„Neaudituotais duomenimis, „Bigbank“ grynasis pelnas 2022 metais buvo rekordinis – siekė 33,7 mln. eurų, indėlių portfelio apimtis išaugo 52 proc., o paskolų – 50 proc. Norime ir toliau sparčiai didinti paskolas būstui ir įmonėms. Papildomą kapitalą iš obligacijų pasiūlymo panaudosime grupės augimui finansuoti, kaip numatyta mūsų strateginiame plane“, – sakė „Bigbank“ valdybos pirmininkas Martin Länts.

Iki vasario 10 d. platinamas neužtikrintas banko obligacijas investuotojai gali įsigyti dešimčiai metų su 8 proc. metinėmis palūkanomis, mokamomis kas ketvirtį.

Anksčiau, praeitų metų rugsėjį banko vykdyto viešo obligacijų platinimo apimtis buvo viršyta daugiau nei du kartus, todėl bankas pasinaudojo galimybe padidinti emisijos apimtį nuo 10 mln. iki 20 mln. eurų ir pritraukė daugiau nei 1600 investuotojų.

Norime ir toliau sparčiai didinti paskolas būstui ir įmonėms.

Viršijus šių metų vasarį platinimų obligacijų apimtis, t.y. jei norinčių įsigyti obligacijų būtų daugiau, „Bigbank“ turės teisę padidinti emisijos apimtį iki 15 mln. eurų, t.y. iki 15 000 obligacijų.

„Bigbank“ paskolų portfelis yra įvairus: jį sudaro būsto ir vartojimo paskolos privatiems vartotojams, verslo plėtros ir investicinės paskolos“, – pažymi M. Länts ir priduria, jog yra požymių, kurie rodo, kad infliacija mažėja, tad dešimčiai metų fiksuota 8 proc. palūkanų norma – tai finansinė priemonė, apie kurią verta pagalvoti norint investuoti santaupas.

Įgyvendindamas naują strategiją „Bigbank“ per ateinančius penkerius metus planuoja padidinti privačių ir verslo paskolų portfelį tiek natūralaus augimo būdu, tiek pasitelkęs galimus įsigijimus. Anot M. Länts, siekdamas plėsti savo klientų gretas, bankas ketina pasiūlyti ir kasdienes banko paslaugas.

Komercinis bankas „Bigbank“ veiklą pradėjo Estijoje, o 2022 metais paminėjo 30-ąsias savo veiklos metines. 2021 metais bendras turtas viršijo vieną milijardą eurų. 2022 m. rugsėjo 30 d. banko balanso suma buvo 1,5 mlrd. eurų, akcininkų nuosavybės dalis sudarė 199 mln. eurų, o nuo praeitų metų gruodžio savo klientams pradėjo išduoti VISA kreditines kortelės.

Bankas per „Nasdaq“ sistemą savo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio ir visų metų neaudituotus rezultatus paskelbs 2023 vasario 28 d., o audituotą 2022 m. metinę ataskaitą – kovo 10 d. „Bigbank“ bankas veikia devyniose šalyse, turi 126 000 aktyvių klientų ir beveik 500 darbuotojų.

Liepos 1 d. kredito reitingų agentūra „Moody's“ suteikė „Bigbank“ banko indėliams užsienio ir vietos valiuta ilgalaikėje reitingų skalėje Baa3 reitingą ir Prime-3 reitingą trumpalaikėje reitingų skalėje. 

Anot banko atstovų, paskola bus finansuojama pirmoji projekto „Nemunas by CITUS“  konversijos dalis, o visą projektą sudarys trys savarankiški etapai.

„Mūsų akimis šiuo metu tai vienas įdomesnių projektų, vystomas didelę patirtį turinčios nekilnojamo turto įmonių grupės. Nors kaip kurortui tai yra didelės apimties konversija, atsižvelgiant į planuojamą apartamentų kiekį, tačiau rizika ir likvidumas valdomas plėtojamo projekto etapą skaidant į dvi dalis. Bendrai idėją, kainodarą įvertinom palankiai, o apartamentų rezervacijos tik patvirtina projekto sėkmę, kas ir lėmė mūsų partnerystę su plėtotoju. Tad tikimės prisidėti prie gražesnio, aktyvesnio ir tvaresnio Druskininkų miesto kūrimo“, – teigia „Bigbank“ atstovas Deividas Žukas.

„Nemunas by CITUS“ projektas pradėtas plėtoti šiais metais Druskininkų centre, „Citus“ grupei prieš tai įsigijus buvusį „Nemuno“ sanatorijos kompleksą iš kurorto savivaldybės už daugiau nei 3,6 mln. Eurų. Planuojama, kad bendros investicijos į projektą sieks 28,2 mln. Eur. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi tarp „Citus“ ir „Bigbank“ bus finansuota didžioji dalis pirmosios konversijos dalies darbų.

„Imantis tokio didelio projekto labai svarbus yra pasitikėjimo faktorius. Daugiau nei trečdalis iš šiuo metu siūlomų apartamentų – jau parduoti, taigi klientų pasitikėjimo kreditą turime. Bendradarbiavimas su „Bigbank“ – taip pat pasitikėjimo ženklas, užtikrinantis, kad projektą sėkmingai įgyvendinsime ir išpildysime įsipareigojimus savo klientams“, – teigia „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

„Citus“ savininko teigimu, po konversijos „Nemunas“ taps apartamentais gyvenimui ir poilsiui ar darbui, juos planuojama papildyti pramogų ir paslaugų paketu, būdingu viešbučiams, kad savininkai juose galėtų apsistoti kaip nuosavame viešbutyje. Druskininkai yra populiarūs ne tik vasaros sezono metu, vienodai nutolę nuo Vilniaus ir Kauno, todėl turi daugiau potencialo nuomai nei pajūris. Pasiūlos su tokiu paslaugų paketu kurorte nebuvo ir tai palankiai įvertino pirkėjai – tiek perkantys savo reikmėms, tiek ir investuojantys nuomai.

Pirmuoju darbų etapu bus įrengti 176 apartamentai ir 4 komercinės patalpos, juos baigti planuojama iki 2023 metų pabaigos.

Realizavus visą projekto konversiją, buvusios „Nemuno” sanatorijos pirmajame aukšte turėtų įsikurti SPA paslaugų centras ir restoranas, ant pastato stogo numatoma įrengti restorano terasą ir kokteilių barą, taip pat – įspūdingą SPA vandens zoną su baseinu. Tuo tarpu devyniuose aukštuose iš viso bus įrengti 372 skirtingo dydžio apartamentai – nuo 1 iki 4 kambarių bei administracinės patalpos.

Aplink pastatą planuojama įrengti parką, kuris taip pat bus atviras visiems.

Anot „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovo D. Žuko, tai yra pirmasis banko finansuojamas nekilnojamo turto projektas Druskininkų kurorte.

„Pastaruosius metus antro būsto paklausa Lietuvoje didėja, o objektų pasiūla itin ribota, tad tokių projektų finansavimo neatmetame ir ateityje. Viskas priklausys nuo projekto idėjos, jo rizikos valdymo, kuriamos vertės klientams bei miestams, kuriuose bus vystomi“, – sako jis.

Filialo turtas per metus padidėjo 46 proc. iki 79,4 mln. eurų, pranešė bankas.

"Nors "Bigbank" sugebėjo išlaikyti panašias paskolų išdavimo apimtis ir trečią ketvirtį, tikėtina, kad dėl įpareigojimo vertinti visos šeimos pajamas suteikiant vartojimo paskolą, šį ketvirtį visa paskolų rinka smuko", - pranešime spaudai teigė "Bigbank" Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Banko paskolų portfelis per metus išaugo 51 proc. iki 77,7 mln. eurų: vartojimo paskolos per metus padidėjo 54 proc. iki 57,3 mln. eurų, verslo paskolos - 43 proc. iki 20,4 mln. eurų.

Filialo palūkanų pajamos šiemet padidėjo 22 proc. iki 10,2 mln. eurų, palūkanų sąnaudos - 18 proc. iki 1,6 mln. eurų.

Lietuvoje bankas teikia vartojimo ir verslo paskolas, taip pat paskolas, užtikrinamas NT įkeitimu, paskolų refinansavimo ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas bei paskolas automobiliui.

Estijos kapitalo bendrovė "Bigbank", padedama lietuvių mobiliųjų mokėjimų sistemos "WoraPay" Estijoje pristatė mobiliąją kredito kortelę - programėlę, kurią parsisiuntęs ir užsiregistravęs vartotojas tampa "Bigbank" klientu ir gauna kredito limitą, praneša "Verslo žinios".

"Bigbank" Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, per ateinančius metus ar dvejus paslauga turėtų atsirasti ir Lietuvoje, tačiau daug kas priklausys nuo Estijoje dabar vykdomo bandomojo projekto.

"Dar nenuspręsta, į kurią šalį bus plečiamasi pirmiausia, bet kadangi "WoraPay" yra Lietuvos įmonė ir čia turi daug įdirbio, nemažai šansų, kad pirma užsienio rinka bus Lietuva", - dienraščiui sakė R.Norvilas.

Daugiau nei trečdalis, arba 35 proc., lietuvių praėjusiais metais skolinosi, siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, 12 proc. – tam, kad prisidėtų prie būsto įsigijimo ar atnaujinimo. Vidutinė vartojimo paskolos suma 2015 metais siekė 1938 Eur ir, lyginant su 2014 metais, augo 55 proc. Gyventojai dažniausiai (34 proc.) skolinosi šešerių metų laikotarpiui. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ klientų apklausa. 

Lyginant su 2014 metais, gyventojų, ėmusių vartojimo paskolas prekėms ar paslaugoms įsigyti, skaičius pernai išliko toks pat. Pernai, lyginant su 2014 metais, 6 proc. mažėjo gyventojų, ėmusių paskolą būstui įsigyti ar remontuoti. Tarp kitų praėjusiais metais vartojimo paskolos ėmimą paskatinusių priežasčių minimos kelionės, medicinos paslaugos, verslas ir studijos.

„2015 metais pastebimai – apie 55 proc. – išaugo vidutinė vartojimo paskolos suma. Jei 2014 metais ji siekė 1248 Eur, tai pernai ūgtelėjo iki 1938 Eur. Tai labiausiai lėmė praėjusių metų pradžioje atnaujintas banko prekės ženklas, su kuriuo sumažinome paskolų kainas, pradėjome orientuotis į aukštesnių pajamų gyventojus ir tokiu būdu konkuruoti su didžiaisiais šalies bankais. Augimas rodo, kad sėkmingai įgyvendiname specializuoto paskolų banko strategiją“, - sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Pernai labiausiai (4 proc.) išaugo paskolų automobiliui išdavimas. Tam banke „Bigbank” praėjusiais metais skolinosi 11 proc. apklaustųjų. Vidutinė tokios paskolos suma pernai siekė 3900 Eur, o populiariausias laikotarpis, kuriam skolintasi automobiliui – šešeri metai.

Gyventojų, refinansavusių paskolas, skaičius pernai išliko toks pat kaip ir 2014 metais – 10 proc. Tuo metu vidutinė refinansavimo suma pernai sudarė 3592 Eur ir, lyginant su 2014 metais, kai ji siekė 2690 Eur, ūgtelėjo 33 proc. Dažniausia (33 proc.) refinansuotos paskolos trukmė – šešeri metai.

Vidutinė pirkimo išsimokėtinai suma praėjusiais metais augo 30 proc. – nuo 514 Eur iki 667 Eur. Dažniausiai (32 proc.) prekės ir paslaugos išsimokėtinai buvo perkamos vienerių metų laikotarpiui.

Didžiąją (35 proc.) banko klientų dalį pernai sudarė 25-34 m. amžiaus, 25 proc. – 35-44 m. amžiaus, o 19 proc. – 45-54 m. amžiaus asmenys. Vienodai dažnai skolinosi tiek vyrai, tiek moterys, o aktyviausiai paskolas ėmė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai.

Tuo metu tarp pirkimu išsimokėtinai pernai besinaudojusių gyventojų didesnę dalį sudarė moterys (59 proc. lyginant su 41 proc.) ir vyresni didmiesčių gyventojai.

2015 metų trečio ketvirčo duomenimis, „Bigbank“ suteikė apie 10 proc. visų rinkoje išduotų paskolų, o banko paskolų portfelis siekė 51,4 mln. EUR.

Minėta apklausa atlikta 2015 m. sausio-gruodžio mėnesiais. Jos metu apklausta 3175 banko „Bigbank“ klientų Lietuvoje.

34 proc. lietuvių vienam vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį skiria nuo 500 iki 1000 Lt. Tuo metu ketvirtadaliui šalies gyventojų vieno vaiko išlaikymui pakanka nuo 100 iki 500 Lt, o 1000 Lt ir daugiau per mėnesį išleidžia 7 proc. Lietuvoje vaikus auginančių gyventojų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

„Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai dažnai susiduria su problema, kaip tinkamai paskirstyti šeimos biudžetą, kiek lėšų skirti vaikams išlaikyti. Šis klausimas tampa dar opesnis vaikams tik pradėjus eiti į mokyklą. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai lietuviai linkę skirti nuo 500 iki 1000 Lt, tačiau jų gaunamos pajamos daro didžiausią įtaką šiai sumai – kuo jos didesnės, tuo daugiau lėšų skiriama vaiko poreikiams tenkinti“, – sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimas parodė, kad mažiausią sumą (100-500 Lt) vaikui išlaikyti per mėnesį dažniausiai skiria 30-39 m. amžiaus gyventojai, o didžiausią – jauniausi (iki 29 m.) gyventojai.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šeimos dydis, šalies gyventojų nuomone, beveik neturi įtakos tam, kaip joje planuojami finansai. Nors beveik tiek pat – 18 ir 19 proc. – lietuvių mano, jog finansai planuojami praktiškiau įprastose (1-2 vaikai) arba gausiose (3 ir daugiau vaikų) šeimose, didžioji dalis apklausos dalyvių (61 proc.) laikėsi nuomonės, kad finansinė šeimų padėtis priklauso ne nuo vaikų skaičiaus, bet nuo tėvų požiūrio.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė ir įkūrėja Jurgita Pocienė sako, kad dažnu atveju gausios šeimos yra praktiškesnės ir finansiškai atsakingesnės nei įprastos. Be to, vaikai, augantys tokiose šeimose, yra daug savarankiškesni ir moka geriau kontroliuoti finansus.

„Gausios šeimos būna dviejų tipų: vienos vaikus gimdo tam, kad gautų pašalpas, tad jos neskaičiuoja ir negalvoja, ar turės pinigų vaikų globai. O kitos daugiavaikės šeimos, dar prieš planuodamos vaiką, apgalvoja ir labai smulkiai apskaičiuoja, ar turės laiko bei pinigų jo išsilavinimui ar kitiems poreikiams tenkinti. Todėl nenuostabu, kad tokios šeimos pinigus ir finansus skaičiuoja labai atsakingai – mažiausiai skiria pramogoms, o daugiausia – vaikų išsilavinimui ir, žinoma, maistui. Pastebiu, kad tokių šeimų vaikai retai būna „mamyčiukai“, todėl jie labiau linkę greičiau pradėti savarankiškai kurti ir tvarkyti savo finansus”, – pasakoja J. Pocienė.

Minėtą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu interviu būdu apklausti 1004 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.

Nors 86 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų, penktadalis (22 proc.) tokią paskolą ėmusių žmonių yra pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų. Tuo tarpu tarp prisipažinusių, kad yra pasiskolinę didesnę sumą nei reikėjo – daugiau moterų ir 30-39 m. amžiaus žmonių. Šioje amžiaus grupėje kas ketvirtas teigia ėmęs didesnę nei reikia paskolą.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami įsigyti kokį nors daiktą ar pasinaudoti paslauga, neapsvarsto reikiamos sumos ir spontaniškai pasiskolina per daug. Tokie neapgalvoti finansiniai sprendimai gali turėti neigiamų padarinių, todėl prieš imant vartojimo paskolą, reikėtų pasidomėti planuojamo pirkti daikto ar paslaugos kaina, apsvarstyti, kiek mėnesinių pajamų galima skirti jai grąžinti ir tik tuomet priimti sprendimą“, – teigia „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad reikiamą sumą geriausiai apgalvoja vyriausio amžiaus žmonės. Tarp 60-69 m. sulaukusių gyventojų tik 14 proc. teigė, kad yra pasiskolinę daugiau negu reikėjo. Neapgalvotus finansinius sprendimus dažniausiai priima Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Anot R. Norvilo, siekiant priimti apgalvotą finansinį sprendimą gyventojai turėtų prisiminti, kad paskolos grąžinimui skirtos lėšos turėtų sudaryti apie 40 proc. tvarių pajamų. Tarkime, jeigu šeimos mėnesinės pajamos yra 3000 Lt ir ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galėtų skirti 1200 Lt per mėnesį.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2014 m. kovo mėnesį. Jos metu apklausta 1001 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.