenas, kuriuo yra piktnaudžiaujama“.

„Tais atvejais, kai neapykantos kurstymas nesiekia pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas bei suformuota teismų praktika, neapykantą kurstantys asmenys apskritai išvengia bet kokios atsakomybės“, – pataisų aiškinamajame rašte teigė parlamentarai.

„Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už tam tikras neapykantos kurstymo veikas nėra taikoma, kyla būtinybė papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą nauju straipsniu, numatant administracinę atsakomybę už neapykantos kurstymą (tyčiojimąsi bei niekinimą)“, – argumentavo iniciatoriai.

Tad žmonėms, internete mėgstantiems parašyti nepamatuotai aštrius, neapykantos kupinus, įžeidžius komentarus, reikėtų susimąstyti ir rašyti kur kas labiau parenkant žodžius.

„Tai tokia eilinė nesąmonė“, – taip LNK žinių tarnybai teigė Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis apie jam policijos atsiųstą 20 puslapių užklausą.

Policijos pareigūnai paprašė istoriko kaip eksperto atsakyti, ar feisbuke parašytas tekstas nėra kriminalinis nusikaltimas.

Tame tekste teigiama, kad 1941 metais Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o fašistinė Europos Sąjunga.

„Mūsų policija, aš bent jau sprendžiu iš tokios užklausos, tampa pasaulio istorijos tam tikra specialiste. Ji ima ir nusprendžia, kokios interpretacijos yra teisingos, kokios neteisingos, o kas baisiausia – neteisingoms interpretacijoms pritaiko Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – pasakojo A. Nikžentaitis.

Alvydas Nikžentaitis/Stop kadras

Pareigūnai aiškina, kad tokių užklausų siuntimas ne nesąmonės, o įprastas policijos darbas. 

„Jie gal nėra niekada gavę tokio užklausimo. Tokius užklausimus anksčiau dažniausiai gaudavo Žurnalistų etikos inspektorius, kad kaip ekspertai jie galėtų įvertinti tam tikrą posakį ar komentarą. Kadangi šis komentaras buvo susijęs su istorija, tai tokią užklausą gavo Istorijos institutas“, – situaciją pakomentavo  policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Ramūnas Matonis (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

Tokie galimi nusikaltimai interneto platybėse ar socialiniuose tinkluose į policijos akiratį paklius dar dažniau. Mat šio mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje į elektroninę erdvę planuojama paleisti virtualius patrulius.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dar kovo pradžioje pristatė naują priemonę socialinių medijų stebėsenai – „cyber patrulį“,

Tai tokia eilinė nesąmonė.

„Vykdome socialinės erdvės stebėseną. Matome tuos procesus, žinutes, informacijos dalinimus, kvietimus rinktis protestuoti. Šiuo atveju VESK posėdyje pristačiau naują idėją, kuri turėtų netrukus pradėti veikti. Tai yra „cyber patrulis“, savotiška policijos ikona, kuri atsiras prie, mūsų nuomone, netinkamo komentaro ar netinkamos žinutės: tai įspėjanti ikona su tam tikru policijos komentaru. (...) Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – kovoti prieš populiarėjančius Lietuvoje neapykantos nusikaltimus“, – pasakojo R.Požėla.

Trys patruliai per kompiuterį stebės, ar internete nevyksta nelegali prekyba, ar naujienų portalų ir socialinių tinklų komentaruose žmonės neskleidžia neapykantos ir dezinformacijos.

Ką apie tai mano A. Nikžentaitis? „Žmonės, kurie galimai imtųsi kontroliuoti tą elektroninę erdvę, tam tiesiog nepasiruošę“, – sakė A. Nikžentaitis.

Tačiau R. Matonis teigia, kad policija reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus. „Mes kalbame apie akivaizdžius pažeidimus ir nusikaltimus, nekalbame apie kažkokį nuomonės reiškimą. Čia nėra žodžio laisvės ribojimo ar cenzūros, ką kai kurie veikėjai bando pasakyti“, – akcentavo jis

Virtualus patrulis socialiniuose tinkluose turės paskyrą, o nusižengusius gyventojus iš pradžių sieks ne nubausti, o įspėti. Kad galėtų matyti daugiau komentarų po įrašais, virtualus patrulis galės pasiprašyti ir į draugus.

25 tūkst. sekėjų feisbuke turintis Aidas Puklevičius LNK žinioms sakė, kad virtualų patrulį į draugus priimtų.

„Nuo to, kad jūs esate kažkur toli, bendraujame tik virtualioje erdvėje, mes nenustojame būti žmonėmis ir turėtų galioti tos pačios mandagumo taisyklės“, – teigė A. Puklevičius.

Jis mano, kad komentatoriai patys turėtų labiau galvoti, ką rašo. „Žodžio laisvės vertė yra tokia didelė, kad tai yra ko gero mažiausiai ribotina ir karpytina laisvė“, – akcentavo A. Puklevičius.

Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska nemano, kad virtualūs patruliai atsitrenks į sieną, kai taps sunku atskirti, kur neapykantos kurstymas, o kur – nuomonės reiškimas.

Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba.

„Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba. Kai mes kalbame apie ikiteisminius tyrimus, pažeidimus, tai nėra tas pats, kas neetiškas komentaras. Žinoma, kiekvienu atveju turėtų būti vertinama individualiai“, – aiškino E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, už neapykantos kurstymą atėjo metas atsakyti – taikyti ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę. Įtūžio nevaldantiems komentatoriams baudas galėtų skirti pati policija. Tokios įstatymo pataisos jau įregistruotos pavasario sesijai Seime.

„Tada, kai mes jau taikome baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantame, kad tai yra kraštutinė priemonė. Tikrai ne už visus komentarus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kad būtų aiškesnė takoskyra, dėl neapykantos kalbos pavojingumo“, – siūlymą paaiškino ministrė.

Evelina Dobrovolska (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Į Administracinių nusižengimų kodeksą E.Dobrovolska siūlo perkelti tyčiojimąsi ir niekinimą. Tiesioginį neapykantos skatinimą bei raginimą diskriminuoti žmonių grupę E.Dobrovolska siūlo palikti Baudžiamajame kodekse.

Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų.

Įvairioms frakcijos atstovaujančių parlamentarų grupė įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, jie siūlo papildyti Baudžiamojo kodekso kai kuriuos straipsnius, įtraukiant neapykantos skatinimą dėl lytinės tapatybės, odos spalvos, pilietybės bei etninės kilmės kaip vieną iš nusikalstamos veikos požymių.

Į Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma kovai įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.

„Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai. Įtraukus šį požymį, būtų užtikrintas teisinis tikslumas, išvengiama plečiamo Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimo, padidėtų translyčių asmenų apsauga nuo neapykantos kurstymo veikų, taip pat būtų atspindėta jų padėtis oficialioje kriminalinėje statistikoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jei Seimas pritartų, būtų taikoma administracinė atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi ar niekinama žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo, taip pat tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus.

Tokios veikos užtrauktų baudas nuo 560  eurų  iki 1200 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas galėtų užtraukti baudą asmenims nuo 1200 eurų iki 2000 eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 eurų iki 3000 eurų.

Taip pat siūloma numatyti, kad už neapykantos kurstymo tyrimą bei protokolų surašymą būtų atsakinga policija. 

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus. Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad "tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Pagal projektą, „tas kas viešai skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Siūloma taip pat  įteisinti, kad „tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Už tokias  veikas atsakytų  ir juridinis asmuo.

Viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų būtų baudžiamas, pagal projektą, „tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba skatinti neapykantą ar kurstyti smurtauti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją“.

Beje, dalį neapykantos kurstymo veikų (tyčiojimasis ir niekinimas) siūloma perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamajame kodekse naudojama formuluotė „siekiant išreikšti neapykantą“ ne visiškai atskleidžia visas neapykantos nusikaltimų sudėtines dalis, kurių vienas pagrindinių elementų yra priešiškumas dėl individo priklausymo socialiai pažeidžiamai grupei, siūloma papildyti neapykantos kurstymo motyvą, įtraukiant „išankstinių neigiamų nuostatų grįstą priešiškumą“.

Administracinių nusižengimų  ir Baudžiamojo kodeksų pataisas įregistravo Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Matas Maldeikis,  Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė,  Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas.

Kaip pranešė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), NVSC skirta 12 tūkst. eurų bauda, o bendrovei „IT sprendimai sėkmei“ –  3 tūkst. bauda.

Inspekcija 2020 metų pavasarį, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl programėle „Karantinas“ vykdomo galimai netinkamo asmens duomenų tvarkymo, pradėjo stebėsenos veiksmus. Įvertinus pirminę informaciją, buvo nuspręsta pradėti tyrimą, o programėle vykdomą asmens duomenų tvarkymą laikinai sustabdyti.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad programėlei pradėjus veikti nuo 2020 metų balandžio buvo surinkti 677 asmenų duomenys. Ne visų asmenų duomenys buvo surinkti vienodos apimties, tačiau programėle numatyta tvarkyti tokius asmenų duomenis kaip identifikacijos numeris, platumos ir ilgumos koordinatės, šalis, miestas, savivaldybė, pašto kodas, gatvės pavadinimas, namo numeris, vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris, adresas, 2-asis adresas, ar gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje ir kita informacija.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad programėlės duomenų tvarkymas buvo atliekamas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Europoje (Estija, Šveicarija ir t.t. ) ir už jos ribų (Indija, JAV ir t. t.).

VDAI, atlikusi tyrimą, nustatė, kad NVSC ir programėlės kūrėjai yra bendri duomenų valdytojai, nors abi organizacijos neigė tokį jų statusą.

VDAI, spręsdama dėl administracinės baudos skyrimo ir dydžio, atsižvelgė į tai, kad NVSC ir bendrovė asmens duomenis tvarkė tyčia, dideliu mastu, neteisėtai, tai atliko sistemingai, neužtikrindamos techninių ir organizacinių priemonių tam, kad galėtų įrodyti, kad tvarkydamos asmens duomenis laikosi BDAR reikalavimų, buvo tvarkomi specialiųjų kategorijų asmens duomenys.

Be to, bendrovė neįvykdė VDAI jai pateikto nurodymo sustabdyti programėlės pagalba surinktų asmens duomenų tvarkymą ir ištrynė dalį asmens duomenų.

VDAI sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas teismui.