Rusijos Federacijos Tarybos vadovė Valentina Matvijenko Maskvoje pareiškė, kad bus duotas „deramas atsakas“ į atakas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuoliai tikslingai nukreipti prieš civilinius objektus ir miestus, kalbėjo Vladimiro Putino patikėtinė, tačiau to įrodymų nepateikė. Ji kaltino JAV , Didžiąją Britaniją ir NATO koordinuojant Ukrainos kariuomenės veiksmus. Ir to įrodymų ji nepateikė. Atsakomybę už atakas prisiėmė proukrainietiški kovotojai, kurie nepriklauso Kyjivo reguliariosioms pajėgoms.

Belgorodo srities institucijos paskelbė, kad dėl vis prastėjančios aprūpinimo padėties regione bus dalijami maisto produktai, panešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Antradienį V. Gladkovas taip pat paskelbė, kad į saugią vietą bus evakuota iš viso 9 tūkst. vaikų. Jau ir pernai po regiono apšaudymo būta evakuacijos.

Kontrolės postuose ginkluoti Vidaus reikalų ministerijos, nacionalinės gvardijos, pasienio apsaugos ir Gynybos ministerijos pareigūnai reguliuos patekimą į vietoves. „Mes užtikrinsime saugų patekimą iki gyvenamojo adreso tuo metu, kai nevyks apšaudymas“, – kalbėjo V. Gladkovas. Kartu gyventojai bus įtikinėjami dėl savo pačių saugumo palikti savo namus ir butus.

Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V. Gladkovas.

Belgorodo valdžia šeštadienį taip pat paskelbė mieste kelioms dienoms uždaranti mokyklas ir prekybos centrus dėl suintensyvėjusių smūgių.

„Atsižvelgdami į dabartinę padėtį, nusprendėme, kad prekybos centrai Belgorode ir Belgorodo rajone sekmadienį ir pirmadienį nedirbs“, – socialiniame tinkle nurodė V. Gladkovas, pažymėdamas, kad kitos savaitės pirmadienį ir antradienį nedirbs ir mokyklos.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad šeštadienį užkirto kelią naujoms Ukrainos atakoms Belgorodo pasienio regione, kuriomis, Kremliaus teigimu, siekiama sutrikdyti tris dienas vykstantį balsavimą prezidento rinkimuose.

Rusai antrą dieną balsuoja rinkimuose, kurie, beveik neabejotinai, pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskvos karinės ir saugumo pajėgos, užkirsdamos kelią naujausiam įsiveržimui, nukovė 30 kovotojų.

„Išpuoliai buvo atremti, o Ukrainos karinių diversinių ir žvalgybinių grupių bandymai prasiskverbti į Rusijos Federacijos teritoriją [...] buvo sužlugdyti“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Jame tvirtinama, kad bandyta įsiveržti iš Ukrainos Sumų regiono.

Belgorode ir Kurske pastarosiomis dienomis vyko įnirtingos kovos su antikremlišku judėjimu „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusu“ ir „Sibiro batalionu“.

Jie, kaip teigiama, šią savaitę surengė keletą ginkluotų partizaninių įsiveržimų į Rusijos pasienio regionus. Rusija tvirtina užkirtusi kelią visiems įsiveržimams.

Rusijos gynybos ministerija sakė, kad Maskvos karinės ir saugumo pajėgos, užkirsdamos kelią naujausiam įsiveržimui, nukovė 30 kovotojų.

Tuo metu „Rusijos savanorių korpusas“ šeštadienį socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame tvirtino į nelaisvę paėmę 25 rusų karius.

Taip pat šeštadienį dėl Ukrainos drono atakos kilo gaisras Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausančioje naftos perdirbimo gamykloje Samaros regione, pranešė jo gubernatorius Dmitrijus Azarovas.

Jis sakė, kad ataka prieš kitą naftos perdirbimo gamyklą buvo sužlugdyta. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Ukrainos dronas taip pat numetė sprogmenį netoli rinkimų apylinkės neteisėtai aneksuotame Ukrainos Zaporižios regione, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta.

Išpuoliai įvykdyti kitą dieną po to, kai per Rusijos ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo mažiausiai 21 žmogus. Penktadienį per balistinės raketos ataką pietiniame mieste nukentėjo namai, o po to buvo paleista antra raketa, nukreipta į įvykio vieton atvykusius gelbėtojus, sakė pareigūnai.

Kaip šeštadienį visuomeninei Ukrainos žiniasklaidai pranešė Odesos mero pavaduotoja Svitlana Bedreha, po rusų išpuolių ligoninėje tebėra daugiau kaip 50 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą vaizdo kreipimesi pažadėjo „teisingą atsaką“ į išpuolį.

„Raginame vietos institucijas išsaugoti žmonių gyvybes ir pradėti evakuoti Kursko ir Belgorodo miestus“, – sakoma bendrame trijų grupių, sudarytų daugiausia iš Rusijos piliečių, pareiškime, praėjus dienai po to, kai jos pareiškė užėmusios kaimą Rusijos Kursko srityje.

Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ anksčiau antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.

„Esame priversti apšaudyti karines pozicijas Belgorodo ir Kursko miestuose“, – sakoma šių grupių trečiadienio pareiškime.

Maskva paneigė, kad šią savaitę kovotojai pasiekė laimėjimų, o vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad atrėmė visus įsiveržimus.

Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę ir už anksčiau įvykdytus įsiveržimus į Rusijos teritoriją.

Antikremliškas Rusijos judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“ socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad jo pajėgos sunaikino Rusijos šarvuotį Tiotkino kaime Kursko srityje.

Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas patvirtino įvykus ataką ir sakė, kad šaudyta iš mažo kalibro ginklų, bet tvirtino, kad proveržis buvo sustabdytas. Gubernatorius taip pat sakė, kad Ukraina apšaudė Tiotkino kaimą. Vienas iš vietos gyventojų, anot jo, buvo nesunkiai sužeistas.

Kyjivas ir Maskva nuolat atakuoja viena kitos pasienio regionus dronais, tačiau įsiveržimai iš Ukrainos, kuriems vadovautų Rusijos piliečiai, yra reti.

Anksčiau „Legionas „Rusijos laisvė“ pranešė kirtęs Ukrainos ir Rusijos sieną.

Į Belgorodo ir Kursko sričių teritoriją jis įžengė su Rusijos ultradešiniųjų grupuotės „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro bataliono“ daliniais.

„Kaip ir visi mūsų bendrapiliečiai, „Legione“ svajojame apie Rusiją, išlaisvintą iš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino diktatūros. Tačiau mes ne tik svajojame: dedame visas pastangas, kad šios svajonės išsipildytų“, – sakoma legiono pareiškime.

Jo pranešime pabrėžiama, kad „centimetras po centimetro atims Rusijos žemę iš režimo“.

„Rusai ramiai miegos, nebijos skambučio į duris, be baimės sakys savo nuomonę. Rusai balsuos už tuos, už kuriuos nori, o ne už tuos, už kuriuos privalo. Rusai gyvens laisvai. Mes einame į rinkimus. Laukite mūsų!“ – vaizdo įraše teigia vienas iš karių.

Kitame vaizdo įraše matyti, kaip važiuoja tankas. Prieraše sakoma: „Tankai purvo nebijo. Peržengėme Rubikoną. Kirtome sieną.“

Tuo metu „Sibiro batalionas“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti šaudantys jo nariai.

„Jau anksčiau sakėme, kad taikiai nuversti nusikalstamo diktatūrinio režimo Rusijoje nepavyks. Jį galima pašalinti tik su ginklais rankose. Praėjusią naktį pradėjome vykdyti savo pažadą. Rusijos Federacijos teritorijoje vyksta įnirtingos kovos“, – rašoma pranešime.

Rusai gyvens laisvai. Mes einame į rinkimus. Laukite mūsų!

Buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas, siejamas su legiono veikla, tvirtina, kad jungtinės pajėgos įžengė į Belgorodo ir Kursko sričių teritoriją, vykdydamos bendrą operaciją.

Pasak jo, pasienio miestelis Lozova Rudka Belgorodo srityje yra visiškai kontroliuojamas įžengusių pajėgų, o Tiotkine, Kursko srityje, vyksta mūšis.

Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai teigė, kad Rusijos savanorių grupės, pradėjusios puolimą, veikė ne pagal Kyjivo įsakymus.

„Rusijos Federacijos teritorijoje jie veikia absoliučiai autonomiškai, savarankiškai ir vykdo savo socialinės ir politinės programos užduotis“, – Ukrainos žiniasklaidai sakė Andrijus Jusovas.

„Rusijos savanorių korpusas“ – karinė ir politinė organizacija, kurią sudaro Ukrainos teritorijoje gyvenantys Rusijos savanoriai, daugiausia Rusijos piliečiai, nuo 2014 metų kovojantys ukrainiečių pusėje ir stoję ginti Ukrainos, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją 2022 metais.

Legioną „Rusijos laisvė“ suformavo rusų kariai iš karo belaisvių. Jie teigia, kad legionas buvo sukurtas kovai su V. Putino režimu. Pažymima, kad legione gali dalyvauti karo belaisviai ir buvę Rusijos kariškiai.

Socialinėje žiniasklaidoje išplatintuose įrašuose matyti nuniokotas parduotuvės fasadas. Kitame įraše girdimi sprogimai ir sirenos.

Rusijos naujienų agentūra RIA pranešė, kad žuvo du žmonės, bet pareigūnai šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė virš šio regiono numušusi 14 ukrainiečių raketų, paleistų iš salvinės raketų ugnies sistemos RM-70.

Belgorodas yra už maždaug 30 km nuo sienos ir nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios ne kartą buvo apšaudytas.

Praėjusį mėnesį miesto pareigūnai pradėjo evakuoti šimtus gyventojų. Evakuacija pradėta po pareigūnų pranešimų, kad gruodžio pabaigoje per ukrainiečių ataką Belgorode žuvo 25 žmonės.

Maždaug 300 gyventojų jau išvyko iš miesto. Tai viena didžiausių civilių evakuacijų Rusijos teritorijoje nuo invazijos pradžios.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip vakarinėje Belgorodo srityje iš dangaus ant šono nukrito lėktuvas, o po to kilo ugnies kamuolys. Kremlius apkaltino Kyjivą monstriškais veiksmais.

Nors Ukrainos pareigūnai tiesiai nepaneigė Kremliaus kaltinimų, jie abejoja pagrindiniais Maskvos argumentais, pavyzdžiui, ar incidento metu tikrai žuvo ukrainiečių kariai.

Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.

Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.

Kyjivas patvirtino, kad trečiadienį abiejų šalių pasienyje buvo planuojama apsikeisti karo belaisviais.

Vienas karinės žvalgybos padalinys nurodė, kad Maskva nebuvo iš anksto informavusi, jog karo belaisviai bus gabenami lėktuvu, taip pat nurodė, kad nebuvo sulaukusi perspėjimo apie būtinybę tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.

Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija padidino savo karinį buvimą Belgorodo regione. Kyjivas taip pat žada tęsti puolimą prieš Rusijos karinius objektus regione, nors konkrečiai apie Maskvos kaltinimus nekalba.

Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes.

Ukrainos žiniasklaida iš pradžių citavo gynybos šaltinius, sakiusius, kad lėktuvą numušė ukrainiečių kariuomenė ir jis gabeno raketas. Tačiau pranešimas apie atsakomybę po kiek laiko buvo ištrintas.

Pradėtas baudžiamasis tyrimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas nei patvirtino, nei paneigė Maskvos kaltinimų, tik pareiškė, kad Rusija manipuliuoja Ukrainos karių gyvybėmis. Prezidentas taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl lėktuvo nukritimo.

„Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes“, – sakoma SBU spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas paragino leisti Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui patekti į įvykio vietą.

Kiek vėliau ketvirtadienį turėtų susirinkti JT Saugumo Taryba ir aptarti Maskvos kaltinimus Kyjivui dėl lėktuvo numušimo.

Ankstesni incidentai

Trečiadienį Rusijos pareigūnai išplatino keletą pareiškimų, skelbiančių savas katastrofos versijas.

Tačiau šį kartą Maskva buvo daug atsargesnė nei ankstesnių incidentų atveju.

Maskva nekomentavo, kai Kyjivas paskelbė numušęs Rusijos žvalgybinį lėktuvą A-50 ir virš Azovo jūros apgadinęs bombonešį Il-22.

Praėjusių metų rugpjūtį lėktuvas, kuriame buvo samdinių grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, sudužo skrendant iš Maskvos į Sankt Peterburgą. J. Prigožinas ir keli artimi jo aplinkos žmonės žuvo.

Incidentas įvyko praėjus porai mėnesių po to, kai J. Prigožinas ir šimtai jo karių 2023-ųjų birželį surengė maištą, siekdami nuversti Rusijos karinę vadovybę. Tačiau jis buvo greitai sustabdytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas J. Prigožino mirtį, pareiškė, kad lėktuvo viduje buvo granata. Maskva nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos V. Putino teiginius.

Kai 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas ir pražudyti visi 298 juo skridę žmonės, Kremlius pateikė daugybę įvairiausių paaiškinimų – dažnai vienas kitam prieštaraujančių.

2022 metais Nyderlandų teismas už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes trims vyrams už šio lėktuvo numušimą.

Pareiškime, kuriame nebuvo užsiminta apie incidentą, Ukrainos kariuomenė teigė, kad ji „toliau imsis veiksmų naikinti pristatymo priemones ir kontroliuoti oro erdvę, kad būtų pašalinta terorizmo grėsmė, taip pat ir Belgorodo–Charkivo kryptimi“.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Ji tvirtino, kad į orlaivį pataikė priešlėktuvinės raketos.

Ukraina incidento nekomentavo, o naujienų agentūra AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve. Ukrainos pareigūnai įspėjo nesidalyti nepatikrinta informacija.

Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris yra tarp pareigūnų, atsakingų už apsikeitimą belaisviais, sakė, kad jo biuras atlieka tyrimą.

Visi lėktuvu skridę žmonės žuvo, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Katastrofos priežastys kol kas nežinomos. V. Gladkovas nenurodė, kiek žmonių buvo lėktuve ir kas jie tokie.

Anksčiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad vakarinėje Belgorodo srityje sudužo karinis transportinis lėktuvas Il-76, kuriuo skrido 65 ukrainiečių karo belaisviai, šeši įgulos nariai ir trys lydintys asmenys.

Nepatikrintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti didelis lėktuvas, kaip teigiama, Belgorodo srityje, šonu krintantis iš dangaus ir sudūžtantis ugnies kamuolyje.

„Maždaug 11 val. Maskvos (10 val. Lietuvos) laiku Belgorodo srityje per įprastą skrydį sudužo lėktuvas Il-76“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

„Lėktuve buvo 65 sučiupti ukrainiečių kariuomenės kariai, skraidinti į Belgorodo sritį apsikeitimui, šeši įgulos nariai ir trys lydintys asmenys“, – nurodė ministerija. Jos pareiškimą citavo rusų naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

Į incidento vietą Belgorodo Koročos rajone, esančiame į šiaurės rytus nuo regiono sostinės, skubėjo ugniagesiai, greitosios pagalbos automobiliai ir policija, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnu.

Pabrėžiame, kad priešas aktyviai vykdo specialiąsias informacines operacijas prieš Ukrainą, kuriomis siekiama destabilizuoti Ukrainos visuomenę.

Du aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjai, nepateikdami įrodymų, tvirtino, kad lėktuvą numušė Ukrainos pajėgų paleistos raketos.

Naujienų agentūra AP negalėjo patvirtinti, kas skrido lėktuvu, o ukrainiečių pareigūnai ragino neskelbti nepatikrintos informacijos.

Gyventojams liepta slėptis

Prieš pat katastrofą Belgorodo gubernatorius V. Gladkovas savo „Telegram“ kanalu pranešė, kad srityje paskelbtas raketų pavojus, ir liepė gyventojams slėptis.

Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas pranešė, kad tiria lėktuvo sudužimo aplinkybes, tačiau iš karto nepateikė jokios informacijos, tik įspėjo nesidalyti nepatikrinta informacija.

„Pabrėžiame, kad priešas aktyviai vykdo specialiąsias informacines operacijas prieš Ukrainą, kuriomis siekiama destabilizuoti Ukrainos visuomenę“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, į katastrofos vietą išvyko speciali karinė komisija.

Lėktuvas skirtas kariams, kroviniams, karinei įrangai ir ginklams gabenti. Rusijos karinio eksporto agentūros duomenimis, juo galima skraidinti iki 225 karių.

Rusijos karinės oro pajėgos pastaruoju metu patyrė virtinę avarijų, kurias kai kurie stebėtojai sieja su didesniu skrydžių skaičiumi vykstant kovoms Ukrainoje.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad anksti trečiadienį oro gynyba sunaikino keturis ukrainiečių dronus virš Oriolo srities Rusijos vakaruose.

Oriolo meras Jurijus Parachinas sakė, kad virš miesto buvo numušti keli dronai. Jo teigimu, aukų nebuvo, tačiau keliuose miesto daugiabučiuose išdaužti langai.

Pasak V. Gladkovo, virš pasienyje esančios Belgorodo srities ankstų trečiadienį buvo numuštas dar vienas Ukrainos dronas. Jis sakė, kad aukų ir žalos nebuvo.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi valdininko įrašu „Telegram“ kanale.

Oro pavojus truko 20 minučių.

Vėliau V. Gladkovas patikslino, kad yra nukentėjusiųjų, apgadinti gyvenamieji namai ir elektros perdavimo linijos.

„Oro gynybos priemonėms atmušus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro ataką, yra viena nukentėjusioji – skeveldra sužeidė moterį į dešiniojo kelio sąnarį. Ji nugabenta į Belgorodo miesto 2-ąją ligoninę. Sužeistajai teikiama visa reikiama medicinos pagalba“, – parašė jis.

Pažymima, kad Miasojedovo kaime nukentėjo dvi namų valdos: vienoje išdaužti namo langai, kitoje – sugriautas garažas. Taip pat buvo nutrauktos elektros ir dujų tiekimo linijos.

Kaip jau buvo pranešta, nuo sausio pradžios Belgorode kelis kartus griaudėjo sprogimai.

Pastarosiomis dienomis Belgorodą beveik kasdien atakavo ukrainiečių kariai. Gruodžio 30 dieną Belgorode žuvo 25 žmonės. Anot pareigūnų, tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rusijoje stačiatikių Kalėdos švenčiamos sausio 7 dieną, o vidurnakčio mišios laikomos sausio 6-osios naktį.

Belgorodo meras Valentinas Demidovas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad susitarė su vietos bažnyčios vadovais, jog „naktinės mišios Belgorode bus atšauktos dėl operatyvinės situacijos“.

Penktadienį vietos pareigūnai paskelbė precedento neturintį pasiūlymą evakuotis.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.

Artėjant antrosioms konflikto metinėms pastarosiomis dienomis abi pusės suintensyvino išpuolius.

Rusijos okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad šeštadienį per Ukrainos apšaudymą žuvo du žmonės.

„Makijivkoje ir Gorlovkoje žuvo du žmonės“, – per „Telegram“  pranešė Rusijos primestas okupuoto Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, turėdamas omenyje du okupuotus rytinius pramoninius miestus.

Anksčiau Maskva buvo paskelbusi, kad jos pajėgos naktį virš Maskvos aneksuoto Krymo numušė keturias Ukrainos raketas.

„Budinti oro gynyba perėmė ir sunaikino keturias Ukrainos raketas virš Krymo pusiasalio“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Ji penktadienį pranešė naktį atrėmusi Ukrainos ataką virš Krymo, numušdama 36 dronus.

Kyjivas pranešė, kad smogė Sakų oro pajėgų bazei Krymo vakaruose.

„Sakų aerodromas! Visi taikiniai apšaudyti!“ – Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pranešė socialiniuose tinkluose.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą, Ukraina ne kartą smogė Krymui, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.

Penktadienį Kyjivas pranešė, kad ketvirtadienį atakavo Rusijos vadavietę netoli Sevastopolio.