Studentai sako reaguoti nustoję, nes realaus gaisro niekad nematyti.

„Šiaip dažniausiai liekame, nes jau įprasta, kad tiesiog nieko nevyksta. Pradžioje, taip, išsigąsdavome ir stengdavomės išeiti kuo greičiau, o vėliau, supratę, kad nieko rimto nevyksta, tiesiog grįždavome“, – pasakojo studentė.

„Dabar jau kažkaip neutraliai reaguoju. Žinau, kad tai yra blogai, bet kažkaip pripratome prie tų sirenų. Iš pradžių tikrai būdavo, kad išeidavome į koridorių, susižvalgydavome su kaimynai, kas čia vyksta, degam ar nedegam, o dabar, kai supratome, kad jos tiesiog be reikalo padeda skambėti, tai kažkaip ir nebereaguojame“, – antrino ir kita.

„Dažniausiai liekame, nes suprantu, kad ten gal detektorius suveikia pas kažką, tai nėra, kad „oi čia dabar imsiu ir bėgsiu“. Ir šiaip per dažnai tie detektoriai suveikia, kad bėgčiau“, – sakė ir kitas studentas.

Ugniagesiai įspėja, kad nereaguoti į gaisro signalus nėra saugu ir pataria, suveikus signalizacijai, „nesėdėti kambaryje ir negalvoti, kad čia tiesiog eilinis suveikimas ir reikia likti patalpoje“. Asmuo turėtų įsitikinti, ar patalpose nėra dūmų, ar nesimato liepsnos, sutikus kitus gyventojus, paklausti, gal jie kažką matė. Jeigu signalai kartojasi – evakuotis iš pastato ir tik įsitikinus, kad viskas gerai, grįžti į patalpas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tiek bendrabučiuose, tiek kituose gyvenamuosiuose namuose ar bendrai patalpose, kuriose yra sumontuota priešgaisrinė signalizacija, į jos veikimą tikrai reikėtų žiūrėti rimtai. Išgirdus signalą reikėtų išeiti iš tos patalpos, kurioje esate, patekti į bendras patalpas“, – pasakojo, kaip elgtis, ugniagesys.

Tiesa, kartais pastate vykstant remonto darbams dūmų detektoriai gali būti netinkamai izoliuoti ir pradėti kaukti dėl dulkių. „Jei situacija kartojasi, reikėtų bendrauti su pastatą prižiūrinčiais asmenimis, administratoriais ar kitais valdytojais, na, ir bandyti išsiaiškinti, kodėl vis suveikia signalizacija“, – patarė ugniagesys.

Bendrabučiai turi tvarką, kaip reaguoti kilus pavojui. Jeigu jis tikras, studentus įspėtų ne tik sirenos, bet ir bendrabučių darbuotojai. „Tiek universiteto darbuotojai, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojai evakuotų žmones. Būtų pranešama, kad reikia palikti pastatą, evakuotis ir pan.“, – sakė pašnekovas.

Prieš mėnesį dėl kambaryje kilusio gaisro studentai buvo evakuoti iš vieno Saulėtekyje esančio bendrabučio. Tad ugniagesiai pataria visad išlikti budriems.

Kaip pirmadienį pranešė ministerija, jis lankėsi Vilniaus universiteto ir „Vilnius Tech“ bendrabučiuose, domėjosi studentų apgyvendinimo situacija.

„Šiandien matome, kad absoliuti dauguma studentų, kurie naujais mokslo metais norėjo apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, galėjo tai padaryti – universitetai ir kolegijos turėjo pakankamai vietų bendrabučiuose, jie nuolatos atnaujinami“, – sako ministras.

Ministerijos teigimu, pernai pritrūkus vietų aukštųjų mokyklų bendrabučiuose kilo iššūkių dėl studentų apgyvendinimo, tačiau ministerija ir aukštosios mokyklos kartu suskubo ieškoti sprendimo būdų, kad situacija ateityje nepasikartotų.

Pasak G. Jakšto, ministerija ir aukštosios mokyklos siekia, jog studentams būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų patogiai naudotis bendrabučių paslaugomis.

„Aukštosios mokyklos turi ir tokių apgyvendinimo vietų, kurioms reikalingi atnaujinimo darbai, todėl dar ne visų jų sąlygos yra tokios, kokių norėtume. Ministerijos parengtomis priemonėmis sudarome galimybes atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – pažymi G. Jakštas.

Ministerijos iniciatyva pernai startavo valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Programai įgyvendinti valstybė iki 2025 metų skyrė per 8,5 mln. eurų, atnaujinti planuojama mažiausiai 10 bendrabučių.

Kaip skelbiama, praėjusiais mokslo metais bendrabučių atnaujinimui skirta beveik 2 mln. eurų. Programa jau pasinaudojo trys aukštosios mokyklos, pradėti penkių bendrabučių pastatų atnaujinimo darbai.

Nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštųjų mokyklų infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Paskolos lėšomis gali būti finansuojamas aukštųjų mokyklų pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai. Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.

Bendrabučiai atnaujinami, planuojamos statybos

Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis sako, kad universiteto bendrabučiai ne tik remontuojami, tačiau galvojama ir apie naujų statybą.

„Saulėtekyje esančiame bendrabučių miestelyje planuojame statyti naują penkių bendrabučių kompleksą, kuris leis papildomai apgyvendinti daugiau nei 500 studentų. Naujieji bendrabučiai bus modernūs, energetiškai efektyvūs, juose studentai gyvens nebe po tris, bet po vieną ar po du“, – pažymi kancleris.

Be naujų beveik 300 kambarių bendrabučiuose studentų lauks ir modernios poilsio, mokymosi zonos, terasos ir kiti patogumai. Statybos leidimą šiam kompleksui tikimasi gauti iki kitų metų pabaigos.

„Vilnius Tech“ valdo penkis bendrabučius. Nuo 2016 metų, anot kanclerio Vaidoto Trinkūno, atnaujinta apie 60 proc. apgyvendinimo vietų, bendrojo naudojimo erdvių. Šiuo metu baigiamas ruošti dar vienas bendrabučio remonto projektas.

„Kiekvienais metais investuojame į universiteto valdomų bendrabučių atnaujinimą. 2022–2023 metais bendrabučių remontui iš viso skirta apie 1 mln. eurų. Šiuo metu universitetas taip pat aktyviai vykdo mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo darbus“, – teigia V. Trinkūnas.

Kaip skelbia ŠMSM, nuomos kaina yra vienas pagrindinių aspektų, į kuriuos atsižvelgia studentai, spręsdami, ar nuomotis būstą, ar apsigyventi bendrabutyje. Lietuvoje bendrabučio kambario kaina svyruoja nuo 50 iki 250 eurų, Vakarų Europos šalyse – nuo 500 iki 800 eurų, tačiau ne visi užsienio universitetai siūlo bendrabučių paslaugą.

Be kainos studentams svarbu ir gyvenamoji aplinka, atstumas iki aukštosios mokyklos, susiekimo galimybė su kitais miesto rajonais.

Du universitetai informacijos apie užimtumą pateikti kol kas negalėjo.

Anot VDU atstovės Agnės Smolienės, lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentams apgyvendinti skirtų vietų skaičius bendrabučiuose yra padidėjęs.

„Bendrabučiai užpildyti maksimaliai, galimos naujos tik tos vietos, kurių patys studentai atsisako, o jei jos ir atsiranda, jų nelieka po kelių akimirkų“, – komentare BNS nurodė universiteto atstovė.

Pasak jos, dėl vasaros metu vykdyto remonto neapgyvendintuose kambariuose bendras lovų skaičius išaugo beveik šimtu – iki 1,6 tūkstančio.

Dešimtys laisvų vietų

Klaipėdos universitetas (KU) BNS nurodė, kad bendrabutyje esančiame Universiteto alėjoje laisvų vietų yra 56, 20 iš jų numatytos „Erasmus“ mainų programos studentams. Statybininkų prospekto bendrabutyje vis dar laisvos 70 vietų.

„Praėjusiais metais pirmu etapu visiems norėjusiems negalėjome pasiūlyti bendrabučio, tai šiemet esame nusimatę papildomų apgyvendinimo galimybių ne mūsų valdomuose objektuose“, – nurodė universitetas.

Pasak „Vilnius Tech“ kanclerio Vaidoto Trinkūno, universiteto bendrabutyje šįmet planuota apgyvendinti apie 500 pirmojo kurso studentų, tačiau sulaukta apie 450 paraiškų.

„Taigi, su vietų trūkumo problema nesusidūrėme ir jau vykdome antrąjį paraiškų etapą, kuomet bus užpildomos likusios laisvos vietos bendrabučiuose“, – rašė kancleris.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vietų bendrabučiuose taip pat netrūksta: vis dar laisvos 157 vietos.

Bendrabučiai užpildyti maksimaliai, galimos naujos tik tos vietos, kurių patys studentai atsisako.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai BNS sakė, kad kol kas tikslūs laisvų bendrabučių vietų skaičiai nėra aiškūs.

KTU teigė bendrabučiuose galintis apgyvendinti virš 2,5 tūkst. studentų, o VU – apie 5,5 tūkstančius.

Kainos svyruoja nuo 50 iki 248 eurų

Bendrabučio kambarių kainos didžiųjų miestų aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 50 eurų per mėnesį iki 248 eurų.

Pigiausią apgyvendinimą už 50 eurų siūlo LSMU, tačiau kambario kaina gali siekti ir 232 eurus.

Tuo metu VU pigiausias kambarys kainuoja 55 eurus, o brangiausias – 240 eurų, jei jis yra tam tikrame universitetui priklausančiame bendrabutyje, trivietis ir jame gyvena vienas studentas. Į šią kainą taip pat įskaičiuota patalynė ir jos keitimas du kartus per mėnesį.

KTU pigiausias bendrabučio kambarys kainuoja 72 eurus, o brangiausias, atnaujintame bendrabutyje – 248 eurus.

KU Universiteto alėjos bendrabutyje kambario kaina svyruoja nuo 99 eurų iki 220 eurų, o Statybininkų prospekto bendrabutyje siekia nuo 63 iki 98 eurų per mėnesį.

VDU kambario kaina bendrabutyje svyruoja nuo 75 eurų iki 210 eurų, o „Vilnius Tech“ – nuo 80 eurų iki 240 eurų. Vis tik universiteto kancleris pridūrė, kad detalesnė kaina priklauso nuo kambario tipo ir gyventojų skaičiaus, kambaryje esančių patogumų, remonto ir apgyvendinimo trukmės. 

Kambarių nuomos kainas kelia dauguma didmiesčių aukštųjų mokyklų. Štai seniausio šalies universiteto bendrabučiuose kainos šiais metais sieks nuo 55 iki 240 eurų per mėnesį. Praeitais metais Vilniaus universiteto (VU) studentai už nuomą mokėjo nuo 44 iki 174 eurų.

„Triviečiame bendrabučio kambaryje studentas už vietą moka 55 eurus. Tai tikrai nedidelė kaina, mūsų nuomone“, – teigė VU universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) savo studentams taip pat pakėlė kainas. Čia jos kils apie 15 eurų. Dviviečiame renovuotame kambaryje gyvenantys jaunuoliai mokės 75 eurus per mėnesį, jei norės gyventi po vieną – kaina sieks 90 eurų.

„Nors bendrabučio kainos svyruoja nuo 70 iki 200–300 eurų, bet pigiausios vietos bendrabučiuose irgi nėra begalinės, jos vis tiek yra užpildomos greičiausiai ir tada lieka brangesni kambariai“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, priklausomai nuo kambario tipo, mokės nuo 72 iki 248 eurų. Praėjusiais metais kainos svyravo nuo 60 iki 153 eurų.

„Bendrabučio kainas KTU pakėlė dar metų pradžioje, prieš tai kainų nekėlėme ketverius–penkerius metus, o priežastis to yra paprasta – brangstantys patarnavimai ir infliacija“, – tokį sprendimą grindė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Tiesa, nuomos kainas kelia ne visos aukštosios mokyklos.

„Mes nekėlėme kainų. Nei pernai, nei šiemet nedidėjo visiškai. Taip mylime studentus“, – šypsojosi Vilniaus kolegijos bendrabučių valdytojas Virgilijus Varatinskas.

Bendrabutis yra viena iš alternatyvų jaunuoliams, kurie negali sau leisti vien už būsto nuomą mokėti pusę tūkstančio eurų per mėnesį.

„Mes tikrai žiūrime lanksčiai, na, jei studentas susiduria su kažkokiais finansiniais sunkumais, tai visada su juo kalbamės ir galime išdėlioti tą mokėjimą“, – tikino KTU atstovas žiniasklaidai.

Praėjusiais metais dėl smarkiai išaugusių komunalinių paslaugų kainų didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučio kainas kėlė 10 proc.

VU užsakymu bendrovės „DO Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Plytinės gatvėje esančiame sklype numatoma statyti penkis pastatus – jų bendras plotas siektų 8,7 tūkst. kv. metrų, juose būtų įrengti 292 kambariai.

Didžiausias devynių aukštų pastatas su 166 kambariais projektuojamas šalia „Iki“ parduotuvės. Likę keturi pastatai bus keturių aukštų, juose bus po 24–40 kambarių.

„Projektuojamas bendrabučių kompleksas erdviniais sprendimais darnai įsilieja į teritorijos kontekstą ir apjungia universitetų miestelio visuomeninių pastatų erdvines savybes (aukšti, dominuojantys, kyšantys virš pušynų tūriai) su gretimose teritorijose esančiais mažo užstatymo (sodybiniais) pastatais“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Aplink pastatus bus įrengti žali plotai, takeliai, medinės terasos, automobilių aikštelės, o palei pagrindinę vidinę gatvelę projektuojami suolai, paviljonai dviračiams.

Žemės sklypas priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Vilniaus universitetas.

„Situacija tokia, kad praėjusią savaitę į universitetų pagalbą atkeliavo kolegijos ir buvo išspręsta apytiksliai 200 bendrabučio vietų klausimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Zalitis.

„Šiandien laukiame skaičių iš profesinių mokyklų, kurios turi bendrabučius Vilniuje, ir tikimės, kad bent jau 100 vietų atsiras“, – pridūrė jis.

Praėjusios savaitės duomenimis, gyvenamosios vietos bendrabutyje laukė apie 400 pirmakursių.

Šiandien laukiame skaičių iš profesinių mokyklų, kurios turi bendrabučius Vilniuje, ir tikimės, kad bent jau 100 vietų atsiras.

Anot ministrės patarėjo, ketvirtadienį darbo grupė ieškos ilgalaikių sprendimų gyvenamosios vietos problemai spręsti.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Vytauto Kučinsko, tie, kurie negavo vietos bendrabutyje, gali kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos.

„Turėsime bendrabučių grupę su ministerijos atstovais, tuos kompensacinius mechanizmus norisi plėsti“, – teigė jis.

Kaip LRT radijui sakė, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) kancleriai, kol kas ne visi studentai yra gavę vietą bendrabutyje.

„Šiuo metu ir mes turime mažiau negu 100 studentų, kurie nori gauti bendrabutį, tačiau dar nėra jo gavę. Tikimės šiandien ir rytoj papildomų vietų suteikti“, – sakė Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis.

„Pas mus poreikis yra apie 150 vietų Lietuvos studentams ir panašus skaičius užsienio studentams, kurie dar norėtų gauti vietą bendrabutyje, bet vietų šiuo metu nėra“, – nurodė „Vilnius Tech“ kancleris Vaidotas Trinkūnas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradėjo apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.

Mokyklų duris pirmą kartą pravėrė apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų.

Vietos užtenka visiems

„Bendrabučiuose, remiantis penkerių metų studentų skaičiaus vidurkiu ir Kauno technologijos universiteto (KTU) bendrabučių vietų skaičiumi, mūsų universitetas gali apgyvendinti 31 proc. priimtų studentų – šiuo metu turime 2 569 vietas dvylikoje bendrabučių. Studijų laikotarpiu bendrabučių užimtumas svyruoja nuo 92 iki 96 proc. KTU studentų prašymai yra visiškai patenkinti – turime ir šiek tiek laisvų kambarių, į kuriuos priimame ir kitų aukštųjų mokyklų studentus“, – artėjant Rugsėjo 1-ajai pasakojo KTU atstovas spaudai Mantas Lapinskas.

Pasak pašnekovo, šiuo metu kelti kainų už gyvenimą bendrabučiuose neplanuojama, o kainos svyruoja nuo 60 iki 153 eurų per mėnesį.

„Bendrabutyje yra labai skirtingų kambarių, pati gyvenu senesniame, nerenovuotame. Pradžioje, kai atvažiavau, buvo tikrai liūdnas vaizdas. Dėl to apsisprendžiau pakeisti kambarį ir apsigyventi viena. Tvarka bendrabutyje griežta, bet kas negali įeiti“, – pasakojo bendrabutyje gyvenanti KTU studentė Eglė Liubancaitė. Paklausus, ar neiškilo problemų dėl to, kad nori gyventi viena, pašnekovė teigė: „Moku brangiau, kad gyvenčiau viena.“

„Gyvenimo sąlygos bendrabutyje geros, nes bendrabutis vienas geriausių iš KTU bendrabučių pagal savo vidaus būklę. Blokų sistema primena, kad už tvarką atsakingi jo gyventojai. Inventorius tvarkingas, atsiradus gedimui, jį pašalina meistrai. Esu patenkintas sąlygomis, kambariu, yra viskas, ko reikia“, – džiaugiasi studentas Paulius Narmontas.

Pastebėjome, kad padaugėjo užklausų tiek iš lietuvių, tiek iš užsienio studentų.

Pokytis kylant kainoms

„Pastebėjome, kad padaugėjo užklausų tiek iš lietuvių, tiek iš užsienio studentų, nors manome, kad priežastys yra ne tik padidėjusios būsto nuomos kainos, bet ir nuomojamojo būsto pasiūlos sumažėjimas, tai studentus gena į bendrabučius“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius.

Jo teigimu, kainos už gyvenimą VDU bendrabučiuose nuo rugsėjo 1 d. vidutiniškai kyla 15 proc., atsižvelgiant į pabrangusias energijos ir paslaugų kainas.

„Manome, kad didžiąją daugumą studentų, kurie pageidauja gyventi bendrabučiuose, mes apgyvendinsime, tačiau bus studentų, kurie, deja, vietos gali negauti, bet manome, kad per rugsėjį situacija stabilizuosis. Toks ciklas yra kasmetis: rugpjūtis ir rugsėjis yra itin užimti, vėliau situacija keičiasi, ir visi, kurie nori gyventi bendrabutyje, apsigyvena. Šiais metais šis procesas gali šiek tiek užsitęsti“, – pastebėjo M.Simanavičius.

Pirmenybė pirmakursiams

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Komunikacijos tarnyba informavo, kad universiteto bendrabučių nuomos kainos kol kas išlieka nepadidintos.

„Matoma tendencija, kad studentai labiau domisi galimybe apsigyventi universiteto bendrabučiuose. Ne pirmo kurso studentai, norintys apsigyventi bendrabučiuose, apgyvendinami tada, jei bendrabučiuose yra laisvų vietų. Pirmenybė yra teikiama pirmakursiams“, – aukštosios mokyklos poziciją išdėstė LSMU Komunikacijos tarnyba.

„Gyvenau LSMU 9-ajame bendrabutyje, Vilijampolėje, rajonas nelabai saugus, sutemus buvo baisu vienai išeiti į lauką. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl išsikrausčiau. Dušai yra rūsyje, tad einant į juos ar iš jų, būdavo galima sutikti į bendrabutį grįžtančių studentų. Pasirodė keista, kad į dušą galima eiti tik iki vidurnakčio“, – gyvenimo LSMU bendrabutyje patirtimi dalijosi iš ten išsikrausčiusi Ieva.

Anot jos, virtuvės viename aukšte buvo dvi, tad galimybių pasigaminti maisto studentai turėjo. Bendrabutyje yra įrengta erdvė mokytis, tad tie, kurie negali susikaupti savo kambaryje, eina mokytis ten.

„Atvažiavus pirmą kartą, buvo paskirtas dvivietis kambarys, o atvykus antrą kartą, jis kažkodėl pakeistas į trivietį“, – pašnekovė stebėjosi dėl apgyvendinimo bendrabutyje tvarkos.

Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur studijuoja daugiausiai studentų, nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, nuomos kainos lyginant su pernai pakilo penktadaliu ir daugiau, be to, šiemet rinkoje laisvų nuomojamų būstų yra apie keturis kartus mažiau nei pernai dėl į šalį plūstelėjusių ukrainiečių bei baltarusių. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, praėjusiais metais į aukštųjų mokyklų bendrabučius pateko devyni iš dešimties juose gyventi pageidavusių studentų.

Valstybinių universitetų bendrabučių nuomos kainos didmiesčiuose svyruoja nuo kone pusšimčio iki maždaug 180 eurų per mėnesį. 

Lietuvos studentų sąjungos teigimu, būstų nuomos kainos šiuo metu gąsdina, o bendrabučių negavusiam jaunimui paprastai studijas tenka derinti su darbu. 

Bendrabučių kainos nesikeitė

„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučio kambario kaina, priklausomai nuo kambario tipo ir bendrabučio, asmeniui kainuoja nuo 60 iki 180 eurų per mėnesį. Kaina nebuvo koreguojama, išliko kaip pernai“, – BNS informavo universitetas. 

VDU duomenimis, bendrabučiuose yra daugiau nei 1 500 vietų, tenkinama apie 95 proc. norinčių apsigyventi prašymų. 

Kaip BNS informavo Vilniaus universiteto (VU) atstovė Liudmila Januškevičienė, pernai į universitetą buvo priimta per 4000 bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių. VU bendrabučiai iš viso gali apgyvendinti 5500 studentų.

„Pernai metais rudenį 95 proc. prašymus pateikusių pirmakursių gavo vietas VU bendrabučiuose. Kiek pirmakursių bus apgyvendinta VU bendrabučiuose šiemet, galėsime pasakyti tik rugsėjo mėnesį, kai bus pasirašytos apgyvendinimo sutartys“, – BNS sakė L. Januškevičienė.

Anot jos, VU nusprendė šiemet apgyvendinimo bendrabučiuose kainų nekelti. Jos šiuo metu svyruoja nuo 44 iki 174 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kambario vietų ir gyventojų jame skaičiaus. 

Šio universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė BNS teigė, jog įstaiga turi apie 500-600 vietų bendrabutį. Bakalauro studijas rudenį turėtų pradėti iki 150 studentų, tad vietų turėtų pakakti. 

„Įprastai ne visi nori gyventi bendrabutyje. Dalis patys iš Šiaulių regiono, pas tėvus gyvena. Bendrabučiai reikalingi atvykstantiems, juk dar neseniai, pandemijos laikotarpiu jie apskritai tušti buvo, studentai atsisakė, kad nemokėtų mokesčių“, – sakė direktorė.

Anot jos, kaina bendrabutyje koreguojama nežymiai, vos keliais eurais ir priklauso nuo kambaryje gyvenančių asmenų skaičiaus bei jo dydžio.

„Vienviečiam kambary kainuoja apie šimtą eurų, šiek tiek komunaliniai mokesčiai, bet gyvenant trise ar keturiese būna apie 50 eurų. Kaina labai žmogiška. Šiek tiek pabranginome, apvalinome į studento pusę, gal apie 5 eurais, bet rudenį reikės peržiūrėti, nes skelbiama, jog vanduo trečdaliu pabrango, o tai rimtas reikalas, studentai maudosi labai dažnai, skalbiasi, šiek tiek gali kilti“, – teigė direktorė.

R. Bilbokaitė pabrėžė, jog bendrabučiuose nesiekiama gauti pelno, tad kaina yra palanki studentui. Tiesa, anot vadovės, nors įstaigai pavyko keletą aukštų sutvarkyti, atnaujinti baldus, visgi bendrabučiams labai stinga valstybės investicijų jų modernizavimui.  

Gali apgyvendinti trečdalį

Kauno technologijos universitetas (KTU) bendrabučiuose gali apgyvendinti apie trečdalį studentų, tačiau daugelio norinčiųjų patekti prašymai patenkinami. 

„Remiantis penkerių metų studentų skaičiaus vidurkiu bei KTU bendrabučių vietų skaičiumi, mūsų universitetas gali apgyvendinti apie 31 proc. priimtų studentų – šiuo metu turime 2569 vietas“, – sakė KTU atstovas Mantas Lapinskas. 

Anot jo, studentai, pasirašę sutartį su KTU ir pateikę prašymą gyventi bendrabutyje, nereitinguojami – internetinė registravimosi sistema paremta bendros eilės principu, tačiau prioritetinė vieta gali būti skiriama negalią turintiems studentams.

„Šiuo metu bendrabučių nuomos kainų kėlimas nėra planuojamas, o kainos svyruoja nuo 60 iki 153 eurų“, – teigė M. Lapinskas. 

 Bendrabučių vietų prašymų teikimas prasideda rugpjūčio pradžioje. Pasak atstovo, ankstesnių metų patirtys rodo, kad studentų, kurių poreikis yra gyventi bendrabutyje, didžiąja dalimi prašymai patenkinami.

Statys naują bendrabutį

Klaipėdos universiteto (KU) infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Benedikto Petrausko teigimu, situacija dėl studentų apgyvendinimo nėra paprasta, vietų bendrabučiuose visada trūksta.

„Dėl to pradedame dar vieno bendrabučio statybas. Jį tikimės atverti 2023-iaisiais“, – sakė B. Petrauskas. 

KU studentus kol kas apgyvendins dviejuose bendrabučiuose. Naujiems mokslo metams pirmakursiams bus paruošta apie 60 vietų – 40 naujos statybos bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, 20 – bendrabutyje, esančiame pietinėje miesto dalyje, nors poreikis, anot prorektoriaus, paprastai būna dvigubai-trigubai didesnis.

KU bendrabučiuose yra apgyvendinta apie 20 ukrainiečių karo pabėgėlių.

„Kainos už bendrabučius didėja palyginti nedaug, apie 10-15 proc. Kainų didinimą sąlygojo situacija rinkoje bei augantys energetinių išteklių kaštai. Planuojama, kad nuo rugsėjo asmuo už mėnesio gyvenimą bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, mokės 120 eurų, apsigyvensiantieji Statybininkų prospekte – 70-80 eurų“, – sakė prorektorius.

Pirmumas skirstant vietas taikomas atsižvelgiant į studentų gyvenamąją vietą, kiek ji nutolusi nuo Klaipėdos, į socialinę padėtį. Pagalba suteikiant gyvenamąją vietą teikiama ir sportuojantiems bei taip universiteto vardą garsinantiems studentams.

Studentams tenka dirbti

Lietuvos studentų sąjungos atstovė Gabrielė Šturmaitė teigia, jog daugelis studentų gauna vietą bendrabutyje, tačiau jo negavusiems tenka nuomotis būstą ir studijas derinti su darbu. 

„Iš studentų kol kas negirdime nuogąstavimų dėl išaugusių nuomos kainų, tačiau faktas, kad kaina yra švelniai tariant gąsdinanti. Taigi, jei studentas pasirenka nuomotis būstą didžiuosiuose miestuose ir jo tėvai ar globėjai negali suteikti reikiamos finansinės paramos, didelė tikimybė, kad studentas studijas derins su darbu. Tokia praktika rodo, kad nukenčia tiek studijų rezultatai, tiek studento sveikata, emocinė būsena“, – BNS sakė G. Šturmaitė. 

Anot jos, šiuo metu studentų paramos mechanizmai „nėra pakankami net baziniams poreikiams patenkinti, o jei kalbame apie valstybės remiamą paskolą, jos grąžinimo sąlygos nėra patrauklios studentams, tik apie 6 proc. renkasi tokią galimybę“.

„Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad vietą universiteto ar kolegijos bendrabutyje gauna beveik kiekvienas besikreipiantis studentas. Kiek girdime iš aukštųjų mokyklų, tik keli procentai negauna vietos, jei jau neužtenka visiems. Tik čia matome kitą problemą – studentų apgyvendinimo sąlygoms yra skiriama per mažai dėmesio ir finansų. Lietuvoje dar stovi bendrabučiai menantys sovietmetį, kur vienu ar keliais dušais dalijasi visas gyventojų aukštas“, – teigė G. Šturmaitė. 

Ketina atnaujinti bendrabučius

Kaip BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), siekiama, kad studentams, besimokantiems šalies aukštosiose mokyklose, būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų naudotis aukštųjų mokyklų teikiamomis apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugomis.

„Tai numatyta ir ministerijos suformuluotose pažangos priemonėse – kuriamos sąlygos atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – informavo ministerija.

Anot jos, nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Jos lėšomis gali būti finansuojamas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai.

„Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos. Šalia to ministerija dar šiais metais pradėjo įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą. Jai iki 2025 metų skirta per 8,5 mln. eurų“, – teigiama ministerijos BNS pateiktoje informacijoje.

Ministerijos duomenimis, valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių paslaugomis praėjusiais studijų metais naudojosi beveik 90 proc. visų studentų, pageidavusių gyventi bendrabučiuose.

„Kol kas sudėtinga pasakyti, kiek pirmakursių šiemet turėtų pradėti studijuoti, nes nėra pasibaigęs pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Preliminariai valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Šiuo metu, remiantis LAMA BPO duomenimis, stojančiųjų, turinčių bent po vieną visas konkurso sąlygas tenkinantį pageidavimą, yra 14,9 tūkst.“, – informavo įstaiga.

Lietuvoje yra 100 valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių. Bendras gyvenamųjų vietų bendrabučiuose skaičius – daugiau kaip 25 tūkstančiai. 

Nuoma brango penktadaliu

Kaip BNS teigė nekilnojamojo turto brokeris Marius Čiulada, šiemet studentus pasitinka ne mažiau nei 20 proc. pakilusios būsto nuomos kainos. Skelbimų portaluose už dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma vidutiniškai prašoma 600-750 eurų. Kaune kaina siekia apie 500-550 eurų, panašiai ir Klaipėdoje. 

Be to, rinkoje, anot M. Čiulados, šiuo metu yra keturis kartus mažiau laisvo nuomojamo būsto nei pernai.

„Skaičiuodavome rinkoje apie 2000 nuomojamo būsto, dabar atsidarius specializuotus portalus pasiūla nesiekia net 500“, – sakė M. Čiulada.

Anot jo, įtemptą nuomos rinką padiktavo „labai didelis suaktyvėjimas iš Baltarusijos, bent jau Vilniuje, o visoje Lietuvoje ukrainiečių daug“.

„Būsto pastatoma mažiau tris metus iš eilės, naujų statybų kiekis mažėja, tad pasiūla, kuri ateina į rinką mažėja, o poreikis išaugo stipriai“, – teigė M. Čiulada.

Jo teigimu, nuomos rinka kol kas nėra aktyvi, juntamas atostogų sezonas ir atoslūgis, tačiau nuo Žolinių iki pat spalio jaučiama „karštinė, kai nuomos kainos tiesiog sezoniškai pakyla dar plius 10 proc. lyginant su metų vidurkiu“. 

„Kokios prognozės šiems metams – bus sunkiau. Vienintelis dalykas kuris daro įtaką, tai, kad kiekvienais metais pirmakursių yra mažiau apie dešimt procentų. Tuo tarpu universitetų siūlomo būsto vietų skaičius lieka tas pats. Kas netelpa į bendrabutį, jų skaičius vis mažėja“, – teigė M. Čiulada.

Anot jo, vyraujant išaugusioms nuomos kainoms, bendrabučiai „bus populiarūs ir gelbės daugelį studentų“. 

„Nebus lengva. Patarimas mano būna – nelaukti paskutinės minutės, ieškotis jau dabar, nes tikrai konkuruos su ukrainiečiais, baltarusiais labai stipriai. Dar patarimas kooperuotis ir keliese nuomotis vieną didesnį būstą“, – sakė brokeris. 

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje atlikus kapitalinius remonto darbus, kamerų tipo patalpose jau apgyvendinti 22 nuteistieji, iš viso renovuotame pastate jų bus apgyvendintas 81, pirmadienį pranešė Kalėjimų departamentas.

Sutartis dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio kapitalinio remonto darbų pasirašyta dar vasarą siekiant pagerinti tiek nuteistųjų laikymo, tiek pareigūnų darbo sąlygas.

Bendra projekto vertė – 1,23 mln. eurų.

Per statybas buvo įrengtos 26 kamerų tipo patalpos, kuriose galima apgyvendinti 81 nuteistąjį, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinė ir rekuperacinė vėdinimo sistemos. Šalia pastato sutvarkyti septyni nuteistiesiems pasivaikščioti skirti kiemeliai.

Kalėjimų departamento nuotr.

Pastato pirmame ir antrame aukštuose įrengti kontrolės praėjimo punktai, iš kurių valdoma įeigos kontrolė, vaizdo stebėjimo kontrolė, dėl to pareigūnams saugiau atlikti tarnybą.

Pareigūnai sako, kad nuo sovietmečio paveldėta bendrabutinė įkalinimo įstaigų sistema padeda egzistuoti subkultūrai, nuteistųjų tarpusavio elgesio pažeidimams.

Kiti Lietuvoje esantys pataisos namai taip pat pertvarkomi arba jau yra pertvarkyti.

Pasak Vilniaus universiteto būsto vadovo Nerijaus Cicilionio, galimybių pasą, neigiamą PGR testo atsakymą ar dokumentą, kuriame parašyta priežastis, kad vakcinuotis nuo COVID-19 nerekomenduojama, VU studentai turės pateikti iki penktadienio, rugsėjo 10-osios.

„Taip Vyriausybė nusprendė, kad į paskaitas be galimybių paso patekti nebus galima“, – apie pastarąjį pokytį portalo kauno.diena.lt žurnalistams tarstelėjo N. Cicilionis.

Be viso to, galimybių paso ar kito iš įvardytų dokumentų nepateiksiantys studentų į bendrabučius aplankyti atvykstantys giminaičiai ar draugai, į vidų taip pat nepateks.

„Studentas atsako už savo svečius, kad jie būtų pasiskiepiję ir nekeltų grėsmės. Jei kažkoks giminaitis, lankydamasis bendrabutyje, užkrės 500 studentų, tai nemanau, kad tai bus geriau negu, kad jis ten neateitų“, – svarstė Vilniaus universiteto būsto vadovas.

Pašnekovas pridūrė, kad jei atsiras tokio tipo studentų, kurie iki nurodyto termino dokumentų vis dėlto nepateiks, bus aiškinamos priežastys. „Bet jeigu bus tokių, kurie sakys, kad: „Aš piktybiškai gyvensiu be skiepo ir kelsiu kitiems grėsmę“, tai, manau, kad taip – (jie turės išsikelti iš bendrabučių – „Kauno diena“). Nemanau, kad prioritetas bus tie keli žmonės, kurie kels grėsmę kitiems studentams, gyvenantiems bendrabutyje“, – pabrėžė N. Cicilionis.

Pašnekovo teigimu, kol kas neaišku, kiek tokių studentų yra ir ar bus. Priklausomai nuo atsirasiančio jų kiekio, gali būti, kad vietos, kurioje šie galėtų gyventi, ieškos ir Vilniaus universiteto būsto atstovai.

Pagrindinis tikslas yra saugumas, o ne kažkoks formalus popierėlis, tai to ir siekiame.

Dėl pirmojo kurso studentų problemų kilti esą neturėtų – kai kurie iš jų vos atvykę esą jau pateikė galimybių pasus. O vyresniųjų kursų studentų yra apie 3 tūkst. Tačiau ne visi jie gyvena bendrabučiuose, kai kurie yra mobilūs.

„Studentų reakcijos į tokį sprendimą – kaip ir visų žmonių Lietuvoje. Dalis galbūt yra nepatenkintų, dalis – pritaria. Studentai gi nėra atskiri Lietuvos gyventojai, kurių reakcijos galėtų būti skirtingos nei visų kitų žmonių“, – kalbėdamas apie sulaukiamas reakcijas samprotavo pašnekovas.

„Pagrindinis tikslas yra saugumas, o ne kažkoks formalus popierėlis, tai to ir siekiame – apsaugoti visus gyventojus. Virusas greitai plinta ir po to atsiranda daug problemų apsaugoti kitus“, – tvirtino Vilniaus universiteto būsto vadovas.

Paskaitos VU šiemet vyksta mišriu – kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.