Antradienio popietę paskambinęs B. Netanyahu R. Sunakas pabrėžė, kad „didelė eskalacija neatitinka niekieno interesų ir tik sustiprins nesaugumą Artimuosiuose Rytuose. Tai akimirka, kai reikėtų išlaikyti šaltą protą“, sakoma britų premjero biuro pareiškime.

R. Sunakas „pakartojo, kad Jungtinė Karalystė tvirtai remia Izraelio saugumą ir platesnio regiono stabilumą“, pranešė jo biuras.

„Ministras pirmininkas pareiškė, kad Iranas smarkiai suklydo ir yra vis labiau izoliuojamas pasaulinėje arenoje, o G-7 [Didžiojo septyneto šalys] koordinuoja diplomatinį atsaką“, – pridūrė jis.

Izraelis ir Iranas antradienį apsikeitė grasinimais po to, kai Teheranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą ir smarkiai padidino įtampą regione, o karas Gazos Ruože tęsiasi ir paliaubų nematyti.

R. Sunakas skambučio metu sakė, kad jam „didelį susirūpinimą kelia gilėjanti humanitarinė krizė“ Gazos Ruože, sakoma telefono pokalbio išklotinėje.

„Jungtinė Karalystė norėjo, kad labai pasikeistų pagalbos prieinamumas ir į Gazos Ruožą pradėtų plūsti gyvybiškai svarbios prekės, be kita ko, kad Izraelis kuo greičiau atvertų naujus pagalbos kelius“, – tvirtino jis.

„Ministras pirmininkas pareiškė apgailestaujantis, kad savaitgalį „Hamas“ užblokavo susitarimą, kuris būtų išgelbėjęs palestiniečių gyvybes ir užtikrinęs saugų įkaitų išlaisvinimą“, – tęsė britų premjeras.

„Už įtampą, kuri balandžio 13-osios vakare apėmė mūsų širdis, labiausiai atsakingas Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – per televiziją sakė nuolat Izraelį ir jo vadovybę kritikuojantis Turkijos vadovas.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

Didėjant įtampai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo aukų skaičiaus ir itin prastų sąlygų Gazos Ruože, tai buvo vieni griežčiausių prezidento komentarų B. Netanyahu atžvilgiu.

„Manau, kad tai, ką jis daro, yra klaida. Aš nepritariu jo požiūriui“, – nurodė J. Bidenas JAV ispaniškai transliuojančiam televizijos tinklui „Univision“.

Interviu J. Bidenas pakartojo, kad praėjusią savaitę Izraelio dronų smūgis, per kurį žuvo septyni JAV įsikūrusios maisto labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ (WCK) darbuotojai Gazos Ruože, ir po to įvykęs pokalbis su žydų valstybės ministru pirmininku kėlė pasipiktinimą.

„Todėl raginu izraeliečius paskelbti paliaubas, leisti ateinančias šešias ar aštuonias savaites į šalį tiekti visą maistą ir vaistus“, – sakė prezidentas.

Šios interviu metu išsakytos pastabos skiriasi nuo ankstesnių komentarų, kuriuose jis teigė, kad „Hamas“ turi susitarti dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo.

Manau, kad tai, ką jis daro, yra klaida. Aš nepritariu jo požiūriui.

J. Bidenas taip pat padidino spaudimą Izraeliui, kad šis į palestiniečių anklavą įsileistų kuo daugiau humanitarinės pagalbos, ir pareiškė, kad susisiekė su Saudo Arabijos, Jordanijos ir Egipto lyderiais, kurie jau pasirengę tiekti maistą į karo nuniokotą teritoriją.

„Nėra jokio pasiteisinimo nesirūpinti šių žmonių medicininiais ir maisto poreikiais. Tai reikia padaryti dabar“, – sakė jis.

Šis naujausias J. Bideno interviu rodo, kad prezidento politika Izraelio atžvilgiu iš esmės pasikeitė po to, kai praėjusią savaitę žuvo septyni WCK darbuotojai ir ši situacija sukėlė visuotinį pasipiktinimą. 

Kada tiksliai prasidės invazija, jis nepasakė, tačiau pakartojo, kad, norint įveikti „Hamas“ smogikus, „būtina įvesti karius į Rafą ir sunaikinti joje esančius teroristų batalionus. Tai tikrai įvyks – jau yra nustatyta data“, – vaizdo pranešime kalbėjo B. Netanyahu.

Jis kalbėjo per ministrų kabineto posėdį, surengtą suėjus pusei metų nuo karo pradžios.

„Mes esame per vieną žingsnį nuo pergalės, – sakė B. Netanyahu. – Tačiau kaina, kurią sumokėjome, yra skausminga ir veria širdį.“

Karas prasidėjo po beprecedenčio „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį įkaitą.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 175 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

B. Netanyahu sekmadienį, planuojant Kaire su tarptautiniu tarpininkavimu atnaujinti derybas dėl paliaubų, sakė: „Ugnies nutraukimo nebus be įkaitų sugrįžimo. Tiesiog nebus.“

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad „Izraelis yra pasirengęs susitarimui ir nėra pasirengęs pasiduoti“.

„Vietoje tarptautinio spaudimo [...] Izraeliui, lemiančio tik „Hamas“ pozicijos griežtinimą, tarptautinės bendrijos spaudimas turėtų būti nukreiptas prieš „Hamas“. Tai paspartins įkaitų paleidimą“, – sakė jis.

Izraelis susidūrė su dideliu tarptautiniu pasipiktinimu dėl septynių pagalbos darbuotojų iš JAV įsikūrusios labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ žūties per aviacijos smūgį Gazos Ruože balandžio 1 dieną.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį telefonu kalbėdamasis su B. Netanyahu pareikalavo tuojau pat nutraukti ugnį ir užsiminė, jog JAV parama Izraeliui gali priklausyti nuo to, ar bus stengiamasi, kad žūtų mažiau civilių ir gerėtų humanitarinės sąlygos.

Iranas: po smūgio Sirijoje Izraelio ambasados nebėra saugios

Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas sekmadienį įspėjo, kad po smūgio Sirijoje, per kurį žuvo septyni iraniečių Revoliucinės gvardijos nariai, Izraelio ambasados nebėra saugios.

Dėl minimo smūgio Teheranas kaltina Izraelį.

„Sionistų režimo (Izraelio) ambasados nebėra saugios“, – sakė ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) aukšto rango patarėjas Yahya Rahimas Safavi (Jahja Rahimas Safavis). Jį citavo naujienų agentūra ISNA.

Teheranas žadėjo atkeršyti už pirmadienio aviacijos smūgį Damaske, kai buvo sugriautas Irano ambasados konsulinis priestatas ir žuvo septyni Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) nariai, įskaitant du generolus.

„Pasipriešinimo frontas pasirengęs; [dėl to], koks jis (atsakas) bus, turime palaukti“, – sakė Y. R. Safavi ir pabrėžė, kad „priešinimasis šiam brutaliam režimui yra teisėta ir teisinga teisė“, ir kad buvo uždarytos kelios Izraelio ambasados regione.

Izraelis kol kas nekomentavo.

Karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri remiasi plačiu šaltinių tinklu Sirijoje, pranešė, kad per Izraelio pirmadienio smūgį Damaske žuvo 16 žmonių. Tai buvo penktas smūgis Sirijai per vieną savaitę, dėl kurio kaltinamas Izraelis.

Tarp žuvusiųjų yra IRGC užsienio operacijų sparno generolai Mohammadas Reza Zahedi (Mohamadas Reza Zahedis) ir Mohammadas Hadi Haji Rahimi (Mohomadas Hadis Hadžis Rahimis).

Jis kalbėjo kariuomenei nusprendus pratęsti savo kovinių dalinių tarnybą, tam tikrose vietose blokuoti GPS signalus ir sustiprinti budrumą, karui prieš islamistų judėjimą „Hamas“ Gazos Ruože tęsiantis jau pusmetį.

„Jau daugelį metų Iranas veikia prieš mus tiesiogiai ir per savo įgaliotinius; todėl Izraelis veikia prieš Iraną ir jo įgaliotinius tiek gynybiniais, tiek puolamaisiais būdais, – sakė B. Netanyahu. – Mes žinosime, kaip apsiginti, ir veiksime vadovaudamiesi paprastu principu – kas mums kenkia ar planuoja mums pakenkti, tam pakenksime mes.“

Įtampą pakurstė pirmadienį, kaip manoma, Izraelio suduotas smūgis Irano konsulato priestatui Damaske, per kurį, pasak karą stebinčios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), žuvo 16 žmonių.

Izraelio kariuomenė paskelbė apie karių paleidimo poilsiui sustabdymą, taip pat pranešė, kad, atlikus vertinimą, pareigūnai nusprendė padidinti karių skaičių ir pašaukti atsargos kariškius, kurie rūpinsis oro gynyba.

Ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari (Danielis Hagaris) patvirtino, kad GPS signalai buvo trikdomi siekiant apsisaugoti nuo valdomų ginklų, pavyzdžiui, raketų ar dronų.

„Prireikus sustiprinome kovinių dalinių budrumą, – sakė jis. – Sustiprinome gynybos sistemas, turime orlaivių, parengtų gynybai ir pasirengusių pulti pagal įvairius scenarijus.“

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ kovotojai surengė kruviną išpuolį prieš Izraelį, žydų valstybė rengia operacijas Gazos Ruože, taip pat sustiprino smūgius prieš Irano karinį personalą ir „Hamas“ bei Teherano sąjungininkus Sirijoje ir Libane.

Izraelio pajėgos pasienyje su Libanu beveik kasdien apsikeičia ugnimi su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“.

Izraelis atsisako komentuoti smūgį Irano konsulatui Damaske, tačiau analitikai jį įvertino kaip žydų valstybės karinės kampanijos prieš Irano partnerius regione eskalavimą, galintį sukelti platesnio masto karą.

Tarp žuvusiųjų šio išpuolio metu buvo septyni Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) nariai, du iš jų – generolai. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi SOHR nurodė, kad taip pat žuvo penki Sirijos ir vienas „Hezbollah“ kovotojas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) socialinio tinklo žinutėje pažadėjo, kad „su Dievo pagalba priversime sionistus atgailauti dėl savo agresijos nusikaltimo prieš Irano konsulatą Damaske“.

Karas Gazos Ruože prasidėjo spalio 7 dieną „Hamas“ surengtu išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Palestiniečių kovotojai taip pat paėmė daugiau kaip 250 įkaitų, kurių maždaug 130, anot Izraelio, tebėra Gazos Ruože. 34 iš jų, kariuomenės teigimu, yra žuvę.

„Hamas“ valdomos palestiniečių anklavo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąją karinę kampaniją žuvo mažiausiai 33 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Pokalbis įvyko po to, kai J. Bidenas išreiškė pasipiktinimą dėl JAV įsikūrusios labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojų žūties ir pareiškė, kad Izraelis turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų pagalbos darbuotojus ir civilius gyventojus.

„Prezidentas Bidenas šiandien kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir aptarė naujausius įvykius Izraelyje ir Gazos Ruože. Netrukus bus paskelbta pokalbio ataskaita“, – teigiama vieno Baltųjų rūmų pareigūno išplatintame pranešime.

Kiek vėliau ketvirtadienį Baltieji rūmai nurodė, kad pokalbio metu J. Bidenas paragino Izraelį imtis konkrečių ir apčiuopiamų priemonių civiliams gyventojams apsaugoti ir humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumui užtikrinti.

„Jis aiškiai pasakė, kad JAV politiką Gazos Ruožo atžvilgiu lems mūsų vertinimas, kaip Izraelis nedelsdamas imsis šių veiksmų“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Prezidentas B. Netanyahu pareiškė, kad smūgis humanitarinės pagalbos darbuotojams ir padėtis palestiniečių anklave, kuriam, pasak Jungtinių Tautų, gresia badas, yra nepriimtini.

Pranešime nurodoma, kad J. Bidenas „pabrėžė, kad siekiant stabilizuoti ir pagerinti humanitarinę padėtį bei apsaugoti nekaltus civilius gyventojus būtina nedelsiant nutraukti ugnį, ir paragino ministrą pirmininką įgalioti savo derybininkus nedelsiant sudaryti susitarimą dėl įkaitų grąžinimo namo“.

Karas Gazos Ruože prasidėjo spalio 7 dieną islamistų judėjimo „Hamas“ surengtu išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąją kampaniją žuvo mažiausiai 33 037 žmonės, daugiausia moterų ir vaikų.

Per išpuolį prieš Izraelį palestiniečių kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų. Izraelio teigimu, Gazos Ruože liko apie 130, iš kurių 34 laikomi žuvusiais.

„Laukiame daug išsamesnio paaiškinimo, kokios buvo priežastys“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kataro sostinėje baigiantis trijų šalių vizitui Artimuosiuose Rytuose.

„Man tai atrodo visiškai nepriimtina, nepakankama“, – pridūrė P. Sanchezas, paklaustas apie B. Netanyahu pareiškimus dėl šio incidento.

Antradienį B. Netanyahu pripažino, kad Izraelio pajėgos surengė minimą smūgį.

„Deja, praėjusią dieną įvyko tragiškas incidentas – netyčinis mūsų pajėgų smūgis nekaltiems žmonėms Gazos Ruože“, – sakė jis pranešime.

Jis teigia, kad pareigūnai „kruopščiai tai tikrina“ ir „padarys viską, kad tai nepasikartotų“.

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, per smūgį žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

„Turime rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti šį pusmetį“, – P. Sanchezas sakė Ispanijos žurnalistų grupei, lydinčiai jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų valstybes, pranešė šalies žiniasklaida.

Kovo 9 dieną P. Sanchezas sakė, kad siūlys parlamentui balsuoti už šį pripažinimą iki dabartinės kadencijos pabaigos – 2027 metų vidurio.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Vienas perkamiausių ispanų dienraščių „El Pais“ nurodė, kad Madridas palestiniečių valstybingumą gali pripažinti per Europos Parlamento rinkimų, kurie Ispanijoje vyks birželio 9 dieną, kampaniją arba per kelias vėlesnes savaites.

Laikraštis teigė, kad P. Sanchezas, kuris po Jordanijos aplankys Saudo Arabiją ir Katarą, nori „pabandyti įtikinti arabų šalis, kurios dar nepripažino Izraelio, tai padaryti“.

Saudo Arabija ir Kataras nepripažįsta Izraelio.

Ispanijos premjeras ne kartą sakė, kad vienintelis Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimas yra dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – pripažinimas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kurio valdančiajai koalicijai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijos, jau seniai atmetė palestiniečių teritorijų valstybingumo galimybę.

B. Netanjahu vėlų sekmadienio vakarą buvo paguldytas į ligoninę, kur jam buvo atlikta atidžiai stebima procedūra.

Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože, prasidėjęs po to, kai „Hamas“ teroristai surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelį 2023 m. spalį, tęsiasi beveik šešis mėnesius.

Premjeras „jaučiasi labai gerai ir toliau tęsia savo kasdienius darbus iš ligoninės – įskaitant konsultacijas ir pokalbius“, pranešė jo biuras ir pridūrė, kad iš ligoninės jį planuojama išrašyti antradienį po pietų.

Procedūros metu vyriausybės vadovo pareigas laikinai patikėtos vicepremjerui Yarivui Levinui.

Gydytojai išvaržą aptiko šeštadienį, kai buvo atliekamas eilinis sveikatos patikrinimas. Po konsultacijų buvo nuspręsta, kad 74-erių metų B. Netanyahu bus operuojamas.

2023 m. liepos mėnesį šalies premjerui buvo implantuotas širdies stimuliatorius.