Už įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 108 Seimo nariai, nepritariančiųjų nebuvo, 1 susilaikė.

Iki teisės aktų pataisų priėmimo liko vienas žingsnis.

Teisingumo ministerijos teiktomis Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo ir Suėmimo vykdymo įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad nuteistieji, kurie be pateisinamos priežasties nustatytu laiku negrįžo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar pabėgo iš jos, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

„Tokia nuostata sudarytų sąlygas padidinti atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų drausmingumą, o piktybiškai nurodytus teisės pažeidimus darantiems nuteistiesiems galėtų būti sugriežtinamos bausmės atlikimo sąlygos, jie nebegalėtų daryti neigiamos įtakos kitiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems asmenims“, – teigiama įstatymo pakeitimo projekte.

Taip pat be minėtos pataisos įstatymų pakeitimais siūloma leisti nuteistiesiems, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė viršija trejus metus, bet neviršija 10 metų, atlikusiems du trečdalius bausmės laiko, du kartus per mėnesį trumpam išvykti į namus.

Teisingumo ministerija teisės aktų pataisomis siūlo leisti nuteistąjį įdarbinusiam darbdaviui užmokestį pervesti tiesiogiai į nuteistojo sąskaitą. Šiuo metu numatyta, kad nuteistojo atlyginimas pervedamas į laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitą.

Įstatymų pataisomis taip pat norima numatyti, kad lygtinis paleidimas nebūtų taikomas asmenims, kurie atlieka įkalinimo bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, Šiaulių apygardos teismo prašoma procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu ir minėtus asmenis taip pat pripažinti kaltais dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 45 tūkst. eurų.

Pasak prokuratūros, taip valstybei padaryta didelė turtinė žala.

Prokuroras prašo kaltinamiesiems skirti baudas, o ne laisvės atėmimą atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys prisipažino padarę nusikaltimus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atlygino valstybei padarytą daugiau nei 100 tūkst. eurų žalą.

Kaltinamiesiems prokuroras siūlo skirti daugiau nei 110 tūkst. eurų baudų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, per daugiau nei metus minėta įmonė, užsiimanti sveikatingumo įrangos gamyba ir pardavimu, išmokėjo savo darbuotojams beveik 100 tūkst. eurų finansinėje apskaitoje nenurodyto darbo užmokesčio bei be apskaitos dokumentų pardavė produkcijos už daugiau nei 250 tūkst. eurų.

Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai apklausė daugiau nei 30 asmenų, atliko kratas, ištyrė įmonės ūkinę finansinę veiklą, įvertino kaltinamųjų turimo turto teisėtumą, atliko kitus veiksmus.

Teroristine grupe būtų laikoma trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus.

Tas, kas kūrė teroristinę grupę arba jai vadovavo, būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Tas, kas dalyvavo teroristinės grupės veikloje, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Baudžiamojo kodekso pataisoms po svarstymo pritarė 73, nė vienas nebalsavo prieš, 16 susilaikė Seimo narių.

Apie tai plačiau papasakojo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

– Pradėkime nuo bausmių griežtinimo. Kokie yra siūlymai ir į ką buvo atsižvelgta?

– Pasiūlymai daugiausiai buvo susieti su amžiumi. Šiandien turime situaciją, kad visuomenė anksčiau pradeda daryti nusikalstamas veikas. Paskutiniu metu tai ypač siejama su narkotikų prekyba mokyklose. Šiandien mes turime atsakomybę nuo 16 metų dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų. Mūsų nuomone, turėtų būti svarstoma bent apie tai, kad reikėtų nustatyti atsakomybę nuo 14 metų. Tai iš vienos pusės leistų valstybei daryti atitinkamai stipresnį šių nusikaltimų stebėjimą. Galbūt tai turėtų ir nemažą prevencinį poveikį vaikams žinant, kad už tai gresia atsakomybė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios turėtų būti baudos?

– Kai kalbame apie nepilnamečius ir jų atsakomybę, tai pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, kad juos reikėtų ne bausti, o mokinti ir šviesti nedaryti to daugiau. Mūsų siūlymas susijęs su tuo, kad atsakomybė už narkotikų platinimą turėtų būti nuo 14 metų. Tačiau pradžia turėtų būti nuo to, kad nustačius tokį atvejį, tas nepilnametis turėtų būti nukreiptas į prevencines programas arba į tam tikras gydymo programas. Jei jis sutinka eiti ir gydytis, tai atsakomybė jam netaikoma.

– Vienas iš siūlymų buvo, kad pareigūnai be perspėjimo galėtų lankytis mokyklose su kinologų pagalba ir tikrinti moksleivių spinteles, kuprines. Ar tai nesulauks didelio pasipriešinimo iš moksleivių tėvų?

– Kiek paskutiniu metu vyko diskusijos su švietimo institucijomis, mokyklų administracijomis, tai labai skirtingas yra mokyklų tvarkų reglamentavimas. Vienos mokyklos sutartyse su tėvais yra numačiusios galimybę tikrinti, kitos – ne. Greičiausiai reikėtų centralizuotų sprendimų iš ministerijos, kad mokyklos turėtų nustatytą bendrą tvarką. Manau, kad iš principo visi tėvai pasisako daugiausiai už tai, kad jų vaikai būtų sveiki. Manau, kad neturėtų būti didelio pasipriešinimo.

Baudžiamoji atsakomybė yra tai, kas lieka pabaigai, kai nebeveikia švietimas, nebeveikia prevencija.

– Kokios narkotinės medžiagos yra labiausiai paplitusios moksleivių tarpe ir tuo pačiu platinamos?

– Labiausiai paplitusios yra kanapės ir su kanape susijęs elektroninių cigarečių naudojimas. Tai yra tam tikros sintetinės medžiagos, kurios imituoja kanapių poveikį, bet daro daug didesnę žalą organizmui.

– Kaip tos medžiagos dažniausiai patenka į mokyklas? Galbūt kiti bendraklasiai jas įneša ir platina, o gal pašaliniai asmenys?

– Negalime pasakyti, kad yra viena schema. Įvairios situacijos – įvairiose mokyklose. Vienur yra paplitęs modelis, kad vaikai tarpusavyje platina, kitur paplitęs modelis, kad iš išorės pilnamečiai asmenys atneša ir platina.

– Siūlymas griežtinti atsakomybę reiškia, kad švietimo ar kitų metodų kovoti su šia problema nebepakanka?

– Prieš porą metų jau atkreipėme politikų dėmesį į šią problemą. Nebeužtenka tų prevencinių ir švietimo programų, kurios yra. Baudžiamoji atsakomybė yra tai, kas lieka pabaigai, kai nebeveikia švietimas, nebeveikia prevencija. Didžiausias efektas būtų, jei pas mus būtų tinkamai vykdomos prevencinės programos.

Kiekvienas verslo subjektas nėra neutralus aplinkai. Todėl tai, kad pagaliau imamas tvarkyti žalos aplinkai mechanizmas – europietiška kryptimi, turės poveikį daugeliui. O ypač tiems, kurie baudžiamajame ar administraciniame procese susidūrė ar ateityje susidurs su poveikio aplinkai vertinimu.

Įstatyminis pokytis

Priimtais įstatymo pakeitimais nustatyta, kad žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams yra didelė, kai nustatoma, kad tam tikram aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Aplinkos apsaugos įstatyme (AAĮ).

Parlamento pataisose „didelė žala aplinkai“ taip pat yra apibrėžiama, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.

Tuo pačiu pripažinta, kad iki BK pataisos įsigaliojimo baudžiamoji atsakomybė netaikytina, kai dėl atliekų ar teršalų išmetimo į gamtinę aplinką nepadaroma didelė žala, o savaiminis atliekų išleidimas į gamtinę aplinką nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo sąlygos.

Teisės aktų pakeitimai taip pat nustatė ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygą – 15 kub. m ir daugiau nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką. Tai reiškia, kad nepavojingų atliekų išleidimui į gamtinę aplinką, jei šis išleidimo faktas nesukėlė didelės žalos aplinkai fakto, nepriklausomai nuo jų kiekio, baudžiamoji atsakomybė vis dar netaikytina.

Pokyčio poreikis ir trūkumai

Baudžiamosiose bylose, inicijuotose dėl didelės žalos aplinkai, žalos faktas iki šiol buvo paliekamas tik teismų vertinimui. 

Taip nutiko todėl, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje numatyta „didelės žalos aplinkai“ samprata buvo neaiški. Tai valstybei aiškiai buvo pasakiusi ir Europos Komisija (EK), 2016 metais inicijavusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Visgi prireikė beveik 20 metų, kol valstybė sugebėjo atlikti reikiamas BK pataisas ir užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 2004/35/EB.

Nors indikacijų apie būtinas permainas būta gerokai anksčiau. Dar 2015 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Aplinkos ministro 2002-09-09 patvirtinta metodika (toliau – Metodika), kuria žalos gamtai faktas nustatomas ir jo dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į gamtinę aplinką išleistų teršalų pobūdį ir kiekį, nėra ir negali būti priemonė, kuri leistų apskaičiuoti realią aplinkai padarytą žalą BK 270 str. prasme.

Metodika, kuria baudžiamosiose bylose vadovaujamasi iki šiol, kaip pažymėjo teismas, yra formali, universali visoms situacijoms, visiems atvejams ir visiems kartams, neatsižvelgiant į jokias konkrečias bylos aplinkybes. Pagal šią metodiką paskaičiuojamas tik abstraktus žalos, virstančios pinigine sankcija, dydis.

Iki šiol tebeveikiantį žalos gamtai fakto ir dydžio skaičiavimą, prieš kelerius metus kritiškai įvertino ir Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, pripažinusios, kad tai yra sisteminio pobūdžio trūkumas.

Visgi toks žalos gamtai fakto ir dydžio skaičiavimas, kurį įprastai atlieka Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), veikia iki šiol ir pagal savo turinį yra baudinis nuostolių atlyginimas, kuris nėra ir niekada nebuvo numatytas jau Direktyvoje 2004/35/EB.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo ataskaitose yra pažymėjusi, kad aplinkos apsaugos politikos tikslas yra ne nubausti, o atkurti aplinką.

Nepaisant visko, Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, žala gamtai vis dar apskaičiuojama kaip baudinė sankcija, o aplinkos atkūrimo tikslo siekiama ypač retais atvejais. Metodika, pagal kurią yra apskaičiuojama žala, daugelyje postsovietinių valstybių grindžiama dar 1983 metais SSRS patvirtinta metodika, kuri visiškai supaprastino žalos gamtai nustatymą – pagal ją nereikalaujama nustatyti realios žalos gamtai ar pasitelkti tos srities ekspertų.

Žalos aplinkai faktas

Žala aplinkai baudžiamojoje teisėje yra materialus faktas, susijęs su aplinkos neigiamu pokyčiu, kaip tai ir nustatyta Direktyvoje 2004/35/EB.

Tačiau šiuo metu, jei, pavyzdžiui, verslo subjektas į gamtinę aplinką išleidžia teršalus, AAD mechaniškai apskaičiuos tariamai padarytą žalą aplinkai, realiai nebandydama užčiuopti jai padaryto pokyčio.

Tai patvirtina, kad „žalos aplinkai“ samprata pagal Metodiką yra formali (ne materiali). Kitaip tariant, žalos aplinkai faktą, remiantis Metodika, aplinkosauginėse bylose AAD nuleidžia iš viršaus į apačią - iš teisinių teorinių skaičiavimų į realų pasaulį. Tokiu reguliavimu ir įrodinėjimo našta neleistinai perkeliama taršos incidentą sukėlusiam asmeniui.

Be to, žalos aplinkai ištaisymo atvejais Direktyva 2004/35/EB nustato, jog žalos atlyginimas pinigais yra kraštutinė priemonė.

Taikant Direktyvoje nustatytą žalos apskaičiavimo ir atlyginimo metodą žala aplinkai turėtų būti apskaičiuota ne į gamtinę aplinką išleistų teršalų pagrindu, o jų išėmimo iš gamtinės aplinkos kaštų atlyginimo principu. Būtent šie kaštai ir turėtų sudaryti atlygintos žalos aplinkai faktinį ir teisinį pagrindą.

Abejonė dėl apibrėžimo pinigais

Visgi ir naujosiose BK pataisose abejonių kelia jose įtvirtintas alternatyvus „didelės žalos aplinkai“ apibrėžimas pinigais, kuris gali prieštarauti Direktyvos 2004/35/EB nustatytam teisiniam reguliavimui. Kaip priėmė Seimas: „didelė žala aplinkai“ gali būti nustatoma, kai bendra aplinkos elementams padaryta žala viršija 400 MGL.

Visgi šiuo metu aplinkosauginėse bylose, nustatant žalą aplinkai pinigais, įprastai yra siekiama ne kompensacijos prarastiems gamtos ištekliams.

Pagal jau linksniuotos ir šiuo metu naudojamos Metodikos 17, 28 ir 29 punktus, aplinkai ir jos elementams padarytos žalos atlyginimo pinigais dydis skaičiuojamas mechaniškai, sudedant aplinkos elementui padarytos žalos pinigais dydžius, tačiau nevertinant, ar apskaičiuota bendra aplinkai padarytos žalos suma iš tikrųjų atitinka realų aplinkai padarytą neigiamą poveikį.

Direktyvos 2004/35/EB 8 straipsnio 1 dalis numato, kad subjektas padengia taikytų žalos prevencijos ir ištaisymo veiksmų išlaidas. Pagal Direktyvos 2 straipsnio 11 dalį ištaisymo priemonės - tai veiksmas arba veiksmų derinys, taip pat ir švelninančios arba laikinosios priemonės, skirtos atstatyti, atkurti arba pakeisti pažeistus gamtos išteklius, arba suteikti tokių išteklių arba savybių lygiavertę alternatyvą.

Direktyvos II priedas nustato, jog kompetentinga institucija gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį. Jei įmanoma įvertinti prarastus išteklius, tačiau per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių pakeitimo, kompetentinga institucija gali parinkti žalos ištaisymo priemones, kurių kaina atitinka apskaičiuotą prarastų gamtos išteklių piniginę vertę.“

Taigi, Direktyvos II priedas žalos atlyginimo pinigais dydį apibrėžia prarastų gamtos išteklių pinigine verte. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Metodikos punktai žalos aplinkai dydį apskaičiuoja ne pagal prarastų gamtos išteklių piniginę vertę, o standartinius, su konkrečiu aplinkos elementu bei jo būkle niekaip nesusijusius kriterijus - teršalų pobūdį, kiekį, tarifą, aplinkos elemento kategoriją bei jo koeficientą.

Taip kyla būtinybė įvertinti, ar žalos aplinkai dydžio piniginis apskaičiavimas, nevertinant prarastų  išteklių piniginės vertės bei žalos reikšmingumo atitinka Direktyvą 2004/35/EB.

Tam nereikia skubios naujos diskusijos įstatymų leidybos lygmeny. Pakanka, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis aplinkosauginę bylą, kreiptųsi į ESTT su prejudiciniu klausimu.

Už Teisingumo ministerijos (TM) parengtas Baudžiamojo kodekso pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo du, iš viso balsavime registravosi 71 parlamentaras  lygiai tiek, kiek reikia kvorumui. Pataisos turėtų įsigalioti nuo birželio.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtino, kad pataisos visų pirma reikalingos subalansuoti kodekse numatytas sankcijas, suderinti esančius prieštaravimus.

„Per 20 metų mes nesugebėjome priimti BK specialiosios dalies tokia apimtimi, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tas dalis, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės“, – sakė ministrė.

Ji taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl kontrabandos dalies, pažymėdama, kad riba, nuo kada už tokią veiką taikoma atsakomybė, nesikeičia, tik pakeičiamos nusikaltimo sunkumą nustatančios ribos.

„Aš galiu užtikrinti, kad šis pakeitimas atitinka visų lūkesčius, ir ne, kontrabandos dalis, nuo kada taikoma atsakomybė, nėra keičiama, tik yra graduojama“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad dėl šių pakeitimų kontrabandininkai „turės didesnę garantiją negauti aštuonerių metų įkalinimo bausmės“, nes griežčiausiai baudžiamos kontrabandos vertė kyla nuo 12,5 tūkst. iki 45 tūkst. eurų.

Per 20 metų mes nesugebėjome priimti BK specialiosios dalies tokia apimtimi, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tas dalis, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės.

„Panašiai yra ir su kitomis veikomis, kurios nėra panašios į  vištos vagystę, o apima ekonominius nusikaltimus prieš valstybę, pvz., muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, nusikalstamas bankrotas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska yra pripažinusi, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę.

Minėtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis pakeistas nusikaltimų sunkumo lygis, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės.

Iki šiol švelniausia bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – galėjo būti skiriama už 150–250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), tai yra už 7,5 tūkst.–12,5 tūkst. eurų, vertės kontrabandą.

Dabar jos viršutinė vertė pakelta iki 400 MGL, tad švelniausia bausmė galės būti skiriama už 7,5 tūkst.–20 tūkst. eurų vertės kontrabandą.

Taip pat labiau diferencijuojama atsakomybė: už 400–900 MGL (20–45 tūkst. eurų) vertės kontrabandą bus skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už viršijančią 900 MGL liks galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, tie, kas gabeno stambesnę kontrabandą, tai yra virš 250 MGL, baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos ir kt.

Dalis opozicijos atstovų kritikavo pataisas, teigdami, kad bausmės per daug švelninamos. Teisingumo ministrė savo ruožtu tvirtino, kad dabar kodekse nustatyti MGL dydžiai neatitinka realybės, pastarąjį kartą jie keisti beveik prieš du dešimtmečius. Anot jos, tai daryti siūlė ir teisėsaugos institucijos, ir nepriklausomi teisininkai.

Projektu griežtinama atsakomybė už nusikalstamą bankrotą – iki septynerių metų nelaisvės bus galima bausti tuos, kas sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelę turtinę žalą kreditoriams.

Baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą numatyta taikyti, kai slepiama suma viršija nebe 100, o 400 MGL, tai yra nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką numatyta skirti laisvės apribojimą ir areštą.

Taip pat Baudžiamasis kodeksas papildytas atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą.

Atskiru straipsnių nustatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Už nedidelio kiekio neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, siuntimą neturint tikslo jų parduoti būtų baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už didesnio – iki ketverių metų.

Platintojams jau būtų galima skirti tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, už didelio kiekio kvaišalų kontrabandą grėstų nuo ketverių iki 12 metų, už labai didelio kiekio – nuo dešimties iki 18 metų kalėjimo.

Jeigu asmuo, turėjęs narkotikų savo reikmėms, įkliūtų ir pats kreiptųsi dėl medicinos pagalbos ar savanoriškai atiduotų kvaišalus, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos.

Taip pat numatyta baudžiamosios atsakomybės nebetaikyti už naminukės virimui naudojamų aparatų turėjimą, gamybą.

„Matome daug pokalbių tiek iš politikų, tiek ir VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos), tiek iš teisininkų, šiame procese turbūt galėsime išanalizuoti, kas įvyko ir kodėl, bet labai linkėčiau nepradėti keisti reguliavimo, kuris yra tinkamas, ir kartais atsitinka kiti veiksmai, nepaisant gero reguliavimo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, Baudžiamajame kodekse numatytos dvi skirtingos poveikio priemonės – draudimas dirbti valstybės tarnyboje ir draudimas kandidatuoti.

„Teismas turi teisę jau pagal egzistuojantį reguliavimą skirti ir dvi priemones. Išimtinai teismo diskrecija pasirinkti, kokią priemonę taikyti, kad ji būtų proporcinga ir kokio tikslo siekiama tuo nuosprendžiu“, – sakė teisingumo ministrė.

Anot jos, jeigu nuosprendis būna neaiškus, jį išaiškinti taip pat gali tik teismas.

E. Dobrowolska nevertino VRK darbo ir sprendimų dėl kandidatų į Anykščių ir Visagino merus. Ji pabrėžė, kad tai yra baudžiamosios politikos klausimas.

„Čia ne Rinkimų kodekso klausimas, čia yra baudžiamosios politikos klausimas“, – sakė ji.

Per šiuos savivaldos rinkimus VRK sulaukė kritikos dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur po pirmojo rinkimų turą į antrą patekę kandidatai Kęstutis Tubis Anykščiuose ir Dalia Štraupaitė Visagine buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti. VRK taip pasielgė vykdydama teismų sprendimus.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Čia ne Rinkimų kodekso klausimas, čia yra baudžiamosios politikos klausimas.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime nurodytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Mero rinkimus Visagine laimėjo dabartinis savivaldybės vadovas Erlandas Galaguzas, jo konkurentė D. Štraupaitė VRK apskundė rezultatus.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK planuoja tvirtinti penktadienį.

Vienas nusikaltimų įvykdytas pirmadienio vidurnaktį, Visagine, Vilties gatvėje.

Nepažįstamas jaunuolis peiliu sužalojo neblaivų (2,75 prom.) 39 metų vyrą, jis paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Pirmadienio vakarą, apie 21.39 val., į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, Alšėnų gatvėje esančių namų, pristatytas ir dėl sužalojimų paguldytas 50-metis vyras.

Jis paaiškino, kad tą pačią dieną jį peiliu sužalojo nepažįstami asmenys.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaip antradienį pranešė sostinės policija, po tyrimo, pradėto gavus informaciją, kad statybų darbų vykdymu besiverčiančios bendrovės akcininkė ir direktorė galimai jos veiklą organizavo taip, kad dalis darbuotojams išmokamų atlyginimų buvo mokama „vokeliais“, nuo šių pinigų valstybei nesumokant privalomų mokesčių, sostinės ir Kauno policijos pareigūnai gruodžio 7 dieną atliko procesinius veiksmus.

„Nustatyta, kad įtariamoji surezgė schemą, kai, klastodama įmonės apskaitos dokumentus, sugebėjo išgryninti dalį įmonės lėšų, kurias neteisėtai panaudojo neoficialių atlyginimų mokėjimui.

Daugiau nei 60 įmonės darbuotojų (gavusių neoficialius atlyginimus), yra trečiųjų šalių, daugiausiai Ukrainos ir Gruzijos, piliečiai“, – teigiama pranešime.

Kratų metu rasta grynųjų pinigų, bus aiškinamasi šių pinigų kilmės teisėtumas.

Pirminiais duomenimis, nesumokėtų mokesčių valstybei suma gali viršyti 600 tūkst. eurų.

Vilniaus policijos pareigūnai bendrovės direktorei bei dar vienam su bendrove susijusiam asmeniui įteikė pranešimus apie įtarimus.

Anot policijos, atliekant procesinius veiksmus, daugiau nei 30 asmenų apklausti liudytojais. Taip pat įmonės patalpose bei kitose vietose atliktos penkios kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

„Kratų metu rasta grynųjų pinigų, bus aiškinamasi šių pinigų kilmės teisėtumas“, – nurodo Vilniaus pareigūnai.

Bendrovės direktorė įtariama padariusi nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamajame kodekse numatyta bausmė gali siekti iki aštuonių metų laisvės atėmimo.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Kaip pranešė Šiaulių policija, 1970 metais gimusi moteris smurtavo prieš 1971 metais gimusį vyrą.

Moteriai nustatytas 3,53 prom. girtumas, o vyriškiui 3,27 prom. girtumas.

Moteris siekė išvengti sulaikymo dėl padaryto baudžiamojo nusikaltimo ir bandė papirkti pareigūną, pasiūlydama 100 eurų kyšį.

Ji uždaryta į areštinę.