Talento kelias

Muziejaus lankytojai žavisi namo architektūra, interjeru – originaliais B. Bučo sprendimais. Kita vertus, nenuostabu: dailininkas studijavo užsienio meno akademijose Romoje, Paryžiuje, Briuselyje, kur Dailės akademijoje įgijo aukštąjį išsilavinimą. Panevėžio berniukų gimnazijoje (dabar – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija) būsimam skulptoriui dėstė gerai žinomas dailininkas, skulptorius Juozas Zikaras, pas kurį B. Bučas lankė privačias pamokas.

J. Zikaras vadovavo B. Bučo rengtiems konkursiniams projektams 1923–1925 m. Talentingas gimnazistas laimėjo pirmąją vietą lietuviško lito kūrybos konkurse, tris pirmas ir vieną antrą premijas – pašto ženklų konkursuose. Vėliau buvo premijuotas lošiamųjų kortų konkurse: 1925 m. jo kurtos kortos buvo išleistos į apyvartą ir laikytos gražiausiomis tuomet. J. Zikaras, matydamas savo mokinio talentą, paskatino gabų jaunuolį siekti aukštesnių mokslų užsienio akademijose.

1930 m., jau turėdamas aukštojo mokslo diplomą, B. Bučas grįžo į Lietuvą. Tie metai, minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, tad B. Bučas gavo užsakymą sukurti kunigaikščio biustą. Darbas kritikų buvo labai gerai įvertintas. Buvo daromos Vytauto Didžiojo biusto kopijos, biustą įsigijo Panevėžio ir Biržų muziejai, kai kurios mokyklos, įstaigos ir pavieniai asmenys. B. Bučas taip pat sukūrė skulptūrėlę „Vytautas sfinksas“, kurią galima pamatyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje, Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje.

Tų pačių metų rudenį B. Bučas buvo pakviestas atlikti karinę tarnybą Ketvirtajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Čia tarnaudamas menininkas sukūrė karaliaus Mindaugo biustą. 1932 m. skulptorius sukūrė Lietuvos prezidento Antano Smetonos biustą. 1933–1934 m. Lietuvos žemės banko rūmų (dabar – Kauno technologijos universiteto Centriniai rūmai) fasadui Kaune sukūrė dekoratyvinius bareljefus ir skulptūrą „Sėjėjas“ tų rūmų vestibiuliui. Skulptūra buvo sunaikinta, tačiau 1939 m. skulptorius ją atkūrė.

Architektūra: B. Bučo suprojektuotas ir pastatytas namas Palemone 1938 m. / Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Produktyvus kūrėjas

1933 m. B. Bučas pristatė pirmąjį paminklą Juozui Tumui-Vaižgantui, kuris buvo pastatytas 1937 m. Anykščių rajone, Svėdasų miestelyje. S. Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje žiemos skulptūros dirbtuvėse eksponuojamas menininko sukurtas šio rašytojo biustas.

1934 m. skulptorius sukūrė vieną žymiausių savo darbų – bronzinį kunigo ir poeto Jono Mačiulio-Maironio antkapinį horeljefą, kurį galima išvysti prie Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos pietinės sienos. Toks pat nulietas darbas eksponuojamas ir S. Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje, žiemos skulptūros dirbtuvėje.

Talentingas gimnazistas laimėjo pirmąją vietą lietuviško lito kūrybos konkurse, tris pirmas ir vieną antrą premijas – pašto ženklų konkursuose.

Tais pačiais metais Panevėžio miesto senosiose kapinėse pastatytas skulptoriaus sukurtas antkapinis paminklas „Motinystės pareigos auka“, skirtas mokytojai Veronikai Būtėnienei. Vėliau B. Bučas kūrė ir religinės tematikos darbus – vienam Aukštaitijos bažnyčios altoriui nulipdė „Kristų maloningąjį“, taip pat skulptūrą „Marija“, kuri stovi Pakalnių kaime, Utenos rajone.

1935 m. lapkričio 22 d. menininkas įteikė prašymą su savo atliktų darbų sąrašu švietimo ministrui, kad gautų stipendiją pasitobulinti Paryžiuje. Rašydamas apie save B. Bučas teigė: „Nuo mažens jaučiu palinkimą prie dailės...“ ir išvardijo visus savo pasiekimus dar nuo gimnazijos laikų.

Talentingas, daug žadantis skulptorius gavo prašytą stipendiją ir 1936 m. rudenį su savo sužadėtine poete Salomėja Nėrimi išvyko į Paryžių, kur tobulinosi dviejose dailės mokyklose. Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (École Nationale Supérieure des Beaux-Arts) studijavo akmens ir marmuro skulptūrą. Taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (Conservatoire des Arts et Métiers) gilinosi į mozaikos, betono, freskos sritis.

Kuklu: žiemos skulptūros dirbtuvės S. Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje. / A. Čiukšio nuotr.

Užuovėja Palemone

1936 m. gruodžio 12 d. B. Bučas ir S. Nėris Paryžiuje susituokė, o 1937 m. pavasarį grįžę į Lietuvą ieškojo vietos, kur galėtų apsigyventi. Menininkų dėmesį patraukė vaizdingas gamtos kampelis Palemone, prie Nemuno slėnio, kur tekėjo šaltinėlis.

Čia B. Bučas pastatė savo suprojektuotą modernizmo stiliaus namą, juosiamą dviejų balkonų ir dviejų terasų, su žmona pasisodino didžiulį sodą. 1937 m. lapkričio pabaigoje Bučai kartu su prieš mėnesį gimusiu sūneliu Sauliumi, švelniai vadintu Balanduku, atsikraustė gyventi į savo naujuosius namus Palemone. Iš pradžių namas buvo medinis, kiek vėliau aptinkuotas ir atrodantis lyg baltoji vila gamtos apsuptyje.

Šiame name skulptorius įsirengė ir dirbtuves. Čia B. Bučas baigė bareljefus Vaižganto paminklui, lipdė Kauno karininkų ramovei reljefą „Žirgai“, ruošė Ukmergės gimnazijos rūmų dekoravimo eskizus, 1938 m. vykdė šios gimnazijos dekoravimo darbus, 1939 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodeliui sukūrė generolo Silvestro Žukausko ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Pūtvio-Putvinskio biustus, antrąjį „Sėjėją“, kuris išlikęs iki šių dienų.

Dokumentas: 1941 m. liepos 15 d. išduotas liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad B. Bučas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. / Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Kūrybos tėkmė

1940–1941 m. B. Bučas dėstė dekoravimą Kauno prekybos vidurinėje mokykloje, kūrė paminklus Joniškėlio ir Joniškio kapinėse. Taip pat jo sukurti bareljefai, skulptūros ar jų ansambliai: „Žygis Vilniui atstatyti“ – laimėjo paskelbtą tuometį konkursą, „Partizanas“ – darbas skirtas broliui Adolfui atminti, „Tėvams“ – dabar pripažintas valstybės saugomu paminklu, paminklą docentui Viktorui Juozapavičiui galima rasti Petrašiūnų kapinėse, Kaune, rašytojos ir filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas stovi Juozo Balčikonio gimnazijos kieme Panevėžyje ir kiti.

1955 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas skulptoriaus sukurtas antkapinis paminklas žmonai. Skulptūrą B. Bučui teko kurti net dešimt metų, nes tuometei valdžiai vis neįtiko projektai, kuriuose B. Bučas savo žmoną vaizdavo kaip lyrikę. Iš skulptoriaus buvo reikalauta sukurti poetės kovotojos statulą.

Paskutinis B. Bučo darbas – skulptūra „Nevėžis“ (1979 m.), kurią galima išvysti Panevėžio vandens nuotekų valymo stotyje. Iš pradžių buvo numatyta kita skulptūros vieta – Liepų alėjos ir Maironio tako sankirtoje, tačiau galiausiai ją nuspręsta pastatyti prie miesto nuotekų valymo įrenginių administracinio pastato.

B. Bučo susimąstęs, ant rankos parimęs „Nevėžis“ primena Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ eilutes: „Ten susimąstęs tamsus Nevėžis / Kaip juosta juosia žaliąsias pievas; / Banguoja, vagą giliai išrėžęs; / Jo gilią mintį težino Dievas.“ Manoma, kad tuometei valdžiai buvo neparanku statyti tautiškumą žadinančią skulptūrą, todėl pradinis vietos sumanymas netiko ir galiausiai kūrinys buvo pastatytas prie vandens nuotekų valymo stoties... Tais pačiais metais, atlikęs paskutinius „Nevėžio“ potėpius, skulptorius B. Bučas sunkiai susirgo ir gruodžio 21 d. paliko šį pasaulį.

2009 m. B. Bučas tapo dienraščio „Respublika“ ir „Zonta International“ (pasaulinės nepolitinės moterų organizacijos) organizuojamų Respublikos nacionalinių vertybių rinkimų nominacijos „Žmogus – istorinė asmenybė“ nugalėtoju. Skulptoriaus talentą liudija jo darbai, o asmenybę taikliai apibūdino menotyrininkas Povilas Valaika: „Bernardas Bučas – didelis kūrėjas. Ir visur jį lydėjo ir tebelydi erudicija, tolerancija kitų kūrybai, sugebėjimas pastebėti individualius brangintinus talento pradmenis.“

Drauge: B. Bučas dirba prie Salomėjos Nėries paminklinės skulptūros Kaune, Žaliakalnyje. / R. Jakulevičiaus nuotr.

Kas? Renginys, skirtas Bernardo Bučo 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Apie skulptorių pasakos jo dukra Rasa Bučaitė-Karaškienė, bus demonstruojamos nuotraukos.

Kur? S. Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje.

Kada? Lapkričio 18 d. 13 val.

Scenarijus kartojasi

Teismo psichiatrams užteko vieno susitikimo su 41 metų B.Buču, kad galėtų konstatuoti, jog atsinaujino senos šio jau ne vienus metus Kauno policijos galvos skausmu esančio asmens sveikatos problemos.

Tai konstatuota po B.Bučui atliktos ambulatorinės ekspertizės.

Po jos išvados vėl bus kreipiamasi į teismą, kad B.Bučas būtų perkeltas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame laikomas jau daugiau kaip porą mėnesių, į specializuotą ligoninę.

Visa medžiaga dėl šokiruojančių praėjusios vasaros jo išpuolių bus perduota teismui, vėl prašant taikyti B.Bučui priverstinį gydymą. Nepaisant to, kad jį atstovaujantis advokatas Aidas Venckus įnirtingai priešinosi ir ginamojo suėmimui po ugniagesių gelbėtojų apšaudymo, ir prašant pratęsti jo laikymą už grotų, paaiškėjus, kad tai buvo jau ne pirmas B.Bučo išpuolis praėjusią vasarą.

Vidurdienio trileriai

Liepos 26-osios popietę B.Bučas įtariamas apšaudęs Gričiupio mikrorajono daugiabučio kieme esančios boilerinės savininką ir šio sutuoktinę iš savo balkono laidyne. Grasino nusukti jiems galvas ir išvežti į koncentracijos stovyklą.

Po šio išpuolio likusios kraujosrūvos 59-erių metų boilerinės savininko kojoje ir pilve teismo medicinos ekspertų įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

LNK stopkadras

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir dėl grasinimo nužudyti arba žmogaus terorizavimo, buvo prijungtas prie bylos, pradėtos po B.Bučo išpuolio prieš ugniagesius gelbėtojus.

Dėl šio jam taip pat buvo pareikštas įtarimas pažeidus viešąją tvarką ir neteisėtai disponavus ginklais ir šaudmenimis. Taip baigėsi jau rugpjūčio 2-osios įvykiai daugiabučio, kuriame gyveno B.Bučas, kieme, į kuriuos kviesta net Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.

„Kauno dieną“ pasiekė informaciją, kad pas B.Bučą buvo rastas ir arbaletas su strėlėmis.

Neeilinis performansas

Minėtą rugpjūčio 2-ąją buvo gauti du B.Bučo kaimynų pranešimai apie po langais kūrenamus laužus, kas Kaune kategoriškai draudžiama.

Juos užkūręs B.Bučas, anot kaimynų, jau išvakarėse pradėjęs rengti kažką panašaus į performansą, suprantamą tik jam vienam, ugniagesiams antrą kartą sutrukdžius jo planams, ėmė elgtis dar neadekvačiau. Kaip teigta policijos suvestinėse, nuėjęs į savo butą, jis apšaudė ugniagesius gelbėtojus šratiniais rutuliukais.

Sulaikyti B.Bučą, kuriam tada buvo nustatytas 0,94 prom. girtumas, pavyko tik už pustrečios valandos. Kadangi Kauno policijos jis į savo butą neįsileido, teko kviesti pagalbon „Aro“ pareigūnus. Tačiau ir šie į šaulio slėptuvę pateko, kai pavyko rasti jo artimuosius, kurie atvežė šio buto durų raktus. Patekus jo vidun, buvo atlikta ir krata, per kurią rasti du galimai savadarbiai ginklai ir septyni šaudmenys. Tačiau ne per seniausiai „Kauno dieną“ pasiekė informaciją, kad pas B.Bučą buvo rastas ir arbaletas su strėlėmis.

Ko dar laukti?

Prokurorei Renatai Oželienei kreipusis į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo B.Bučui taikymo, šis kaltino ugniagesius sužlugdžius jo socialinį projektą. Esą tądien jis kieme įrenginėjo vietą, skirtą kaimynų susipažinimui ir tolesniam bendravimui. Be to, atvykę ugniagesiai savo uniformomis jam nebuvo panašūs į ugniagesius, o labiau priminė chuliganus. Dėl to jis savo veiksmais ir siekė apginti kiemą nuo šių asmenų.

Prašant pratęsti jam skirtą suėmimą, B.Bučas jau pareiškė, kad ir toliau ketina vykdyti savo socialinius projektus. Ir ne tik Kaune. Jeigu jam bus trukdoma tai daryti, jis gali imtis atitinkamų priemonių.

Kaip jau ne kartą rašyta, anksčiau B.Bučo taikiniais yra buvę muziejininkai, antstoliai ir policija. Pirmieji įrašai kriminalinėje jo biografijoje, kuri prasidėjo nuo ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo ir vagysčių, atsirado dar 2008-aisiais.

Kiek truks ramybė?

Teismo procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių B.Bučui taikymo vyks jam nedalyvaujant.

Tačiau, jeigu Kauno apylinkės teismas ir vėl skirs jam priverstinį gydymą, po pusmečio, vadovaujantis Lietuvos įstatymais, prie šio klausimo vėl teks sugrįžti.

Pagarsėjo: B.Bučas taikiniais yra buvę muziejininkai, antstoliai ir policija, ugniagesiai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Medikams, kurie jį gydys, pateikus privalomas išvadas apie B.Bučo sveikatos būklę po pusmečio gydymo vietiniam teismui, šis spręs, kokį gydymo režimą taikyti toliau. Galiausiai anksčiau ar vėliau vėl gali būti nuspręsta, kad užteks ir ambulatorinio gydymo, kaip jau yra buvę seniau. Tačiau, kuo jie baigėsi, atrodo, kad B.Bučui nebesilaikant medikų rekomendacijų ir pradėjus vartoti svaigalus, taip pat jau ne kartą rašyta.

Tarp aukų – ir juodaodis

Gavus šią išvadą, nuspręsta kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kad 39-erių B.Bučas, kol jam bus paskirtos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės, būtų perkeltas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Kaip jau rašyta, šis vienas iš šešių poetės Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo anūkų vėl atsidūrė už grotų po išpuolio prieš Kaune studijuojantį juodaodį, surengtą vėlų birželio 1-osios vakarą vienoje Kovo 11-osios gatvės viešojo transporto stotelėje. Tai įvyko nepraėjus nė dviem savaitėms po jo paleidimo iš areštinės, kurioje B.Bučas buvo atsidūręs dėl antstolių terorizavimo – Kauno apylinkės teismui nepatenkinus prokuroro prašymo jau tada jį suimti.

Anot liudytojų, B.Bučo išpuolis prieš Nigerijos pilietį priminė gegužę pasaulį apskriejusius vaizdus iš JAV, kuriuose per policijos operaciją nužudomas juodaodis. Iššokęs tada iš automobilio, net neišjungęs šio variklio, B.Bučas puolė skersai gatvės link aukos. Ir po angliško "labas" smogė Nigerijos piliečiui į veidą. Po to, sugriebęs jį, puolė spausti link žemės, pasikišęs po pažastimi ir smaugdamas. Visa tai lydėjo ir įžeidžiantys rasistiniai epitetai. Tačiau, užpultajam pavyko ištrukti ir prispausti prie žemės patį B.Bučą.

Sulaikytas tada policijos, B.Bučas neslėpė, kad jo poelgis – reakcija į minėtus įvykius JAV. Pradėjus ikiteisminį tyrimą už asmens niekinimą dėl šio rasės ar tautybės, paaiškėjo, kad jis prieš trejus metus buvo teistas už tokias patyčias ir Vokietijoje.

Išsiaiškinta ir, kad sesers vardu registruotą automobilį, iš kurio iššokus buvo įvykdytas išpuolis prieš Nigerijos pilietį, B.Bučas vairavo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Gavus išvadą dėl jo psichinės būklės ir nustačius, kad minėtas pažymėjimas nesuklastotas, teisėsaugininkai ketina kreiptis dėl šio anuliavimo.

Paskelbė karą ir antstoliams

Pavasarį B.Bučo taikinyje buvo atsidūrę ir penki Kauno antstoliai.

Pirmiausiai psichologinio spaudimo sulaukė vykdomąją bylą dėl jo skolų turinti antstolė, kuri savo elektroniniame pašte rado vaizdo įrašą su skolininko nuotrauka, kurioje šis laikė rankose kažkokį antikvarinį ginklą.

Prie šios antstolės kontoros, kaip ir prie dar keturių jos kolegų buveinių Kauno centre, gegužės 17-ąją buvo rasti akmeniniai kryžiai su vokiškais užrašais. Visi jie taip pat turi ar turėjo vykdomųjų bylų dėl B.Bučo skolų. Šis iš esmės dėl minėtų išpuolių prisipažino. Tačiau, linkęs įrodinėti, kad tai – ne nusikaltimai, o jo saviraiškos laisvė.

Nustatyta, kad minėtus kryžius B.Bučas paėmė iš senųjų Saugonių kaimo kapinių Vilkaviškio rajone, išniekindamas ten esančias penkių Pirmojo pasaulinio karo aukų kapavietes.

Kryžiai prie Kauno anstolių kontorų buvo atgabenti iš senųjų Saugonių kaimo kapinių. (Kauno policijos nuotr.)

Iškalbingas šleifas

B.Bučas yra Kauno teisėsaugininkų galvos skausmu jau ne vieneri metai.

2015-aisiais jis buvo suimtas už benamio, kurio palaikai buvo aptikti viename Kauno senamiesčio kanalizacijos šulinyje, nužudymo. Tačiau, teisėsaugininkams pritrūko įrodymų perduoti šią bylą teismui.

Buvo įtariamas B.Bučas išpuoliais prieš Kauno antstolius ir anksčiau. Tada jo taikiniu buvo tapę ir Kauno muziejininkai bei paveldosaugininkai, iš kurių jis reikalavo grąžinti senelių namą Palemone, kuriame įsikūręs S.Nėries memorialinis muziejus. Vienintelis iš poetės anūkų. Nors dabar šis namas priklauso Kultūros ministerijai, nes B.Bučo senelis, kurio vardu jis pavadintas, pardavė šį statinį valstybei.

Buvo padegęs B.Bučas ir buvusį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje.

Tačiau, visi tada pradėti ikiteisminiai tyrimai baigėsi priverstinių medicinos poveikio priemonių B.Bučui taikymu. Kauno apylinkės teismo posėdžiai, kuriuose tada spręsta, ką toliau daryti su B.Buču, vyko ne tik jam nedalyvaujant, bet ir už uždarų durų. Tačiau po pusmečio priverstinis B.Bučo gydymas, remiantis šios specialistų išvada apie pagerėjusią jo būklę, jau buvo pakeistas į tokį patį ambulatorinį. O pernai gruodį Kauno apylinkės teismas, taip pat remdamasis jam pateiktomis B.Bučą ambulatoriškai gydžiusių medikų išvadomis, nutraukė ir šį priverstinį gydymą.

Buvo ramu vos porą savaičių

Kaip jau rašyta, 39-erių metų B.Bučas – vienas iš šešių poetės Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo anūkų, pavadintas senelio vardu, atsidūrė už grotų po išpuolio prieš Kaune studijuojantį Nigerijos pilietį.

Tai buvo B.Bučo atsakas į Kauno apylinkės teismo sprendimą atmesti prokuroro prašymą jį suimti dėl Kauno antstolių terorizavimo. Nepraėjus nė dviem savaitėms po šį sprendimą lydėjusio B.Bučo paleidimo iš policijos areštinės, vėlų birželio 1-osios vakarą jis vienoje Kovo 11-osios gatvės viešojo transporto stotelėje užpuolė juodaodį.

Anot liudytojų, B.Bučo išpuolis prieš Nigerijos pilietį priminė pasaulį apskriejusius vaizdus iš JAV, kuriuose per policijos operaciją nužudomas juodaodis. Iššokęs iš automobilio, net neišjungęs šio variklio, B.Bučas puolė skersai gatvės link aukos. Ir po angliško „labas“ smogė Nigerijos piliečiui į veidą. Po to, sugriebęs jį, puolė spausti link žemės, pasikišęs po pažastimi ir smaugdamas. Visa tai lydėjo ir įžeidžiantys rasistiniai epitetai.

Tačiau užpultajam pavyko ištrūkti. Ir prispausti prie žemės patį B.Bučą. Tokioje padėtyje šį ir rado žaibiškai į įvykio vietą atskubėjusi liudytojų iškviesta policija.

Anot liudytojų, B.Bučo išpuolis prieš Nigerijos pilietį priminė pasaulį apskriejusius vaizdus iš JAV, kuriuose per policijos operaciją nužudomas juodaodis.

Žaidžiame demokratiją

Sulaikiusi toliau siautėjantį B.Bučą, Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą už asmens niekinimą dėl šio rasės ar tautybės bei viešą tyčiojimąsi iš jo. O sulaikytasis neslėpė, kad jo poelgis – reakcija į minėtus įvykius JAV.

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, atsižvelgdama į tai, kad B.Bučas neturi nei šeimos, nei darbo, tačiau turi artimųjų užsienyje ir pats ten gyvenęs, leido jį suimti mėnesiui. Nors V.Miceikienės kolega Dominykas Rusonis, į kurį su tokiu pačiu prašymu buvo kreiptasi po B.Bučo išpuolio prieš antstolius, šį buvo atmetęs.

Vienas iš tokio D.Rusonio sprendimo argumentų buvo, kad nėra pagrindo manyti, jog B.Bučas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Apskundus šią nutartį Kauno apygardos teismui, nepakeitė D.Rusonio sprendimo ir šio kolegos.

Baigiantis B.Bučo suėmimo po išpuolio prieš Nigerijos pilietį terminui, pirmadienį vėl kreiptasi į Kauno apylinkės teismą su prašymu pratęsti jį dar dviem mėnesiams. Be kitų argumentų, kodėl tai būtina padaryti, prokuroras Juozas Bagdonavičius priminė ir B.Bučo grasinimus antstoliams, kuriuos, paleistas į laisvę, jis gali įvykdyti.

Paskelbė karą antstoliams

Kaip jau rašyta, byloje dėl išpuolio prieš antstolius B.Bučui pareikšti trys įtarimai.

Pirmiausiai – dėl trukdymo anstolės, turinčios kontorą J.Gruodžio gatvėje, veiklai. Ši, turinti vykdomąją bylą dėl B.Bučo skolų, rado savo elektroniniame pašte vaizdo įrašą su jo nuotrauka, kurioje skolininkas laikė rankose kažkokį antikvarinį ginklą. Prie šios antstolės kontoros, kaip ir prie dar keturių jos kolegų buveinių Kauno centre, gegužės 17-ąją rasti akmeniniai kryžiai su vokiškais užrašais. Pirminiais duomenimis, visi šie anstoliai taip pat turėjo vykdomųjų bylų dėl B.Bučo skolų.

Pastarasis iš esmės dėl šių išpuolių prisipažino. Tačiau linkęs įrodinėti, kad tai – ne nusikaltimai, o jo saviraiškos laisvė.

Yra pareikštas B.Bučui įtarimas ir dėl vandališko senųjų Saugonių kaimo kapinių, esančių Vilkaviškio rajone, išniekinimo bei penkių jose buvusių Pirmojo pasaulinio karo aukų paminklų pasisavinimo, turint tikslą psichologiniu smurtu trukdyti antstolių veiklai.

Iškalbingas šleifas

Kaip jau ne kartą rašyta, B.Bučas yra Kauno teisėsaugininkų galvos skausmu jau ne vieneri metai.

2015-aisiais jis buvo suimtas už benamio, kurio palaikai buvo aptikti Kauno senamiesčio dykvietės kanalizacijos šulinyje, nužudymo. Tačiau teisėsaugininkams pritrūko įrodymų perduoti šią bylą teismui.

Buvo įtariamas B.Bučas ir išpuoliais prieš Kauno muziejininkus, paveldosaugininkus, vieną antstolį bei policiją – padegęs buvusį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje. Tačiau tada pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų, viešosios tvarkos pažeidimo bei svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu baigėsi priverstinių medicininio poveikio priemonių jam taikymu. Bet po pusmečio priverstinis B.Bučo gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jau buvo pakeistas į ambulatorinį. O pernai gruodį Kauno apylinkės teismas jau nutraukė ir šį.

Nepadėjo ir siūlomas užstatas

Po jau minėtų naujų išpuolių, kuriais įtariamas B.Bučas, vėl buvo kreiptasi pagalbos į teismo medicinos ekspertus. Ir šie, remdamiesi dokumentais, susijusiais su ankstesniu jo gydymu, konstatavo, kad, atsakant į klausimą, ar B.Bučui vėl reikalingas priverstinis gydymas, turėtų užtekti ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės.

Ši paskirta jau kitą mėnesį. O sulaukus jos išvadų, dar šią vasarą planuojama perduoti B.Bučo bylą teismui. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad jį vėl reikia priverstinai gydyti, kas įmanoma tik teismo sprendimu.

Prokuroro prašymą pratęsti B.Bučo suėmimą dar dviem mėnesiams – iki rugsėjo 1-osios vėl nagrinėjo teisėjas D.Rusonis, anksčiau neleidęs jo suimti. Šį kartą D.Rusonis pilnai tenkino prokuroro prašymą. Nepaisant to, kad B.Bučo advokatas Aidas Venckus pateikė savo ginamojo sesers įsipareigojimą sumokėti už brolio paleidimą į laisvę 3 tūkst. eurų užstatą.

Policija nusikaltimo neįžvelgė

Šiandien minėtam vienam iš šešių S.Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo anūkui, pavadintam senelio vardu, buvo pareikšti trys įtarimai dėl pastaruoju metu vykdyto psichologinio smurto prieš Kauno antstolius.

Pirmiausiai – dėl trukdymo J.Gruodžio gatvėje kontorą turinčios antstolės veiklai. Pastaroji, turinti vykdomąją bylą dėl B.Bučo skolų, dar balandžio pradžioje rado savo elektroniniame pašte vaizdo įrašą su šio skolininko nuotrauka, kurioje jis laikė rankose, pirminiais duomenimis, kažkokį antikvarinį ginklą. Įraše skambėjo ir vyriškas balsas, kuris anglų kalba, pirminiais duomenimis, reikalavo, peržiūrėjus jį, skubiai ištrinti.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Antstolei pranešus apie tai Kauno policijai, ši tada pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Tačiau, šį jos sprendimą peržiūrėjusi Kauno apylinkės prokuratūra jį panaikino. Ir po dvylikos dienų pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų antstolei bei trukdymui jos veiklai.

Trims antstoliams – išskirtinis dėmesys

Kaip jau rašyta, prie minėtos antstolės kontoros, kaip ir dar keturių jos kolegų buveinių, sekmadienį buvo rastas akmeninis kryžius su vokišku užrašu.

Tokie patys kryžiai buvo aptikti ir prie kitų Kauno centre – Vasario 16-osios, Gedimino, Kęstučio ir A.Mickevičiaus gatvėse esančių antstolių kontorų. Kaip įtariama, visose jose taip pat buvo vykdomųjų bylų dėl B.Bučo skolų.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Tačiau, patikslintais duomenimis, tik ant trijų minėtų kontorų sienų dar buvo išpieštas ir trikampis, kuris, anot teisėsaugininkų, taip pat yra grasinamojo pobūdžio.

Dėl šių sekmadienio radinių B.Bučui ne tik pareikštas įtarimas trukdymu penkių Kauno antstolių veiklai, bet ir prie šio ikiteisminio tyrimo prijungta jau minėta dar balandį dėl to paties pradėta byla, susijusi su ankstesniu vienos iš jų terorizavimu.

Seniūnija vandalizmą pražiopsojo

B.Bučui šiandien pareikštas įtarimas ir dėl vandališko senųjų Saugonių kaimo kapinių, esančių Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos Alvito kaime, išniekinimo ir penkių jose buvusių Pirmojo pasaulinio karo aukų paminklų pasisavinimo, turint tikslą psichologiniu smurtu trukdyti antstolių veiklai.

Šias kapines prižiūrinčios Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas portalui kauno.diena.lt šiandien prisipažino sužinojęs apie jų išniekinimą tik vakar. Jis pasakojo, kad šiose senosiose kaimo kapinėse buvo išskirtas plotas ir per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems vokiečių kariams. Tačiau, išnykus kaimui, šios kapinaitės atsidūrė ties Kiršų ir Alvito kaimų riba. Ne per toliausiai nuo jų šiandien gyvena ir vienintelio iš šių apylinkių kilusios S.Nėries sūnaus žmona, t.y. jų išniekinimu įtariamo B.Bučo mama.

Seniūnas teigė, nuvykęs į šias nuošalioje miškingoje vietoje esančias kapinaites, teradęs vieno jose stovėjusių akmeninių kryžių čia palaidotiems vokiečių kariams fragmentą. Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyrius dėl pavogto kultūros paveldo rengiasi rašyti pareiškimą jį suradusiems Kauno teisėsaugininkams.

Kauno policijos nuotr.

Žmogžudystės šešėlis

Kaip jau ne kartą rašyta, prieš porą metų nepakaltinamu pripažintas B.Bučas yra Kauno teisėsaugininkų galvos skausmu jau ne vieneri metai.

2008-aisiais jis buvo įtariamas sukčiavimu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pirminiais duomenimis, susitaikius su nukentėjusiuoju. 2012-aisias panašus likimas ištiko ir ikiteisminį tyrimą, pradėtą B.Bučo atžvilgiu dėl vagystės. Tik jis buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.

Tačiau, 2013-aisiais dėl vienos vagystės B.Bučas buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu 390 litų bauda, kurią sumokėjo.

Po to prasidėjo jau ne kartą aprašytų įvairių nusikaltimų, su kuriais sietas B.Bučas, virtinė. 2015-aisiais jis buvo suimtas ir už benamio, kurio palaikai buvo aptikti vienos Kauno senamiesčio dykvietės kanalizacijos šulinyje, nužudymo. Toks sprendimas buvo priimtas, suradus juos iškėlusius liudytojus. Šie teigė padarę tai policijos pareigūnu jiems prisistačiusio B.Bučo nurodymu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės, buvo nutrauktas.

Pasveiko ar iš viso nesirgo?

B.Bučas buvo įtariamas ir jau minėtais išpuoliais prieš muziejininkus, paveldosaugininkus, vieną Kauno antstolį bei policiją – padegęs buvusį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje.

Tačiau, tada pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų, viešosios tvarkos pažeidimo bei svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu baigėsi priverstinių medicinio poveikio priemonių šias nusikalstamas veikas, kaip 2018-ųjų vasarį konstatavo Kauno apylinkės teismas, padariusiam B.Bučui taikymo.

Remiantis jį tyrusių psichiatrų išvada, B.Bučas tada buvo pasiųstas priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Tačiau, po pusmečio Rokiškio teismas, taip pat remdamasis psichiatrų – tik jau gydžiusių B.Bučą išvadomis, pakeitė jam skirto priverstinio gydymo režimą į ambulatorinį. T.y. 2018-ųjų rugpjūtį jis buvo iš minėtos ligoninės išleistas.

Dar po pusmečio jau Kauno apylinkės teismas, kaip ir privalėjo, vėl peržiūrėjo kolegų iš Rokiškio sprendimą ir priverstinį ambulatorinį gydymą B.Bučui pratęsė dar pusmečiui. Tačiau, šiam pasibaigus, jau jį nutraukė – taip pat remdamasis psichiatrų išvadomis greičiausiai apie šio jų paciento pasveikimą.

Bernardas Bučas/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vėl prašyta suimti

Sulaikius vakar B.Bučą dėl jam inkriminuojamų naujų išpuolių, šiandien vėl kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl jo suėmimo.

Kitas Kauno teisėsaugininkų veiksmas greičiausiai bus – naujas kreipimasis į psichiatrus, kad šie įvertintų šiandieninę B.Bučo sveikatos būklę.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, B.Bučas iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau, linkęs teigti, kad tai – ne nusikaltimai, o jo saviraiškos laisvė.

Panašiai jis linkęs aiškinti ir, ką reiškia ant trijų Kauno antstolių kontorų išpieštas trikampis. Esą tai – triada. Vikipedijoje triada apibūdinama, kaip bendras kinų kriminalinių organizacijų pavadinimas.

Kauno apylinkės teismo posėdis, kuriame spęsta, ar tenkinti prokuroro Juozo Bagdonavičiaus prašymą skirti B.Bučui griežčiausią kardomąją priemonę –suėmimą, užtruko apie pusantros valandos, nes jo advokatas Aidas Venckus pareiškė norą susipažinti su bylos medžiaga.

Pats B.Bučas dalyvavo šiame posėdyje nuotoliniu būdu – surengus vaizdo konferenciją su Kauno policijos areštine.

Teismo argumentai

Prokuroro prašymą suimti B.Bučą maksimaliam leistinam trijų mėnesių terminui nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Dominykas Rusonis, paskirtas į šias pareigas vos prieš keturis mėnesius, neleido pratęsti įtariamojo išpuoliu prieš antstolius bei kapinių išniekinimu laikymo už grotų.

Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Indrės Cvilikaitės, toks sprendimas priimtas, konstatavus, kad B.Bučo suėmimui nėra pagrindų – jo dalyvavimas ikiteisminiame procese gali būti užtikrintas ir švelnesnėmis priemonėmis. 

„Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis galėtų bandyti paveikti šio proceso dalyvius ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti teisme“, – cituojama teisėjo D.Rusonio nutartis minėtos Kauno apylinkės teismo atstovės pranešime žiniasklaidai.

Jame teigiama, kad nėra pagrindo manyti ir, kad B.Bučas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, šiandien B.Bučas turėtų būti paleistas iš Kauno policijos areštinės, skiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones. Nors prokuroras dar turi teisę per tris dienas apskųsti šią D.Rusonio nutartį Kauno apygardos teismui. Ar tuo pasinaudos, prokuroras teigė galėsiantis atsakyti tik išsamiau susipažinęs su nutarties atmesti jo prašymą argumentais.