Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 21.12 val. Vytauto gatvėje, daugiabučio namo kieme, automobilyje „VW Passat“ (pagamintas 2004 m.) kilo gaisras, kurio metu apdegė variklio skyrius.

Įtariamas padegimas. Nuostolis tikslinamas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Teisėsaugos duomenimis, pirmadienį, apie 22.45 val. Biržuose, Vilniaus gatvėje, namuose, už smurtą artimoje aplinkoje sulaikomas neblaivus (1,01 prom.) vyras (gim. 1992 m.) nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, aktyviais veiksmais priešinosi ir sužalojo pareigūną (gim. 1980 m.).

Pareigūnas, suteikus medikų pagalbą, tęsė tarnybą. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Viena iš lankytojų – biržietė Rita, kuri visas dešimt dienų eis į bažnyčią. Aišku, nesimelsti, o masažuotis.

„Man labai patinka, ir sprandą kai masažuoja, čia labai „super“, – kalbėjo moteris.

Masažai su metodistų pamaldomis šiuo metu tikrai nesidubliuos, vadinasi, dvasingos giesmės nepasieks dėl kūno malonumų atėjusių klientų. Jei būtų kiti laikai, kai bažnyčia turėjo kunigą, pamaldos vyktų kiekvieną savaitgalį.

„Taip pat papildoma Biblijos studija, Švento Rašto studija“, – pasakojo Biržų metodistų bendruomenės vadovė Aida Kulbienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet jau dveji metai, kai kunigo Biržų metodistai neturi, tik kartą per mėnesį atvažiuojančią kunigę iš Švedijos. Bendruomenė maža, aukų irgi maža, šildymas išjungtas, todėl bažnyčia atvira įsileisti ne tik masažines lovas.

„Nauda yra tokia, kad jie gi šildys patalpas, jau vienas pliusas. Vis tiek, kad ir viena patalpa, ji šildoma yra. Be to, tiesiog norisi prisidėti, žmonės ieškojo patalpų, tai yra už auką bažnyčiai“, – sakė A. Kulbienė.

Aktyvi Pačeriaukštės bendruomenė termosažinių lovų prisipirko ir susikūrė bendruomeninį verslą prieš pustrečių metų. Daugiausiai masažavo kaimo žmones, taip pat lovas nuomoja. Tačiau į Biržus su lovomis atvažiuoja pirmąsyk ir tiesiu taikymu į metodistų bažnyčią. Kitos nepasisiūlė.

Be to, tiesiog norisi prisidėti, žmonės ieškojo patalpų, tai yra už auką bažnyčiai.

„Nepasisiūlė, aišku, mes irgi neprašėme, bet ir čia lovų ant altoriaus nekeliame“, – tikino Pačeriaukštės bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė.

Biržiečiai į masažus bažnyčioje rezervuojasi iš anksto, todėl, planuojama, kad masažai bus daromi mažiausiai mėnesį. Kaina palyginti su kitur – nedidelė, o pirmas kartas kol kas nemokamas.

„Bet taip jau arti biržiečiai, kaip sakau, naudokitės proga. Ir taip arti Dievo, ir taip arti biržiečių, ir paskutinis mėnuo, kai galite išbandyti nemokamai“, – sakė E. Čepokienė.

Bažnyčios pastatą metodistai atgavo prieš daugiau kaip du dešimtmečius, todėl jeigu kam nesinori bažnyčioje gulėti, tų pačių biržiečių pasiūlymas – gulėti ir masažuotis buvusiame komisariate.

 „Šiemet bus minimos 120-osios spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metinės, todėl bus pagerbiami knygnešiai, kitos asmenybės. Taip pat šiemet sukanka 100 metų, kai buvo išleistas Kazimiero Būgos „Lietuvių kalbos žodynas“. Lietuvių kalbos dienos didieji šeimininkai bus biržiečiai, o mažoji  sostinė tradiciškai tampa  viena iš užsienio lietuvių bendruomenių. Šiemet yra pasirinktas Australijos Perto miestas”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Žukauskas.

Jis tikisi, kad Lietuvių kalbos dienose aktyviai dalyvaus šalies bibliotekos, muziejai, mokslo ir švietimo įstaigos, lituanistai, užsienio lietuvių bendruomenės, ambasados.

„Lietuvių kalbos dienos – puiki proga viso pasaulio lietuviams išgyventi bendrystę. Smagu, kad kalba sujungia ne tik skirtingų kartų, bet ir įvairių kraštų lietuvius“, – spaudos konferencijoje Seime pasidžiaugė renginių iniciatorė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė  Violeta Meiliūnaitė.

Anot jos, vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti dešimtieji „Sraigės“ apdovanojimai, kuriuos VLKK skiria už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet vėl organizuojamas ir Nacionalinis diktantas, pirmasis turas numatomas kovo 15 d. 

Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus mokome lietuviškai ir tai darome iš meilės, o ne iš pareigos.

Užsienio lietuvių bendruomenėse vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus beveik 90 bendruomenių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių.

„Kalba pirmiausia yra žmonės. Tam, kad kalba būtų gyva,  ją turi kažkas vartoti. Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus mokome lietuviškai ir tai darome iš meilės, o ne iš pareigos”, – sakė V. Meiliūnaitė.

Kviesdamas į savo kraštą Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pripažįsta, kad Biržams šiemet teko džiaugsmas ir garbė tapti Lietuvių kalbos dienų sostine, bet kartu ir didelė atsakomybė. 

Biržiečių parengtoje programoje stengiamasi atskleisti pasienio regionų šnektų turtingumą, aptarti lietuvių kalbos vaidmenį šiandienos kontekste, taip pat pristatyti Biržų krašte gimusių asmenybių, tokių kaip Jurgis Bielinis, Antanas Macijauskas, nuopelnus lietuvių kalbai.

Biržų viešojoje bibliotekoje bus surengta konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti.

Išeivijoje organizuojamo projekto „Lietuvių kalbos naktys“ sumanytojai kvies viso pasaulio lituanistines mokyklas kelti tikrą lietuvių kalbos bangą – visuose pasaulio kampeliuose organizuoti vadinamąsias pižamų dienas, žaisti kalbinius žaidimus ir dalyvauti VLKK viktorinoje.

Lietuvių kalbos dienos rengiamos VLKK iniciatyva nuo 2016 m. remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas J. Nastopkos gatvėje, namuose, įvyko sekmadienį, apie 23.30 val.

Per konfliktą neblaivi (2,82 prom.) 29-erių moteris sužalojo 33-ejų vyrą, kuris suteikus medicininę pagalbą gydomas ambulatoriškai.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 

„Turėjom leidimus medžioti ir elninius gyvūnus. Tiesiog suveikė žmogiškas faktorius, kad ne medžioklė pirmoj vietoj, o išgelbėti gyvybę gyvūnėlio, kuris šaltam vandeny šąla. Kaip tik naktį buvo minus 20“, – pasakojo elnius gelbėjęs medžiotojas Ignas Viederis.

Skęstančius žvėris pirmas pamatęs medžiotojas irgi neturėjo kitų minčių – tik gelbėti. Bet medžiotojas tik su šautuvu, telefono ryšio miške beveik nėra, o skubėti reikia. Kai kam prisiskambino, kai ką iš visos gerklės prisišaukė. Medžiotojai metė medžioklę, leidosi prie mašinų, už virvės, kirvio – ir prie skęstančių žvėrių. Ilgai galvoti nebuvo kada. Ar kirsti ledą, ar traukti už ragų virvėmis – pasirinktas paskutinis variantas. Labiausiai užsigrūdinęs medžiotojas, kaip žinodamas, nuėjo ledu arčiau žvėrių. Lytis atitrūko, gelbėtojas pats ėmė plaukti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai spėjus užmesti kilpą ant ragų, ir pradėjom traukti elniuką kartu su Dainiumi, ir taip gavosi, kad jam neteko išsimaudyti šaltam vandeny, nors jis mėgsta panardyti po šaltą vandenį“, – kalbėjo I. Viederis.

Turėjom leidimus medžioti ir elninius gyvūnus. Tiesiog suveikė žmogiškas faktorius, kad ne medžioklė pirmoj vietoj, o išgelbėti gyvybę gyvūnėlio, kuris šaltam vandeny šąla.

Kadangi medžiotojai turėjo tik vieną virvę, taigi ir elnius traukė po vieną. Pirmas didelių sunkumų dėl kilpos ant ragų nekėlė, nes buvo išvargęs, silpnas. 

„O su antru, ištraukus antrą elniuką, tai jis šoko ant kojų, puolė badytis, netgi kažkaip patraukus virvę žemyn, jis parkrito, Dainius čiupo už ragų, visi gulėm ant elniuko, prispaudėm prie žemės“, – toliau pasakojo medžiotojas.

Išlaisvinti elniai, medžiotojai tiki, išgyveno. Realias grėsmes žmogui – vertina tik dabar.

„Tie ragai iltiniai, tai grėsmės buvo iš tikrųjų, nes jis puolė atkišęs ragus gintis. Vienas medžiotojas parkrito netgi, kai paleidinėjom elnią. Tai išsigandom, kad neužmintų, nepultų badytis“, – sakė I. Viederis.

„Šilų“ medžiotojų būrelis tąsyk per medžioklę nušovė tik du mažus šernus, bet teritoriją paliko, kad išdžiūtų, pailsėtų jų išgelbėti elniai. „Bus ką papasakoti anūkams, vaikams“, – sakė biržiečiai. Nes ir medžiotojai turi širdį.

Teisėsaugos duomenimis, antradienį apie 11.45 val. Biržuose, Ąžuolo gatvėje, namuose, rastas 1975 gimusio vyro lavonas su žaizda galvoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 9 val., Rotušės gatvėje pastebėta, kad iš nuomojamo garažo pavogti bendrovei priklausantys šeši keturračiai motociklai.

Nuostolis nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Trečiadienį, apie 11.54 val., į Biržų rajono policijos komisariatą kreipėsi 72 metų moteris.

Ji pranešė, kad nuo nusikaltimo nukentėjo rugpjūčio 28 – rugsėjo 9 dienomis.

Pasak nukentėjusiosios, jai būnant namuose Vytauto gatvėje, paskambino ir vėliau atvyko vyras. Jis apgaulės būdu paėmęs banko kortelę, iš banko sąskaitos išėmė 13 tūkst. 804 eurus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kęstučio gatvėje – dviguba žmogžudystė.

„Iš meilės!“ – sakė Kęstutis iš Kęstučio g. Jis – artimiausias kaimynas, akivaizdu, skausmą malšinantis kažkuo stipresniu. „Nu, nušovė ir nusižudė...“, – paprastai situaciją įvardijo jis.

Šūvius nedidelio daugiabučio kaimynai išgirdo 21 val. vakaro. Policijai skambino ne tas pats Kęstutis, o kaimynai iš apačios.

„25 metus išgyvenom kartu, jis man nieko blogo nepadarė. Jis nenusipelnė tokios mirties“, – graudinosi kaimynė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

68-erių vyras su jau mirusia žmona buvo daugiavaikė šeima. Lūžis vyro gyvenime esą įvyko, kai prieš maždaug dvejus metus jis prasidėjo su 37-erių moterimi. Ji policijai gerai žinoma dėl girtavimo ir konfliktų. Beje, vyras irgi.

„Jis čia baudų prisidarė visokių, vieną kitą, ir dabar vėl girtas važiavo, jį pagavo ir automobilį atėmė, na, sužlugo žmogus...“ – pasakojo pardavėja Lina.

Kaimynams nebuvo jokia paslaptis, kad žuvęs vyras turėjo ginklų.

Ir mums su kaimynka apatine sakė, pirmutines nušaus, kad mes skundžiamės policijai.

„Atvažiavo sūnus ir visą maišą išnešė šautuvų, – teigė kaimynė Irena. Sakė, anksčiau bijojo. – Tai kiek mes gyvensim? Baliai kiekvieną dieną. Ir mums su kaimynka apatine sakė, pirmutines nušaus, kad mes skundžiamės policijai“, – grasinimus priminė Irena.

Policija į gyventojų skambutį dėl išgirstų šūvių reagavo operatyviai. Buto durys buvo užrakintos, todėl ugniagesiams teko laužti.

„Įvykio vietos apžiūrai buvo pasitelktos naujausios įvykio vietos apžiūros technologijos, 3D skaneris, ir tikimės, kad ikiteisminio tyrimo metus bus atsakyta į visus klausimus“, – situaciją aiškino Biržų rajono policijos vadovas Deividas Valtaris.

Dviejų žmonių kūnai rasti koridoriuje. Šalia – lygiavamzdis su dar likusiu užtaisytu šoviniu. Šįmet tai pirma žmogžudystė rajone. Pernai buvo nužudytas vienas žmogus.