Pasak ministerijos, Ukrainoje tęsiantis intensyvioms kovoms, Rusija neturėtų resursų atidaryti antrojo fronto.

„Nepasibaigus kovoms Ukrainoje, sunku tikėtis, kad Rusija perskirstys prioritetus ir pradės telkti pajėgas kitose kryptyse“, – Eltai perduotame komentare teigė KAM.

Visgi, ministerijos teigimu, Rusija strategine Vakarų kryptimi planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą.

„Tam numatomi infrastruktūros ir dalinių plėtros planai, vyksta struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai“, – nurodė KAM, remdamasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vertinimu.

Anot KAM, AOTD praėjusiais metais viešai teiktas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas iš esmės nesikeičia.

„Rusija išlaiko reikšmingus pajėgumus ir juos nuolat pildo prie fronto linijos Ukrainoje. Nepralaimėti karo šiuo metu yra Rusijos prioritetas ir ji skiria tam atitinkamus resursus“, – pirmadienį nurodė ministerija.

ELTA primena, kad leidinys „Bild“ paskelbė ištraukas iš galimai slapto Vokietijos gynybos ministerijos parengto dokumento. Jame daroma prielaida, kad eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau 2024 metų vasarį.

Taip pat, pasak „Bild“, 2025 metais blokas gali prieiti prie tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene, tikėtina, Baltijos šalių pašonėje. „Bild“ pabrėžė, kad scenarijus yra NATO pratybų, kurios vėliau šiais metais bus surengtos Baltijos šalyse, legendos dalis.

„Bild“ rėžia tiesą R.T.Erdoganui į akis: jūs ne demokratas! Jūs žeidžiate savo šalį! Nesate čia laukiamas!“ – rašoma pirmajame dienraščio puslapyje.

Šį pasipiktinimą Turkijos lyderiu lydi straipsnis pavadinimu „Mažas žmogus iš Bosforo“.

Aštrus ginčas tarp Ankaros ir jos sąjungininkių Europos Sąjungoje įsiplieskė, kai kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, uždraudė Turkijos ministrams atvykti ir surengti mitingus.

Ankara ypač piktai sureagavo į kelių Vokietijos miestų vadovų sprendimą neįsileisti jos ministrų, norinčių dalyvauti vietos turkų mitinguose ir agituoti, kad per balandžio 16-ąją Turkijoje vyksiantį referendumą būtų pritarta konstitucijoms pataisoms, smarkiai padidinančioms prezidento galias.

Vien Vokietijoje gyvena apie 1,4 mln. turkų, turinčių teisę dalyvauti referendume, o R.T.Erdoganas nori palenkti juos į savo pusę.

Turkijos prezidentas Vokietijos veiksmus prilygino „nacių praktikai“ .

Ankara taip pat sustabdė aukščiausio lygio diplomatinius ryšius su Nyderlandais, ir išsiuntė iš Turkijos jų ambasadorių, kol Haga priims turkų keliamas sąlygas dėl mitingų.

Savo ruožtu Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere’as (Tomas de Mezjeras) pareiškė, kad Ankara vaidina savo NATO sąjungininkių skriaudžiamą auką, nes ji nori sutelkti rinkėjų paramą dar prieš referendumą.

Vokietijos laikraščiai „Bild“ ir BZ trečiadienį išėjo su įklijuotomis arabiškomis instrukcijomis, pavadintomis „Sveiki atvykę į Berlyną“; jos turi padėti į sostinę atvykstantiems pabėgėliams, .

Keturių puslapių instrukcijoje yra žemėlapis, kuriame pagrindinių rajonų pavadinimai išversti į arabų kalbą, sužymėtos pabėgėlių prieglaudos ir migracijos tarnybos.

Laikraščių priede, kuris išėjo visame Berlyno regione, taip pat yra pagrindinių vokiškų frazių žodynėlis.

BZ savo skaitytojams pataria perskaičius padovanoti šį laikraščio numerį kokiam nors pabėgėliui.

Vokietijos žiniasklaida palaiko vyriausybės sprendimą atverti duris precedento neturinčiai daugybei pabėgėlių, bėgančių nuo karo ir persekiojimo tokiose šalyse kaip Sirija ir Irakas.

„Bild“, populiariausias šalies dienraštis, pastarosiomis savaitėmis vykdo kampaniją „Mes padedame“.

Kiti įtakingi šalies leidiniai, kaip „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir „Sueddeutsche Zeitung“, taip pat skyrė ne vieną skiltį ir pirmuosius puslapius straipsniams, palaikantiems pabėgėlių priėmimą Vokietijoje.

Didžiausia Europos ekonomika ruošiasi šiais metais priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų – keturis kartus daugiau nei prieš metus ir žymiau daugiau nei kitos Europos šalys.

Populiarus vokiečių bulvarinis laikraštis „Bild“ ir 50 Vokietijos įžymybių antradienį paragino nutraukti, jų nuomone, įsigalinčią ksenofobiją, praėjus dienai po demonstracijų keliuose šalies miestuose, kuriose tūkstančiai žmonių protestavo prieš musulmonus imigrantus.

Pirmadienį vykę protestai, kuriuos organizavo judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA), yra tapę savaitiniais Drezdeno mieste.

Pastarojoje protesto akcijoje Drezdene dalyvavo daugiausia žmonių – 18 tūkstančių, tačiau protestuotojus Berlyne ir vakariniame Kelne skaičiumi nustelbė atsakomosios demonstracijos dalyviai, kurie kaltina PEGIDA rasizmo ir netolerancijos skleidimu.

„Bild“ antradienį išspausdino raginimą „PEGIDA'i NE“, kuris užėmė pirmus tris puslapius ir kuriame cituojama maždaug 50 šalies politikų ir įžymybių.

„Jie sako „ne“ ksenofobijai ir „taip“ įvairovei bei tolerancijai, – rašė „Bild“ redaktoriaus pavaduotoja Bela Anda komentare. – Mes negalime atiduoti savo gatvių tuštiems mitinguojančių šūksniams“.

Drezdene PEGIDA protestuotojai laikė Vokietijos vėliavą ir plakatus su tokiais užrašais kaip „Prieš religinį fanatizmą ir bet kokį radikalizmą“.

O vienas prieš milijoninę Vokietijos turkų bendruomenę protestuojančiųjų plakatas Kelne skelbė „Geriau bulvės nei kebabai“.

Vokietijos imigracijos įstatymai yra vieni laisviausių pasaulyje, iš dalies tam įtakos turėjo nacistinė šalies praeities. Į Vokietiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų, skaičius pernai pasiekė maždaug 200 tūkstančių ir nuo 2012-ųjų išaugo keturis kartus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina vokiečius vengti prieš musulmonus nusiteikusių protestuotojų, kurių širdys, pasak jos, yra kupinos neapykantos, ir tvirtina, kad priešiškumui užsieniečiams Vokietijoje vietos nėra.

Kelne, kur gyvena didelė musulmonų bendruomenė, prieš PEGIDA demonstrantus nusiteikusių protestuotojų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei pačių „patriotiškų europiečių“. Pasak pareigūnų, panaši padėtis buvo ir Berlyne, kuriame prieš maždaug 400 PEGIDA protestuotojų stojo maždaug 5 tūkst. atsakomosios demonstracijos dalyvių.

Protestuojant prieš šiuos mitingus buvo išjungtas Kelno katedros ir Berlyno Brandenburgo vartų apšvietimas.

Vis dėlto PEGIDA sukrėtė politinę Vokietijos sistemą, ir tai, anot kai kurių, gali padėti euroskeptikų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD – Alternative für Deutschland). Tačiau pati AfD, persekiojama vidinės kovos už valdžią, yra susiskaldžiusi dėl požiūrio, kaip bendrauti su šiuo judėjimu.

„Bild“ kampanija patraukė dabartinių ir buvusių politikų, įžymybių ir verslininkų.

„(PEGIDA) ragina išrauti prietarus, ksenofobiją ir nepakantumą“, – rašė buvęs socialdemokratų kancleris Helmutas Schmidtas (Helmuats Šmitas).

„Žvilgsnis į mūsų praeitį ir ekonominę prasmę sako mums, kad Vokietija neturi atstumti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų“, – pridūrė jis.

Tarp kitų minimas finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), roko žvaigždė Udo Lindenbergas (Udas Lindenbergas), 76-erių šlagerių dainininkas Heino ir buvęs Vokietijos futbolo vienuolikės kapitonas Oliveris Bierhoffas (Oliveris Birhofas).