EUIPO nuosprendis, kurį „Reuters“ pateikė „Supermac's“, atšaukė „McDonald's“ prekės ženklo registraciją Bendrijoje. Nuosprendyje teigiama, kad „McDonald's“ neįrodė, kad prekės ženklas buvo naudojamas pakankamai.

Pagal nuosprendį, galiojantį ES, kitos bendrovės, kaip ir „McDonald's“, gali naudoti „Big Mac“ pavadinimą.

Airijos „Supermac's“ atstovai džiaugėsi sprendimu ir tikino, kad bendrovė galės plėstis Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europoje. Pasak „Supermac's“, įmonė niekada neturėjo produkto „Big Mac“ pavadinimu, tačiau „McDonald's“ pateikė skundą vien dėl „Supermac's“ pavadinimo panašumo į „Big Mac“.

„Supermac's“ džiaugiasi nuosprendžiu ir sveikina „Big Mac“ prekės ženklo, galiojusio nuo 1996 m., atšaukimą“, - „Reuters“ sakė „Supermac's“ įkūrėjas Patas McDonaghas.

„Tai yra puiki pergalė verslui. Nuo šiol didesnės įmonės negalės tyčiotis iš mažesnių bendrovių“, - džiaugėsi P. McDonaghas.

„McDonald's“, parduodantis savo „Big Mac“ mėsainius visame pasaulyje, kaip prekės ženklo naudojimo įrodymą EUIPO pateikė reklaminius plakatus, pakuotes ir pardavimų ataskaitas.

Tačiau EUIPO pareiškė, kad pateiktų įrodymų nepakanka. Institucijos teigimu, reklaminiai plakatai ir pardavimų informacija neįrodo, kad „Big Mac“ pavadinimas buvo aktyviai naudojamas.

„McDonald's“ anksčiau buvo itin linkęs bylinėtis dėl prekės ženklų naudojimo ir įprastai laimėdavo bylas, tikino Konektikuto universiteto teisės profesorė Willajeanne McLean.

1993 m. „McDonald's“ laimėjo bylą teisme, kuris uždraudė odontologui Niujorke atidaryti kabinetą pavadinimu „McDental“. 2016 m. „McDonald's“ laimėjo bylą prieš Singapūro bendrovę, norėjusią užregistruoti „MacCoffee“ prekės ženklą ES.

Michaelas Jamesas Delligatti (Maiklas Deligatis), daugelio vadintas Jimu (Džimu), mirė pirmadienį apsuptas savo šeimos narių savo namuose viename Pitsburgo priemiestyje, pranešė jo šeima. Vyrui buvo 98-eri metai.

M. Delligatti sukūrė vieną populiariausių amerikiečių virtuvės pažibų nuo pjaustytos duonos išradimo laikų: dvigubą mėsainį su dviem jautienos paplotėliais, salotų lapais, sūriu, marinuotais agurkėliais, svogūnais bei specialiu padažu.

Prieš beveik penkiasdešimt metų vyrui priklausė vienas „McDonald‘s“ tinklo restoranas vakarų Pensilvanijoje. M. Delligatti įtikino kompaniją surizikuoti ir išplėsti savo trumpą meniu, susidedantį iš paprastų mėsainių, gruzdintų bulvyčių ir gėrimų, nurodoma 1993 metų „The Los Angeles Times“ skelbtame „Big Mac“ aprašyme.

Jam buvo leista išbandyti naują mėsainį 1967 metais, o pardavimai išaugo 12 proc., nurodė „The Los Angeles Times“. Per keletą metų „McDonald's“ pradėjo reklamuoti naująjį mėsainį jau visoje šalyje.

„Tai nebuvo lemputės išradimas, – sakė vyras. – Lemputė jau buvo. Aš tik įsukau ją į lizdą.“

Jis sakė, kad idėja sukurti mėsainį kilo septintojo dešimtmečio viduryje dėl konkuruojančių mėsainių restoranų.

Išradus „Big Mac“, kompanija dar labiau išplėtė savo meniu ir sukūrė daugiau naujienų, tokių kaip pusryčių sumuštinis „Egg McMuffin“ ir žuvainis „Filet-o-Fish“.

Tačiau kultūros ikona tapo tik „Big Mac“.

Savo pranešime „McDonald‘s“ sakė, kad M. Delligatti buvo „legendinis frančizės gavėjas“, palikęs bendrovėje „ilgalaikį pėdsaką“.

„Prisiminsime Jimą kaip įžvalgų frančizės gavėją, nusimanantį verslininką“, – sakė kompanija.

„McDonald‘s“ nurodo, kad visame pasaulyje parduoda šimtus milijonų šių didelių mėsainių, nors pastaraisiais metais prekyba šiek tiek sulėtėjo. Kaip teigia žiniasklaida, naujoji karta ne itin smarkiai domisi didžiulėmis greito maisto porcijomis.

Šie mėsainiai netgi pateko į ekonomikos teorijos vadovėlius: žurnalas „The Economist“ 1986 metais sugalvojo „Big Mac“ indeksą, skirtą palyginti skirtingų valiutų realiai perkamajai galiai.

Anot M. Delligatti šeimos, vyras vadovavo 48 restoranams „McDonald’s“.

Jį pergyveno jo žmona Ellie (Elė), du vaikai, keletas anūkų ir proanūkių.

Žinoma, tokio derinuko niekas nesiruošė valgyti, tačiau patikrinti, kaip greitai 1 085 °C temperatūros masė suskaidys mėsainį, išties įdomu.

Labiausiai šokiruojantis dalykas yra tas, kad mėsainis tokiam poveikiui ilgai nepasidavė. Daugelis turbūt susimąstė, kaip sunkiai tokį maistą virškina žmogaus organizmas.

Tačiau neskubėkite žegnotis kaskart einant pro greito maisto užkandines. Viskas nėra taip baisu, kaip atrodo. Tiesiog dėl to kaltas "Leidenfrosto" efektas. Jis pasireiškia bet kuriam skysčiui susidūrus su kitu žymiai skirtingos temperatūros objektu.

Jei lavos srautas staiga išsilieja į jūrą, temperatūrų skirtumas akimirksniu išgarina vandenį ir sukuria garų plėvelę. Ji išnyksta tik lavos ir vandens temperatūroms susilyginus. Tuo metu kartais net susidaro sprogimas.

Vaizdo įraše išlydytas varis susiduria su kur kas šaltesniu ir šiek tiek drėgnu mėsainio paviršiumi, todėl taip pat neišvengiama garų plėvelės susidarymo. Tai priverčia varį šiek tiek pakilti į viršų. Pilant verdantį vandenį toks pat poveikis nepasireikštų, nes temperatūrų skirtumas tarp jo ir mėsainio nebūtų pakankamai didelis.

Prieš kurį laiką internetinėje erdvėje buvo atsiradę spekuliacijų, kurios dėl šio bandymo ėmė baisėtis „Big Mac“ sudėtimi. Tačiau, kad ir kaip norėtųsi šį keistą fenomeną susieti su mėsainyje esančiais cheminiais konservantais, jie prisideda tik prie maisto produktų galiojimo datos prailginimo, bet ne atsilaikymo prieš lydytą varį.

Vis dėlto šis eksperimentas yra dar vienas įrodymas, kaip nesunkiai galima pamiršti tikrąjį mokslą ir pradėti spekuliacijas žiniasklaidoje.