Biržos mėnesinių sandorių rinkoje fiksuojamas rekordinis aktyvumas – birželio pristatymui buvo 19 sandorių, visi – Lietuvos prekybos aikštelėje. Vidutinė kaina mėnesinių sandorių rinkoje (BGMI) siekė 40,07 euro.

Iš viso per birželį „GET Baltic“ biržoje suprekiauta 576 GWh gamtinių dujų, iš jų 170 GWh – tarpvalstybiniais (ICA) sandoriais arba 55 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiausiai dujų birželį įsigyta Lietuvos prekybos aikštelėje – 44 proc. viso kiekio, o Latvijos-Estijos bendroje prekybos aikštelėje bei Suomijoje – po 28 proc. Iš visų sudarytų sandorių 483 GWh gamtinių dujų suprekiauta dieninių sandorių rinkoje ir 93 GWh – mėnesinių sandorių rinkoje.

Ketinimui pasirašyti sutartį antradienį pritarė „Ignitis grupės“ valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Pagal sutartį, kurią grupė ketina pasirašyti artimiausiomis dienomis, 150 mln. eurų yra prekybos finansavimo limitas ir 75 mln. eurų terminuota paskola. Limitas yra neįpareigojantis ir gali būti naudojamas prekybos finansavimui bei akredityvams leisti, o dvejų metų trukmės paskola yra įpareigojanti.

„Ignitis grupė“ balandžio pradžioje iš „Citibank“ apyvartinio kapitalo poreikiams pasiskolino 100 mln. eurų. Paskola bus naudojama apyvartinio kapitalo poreikiams.

Be to, kovą „Swedbank“ bankas „Ignitis grupės“ valdomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) 10 metų su galimybe ją pratęsti penkeriems metams paskolino 220 mln. eurų, o grupės apyvartinėms lėšoms – 80 mln. eurų. Iš 220 mln. eurų paskolos 85 mln. eurų skirti užbaigti VKJ biokuro bloko statybą, o likę 135 mln. eurų – refinansuoti Europos investicijų banko (EIB) anksčiau suteiktą paskolą.

Pernai rudenį „Ignitis grupė“ iš Baltijos šalių SEB bankų vieneriems metams pasiskolino 120 mln. eurų, iš banko „Luminor“ dvejiems metams – 75 mln. eurų. Paskolos skirtos grupės apyvartinėms lėšoms, kurių poreikis atsirado dėl išaugusių energijos kainų.

Be to, pernai rugpjūtį „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų pasiskolino 224 mln. eurų: 150 mln. eurų iš Lietuvos ir Estijos SEB bankų bei 74 mln. eurų iš Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo.

Latvijoje elektra brango 29 proc. iki 72,45 euro, Estijoje – 32 proc. iki 72,43 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 26 proc. iki 81,21 euro už MWh.

Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, didesnes elektros kainas lėmė dėl vėsesnių orų 6 proc. regione padidėjęs elektros suvartojimas, taip pat mažesnis elektros srautas iš Švedijos į Lietuvą. 

„Be to, degalų kainos, palyginti su ankstesne savaite, išaugo. Tuo metu vėjo energijos gamyba regione buvo tokia pati kaip ir prieš savaitę. Elektros kainos Baltijos šalyse sekė kainų kilimo tendenciją Šiaurės šalyse, o be minėtų veiksnių kainoms įtakos turėjo 30 procentų mažesnis elektros srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Iš Suomijos energijos srautas buvo 25 procentais didesnis nei prieš savaitę“, – įmonės pranešime sakė A. Zatulinas.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę augo 5 proc. ir siekė 529 gigavatvalandes (GWh): Lietuvoje – 3 proc. iki 225 GWh, Latvijoje – 3 proc. iki 131 GWh, Estijoje – 8 proc. iki 173 GWh.

Gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 12 proc. ir siekė 424 GWh: Lietuvoje mažėjo 2 proc. iki 96 GWh, tuo metu Latvijoje augo 22 proc. iki 256 GWh, Estijoje – 3 proc. iki 72 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 80 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 43 proc., Latvijoje – 196 proc., Estijoje – 42 proc.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione didėjo ir siekė 8,9 tūkst. GWh, o gamyba augo iki 9,2 tūkst. GWh.

Vis dėlto kai kurių nepriklausomų tiekėjų atstovai teigia pastebintys augantį su birža susietų planų populiarumą.

Pasak „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, pastarosiomis savaitėmis su birža susietą planą renkasi bent „aštuoni–devyni iš dešimties“ vartotojų, tuo metu nuo metų pradžios tokį planą yra pasirinkę apie 75 proc. naujų įmonės klientų.

„Nuo metų pradžios ir ypač pastarosiomis savaitėmis daug daugiau klientų renkasi biržos planą. Jeigu paėmus nuo metų pradžios visas naujai pasirašytas sutartis, lyginant su visais kitais produktais, su biržos planais yra 75 procentai“, – BNS sakė V. Koryzna.

„Mes patys lygiai taip pat skatiname vartotojus dabar rinktis šitą planą (susietą su birža – BNS), nes matome ateinančius kelis mėnesius tikrai palankią situaciją ir palankią biržos kainą“, – pridūrė jis.

Augantis su birža susietų elektros tiekimo planų populiarumas pastebimas ir tarp „Igničio“ klientų. Pasak įmonės atstovės Lauros Beganskienės, šiuos planus renkasi 15 proc. sutartis peržiūrinčių klientų.

Vasarą viskas priklausys nuo orų, kaip viskas seksis.

„Matome tendenciją, jog daugėja klientų, kurie keisdami planą renkasi rinkos kainą geriausiai atspindinčius, su birža susietus planus „Išmanus“. Tokių klientų, kurie keisdamiesi planą renkasi biržos planus, yra apie 15 procentų“, – BNS teigė L. Beganskienė.

„Tai yra keliskart daugiau, jei lyginsime su metų pradžia“, – teigė „Igničio“ atstovė.

Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ atstovas sako, jog kovą, palyginti su sausiu ir vasariu, šiuos planus klientai rinkosi rečiau.

„Vien per kovo mėnesį sudarėme 10 tūkstančių sutarčių su naujais klientais, dar per 20 tūkstančių sutarčių persirašė esami klientai. Iš jų absoliuti dauguma, įskaitant ir ateinančius naujai, rinkosi fiksuotos kainos planus – tai sudarė daugiau nei 98 procentų mūsų klientų pasirinkimų“, – BNS teigė įmonės produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

„Ir tik vos daugiau nei 1 procentas rinkosi su biržos kainomis susietą planą – o tai yra net dvigubai mažiau nei vasario ar sausio mėnesiais“, – pridūrė jis.

Dauguma įmonių klientų pasirinkę fiksuotos kainos planus

Visų tiekėjų atstovai teigė, jog fiksuotos kainos planus iki šiol yra pasirinkę dauguma jų klientų.

„Enefit“ vadovas V. Koryzna prognozuoja, jog balandį ir gegužę elektros kaina biržoje ir toliau turėtų mažėti, tačiau vartotojus ragina atidžiai sekti rinkos tendencijas ir pasikeitus situacijai sugrįžti prie fiksuotos kainos planų. 

„Tiek balandį dėl tradicinio sezoniško pavasario laiko su daug vandens, daug vėjo, mažesniu vartojimu, (biržos kaina – BNS) turėtų būti labai panašiame ar net žemesniame lygyje negu kovą, gegužę taip pat. Vasarą viskas priklausys nuo orų, kaip viskas seksis“, – teigė V. Koryzna.  

„Bet reikia nepraleisti momento laiku užfiksuoti kainą. Reikia sekti rinkos ženklus. Kada jau atsiras rinkos kainos kilimo perspektyva, tada užsifiksuoti“, – pridūrė jis. 

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei valstybei kompensuojant iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh) kainos ribos, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys kovą siūlė elektros tiekimo sutartis su fiksuotos kainos planais turintiems vartotojams bent iki liepos mėnesio pereiti prie su birža susietų planų.  

Pasak jo, su birža susietą planą pasirinkę apie 100 kWh per mėnesį suvartojantys vartotojai per mėnesį šiemet galėjo sutaupyti apie 6 eurus. 

Vidutinė kovo mėnesio „Nord Pool“ biržos elektros kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 8,9 cento už kWh, vasarį ji siekė 11,7 cento. 2022-ųjų rugpjūtį elektros kaina buvo pasiekusi piką – vidutinė šio mėnesio kaina biržoje Lietuvoje siekė 48 centus už kWh.

„Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą. (...) Jeigu tu esi biržiniame plane, jeigu biržos kaina krenta, tu savo išsilošimą pats pasiimi, gauni mažą kainą. Bet jeigu netikėtai biržos kaina šoktų į padanges, valstybe tave apsaugo ir daugiau 28 centų nemokėsi“, – LRT radijui sakė Virgilijus Poderys.

„Jeigu (elektra – BNS) į viršų brangsta, tu esi valstybės apsaugotas, jeigu leidžiasi į apačią – tu visą naudą pasiimi“, – pridūrė jis.

Pasak V. Poderio, su birža susietą planą pasirinkę apie 100 kWh per mėnesį suvartojantys vartotojai per mėnesį šiemet galėjo sutaupyti apie šešis eurus. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus.

„Litgrid“ skelbia, kad išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje praėjusią savaitę sumažėjo 37 proc. iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh). 

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.

„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.

„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh. 

Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.

Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.

Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, 2022 metais itin sparčiai augo elektros gamyba saulės parkuose, tuo metu dujinių šilumos elektrinių gamyba smuko daugiau nei trečdaliu

„Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 11,6 proc., o saulės elektrinėse – net 74 proc. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – pranešime sakė D. Matelionis.

Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai.

Saulės elektrinėse per metus pagaminta 0,273 teravatvalandės (TWh), vėjo – 1,513 TWh, šiluminėse – 1,161 TWh elektros, hidroelektrinėse – 20,4 proc. daugiau iki 0,457 TWh.

Iš atsinaujinančių išteklių pernai pagaminta iš viso 2,545 TWh, o iš visų šaltinių – 4,250 TWh elektros – 9,4 proc. mažiau nei 2021 metais.

Tuo metu pernai šalyje suvartota 11,192 TWh elektros – 5,4 proc. mažiau nei užpernai. 

„Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai. Dėl pabrangusių dujų kilo ir elektros energijos kainos, elektros vartotojai pradėjo taupyti. Metiniai duomenys rodo, kad verslas elektros energiją taupė labiau nei gyventojai. Ypač išsiskyrė pramonės ir žemės ūkio sektoriai“, – sakė D. Matelionis.

Pramonėje elektros vartojimas sumažėjo 10,7 proc. iki 3,999 TWh, žemės ūkyje – 9 proc. iki 0,248 TWh, transporte – 5,3 proc. iki 0,096 TWh. Gyventojai elektros sunaudojo 3,5 proc. mažiau – 3,289 TWh.

„Metiniai pokyčiai rodo, kad verslas, dažnai už elektros energiją mokantis pagal kintamą biržos kainą, greičiau prisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir įgyvendino elektros energijos taupymo planus. Metų pabaigoje daugiau energijos pradėjo taupyti ir gyventojai“, – sako D. Matelionis.

Pernai į Lietuvą importuota 11,219 TWh elektros – 5,3 proc. mažiau nei 2021 metais, eksportuota – 2,652 TWh, arba 7,7 proc. mažiau. Importas iš Švedijos augo 35,1 proc. (5,029 TWh), iš Lenkijos – 28,6 proc. (1,104 TWh), taip pakeisdamas nutrauktą elektros importą iš Rusijos.

Didžiausia elektros eksporto rinka buvo Lenkija – 1,893 TWh – 2,5 proc. daugiau nei 2021 metais. o labiausiai augo eksportas į Latviją – 26,4 proc. iki 0,1 TWh.

Sausį buvo užfiksuota ir žemiausia sandorio kaina nuo 2021 metų liepos – 28,7 euro. Sausio pabaigoje vidutinė kaina biržoje sumažėjo iki 60 eurų. Anot pranešimo, kainų mažėjimą lėmė neįprastai šilti žiemos orai ir dėl to sumažėjusi gamtinių dujų paklausa rinkoje.

„Kainos pokyčius mūsų regione lemia Europoje ir kitose pasaulio šalyse besiklostančios situacijos. O šią žiemą dėl palankių oro sąlygų Europai pavyksta išlaikyti didesnes nei įprastai dujų atsargas saugyklose. Dėl to mažėja tiekėjų poreikis įsigyti papildomą dujų kiekį, o dujų importas išlieka stabilus. Optimistinės naujienos apie užpildytas dujų saugyklas didina lūkesčius ir dėl saugyklų užpildymo ateinančiai žiemai. Minėtos aplinkybės daro įtaką mažesnės dujų kainos formavimuisi rinkoje“, – pranešime sakė „GET Baltic“ biržos vadovė Giedrė Kurmė.

Kainos pokyčius mūsų regione lemia Europoje ir kitose pasaulio šalyse besiklostančios situacijos.

Sausio mėnesį biržoje buvo sudaryta rekordiškai daug – 3575 – sandoriai, jų metu suprekiauta 1,2 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, sandorių skaičius išaugo 37 proc., o prekybos apyvarta augo 36 procentais.

Sausio 5 dieną užfiksuotas rekordinis pristatymo parai suprekiautas gamtinių dujų kiekis, siekęs 81 GWh. Taip pat sausio mėnesio pristatymui sudarytas vienas didžiausių sandorių „GET Baltic“ istorijoje, siekęs 300 GWh gamtinių dujų, kurį lenkia tik 2020 metų vasario sandoris (373 GWh).

Sausį pavedimų skaičius pirkti dujas siekė 3,6 TWh, o parduoti – 4,9 TWh. Per metus pavedimų pirkti padaugėjo 83 proc., o parduoti – 46 proc. 

Prekyba bus stabdoma emitento prašymu dėl vyksiančio bendrovės pakartotinio akcininkų susirinkimo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.

Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq“ sprendimu paskelbus informaciją.

Trečiadienį PST akcininkai spręs dėl taikos sutarties sąlygų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Siekdama panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su VMI, PST žada 5,8 mln. eurų skolą valstybei išmokėti per ketverius metus.

Dėl taikos sutarties akcininkai turėjo spręsti sausio 9 dieną, bet tuomet susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o bankrutuojančiai Vilniaus statybų bendrovei „Active construction management“ (buvusiai „Irdaivai“) – 3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

PST akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

„Manau, kad tai nėra normalu. Rinkos lyderiai turi reaguoti, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tiekėjai sako, kad elektros atpigimas laikinas. Esą daug ženklų, kad kitąmet elektra vėl brangs.

„Reikia suprasti, kad kainos nukrenta čia ir dabar, o siūloma fiksuota ilgam laikotarpiui, – komentavo „Enefit“ generalinis direktoriusVytenis Koryzna. – Situacija jau rytoj gali pasikeisti ir ji tikrai pasikeis.“

„Sutartys sudaromos tam tikram periodui. Tai gali būti metams, dviem ar ilgesniam periodui. Tai, ką matome biržoje, yra šiandienos elektros energijos kaina. Ją matome pliką“, – sakė „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot tiekėjų, jie vartotojams nurodo galutinį tarifą su perdavimo, administravimo mokesčiais. Dabar pačios elektros kaina sudaro 30–36 centus už kWh. Elektra biržose atpigusi kurį laiką. Tiekėjai sako, kad piginti elektros kainos nėra galimybių. Kai Energetikos ministras sukritikavo, šiandien vienas tiekėjas skelbia siūlantis elektros energiją už sumažintą kainą.

„Iki 29 ct. septyneriems metams. Reaguojame į rinką, mažiname kainą, – sakė V. Koryzna. – Biržoje susidariusi itin palanki situacija yra trumpalaikė.“

Situacija jau rytoj gali pasikeisti ir ji tikrai pasikeis.

Energetikos ministras tiekėjus ragina lanksčiau reaguoti į pokyčius ir mažinti kainą, o premjerė Ingrida Šimonytė juos labiau supranta.

„Tiekėjai nustato fiksuotą kainą. Jeigu kažkam atrodo, kad fiksuota kaina yra neteisinga, visada galima pažaisti rinkoje“, – kalbėjo premjerė.

Anot premjerės, nustatyti, ar tiekėjai taiko pagrįstas kainas, reikėtų detalaus skaičiavimo.

„Kad mes galėtume įvertinti, kas iš tikrųjų gauna naudą, ar ir tiekėjas gauna kažkokią naudą, turime labai patikimai paskaičiuoti, kokie yra elektros tiekėjų kaštai tiekti elektros energiją vartotojams už fiksuotą kainą“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė jau paskelbė, kad visiems nepriklausomų tiekėjų klientams, kurių sutartyse elektros energijos kaina brangesnė nei 28 ct., bus kompensuojama.

„Riba – 28 ct. Tai reiškia, kad kompensacija būtų skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 28 ct“, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Kompensacija yra vartotojams, ne tiekėjams“, – pabrėžė premjerė.

Opozicija siūlo tikslinti sąvokas.

„Žiūrėkite, čia niekas žmonėms nebus kompensuojama“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Gyventojams elektra nekainuos daugiau kaip 28 centų už kWh. Bet anot G. Palucko, finansinę naudą už biudžeto pinigus gaus privatūs, brangiau elektrą parduodantys tiekėjai.

„Kompensuojama kilovatvalandės kaina reiškia, kad visi pinigai iškeliauja iš Lietuvos realiosios ekonomikos į Švediją, Latviją – ir visas kitas šalis, iš kurių mes importuojame tą elektros energiją. Tai yra dvigubai blogiau“, – aiškino G. Paluckas.

„Jeigu elektros energijos gamintojai, pavyzdžiui, piktnaudžiauja parduodami pagamintą elektros energiją didesne kaina ir sukaupia didesnius pelnus, tai galima įvesti papildomą pelno mokesčio tarifą“, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Kartu Lietuva derasi su Švedija, kad švedai dalintųsi viršpelniais, kuriuos uždirba parduodami Lietuvai brangią elektrą.

„Kalbant apie tuos viršpelnius, kuriuos mes patys susimokam ir tada deramės, ar jie mums kažkiek grąžins, tai yra visiškas absurdas“, – kritikavo G. Paluckas.

Opozicijai taip pat keista, kodėl kompensuojama visa sunaudojama elektra ir visiems, net turtingiausiems, kai to nedaryti ragino tiek Lietuvos, tiek pasaulio finansų institucijos.

„Kalėdų proga kai kurioms šeimoms papildomai bus galima įsigyti šampano taurę, o kai kurioms teks padengti švenčių stalą kukliomis lėšomis“, – realybę iliustravo A. Butkevičius.

Anot opozicijos, geriausiai tai, ką daro konservatoriai, apibūdintų pačių konservatorių komentarai, kai jie nebuvo valdžioje.

„Biudžetas bus populistinis, siekiantis surinkti kuo daugiau balsų kitiems rinkimams“, – taip kažkada kalbėjo Gabrielius Landsbergis.