Teisme nuotoliniu būdu liudijęs dabartinis Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Špilevojus prisiminė 2001 m. spalį Panevėžyje vykusius įvykius, kurių metu jam buvo 13 metų.

Liudytojas pasakojo, kad tuomet jis ėjo gatve, išgirdo triukšmą. A. Špilevojus tvirtino, kai atsisuko tą kryptimi, iš kur sklido triukšmas, išvydo link jo bėgantį vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Kitoje gatvės pusėje, pasak liudytojo, bėgo R. Zamolskis.

„Išgirdau triukšmus už nugaros, ten buvo kažkokie vyrų šūksniai. Rodos, girdėjau automobilius, šūvius. Atsisukau pažiūrėti, kas yra triukšmo šaltinis. Pamačiau bėgantį vyrą ir už jo bėgančius policininkus. Norėjau bėgti į kitą gatvės pusę, bet pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje bėga kitas vyras, už jo taip pat bėgo policininkai“, – teisme pasakojo A. Špilevojus.

„Atsimenu, kad vienas iš tų vyrų mano didžiuliam siaubui pribėgo prie manęs. Tai buvo V. Savickis. Jis griebė mane, tempė ant pievos, ten liepė mesti kuprinę, ėmė šaukti pareigūnams, kad mane nušaus, jei jį gaudys, persekios. Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės“, – teigė jis.

Jis tvirtino R. Zamolskį pamatęs tik trumpai, o su V. Savickiu, kuris jį paėmė įkaitu, praleido nemažai laiko, su juo nuolat bendravo.

„V. Savickis turėjo rankose ginklą, kažkokio tipo pistoletas buvo. Rodos, jis buvo apsirengęs tamsia, odine striuke. Turėjo pakankamai ilgus plaukus. (...) Kai jis (V. Savickis – ELTA) griebė mane, stipriai ginklą man įrėmė į kaklą, vėliau į nugarą ir smilkinį“, – apie R. Zamolskio bendrininką kalbėjo A. Špilevojus.

Jis, paklaustas, ar situacija gatvėje, kai jis buvo paimtas įkaitu, buvo pavojinga, atsakė teigiamai. A. Špilevojus tvirtino, jog vėliau, kai jis atsiėmė savo daiktus, pastebėjo, kad gatvėje paleisti šūviai kliudė jo kuprinę.

„Po to, kai man grąžino mano daiktus, tai pamačiau, kad mano vadovėliai, kurie buvo kuprinėje, buvo peršauti“, – dėstė jis.

V. Savickis prisistatė dujų tarnybos darbuotoju

Liudytojas, tęsdamas pasakojimą, tvirtino, kad V. Savickis jį nusitempė iki daugiabučio, ėjo į vidų ir ieškojo buto, į kurį galėtų įsiveržti, kuriame nesusidurtų su pasipriešinimu.

„Jis (V. Savickis – ELTA) laiptinėje dar nusišlapino ir tada pradėjome eiti iki buto. Kai jis paskambino į duris, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, neįgali. V. Savickis jai pasakė, kad jis yra dujų tarnybos darbuotojas, kuris patikrins skaitliuką ar kažką panašaus. V. Savickis sakė, kad aš esu jo asistentas. Jis ginklą slėpė. Kai mus įleido, V. Savickis savavališkai uždarė dūris, skubėjo kurti papildomas kliūtis, kad teisėsauga neįeitų į vidų. Tada moteriai jis sakė, kad yra specialiosios paskirties policininkas. (...) Moteris, kad ir nelabai patenkinta, leido jam barikaduoti butą“, – pasakojo A. Špilevojus.

Liudytojas prisiminė, kad jam su V. Savickiu įėjus į daugiabutį, R. Zamolskio bendrininkas sakė, jog jam buvo užstrigęs pistoletas, jis ginklą vietoje užsitaisė iš naujo. V. Savickiui įsiveržus į butą, anot A. Špilevojaus, vyro ginklas staiga iššovė tarp kojų, tačiau nieko nesužeidė.

Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės.

A. Špilevojus pasakojo, kad V. Savickis, kol jie buvo užsibarikadavę bute, pasakojo daug įvairių asmeninių istorijų apie savo sūnų, sūnaus motiną, tėvus. Pasak liudytojo, V. Savickis tvirtino, kad esą jo draugė per teisėsaugos pareigūnų kratas ir tardymus buvo sužalota ir patyrė persileidimą.

Anot liudytojo, kol jie buvo bute, klausėsi per radijo imtuvą transliuojamų žinių apie R. Savickio ir R. Zamolskio gaudynes.

„V. Savickis sakė, kad nepasiduos Jis sakė, kad jei bus pasirinkimas „pasiduoti ar mirti“, tai jis pasirinks mirtį“, – prisiminė A. Špilevojus.

Vyras priminė, kad galiausiai viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ šturmavo butą, jis buvo išlaisvintas, o V. Savickis nukautas. A. Špilevojus prisiminė, kad jis pats buvo sužeistas, o moteris, kurios bute V. Savickis su juo buvo užsibarikadavęs, liko sveika.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Teisme antradienį liudijęs Nerijus Čereška pasakojo, kad 2001 m. rugsėjį jis su draugu leido laiką Kaune, stadione, prie mokyklos. Anot liudytojo, jo draugas stadione važinėjosi motoroleriu. Būtent tada, pasak N. Čereškos, prie jų priėjo du vyrai, galimai V. Savickis ir R. Zamolskis.

„Mačiau, kad stadione buvo du žmonės, galimai V. Savickis ir R. Zamolskis. (...) Vienas iš jų, tariamai, V. Savickis priėjo prie manęs, pradėjo kalbinti, klausinėjo, koks čia motoroleris, ką veikiame, kiek mums metų. Būdamas pakankamai jaunas, tai yra 11-10 metų amžiaus, neįtariau, kad tai gali būti kažkas nukreipta prieš mane. Diskutavom įvairiomis temomis. Pamačiau, kad aplink renkasi žmonės“, – dėstė N. Čereška.

Liudytojas tvirtino, kad prie V. Savickio ir R. Zamolskio priėjo du policijos pareigūnai. Anot N. Čereškos, vienas jų paprašė vyrų pateikti dokumentus. Tada esą V. Savickis pradėjo šaudyti į pareigūnus.

„Priėjo du policijos pareigūnai, liepė man eiti į šalį. Mačiau, kad V. Savickio jie paprašė dokumentų. Jis sakė „tuoj, paieškosiu“. Tada sakė „ai va, radau“ ir iš kišenės ištraukė ginklą, pradėjo šaudyti į pareigūnus. Po to pamačiau, kad pareigūnai buvo pašauti, gulėjo ant žemės“, – kalbėjo liudytojas.

Tada sakė „ai va, radau“ ir iš kišenės ištraukė ginklą, pradėjo šaudyti į pareigūnus.

N. Čereška teigė, kad į pareigūnus buvo paleisti bent trys šūviai. Anot jo, į policininkus šaudyta iš vieno metro atstumo.

Kitas liudytojas Gytis Gaska, prisiminęs 2001 m. rugsėjo įvykius Kaune, pasakojo tada su draugais stadione žaidęs futbolą. Anot vyro, jis matė R. Zamolskį ir kitą asmenį priėjusius prie vaikų. Anot G. Gaskos, šiuo pokalbiu susidomėjo pro šalį ėję policijos pareigūnai.

„Pro šoną ėjo du pareigūnai. Jie pasiteiravo, kas vyksta. Tada įvyko susišaudymas. R. Zamolskis su savo kolega pasislėpė prie medžių, pareigūnai pasitraukė giliau į stadioną ir tada įvyko susišaudymas. (...) Kurie pirmi (pradėjo šaudyti – ELTA), negaliu pasakyti. Pareigūnai parkrito, R. Zamolskis su draugu tada pabėgo per Partizanų gatvę“, – pasakojo liudytojas.

Jis patikslino, kad susišaudymas prasidėjo jau tada, kai pareigūnai priėjo prie R. Zamolskio ir kito vyro.

G. Gaska sakė girdėjęs bent penkis šūvius. Liudytojo teigimu, šūviai buvo paleisti iš pistoleto.

Liudytojas prisiminė, kad pamatęs susišaudymą ir sužeistus pareigūnus, jis su draugu iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

„Su draugu pribėgome prie pareigūno. Daviau savo „golfą“, užspaudėme žaizdą, iškvietėme pagalbą. Žaizda buvo krūtinėje“, – dėstė G. Gaska.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

2001 m. spalio 8-oji buvo pirmadienis. Aleksandras ėjo į mokyklą, o neseniai iš psichiatrijos ligoninės pabėgęs Romas Zamolskis ir jo bendrininkas Virginijus Savickis Panevėžio gatvėmis spruko nuo pareigūnų.

Remiantis „Kauno dienos“ duomenimis, R. Zamolskis ir V. Savickis bėgo žalios spalvos taksi automobiliu „Mercedes-Benz“. Policininkai bėglius pasivijo sankryžoje, o juodus perukus dėvėję vyrai pasileido bėgti – vienas į kairę, kitas į dešinę. R. Zamolskis paspruko, o V. Savickis ėmėsi Aleksandro Špilevojaus gyvenimą pakeitusių veiksmų.

„Aš šia kryptimi ėjau į mokyklą. Kai išgirdau policijos sirenas, atsisukau pažiūrėti, kas vyksta. Pamačiau, kad link manęs bėga vyras“, – pasakojo A. Špilevojus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis sakė, kad norėjo bėgti, tačiau kitoje gatvės pusėje pamatė sprunkantį Romą Zamolskį.

„Tik spėjau žengti nuo šaligatvio ir mane sugavo V. Savickio ranka. Nusimečiau kuprinę, policininkai sustojo – pamatė, kad situacija bloga, nes buvo šauta ir į ją pataikyta. Mes sustojome po medžiais, Virginijus išsakė savo reikalavimus ir nuėjome į artimiausią laiptinę“, – apie įvykius pasakojo tuomet trylikametis Aleksandras.

Pagrobėjas berniuką įsitempė į atsitiktinį butą arčiausiai buvusiame name, arčiausiai buvusioje laiptinėje. Tai buvo Ramygalos g. stovintis 48 numeriu pažymėtas namas.

„Jis pranešė, kad niekas nedrįstu priartėti ir mes pakilome į antrą aukštą“, – sakė aktorius.

Atsitiktinumo dėka Aleksandrą ir jo pagrobėją pamatė šiukšles nešusi pedagogė.

„Pasirodo, toje laiptinėje gyveno mano mokyklos tikybos mokytoja. Ji nieko neįtardama nešė šiukšles su šlepetėmis ir chalatu, laiptais leidosi į apačią. Pamatęs moterį pagrobėjas ėmė šaukti, kad ji sustotų – galbūt norėjo turėti kelis įkaitus. Mokytoja labai išsigando, numetė šiukšlių kibirą ir pradėjo bėgti atgal į viršų. Jis nesivijo“, – prisiminė nusikaltėlio įkaitu buvęs vyras.

V. Savickis užsibarikadavo šešiasdešimtmetės panevėžietės bute, kur keliolika valandų įkaitais laikė Aleksandrą ir bute gyvenusią Bronislavą Varnytę. Galiausiai butą šturmavo „Aro“ pareigūnai. Įkaitai buvo išlaisvinti, o nusikaltėlis – nukautas.

Dabar A. Špilevojus yra Panevėžio Juozo Miltinio teatro meno vadovas, aktorius, režisierius. Ateityje jis norėtų sukurti filmą apie kraupią paauglystės patirtį.

Rezonansinės Lietuvos bylos ir šąlanti Rusija ir kvapą gniaužiančios kelionės – laidoje „KK2“ per LNK.lt ir LNK eteryje.

Tyrimo duomenimis, gegužės mėnesį Belgorodo-Dnestrovsko rajono gyventojas, naudodamasis mobiliuoju telefonu, asmeninio susirašinėjimo metu perdavė duomenis Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atstovams.

Jis atskleidė logistines krovinių judėjimo geležinkeliu detales, vietas, kur sparnuotosios raketos pataikė į Belgorodo-Dnestrovsko srities teritoriją, taip pat atskirų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimą.

„Per kratą pas jį buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai, kurie buvo panaudoti nelegalioje veikloje“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pareiškime.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr.

Ukrainos saugumo tarnyba patikslino, kad užpuolikas rinko žvalgybos duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimą ir karinės technikos bei strateginių prekių judėjimą prie geležinkelio tilto kurortiniame Zatokos kaime.

Šiuo metu išdavikui gresia iki 8 metų nelaisvės.

Pasak tarnybos, dviejų Klaipėdoje registruotų įmonių akcininkai ir faktiniai vadovai – sutuoktinių pora bei vienoje iš šių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs, ne kartą teistas vilnietis – kaltinami sukčiavimu bei įmonių tyčinių bankrotų sukėlimu.

Vienam iš sutuoktinių bei bendrininkui kaltinimai pareikšti ir dėl mokesčių nesumokėjimo. Pastarasis taip pat kaltinamas ir dėl daugiau nei 16 tūkst. eurų pasisavinimo iš įmonės, kurioje dirbo.

„FNTT pareigūnų duomenimis, šiame tyrime trys kaltinamieji naudojo pareigūnams gerai žinomą sukčiavimo schemą, vadinamą „Fenikso sindromu“, kai asmenys, vengdami mokesčių valstybei, veiklą perkelia į kitas įmones, senąsias palikdami bankrutuoti“, – rašoma pranešime.

Manoma, kad nusikalstamą schemą jie naudojo ilgiau nei dvejus metus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, žinodami apie didėjančias įmonės skolas, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturtė – visą jos turtą bei veiklą perkėlė į kitą savo įtakos įmonę, kuri užsiėmė ta pačia veikla.

Vėliau, kai skolos pradėjo kauptis ir šioje įmonėje, sutuoktiniai dar kartą panaudojo tokią pačią schemą ir veiklą su visu turtu perkėlė į trečiąją bendrovę, kurios akcininkais patys ir buvo.

Abi anksčiau valdytos įmonės buvo paliktos bankrutuoti.

FNTT teigimu, galima įtarti, kad visi bendrininkai tarpusavyje derino veiksmus ir veikė organizuotai, o pagrindinis jų tikslas buvo apgaule išvengti susikaupusių mokesčių valstybei.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė.

Baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas. 

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį atmetė kalėti nuteisto Drąsiaus Kedžio bendrininko Raimundo Ivanausko skundą.

Šio teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nuteistasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

„Prokuratūrai po tokio teismo nuosprendžio ir nutarties tikrai atsiranda perspektyva. Visada mes matėm problemą, kad nužudymai šie tiriami per padėjėją, nesant nei vykdytojo, nei kitų asmenų, turiu galvoje spektrą dėl kurstymo ir kitus veiksmus. Po Aukščiausiojo Teismo nutarties atveriamas kelias toliau tęsti ikiteisminį tyrimą aiškinantis visą nusikalstamą mechanizmą. Čia ne būtinai aš taikau N. Venckienei, ar kam konkrečiai – čia ikiteisminio tyrimo institucijų klausimas. Keista būtų, jei šiuo nuosprendžiu nusikaltimo aiškinimas ir pasibaigtų“, – BNS teisme sakė advokatas V. Bužinskas.

Nužudyto teisėjo sesuo Sigita Uogintienė taip pat mano, kad kol kas nėra įvardinti nusikaltimų užsakovai ir kuo buvo siekiama nužudymais.

„Tikimės, kad Generalinė prokuratūra nesudės rankų ir toliau tęs tyrimą,  galutinai išaiškins, kas buvo vadovas, kokių turėjo interesų ir dėl ko nekalti žmonės yra kapuose. Mes linkime teisinei sistemai išaiškinti šią sunkią bylą. Mes to laukiame ir tikimės “ – BNS sakė S. Uogintienė.

Ji sako, kad jos brolis J. Furmanavičius net nepažinojo, įtariama, jį nužiudžiusio D. Kedžio, J. Furmanavičiaus nepažinojo ir D. Kedžio bendrininkas R. Ivanauskas.

„Vienintelis pažįstamas žmogus buvo – kolegė iš civilinių bylų, ponia N. Venckienė. Manome, kad ji grįžusi galėtų labai daug įnešti aiškumo ir padėti iki galo išaiškinti šį žiaurų nusikaltimą. Dabar ji kalėjime, tai  atpildas, mano motinos kruvinos ašaros paveikė, mes manome, kad būdama kalėjime, N. Venckienė pradėjo atlikti savo bausmę“ ,– BNS sakė nužudyto teisėjo sesuo.

Šiemet vasarį N. Venckienė buvo sulaikyta JAV, šiuo metu sprendžiama dėl jos išdavimo Lietuvai.

Nusipelno realios laisvės atėmimo bausmės

Pernai birželio 2 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti realią laisvės atėmimo bausmę. Pagal ją negalią turintis vyras kalės aštuonerius metus – tai yra minimali bausmė už tokį nusikaltimą. Kaunietis yra pripažintas kaltu kaip padėjėjas D. Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių žudynes.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes galėjo įvykdyti garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

„Pedofilijos motyvas visiškai paneigtas, tačiau neatsakyta į klausimą, kodėl ir už ką. J. Furmanavičius nepažinojo nei D. Kedytės, nei D. Kedžio, jo nepažinojo ir D. Kedys“, – BNS sakė advokatas V. Bužinskas.

Realią laisvės atėmimo bausmę galioti palikęs Apeliacinis teismas skelbė, kad R. Ivanausko sveikatos būklė buvo bloga, bet tokia būklė netrukdė padėjėjo vaidmeniui – patarinėti, planuoti nusikaltimus, pažadėti dėl nusikaltusio asmens pasislėpimo. Sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei. Buvo paskelbta, kad po nusikaltimo padarymo R. Ivanauskas visiškai apako.

Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad teismai, pripažindami R. Ivanauską kaltu dėl bendrininkavimo nužudyme, nevartojo tokių formuluočių, kurios reikštų D. Kedžio kaltę darant šią nusikalstamą veiką.

Pedofilijos motyvas visiškai paneigtas, tačiau neatsakyta į klausimą, kodėl ir už ką. J. Furmanavičius nepažinojo nei D. Kedytės, nei D. Kedžio, jo nepažinojo ir D. Kedys.

„Būtent šioje byloje mirusio asmens veiksmų aprašymas kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje buvo neišvengiamas formuluojant R. Ivanauskui inkriminuojamas faktines aplinkybes ir tai, kad teismai pripažino, jog R. Ivanauskas bendrininkavo su šiuo asmeniu, sietina tik su jo kaltumo klausimo išsprendimu. Mirusiam asmeniui apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl jo nekaltumo prezumpcija nepažeista“, – nurodė LAT.

„Teismų nustatyti R. Ivanausko veiksmai, kai jis D. Kedžiui davė patarimus, teikė priemones, iš anksto pažadėjo paslėpti nusikaltėlį, reiškė jo ir D. Kedžio dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. R. Ivanauskas sudarė sąlygas kitam bendrininkui D. Kedžiui rengiantis nužudyti J. Furmanavičų, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą“, – posėdyje paskelbė teisėjas Armanas Abramavičius. 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nors D. Kedžio atžvilgiu ir nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus), savaime nėra laikytina aplinkybe, šalinančia kito bendrininko R. Ivanausko baudžiamąją atsakomybę. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji R. Ivanausko ir D. Kedžio bendrininkavimo požymiai.

R. Ivanauskas skundėsi, kad dėl ligos jis nebuvo atleistas nuo bausmės dėl sunkios ir nepagydomos ligos.

LAT išaiškino, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, teismo medicinos eksperto išvada, jog nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio.

„Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės“, – pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija.

Kolegija nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. Ivanauskas sirgo ir turėjo regos negalią jau iki nusikalstamos veikos padarymo.

„Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. Ivanausko sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, o nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei“, – paskelbė teisėjas A. Abramavičius.

Kolegija atkreipė dėmesį, kad R. Ivanausko padaryta veika yra vertinama kaip labai sunkus nusikaltimas, jo veiksmai buvo nukreipti į keturių asmenų gyvybės atėmimą ir tai rodo didelį nuteistojo padarytos veikos ir jo paties, kaip asmenybės, pavojingumą.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D. Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė – perduoti teismui.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R. Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems.

Dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L. Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų.

D. Kedys įtariamas nužudęs J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A. Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Įtariama, kad susidorojimo priežastimi tapo ankstesnė bendra jo ir įtariamųjų nusikalstama veikla, pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Trys vyrai kaltinami plėšimu, turto prievartavimu bei kitais nusikaltimais. Du su organizuotu nusikalstamumu siejami įtariamieji anksčiau teisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, trečias – už plėšimą, smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei viešosios tvarkos pažeidimą.

Nustatyta, kad įtariamieji susidorojo su 26-ių metų anksčiau 15 kartų už vagystes, plėšimus bei neteisėtą disponavimą narkotikais teistu klaipėdiečiu. 

Pernai liepą naktį Klaipėdos rajone, greitkelyje, užpuolikai taranavo jo automobilį, o vėliau peršovė nukentėjusiojo petį, sumušė, pagrobė mobiliuosius telefonus, buto raktus bei kitus daiktus. Policijos duomenimis, auka buvo jėga nuvežta į uostamiestį, kur kaltininkai ją kankino ir reikalavo pinigų.

Pagrobtasis buvo daužomas plaktuku ir beisbolo lazda, jam buvo peršautos kojos. Iš nukentėjusiojo buto plėšikai pagrobė kompiuterinę techniką, alkoholinius gėrimus, sporto avalynę.

Sulaikius įtariamuosius, pas vieną iš jų teisėsaugininkai rado šovinių ir kastetą.

Du įtariamieji buvo suimti, vėliau jiems paskirtos kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vieno iš jų atžvilgiu pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl teisėtai laikyto šaunamojo ginklo praradimo.

Nukentėjusysis suimtas ir perduotas Vokietijos teisėsaugos institucijoms pagal Europos arešto orderį ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės automobilių vagysčių.

Už vagystę kaltinamiesiems gresia iki 6 metų, už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą – iki 8 metų, už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą – iki 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Klaipėdiečiai turėtų būti atidesni ir labiau saugoti savo pačių bei kaimynų būstus. Butvagiai visrakčiais darbuojasi bei laužo pirmuosiuose aukštuose gyvenančių žmonių langus ne naktimis, o dieną.

Pastarųjų dienų įvykiai Klaipėdoje rodo, jog nusikaltėliai žino, jog žmonės nėra atidūs ir nelinkę pranešti apie vykdomus nusikaltimus policijai.

Savaitgalį Budelkiemio gatvės 4-ajame name gyvenanti moteris buvo išvažiavusi, o kai grįžo, suprato, kad jos namuose pabuvojo vagys. Nusikaltėliai įsibrovė per langą, atlenkdami plastikinio rėmo apvadus.

Butas buvo apverstas aukštyn kojomis. Panašu, kad vagys nežinojo, kur 52 metų šeimininkė laikė vertybes. Versdami daiktus ir žvalgydamiesi tradicinėse vietose jie aptiko 27 tūkst. litų, 4 tūkst. kronų, 300 eurų bei moters aukso papuošalus.

Esama įtarimų, kad nusikaltimas įvykdytas šviesiu paros metu, o per langą į butą vagiui padėjo įlipti bendrininkas.

Tai ne vienintelis panašaus braižo nusikaltimas, įvykdytas pietinėje Klaipėdos dalyje pastarąją savaitę. Kiek anksčiau šeimininkai neteko kelių tūkstančių litų.

Kol kas uostamiesčio 2-ojo policijos komisariato pareigūnai įtariamųjų nėra sulaikę, tačiau seka jų pėdomis.

Jiems pavyko sučiupti kitą nusikaltimų braižą turintį vagį. Prastos kokybės užraktams įgudęs ir ne kartą teistas butvagis nesunkiai pritaikydavo raktus ir įsibraudavo vidun.

Kaip ir daugelį vagių bei plėšikų, jį domino tik pinigai bei aukso papuošalai.

Pareigūnai sulaikė ne tik vagį, bet ir jo bendrininkus, tad tikimasi išaiškinti daugiau šiemet pritaikant raktą įvykdytų vagysčių. Teismas leido įtariamuosius sulaikyti ilgesniam laikui.

Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis įsitikinęs, kad kaimynai gali padėti išvengti panašių įvykių.

„Jeigu daugiabučių namų gyventojai būtų draugiškesni ir atidesni, ypač tie, kurie visą dieną būna namuose, vagys nebūtų tokie drąsūs“, – teigė pareigūnas.