Kaip rašoma Finansų ministerijos parengtame nutarime, lėšos skiriamos pagal pernai lapkritį pasirašytą sutartį už trijų mėnesių paslaugas.

Pernai lapkritį skelbta, kad „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus dėl sustabdyto trąšų tranzito.

To bendrovė reikalauja po to, kai Lietuvos Vyriausybė užpernai sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Pasak žiniasklaidos,  Baltarusijos trąšų gamintoja reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų.

Tačiau pažymima, kad arbitražo procesas yra konfidencialus.

„Arbitražo procese, kurį inicijavo Baltarusijos bendrovė OAO „Belaruskalij“ prieš Lietuvos Respubliką, 2024 m. pradžioje buvo suformuotas arbitražo teismas ir toliau procesas vyks pagal 1976 m. Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles. Pažymime, kad arbitražo procesas yra konfidencialus“, – Eltai perduotame komentare tvirtino Susisiekimo ministerija.

ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito per Lietuvą nutruko 2022 m. vasarį.

Tuomet sustojo baltarusių įmonės produkcijos gabenimas per Lietuvą. Sutartis buvo nutraukta remiantis 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pernai „Belaruskalij“ pradėjo investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą ir iki šiol reikalauja atlyginti nuostolius.

Birių krovinių terminalas siekė, kad būtų panaikintos Europos Sąjungos sankcijos baltarusiško kalio karbonato transportavimui per Lietuvos teritoriją, tarp jų ir Klaipėdos uostą.

Birių krovinių terminalas turėjo pateikti ieškinį ne vėliau kaip iki šių gegužės 23 dienos, bet pateikė gegužės 24 dieną, todėl jis buvo nepriimtas. Sprendimą teismas priėmė gruodžio 6 dieną.

„Apibendrinant galima teigti, kad BKT („Birių krovinių terminalui“) nepavyko pasiekti Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų ribojamųjų priemonių, kuriomis draudžiamas kalio karbonato tranzitas iš Baltarusijos per Lietuvos teritoriją, panaikinimo“, – tv3.lt nurodė Teisingumo ministerija.

Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.

Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.

„Mane apskritai stebina tokia ataskaita. Toks jausmas, kad ekspertai, kurie tą ataskaitą rašė, nėra susipažinę su faktu, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos yra įvestos tiek produkcijai, tiek ir pačiai įmonei (Belaruskalij – BNS)“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovą paskelbtose pastabose paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Anot komiteto, ribojimai „lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Toks jausmas, kad ekspertai, kurie tą ataskaitą rašė, nėra susipažinę su faktu, kad Europos Sąjungos sankcijos yra įvestos tiek produkcijai, tiek ir pačiai įmonei.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

G. Landsbergis sakė, kad jo neįtikina argumentai, jog apribojus baltarusiškų trąšų eksportą kilo rizikų maisto saugumui.

Anot jo, Europos Sąjungos (ES) ūkininkai kaip tik kalba apie sumažėjusias grūdų kainas.

„Kažkokių iššūkių maisto saugumui, sprendžiant pagal ekonominius rodiklius, aš nematyčiau“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šaltinių teigimu, sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, tam priešinasi Lietuvos pareigūnai.

Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas). Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.

Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.

„Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“, – rašoma kovą paskelbtose JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose.

„Komitetas rekomenduoja valstybei peržiūrėti šias priemones, kurios veikia trąšų kainą ir maisto saugumą trečiosiose šalyse“, – teigiama dokumente.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse.

Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas). Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.

JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.

Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.

Minima komiteto ataskaita buvo paskelbta kovo pradžioje, prieš JT vadovo vizitą į Briuselį.

„Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos. Štai tos išlygos dažniausiai ir pakiša koją, tuomet visos kontrolės procedūros tampa tokios sudėtingos, kad operaciniu lygiu valdyti procesus yra nepaprastai sunku“, – trečiadienį Varšuvoje žurnalistams sakė prezidentas.

Anot jo, būtina griežtinti sankcijas siekiant išvengti „visokiausių nukrypimų išlygų“.

„Tai puikiausias šansas valstybėms ir nesitikėkime, kad tos valstybės, kurias tos sankcijas paliečia, nebandys surasti kažkokių tai landų. Tokiu būdu mes atveriame kelią kurtis apėjimo schemoms, kurios vėliau įgyvendinamos, deja, kartais net su lietuviškų įmonių dalyvavimu. Šito privalome išvengti bet kokiu atveju“, – po vadinamojo Bukarešto devyneto susitikimo kalbėjo G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, netrukus bus priimtas dešimtasis Europos Sąjungos sankcijų paketas, kuris dar labiau sustiprins spaudimą Rusijai, „nes tai vienintelis kelias sutrumpinti šį karą“.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza pirmadienį žiniasklaidai teigė, jog įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios. Pasak jo, užkirsti kelią sankcionuotoms trąšoms yra ne tik LTG užduotis, į procesą privalo įsitraukti ir valstybės institucijos.

Teigiama, kad karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

Įtariama, kad galėjo būti klastojami dokumentai, nurodantys trąšų kilmę. Gali būti naudojama specialiai sankcijoms apeiti sukurta trąšų tranzito per Lietuvą schema su tam tikslui sukurtomis nedidelėmis įmonėmis.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.

„Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų. Bet jis buvo ir aš neatmesiu, kad jis gali būti, nes sankcijų kontekste Lietuva yra kare“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybje sakė M. Skuodis.

Jis patikino nesvarstantis atsistatydinti: „Ne, tokio svarstymo neturiu“.

Anot jo, atsakomybė už pažeidimus tenka įmonėms, apeinančioms sankcijas ir turinčioms iš to naudos.

„Pirmiausiai už sankcijų pažeidimus atsako juridiniai asmenys, per kuriuos važiuoja trąšos, visi, kurie prisiliečia – prisilietė prie pinigų“, – sakė M. Skuodis.

Jis teigė gaunantis informaciją apie galimus pažeidimus ir ją yra perdavęs teisėsaugai.

„Aš gaunu informaciją įvairiausiais šaltiniais kiekvieną dieną ir čia nieko nėra naujo, tai aš būtent pats esu kreipęsis į teisėsaugą ir laukiu tam tikrų teisėsaugos sprendimų, nes ministras pats negali įlįsti į konkrečias įmones ir pažiūrėti, kas ką daro“, – kalbėjo M. Skuodis.

Pasak ministro, net jeigu kažkam pavyko apeiti sankcijas du kartus, tai trečią kartą nepavyks, nes sistema veikia.

„Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs“, – teigė M. Skuodis.

Ministras teigė, kad jį tenkina LTG pastangos užkardyti sankcionuojamų prekių patekimą į Lietuvą, tačiau jis priminė, kad šioje grandinėje yra ne tik geležinkeliai.

„Visą laiką gali padaryti daugiau ir aš matau tas pastangas stiprinti kiekvieną kartą sistemas, bet visoje grandinėje yra ne tik geležinkeliai“, – teigė M. Skuodis.

Anot jo, siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą patektų tik nesankcionuoti kroviniai, bus griežtinamos procedūros, net jeigu tai ir nebus naudinga vietos verslui.

„Ko aš noriu, kad mes pasiektume – galbūt ir verslui Lietuvos, ir užsienio verslui tai bus nepalanku – (...) jeigu tik kažkas įrodo visais būdais 100 procentų, kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita, tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės, jos jau griežtėja ir taip šitame kare, kuris vyksta, pripažinkime, taip ir dalyvausime“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išsiaiškinęs, jog pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų bei visuomenininkų tyrimo duomenimis, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

Apie šią konkrečią schemą M. Skuodis teigia sužinojęs vasario viduryje iš „Sienos“ žurnalistų, kurie jo klausė apie „Grodno Azot“ trąšų tranzitą. Ministras pabrėžė, kad tai ne vienintelė schema.

„Kalbant apie visas schemas nėra vienetinis atvejis apie tai, ką mes šnekame. Schemų yra begalė, schemų yra kiekvieną dieną, skirtingose srityse jos yra kardomos“, – teigė M. Skuodis.

LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza antradienį žurnalistams sakė, kad įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

„Sankcionuotos prekės neturi būti gabenamos. Kita pusė yra išradinga ir tikrai akivaizdu, kad jau ne tik nuo karo pradžios, bet ir nuo „Belkalio“ sustabdymo pradžios mes matome labai skirtingų ieškojimų įvairių būdų sukčiavimo ir schemų apėjimo – tai tikrai taip“, – LRT radijui trečiadienį sakė Loreta Maskaliovienė.

Anot jos, nuo to laiko užkirstas kelias šimtams tokių bandymų.

„Yra keli šimtai užkardyta skirtingų atvejų. Labai svarbus skirtingų institucijų bendradarbiavimas užkardant tokias schemas“, – kalbėjo susisiekimo viceministrė.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išsiaiškinęs, jog pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Pasak viceministrės, žiniasklaidos paviešintas atvejis yra tik vienas vienas iš kelių šimtų atvejų.

„Čia yra dar vienas atvejis, kuris, akivaizdžiai matosi, apeiti sankcijų režimą. Dėl to ir sustabdyti traukiniai ir atiduota informacija teisėsaugos institucijomis, prokuratūrai ir tiriami aiškūs sukčiavimo atvejai. (...) Žiniasklaidą pasiekė vienas iš kelių šimtų atvejų, kurie prieš tai buvo užkardyti“, – sakė L. Maskaliovienė.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų bei visuomenininkų tyrimo duomenimis, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

Pasak viceministrės, tokios schemos rodo, kad sukčiai bando būti išradingi apeinant sankcijas.

„Yra išradingų sukčių, kurie bando apeiti sankcijas, o mes turime būti labai budrūs ir bendradarbiauti su visomis žynybomis ir institucijomis, kad būtų galima užkardyti tokias schemas“, – sakė L. Maskaliovienė.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega trečiadienį taip pat  sakė, kad Rusija ir Baltarusija nuolat ieško būdų, kaip apeiti joms taikomas ES sankcijas, tačiau reikia rasti būdus, kad tai nevyktų. Jo teigimu, EK koordinuoja sankcijų taikymą ir yra sukūrusi įvairių priemonių, kurios yra pakankamos. Anot jo, už sankcijų įgyvendinimą tiesiogiai atsakingos valstybės narės ir jų institucijos.

Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas antradienį sakė, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį sakė, kad Baltarusijos režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau. Ministras teigė nenorintis išskirti konkrečios institucijos atsakomybės įleidžiant į šalį sankcionuotas prekes. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė „Ferteksos transporto“ bei I. Udovickio skundą dėl komisijos išvados ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.

Pareiškėjai prašė panaikinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2022 metų kovo 10 dienos išvados dalį punktų, o I. Udovickis – išvados dalį, kad jo ryšiai kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

LVAT, be to, nepritarė pareiškėjų teiginiams, kad komisija, priimdama sprendimą ir rekomendavusi drausti pervežti arba ekspedijuoti „Belaruskalij“ trąšas Lietuvos geležinkeliais, pažeidė Civilinio kodekso nuostatas.

Teismas nurodė, kad komisija nesprendė dėl sutarties tarp antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Cargo“ ir „Ferteksos transporto“ galiojimo ir nutraukimo – ji įvertino sandorį, ar jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, ašoma pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2022 metų spalį konstatavo, kad vyriausybinė komisija padarė pagrįstą išvadą, jog „Ferteksos transporto“ pagrindinio akcininko ir galutinio naudos gavėjo I. Udovickio ryšiai kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak teismo, „LTG Cargo“ sutartys su „Ferteksos transportu“ sudarytų prielaidas „Belaruskalij“ toliau gabenti trąšas geležinkeliu per Lietuvą, taip iš esmės apeinant Vyriausybės pernai sausį priimtą sprendimą dėl šių trąšų tranzito nutraukimo.

Vyriausybinė komisija, pasak LVAT nutarties, nustatė, jog „LTG Cargo“ 2022 metų sausį ir vasario pradžioje gavo 18 paraiškų dėl galbūt „Belaruskalij“ produktų vežimo per Lietuvą, kurių ekspeditorius – „Ferteksos transportas“, o paraiškų siuntėja – Baltarusijos transporto ekspedijavimo ir frachtavimo kompanija (BTEFK) arba Baltarusijos geležinkelių administracija.

„Pateiktos informacijos pagrindu padaryta prielaida, jog visos nurodytos paraiškos bus skirtos vežti „Belaruskalij“ produkciją, o pagal jose nurodytą ketinamų vežti krovinių apimtį nuspręsta, kad „Belaruskalij“ siekia krovinių vežimo paslaugas užsakinėti per ekspeditorių – „Ferteksos transportą“ ir tokiu būdu tęsti produkcijos gabenimą per Lietuvos teritoriją“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Toks produkcijos gabenimas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, be kita ko, dėl „Belaruskalij“ turimų reikšmingų ryšių su autoritariniu Baltarusijos režimu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui“ – priduria LVAT teisėjai.

Pasak LVAT nutarties, vyriausybinė komisija dar 2017 ir 2019 metais nustatė, jog I. Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas turi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.

Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinimu, „Belaruskalij“ siekia rasti galimybių gabenti savo produkciją per Lietuvą, pasinaudodama verslo ryšiais su „Ferteksos transportu“.

Anot LVAT, Valstybės saugumo departamentas yra padaręs išvadą, kad I. Udovickis ir „Belaruskalij“ sieja ilgametis bendradarbiavimas bendrai valdomoje įmonėje Birių krovinių terminalas (BKT) – I. Udovickis per Latvijos įmonę „Fortis Asset Management“ valdo 70 proc., o „Belaruskalij“ – 30 proc. BKT akcijų, abi įmonės užtikrindavo kalio trąšų krovinių srautus.

Be to, komisija išvadoje nurodė, kad I. Udovickiui priklausė arba vis dar priklauso 1 proc. Krymo įmonės „Taurus Development“ akcijų, o ji valdo kitų Krymo įmonių – RM ir „Priam Servis“ – akcijų.

Vyriausybinė komisija 2022 metų kovo 10 dieną pripažino, kad „LTG Cargo“ ir „Ferteksos transporto“ 2016 metų gruodį pasirašyta sutartis ir pagal ją teikiamos paraiškos dėl „Belaruskalij“ trąšų vežimo kelia riziką šalies nacionaliniam saugumui.

„Ferteksos transportas“ teikė birių ir pakuotų trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos uostą paslaugas. 80 proc. įmonės akcijų valdo I. Udovickis, likusią dalį – Olga Udovickaja.

Atnaujinti bylą prašė „Belaruskalij“.

Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovės Neringos Lukoševičienės, teismas praėjusią savaitę atsisakė atnaujinti procesą, tačiau negalėjo atskleisti sprendimo motyvų, nes byla nagrinėta neviešai.

„Kadangi byla, dėl kurios buvo gautas prašymas atnaujinti procesą, buvo nevieša, nevieša yra ir nutartis dėl proceso atnaujinimo“, – BNS sakė LVAT atstovė.

LVAT birželį konstatavo, kad Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada ir Vyriausybės nutarimas, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija tuomet pabrėžė, kad Europos Sąjungos teisės kontekste nacionalinį saugumą užtikrinti turi išimtinai  Lietuvos valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, taip pat piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, tai nėra ES funkcijų sritis.

LVAT birželį panešė, jog Lietuva ne tik galėjo, bet, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, privalėjo įvertinti „Belaruskalij“ sandorius, potencialiai sudarančius grėsmes ir riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak LVAT, kadangi ES apribojo kalio chlorido prekybą Bendrijoje, o „Belaruskalij“ gamina ir parduoda būtent tokias trąšas, įmonė turėjo patirti tokius ribojimus pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais”. Priešingu atveju ribojančios priemonės taptų neveiksmingos, net menamos.

LVAT taip pat netenkino „Belaruskalij“ prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ sausį teismui apskundė Vyriausybės ir komisijos sprendimus, pagal kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ buvo nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl jos trąšų tranzito per Lietuvą, nes ji neatitinka šalies saugumo interesų.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi dar beveik tris mėnesius po to, kai pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos šiai įmonei. Šis tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. 

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų, kurias Klaipėdos uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.