Planuojama išmoka siektų apie 37–38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė, pranešė ministerija.

Pasak ministro Kęstučio Navicko, ši parama radikaliai situacijos nepakeis, tikimasi, kad klausimas bus išspręstas kovo 20 dieną vyksiančioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kur Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai susitiks su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Voicechovskiu).

„Suprantame, kad 8 mln. eurų parama radikaliai situacijos pieno sektoriuje nepakeis, tad į šį susitikimą dedame dideles viltis“, – sako K. Navickas.

Anot ministerijos, kitą savaitę planuojamas ir Pieno tarybos posėdis, kuriame bus diskutuojama dėl rizikos fondų kūrimo,  Pieno įstatymo tobulinimo, pieno gamintojų kooperacijos skatinimo.

Eurokomisaras anksčiau ministrui pranešė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad K. Navickas nepakankamai greitai sprendžia problemą, o jei iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, tai reiškia, kad nacionalinės priemonės „jau turėtų būti ant stalo paruoštos“.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad situaciją spręsti galima ūkininkams kooperuojantis ir taip didinant jų derybinę galią.

Ūkininkų atstovai teigia, jog pirmiausia būtina išspręsti krizę trumpuoju laikotarpiu ir numatyti greitų priemonių, kad būtų išvengta ūkių bankroto.

Vidutinė pieno supirkimo kaina vasarį Lietuvoje mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 37,5 euro už 100 kilogramų – 15,4 proc. mažiau nei sausį. Ši kaina Lietuvoje buvo žemiausia nuo 2021 metų spalio.

„Buvo dvi pagrindinės grupės gyventojų, kurie skundėsi – tai automatinis įtraukimas, kai žmonės nespėja susigaudyti ir ne visi domisi tomis tvarkomis, kai kurie pastebėdavo, tik kai gaudavo algą ir ji būdavo mažesnė. (...). O antras dalykas, buvo nusiskundimų, kai žmonės sukaupė ne tiek daug, keletą tūkstančių ir jie negali atsiimti visos sumos, o tik rinktis periodinę išmoką ir jos būdavo paprastai mažos, apie 20 eurų per mėnesį“, – BNS sakė ekonomistas.

Visgi, R. Lazutkos teigimu, sistema „nėra vykusi“, nes valstybė ją finansuoja, tačiau dalyvauja ne visi. Anot jo, valstybės subsidijų neturėtų būti, nes tai privati sistema.

Jei jau yra įsitikinimas, kad sistema reikalinga, naudinga žmonėms ir valstybei, tai tada reikėtų ir sakyti, kad visi įtraukiami privalomai.

„Dalyvauja ne visi, o valstybė yra mokesčių mokėtojai, tai vieni mokesčių mokėtojai subsidijuoja kitiems antros pakopos pensiją, nors nebūtinai tų, kurie nedalyvauja, algos yra didesnės. Dalyvauti kaip tik sunkiau tiems, kurių mažos algos“, – sakė R. Lazutka.

„Jei jau yra įsitikinimas, kad sistema reikalinga, naudinga žmonėms ir valstybei, tai tada reikėtų ir sakyti, kad visi įtraukiami privalomai. Bet to irgi nedaroma, tai valstybės finansavimas iš biudžeto dalies gyventojų, kurie dalyvauja, nėra pagrįstas. Paprastai, kai valstybė moka, tai remia skurstančius, o čia yra labai įvairūs“, – kalbėjo jis.

Ekonomisto vertinimu, jau kaupiantys pensijai gyventojai turėtų turėti galimybę stabdyti įmokų mokėjimą ilgiau nei vieneriems metams.

„Yra numatyta, kad metus gali pasiimti žmonės atostogų nemokėti įmokų, bet kitiems gali būti 20 metų sunku mokėti ir žmonių gyvenimas labai keičiasi, galėjo būti ir patys savanoriškai įsirašę, kol jauni, neturėjo šeimos, gyveno su tėvais, paskui sukuria šeimą, ima būsto paskolas, gyvena nuo algos iki algos, bet jie tada jau negali sustabdyti. Reikėtų leisti žmonėms sustabdyti įmokų mokėjimą, jeigu jie nebenori, o, pavyzdžiui, kai išmoka būsto paskolas, lieka koks 15 metų iki pensijos, jie vėl galėtų grįžti“, – teigė R. Lazutka.

Ministerija siūlo sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.

Pasak R. Lazutkos, pinigų pasiėmimas yra keblus, nes tai nėra vien tik pačių dalyvių pinigai.

„Ilgą laiką tai buvo iš „Sodros“ pervedama ir dėl to buvo mažesnės dabartinių pensininkų pensijos. (...) Leisti kada nori atsiimti yra keblu, net ir kai atsiimdavo iki 5 tūkst., o dabar iki 10 tūkst. – tai gali bet kas, kuris nedalyvavęs, paklausti, o kodėl iš mano mokesčių sumokėtų finansuojama, o kaimynas pasiima, ir pasiima ne pensijai, o gal automobiliui nusipirkti“, – teigė jis.

„Kadangi privati pensija, reikėtų žmonėms leisti pasirinkti, kada jie kiek nori kaupia ir nefinansuoti kitų mokesčių mokėtojų pinigais. Čia esminiai pakeitimai, kurie dalyvių skaičių gal ir sumažintų, bet tai būtų tie, kuriems riekia, nori ir turi iš ko kaupti“, – pridūrė ekonomistas.

Jis pabrėžė, jog valstybės pareiga gerai tvarkyti pirmą pakopą, kurioje yra socialinė apsauga.

„Čia nėra socialinė apsauga, nes nėra jokio įsipareigojimo, kad anuitetai bus tam tikro dydžio, kad jie nenuvertės, niekas neprisiima tos rizikos“, – BNS sakė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.

„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.

„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.

„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė  moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?

– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.

Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

 

– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?

– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?

– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.

– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?

– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.

Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos rajono biudžetas augo itin sparčiai, šiemet jis siekia daugiau nei 123 mln. eurų. Didesnės lėšos lemia ir išaugusį projektų, ir darbų kiekį bei leidžia spręsti daugiau problemų, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę užtikrinant paslaugų plėtrą. Tai ir nemenkas iššūkis savivaldybės darbuotojams. Turi būti užtikrinta ir darbų sparta, ir kokybė.

Tam, kad to būtų pasiekta, jau prieš porą metų savivaldybėje pradėti diegti ir vadybos metodai, kurie taikomi versle. Vienas jų – projektinis valdymas. Šiuo metu tokiu būdu yra įgyvendinama net 11 stambių projektų – nuo naujų darželių ir mokyklų iki Gargždų miesto centrinės dalies pertvarkymo ar baseino ir modernios sporto salės statybų.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Tačiau daugybė įvairiausių projektų įgyvendinami ir kitais būdais. Administracija vykdo europinius, paveldosauginius projektus, prisideda prie bendruomenių ar valstybės įstaigų įgyvendinamų projektų. Darbai irgi įvairiausi – nuo pastatų ar objektų renovacijos, remonto iki naujų statybos ar, pavyzdžiui, vadinamųjų minkštųjų projektų, kai kuriamos naujos kokybiškos paslaugos, planai ar koncepcijos. Prie viso to dirba daugybė skirtingų sričių specialistų, kurie kasdien, pasitelkdami savo kompetencijas, rūpinasi ir stengiasi, kad visi projektai vyktų sklandžiai.

Savivaldybėje stengiamės užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi išgirstas ir vertinamas. Jau visai netrukus pasirašysime ir naują kolektyvinę sutartį su darbuotojų profesine sąjunga. Džiaugiuosi, kad man būnant administracijos direktoriumi nekilo jokių problemų ją derinant. Gerbiu darbuotojų norą burtis ir kartu spręsti jiems kylančias problemas. Mano durys jiems visuomet atviros.

Tačiau, nepaisant visko, administracijos specialistams kasdien tenka susidurti ir su įtemptomis situacijomis. Kad ir vis dar vyraujantis klaidingas visuomenės požiūris, jog dirbantys savivaldybėje nieko neveikia, ar besikeičianti politinė situacija, skirtingų interesų derinimas, siekiant vieno tikslo – naudos visuomenei.

Manau, kad tiek man, tiek Klaipėdos rajono gyventojams svarbiausia, kad visi suplanuoti darbai vyktų sklandžiai. Šių metų pradžioje taryba patvirtino savivaldybės biudžetą metams bei Strateginį veiklos planą ateinantiems trejiems metams. Tad gairės jau nubrėžtos, darbų suplanuota tikrai daug ir administracijai reikės sutelkti jėgas bei suremti pečius, kad viskas vyktų sklandžiai ir gyventojai pajustų realius pokyčius. Būtent nuo jų ir priklauso rajone vykdomų projektų sėkmė.

Mano, kaip administracijos vadovo, pagrindinis siekis, kad komanda dirbtų sutelktai, kad jie būtų ramūs, kad jiems nebūtų trukdoma, o kaip tik jais pasitikima ir leidžiama kūrybiškai spręsti kylančias problemas, ieškoti išeičių. Ne kartą sakiau, kad savivaldybėje dirba tikrieji šio krašto patriotai, tad šiandien esu tikras, kad jų dėka suplanuoti darbai nesustos, projektai bus vykdomi ir toliau, o Klaipėdos rajono gyventojai galės džiaugtis besikeičiančiu ir gražėjančiu rajonu

Pageidavimų koncertas

Remiantis šia ilgalaike strategija suformuotas šiųmetis Kauno biudžetas, siekiantis 571,7 mln. eurų.

Kaip ir kasmet, beveik pusė lėšų skiriama švietimui. Didelė dalis investicijų taip pat suplanuota infrastruktūros plėtrai, socialinėms ir sveikatos paslaugoms gerinti. Visgi, priimant šį dokumentą, sulaukta ir įvairių pasiūlymų, kaip jis turėtų būti pagerintas.

„Iš biudžeto projekto pristatymo frakcijoje taip ir liko neaišku, o kokie gi 2023 m. savivaldybės biudžeto prioritetai. Kur savivaldybės inicijuojami bendri verslumo ugdymo, skatinimo projektai kartu su verslo įmonėmis, universitetais? Kur projektai demografiniams rodikliams gerinti? Ar tikrai pristačius „angarų“ garantuosime ekonomikos augimą, jei nebus kam dirbti, jei neskatinsime tiesiogiai inovacijų? Nors 2023 m. numatyta vaikų vasaros stovykloms planuojama skirti 100 tūkst. eurų daugiau, tačiau įvertinus infliaciją, energetinių išteklių, maisto kainas – ar tai ta suma, kurią savivaldybė teišgali skirti vaikų poilsiui vasarai?“ – klausimus iš anksto išplatintame pranešime kėlė frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.

Opozicija kėlė klausimus ir dėl Kauno ligoninės naujojo pastato statybų finansavimo, nors miestas nėra šios įstaigos steigėjas. Buvo ir siūlymų daugiau pinigų skirti ne asfaltavimui, socialinėms paslaugoms, tokioms kaip vaikų stovyklos, socialiai pažeidžiamų šeimų bei neįgaliųjų paramai, gyventojų bendruomeniškumo skatinimui ir pan.

Visgi, po balsavimo už biudžeto projektą balsavo 30 narių, devyni buvo prieš.

Pagrindiniai biudžeto akcentai

M. K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis Kauno projektų, numatytų 2023–2025 metų miesto strateginiame veiklos plane.

Šįmet ruošiamasi atidaryti lopšelį–darželį Vilijampolėje, rekonstruotame pastate Jūratės gatvėje. Tęsdami švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrą, baigiame rengti techninį projektą ir pradėsime naujo vaikų darželio statybas Romainiuose (Vijūkų g. 78). Šalia numatyta projektuoti ir pradinės mokyklos pastatą. Pokyčių sulauks ir Kauno Maironio universitetinė gimnazija – kieme rengiamasi statyti erdvų sporto kompleksą.

2023-iųjų biudžete – vieno svarbiausių miesto projektų finišas – buvusio Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaro konversija, pritaikant patalpas aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių biurams, laboratorijoms bei tyrimų centrams. Valstybei ekonomiškai svarbaus projekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas Europos prospekte jau netrukus pradės savo veiklą, kviesdamas čia kurtis Lietuvos bei užsienio kompanijas plėtojant eksperimentinę prototipų gamybą.

Nuo praėjusių metų tęsiami darbai Pietrytinio aplinkkelio, Mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“, Dainų slėnio, Lengvosios atletikos maniežo ir daugiaaukštės automobilių saugyklos statybvietėse.

Plėtodama Paveldotvarkos programą, Kauno miesto savivaldybė sieks ir toliau prisidėti daliniu finansavimu prie kauniečių iniciatyvų sutvarkyti dar daugiau paveldo objektų.

Iki 2025 m. numatyta investuoti iki 10 mln. eurų į vadinamosios Neptūno įlankos uostą Kauno marių pakrantėje – sukurti geresnes sąlygas jauniesiems buriuotojams bei profesionalams, o kauniečiams įrengti naują rekreacinę erdvę jaukiam poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui prie vandens.

Kitos stambesnės Kauno ambicijos – per artimiausius trejus metus pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro Žemojoje Fredoje, naujo futbolo ir regbio maniežo bei ekstremalaus sporto centro Aleksote, baseinų Šilainiuose bei Panemunėje statybas. Taip pat turėtų iškilti trys nauji tiltai per Nemuną ir Nerį.

Skolos rodikliai

Daugiau kaip pusę šiųmečio biudžeto sudaro savivaldybės indėlis – apie 398 mln. eurų. Dar 165,1 mln. numatyta iš valstybės biudžeto. 2023 metais planuojama skolintis 7,9 mln. eurų, t. y. 1,4 mln. mažiau nei 2022 metais ir 6,5 mln. eurų mažiau nei 2021 metais.

Didžioji dalis biudžeto lėšų – švietimui – 45,7 proc. (261,2 mln. Eur). Kiek daugiau nei penktadalis – 22,1 proc. (126,1 mln. Eur) – miesto infrastruktūrai ir tvarkymui.

11,6 proc. (66,1 mln. Eur) numatyta socialinei ir sveikatos apsaugai, o 7,7 proc. (44,4 mln. Eur) – bendroms valstybės paslaugoms. Likę beveik 13 proc. (apie 73,9 mln. Eur) paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.

Galime pasidžiaugti, kad augančiame rajone auga ir biudžetas. Šiemet jis rekordinis – 123,8 mln. eurų, net 20 milijonų didesnis nei praėjusiais metais. Visa tai dėka žmonių, kurie kuriasi mūsų rajone. Kiekvienas jų, deklaruodamas gyvenamąją vietą rajone ir sumokėdamas gyventojų pajamų mokestį, prisideda prie didesnio rajono biudžeto, kartu ir prie galimybės atlikti daugiau darbų bei užtikrinti daugiau reikalingų paslaugų.

Tiesa, augant rajonui, susiduriame ir su neeiliniais iššūkiais. Gyventojai rajone kuriasi greičiau nei mes spėjame įrengti infrastruktūrą ar, pavyzdžiui, pastatyti naujus darželius. Tačiau reaguojame ir kasmet planuodami biudžetą skiriame dėmesį ugdymo įstaigų plėtrai, kelių infrastruktūrai, apšvietimui, paslaugų kokybės gerinimui ir kitoms kiekvienam rajono gyventojui svarbioms sritims. Tai mums leido stipriai pažengti į priekį – sukurta virš tūkstančio naujų vietų darželiuose, pastatyta nauja mokykla, daugėja asfaltuotų kelių, renovuojamos kultūros įstaigos, tvarkomi parkai ir kitos viešosios erdvės miestuose ir miesteliuose.

Bronius Markauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Didžiausi 2023-iųjų projektai

Šie metai bus tikrai išskirtiniai. Pradėsime įgyvendinti didžiausius mūsų projektus. Vienas tokių – mokykla ir darželis Sendvaryje, Trušeliuose. Ši seniūnija plečiasi bene sparčiausiai, todėl nieko nuostabaus, kad čia labai reikia ne tik ugdymo įstaigos, bet ir erdvės gyventojams. Rangovas, su kuriuo sutartis jau pasirašyta, statybas pradės šį rudenį. Šis daugiafunkcis centras duris atvers jau po dvejų metų ir jame bus ugdoma beveik 800 Klaipėdos rajono vaikų, taip pat čia veiks biblioteka, bus įrengtos erdvės kultūrai ir sportui, kuriomis galės naudotis gyventojai.

Šie metai bus tikrai išskirtiniai. Pradėsime įgyvendinti didžiausius mūsų projektus.

Kitas svarbus projektas – baseino ir sporto salės statyba Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje. Darbai prasidės vasarį, o per trejus metus čia atsiras keturių 25 metrų ilgio takų baseinas, SPA zona, LKL reikalavimus atitinkanti krepšinio salė, kitos erdvės, kurios labai reikalingos tiek sportininkams, tiek gyventojams.

Šiemet bus baigtos ir kultūros namų bei bibliotekos pastato statybos Endriejave. Į pabaigą darbai judės ir Gargždų kultūros centre. Ir vienas, ir kitas projektas labai prisidės prie kultūrinio gyvenimo kokybės. Endriejaviškiai visai neturėjo tokios erdvės, o gargždiškiai koncertus stebėdavo vėjo perpučiamoje salėje, statytoje dar prieš keturis dešimtmečius. Birželį duris pagaliau turėtų atverti ir naujoji Gargždų autobusų stotis. Jos statybos strigo dėl ankstesnių rangovų, tačiau šiuo metu darbai vyksta sklandžiai – jau prasidėjusi vidaus apdaila.

Rajono keliams – dar 10 mln. eurų

Turint per 1 000 kilometrų kelių, iš kurių apie 800 kilometrų yra žvyrkeliai, reikia milžiniškų investicijų, kad situacija greitai pasikeistų. Preliminariais skaičiavimais, norint išasfaltuoti visus rajono kelius, reikėtų per keturių šimtų milijonų eurų – maždaug keturių metinių savivaldybės biudžetų. Ir čia tik asfaltas, neįskaičiuojant apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų.

O investicijų reikalauja ir kitos sritys – švietimas, kultūra, socialinė politika. Tačiau kasmet mažinti žvyrkelių skaičių ar atnaujinti asfalto dangą stengiamės kiekvienoje seniūnijoje. Vien pernai asfaltuotų kelių skaičių padidinome 12 kilometrų. Šiemet šis skaičius dar didės.

Devynių seniūnijų keliams skirta 1,8 mln. eurų, o didžiausioms – Gargždams ir Sendvariui dar ir papildomų lėšų, atitinkamai 0,7 mln. eurų ir 0,5 mln. eurų. 3,6 mln. eurų skirta Ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planui iki 2025 m. įgyvendinti, kurį paruošė seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės ir gyventojai diskutuodami tarpusavyje, kad viskas būtų vieša, skaidru bei aišku ir ne nuo politikų malonės priklausytų, kur ir kada bus tvarkomas vienas ar kitas savivaldybės kelias.

Asfalto sulauks Liepų g. Ginduliuose, Stonės–Vėtrungių g. Mazūriškiuose, bus baigta Pašto g. Jakuose. Planuojama sutvarkyti šaligatvius Kvietinių g. Gargžduose, išasfaltuoti Pavasario g. Kretingalėje. Bus tvarkomos Pušų, Turgaus, Sodų gatvės Priekulėje, J. Šaulio, Laukų, Sodų g. Veiviržėnuose, Žiobrių, Aukštkiemių gatvės Sendvaryje. Bus tęsiami darbai Kuršlaukio g. bei Lyros, Rasos, Volungės kvartale Gargžduose, planuojama pradėti darbus ir Saulažolių kvartale – Gedimino, Palangos ir kitose gatvėse. Tai tik dalis gatvių, kurios sulauks remonto 2023-iaisias.

Valstybės keliai – visų galvos skausmas

Šiemet turėtų baigtis ir dalis projektų, kuriuos įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija ir prie kurių savivaldybė prisideda savo lėšomis, kad šie keliai būtų asfaltuojami dabar, o ne po, pavyzdžiui, dešimties metų. Šiam prisidėjimui šiemet mes skiriame 650 tūkst. eurų, todėl bus baigti Tilto g. remonto darbai nuo J. Basanavičiaus g. iki tilto per Miniją, darbai prasidės ir Kretingos pl. gatvėje Gargžduose bei Laisvės g. Veiviržėnuose. Sendvaryje esančios Rasytės bei Ežero gatvės, Klaipėdos g. Kretingalėje turėtų būti baigtos projektuoti, o tuomet joms bus ieškoma rangovo.

Tačiau jau ne kartą sakiau, kad su valstybiniais keliais, nepaisant net mūsų prisidėjimo, situacija nėra gerėjanti. Beveik visi pagrindiniai per miestelius einantys keliai priklauso valstybei, o ji, panašu, tam dėmesio skiria vis mažiau. Susisiekimo ministerija yra parengusi Kelių priežiūros ir plėtros programos projektą, kuriame keliams numatyta tokia pati suma kaip ir pernai. Atrodytų suma ta pati, tačiau skaičiuojant rekordišką infliaciją, išaugusias darbų kainas, už šias lėšas bus galima padaryti gerokai mažiau nei pernai. Be to, tame pačiame projekte 2024–2025 m. šios lėšos dar mažėja nuo 543,1 iki 521,9 mln. eurų.

Matyt, dėl to stringa ir mūsų sutartys. Ką daryti? Galbūt atėjo laikas pradėti diskusijas dėl tokių kelių perdavimo savivaldybėms kartu su tam skirtu finansavimu? Nekalbu apie magistralinius kelius, bet turiu minty gatves, einančias per miestelius, pavyzdžiui, Endriejavą, Agluonėnus, Vėžaičius, Veiviržėnus ar Sendvarį. Nes mažėjant valstybės finansavimui, akivaizdu, kad jau dabar po keliolikos metų valstybinio kelio remonto laukiantys žmonės jo dar ilgai nesulauks. Jie ir toliau bus tik lopomi, bet būklė blogės. Ne tik blogės, prie kai kurių nėra net šaligatvių, nors jie eina per pačius miestelių centrus.

Sakysite, o kas pasikeis, jei kelią perims savivaldybė, juk finansavimas nepadidės? Pasikeis tai, kad bet kuriai savivaldybei jų gyventojai rūpi labiau nei sėdintiems Vilniuje, nes dabar, kai pamatai vieną ar kitą valstybinį kelią, einantį per mūsų rajoną, kuris direkcijos kelių remonto sąraše yra 200 ar 500 vietoje, tikrai apima neviltis, nes supranti, kad prireiks dešimtmečių, kol jis bus sutvarkytas.

Bet grįžtant prie mūsų savivaldybės biudžeto, iš tiesų paliečiau tik nedidelę dalį visų projektų ir darbų, kurie šiemet vyks mūsų rajone. Investuojama bus į daugelį sričių – į lietaus nuotekų sistemų įrengimą, įstaigų išlaikymą, vaikų dienos centrus, bendruomenių projektus, kultūros paveldą, vaikų žaidimų aikšteles, švietimo įstaigų plėtrą ir renovaciją bei daugelį kitų sričių.

Valstybės biudžetas pernai gavo 12,809 mlrd. eurų pajamų – 963 mln. eurų (8,1 proc.) daugiau nei planuota ir 2,067 mlrd. eurų (19,2 proc.) daugiau nei užpernai, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 12,027 mlrd. eurų – 1,989 mlrd. eurų (19,8 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pernai gauta 5,736 mlrd. eurų pajamų – atitinkamai 388 mln. eurų (7,3 proc.) ir 1,028 mlrd. eurų (21,8 proc.) daugiau. Tokį pajamų augimą lėmė augusi apmokestinamų paslaugų ir prekių pardavimo vertė bei žema 2021 metų palyginamoji bazė.

Akcizų per metus gauta 1,669 mlrd. eurų – atitinkamai 18 mln. eurų (1,1 proc.) mažiau ir 11,5 mln. eurų (0,7 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo augę kai kurių akcizais apmokestinamų prekių pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2022 metų padidinti kai kurių tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio bei alkoholio akcizai.

Pelno mokesčio įplaukos pernai siekė 1,592 mlrd. eurų – 173 mln. eurų (12,2 proc.) daugiau nei planuota ir 409,2 mln. eurų (34,6 proc.) daugiau nei 2021-aisiais. Tai lėmė didesnės avansinio ir metinio pelno mokesčio įmokos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo 5,118 mlrd. eurų – 929,8 mln. eurų (22,2 proc.) daugiau nei 2021 metais, o vien valstybės biudžeto – 2,649 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei planuota ir 21 proc. daugiau nei užpernai.

Išaugusias įplaukas lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, taip pat gerokai išaugusios individualios veiklos bei turto pardavimo apmokestinamosios pajamos.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 782,5 mln. eurų – atitinkamai 15 ir 11 proc. daugiau.  

Už biudžeto priėmimą balsavo 27 politikai, vienas susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo.

Savivaldybės išlaidos šiemet sieks maždaug 320 mln. eurų, didesnes išlaidas leis finansuoti nuo pernai užsilikusios apyvartinės lėšos.

„Biudžeto augimo tendenciją Klaipėda išlaiko jau ne vienerius metus iš eilės. Tai reiškia, kad nepaisant infliacijos, nesustos miestui svarbūs projektai, bus pradedami nauji, bus užtikrintas deramas dėmesys švietimui, socialinei, sveikatos apsaugai, ekonomikos skatinimui ir kitoms miestui svarbioms sritims“, – savivaldybės pranešime spaudai sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip prognozuoja savivaldybės administracija, didžiausią dalį, biudžeto pajamų sudarys gyventojų pajamų mokestis ir valstybės asignavimai.

Išlaidų plane didžiausią dalį sudaro švietimas, jam iš biudžeto numatyta skirti 55 proc. visų asignavimų, arba apie 162 mln. eurų.

Socialinei apsaugai planuojama skirti 35 mln. eurų, kultūrai – 27 mln. eurų, ekonomikai skatinti – apie 25 mln. eurų, aplinkosaugai – maždaug 12,4 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 7,7 mln. eurų,

Šiemet investicijoms numatoma skirti 40,7 mln. eurų. Investicijoms skirtos lėšos bus naudojamos mokyklos pastato šiaurinėje miesto dalyje statybai, daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimui, gatvių rekonstrukcijai, miesto aikščių, skverų, parkų, pėsčiųjų takų tvarkymui, švietimo įstaigų pastatų ir sporto aikštynų atnaujinimui.

Savivaldybės biudžetas – Savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžete sukaupiamos lėšos, reikalingos savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms ir valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms vykdyti. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu ir Tarybos veiklos reglamentu, savivaldybė turi sudaryti sąlygas gyventojams susipažinti su parengtu biudžeto projektu.

Parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės 2023 metų biudžeto projektas pateiktas svarstyti tarybos komitetuose. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti elektroniniu paštu info@klaipeda.lt iki 2023 m. sausio 12 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto projektą parengė savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, valstybės institucijų ir įstaigų pateikta informacija apie valstybės biudžeto dotacijų paskirstymą savivaldybėms ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano projekto programomis, atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktą gyventojų pajamų mokesčio prognozę ir finansines savivaldybės galimybes.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pateiktame sprendimo projekte 2023 metais siūloma tvirtinti biudžeto pajamas 292202,4 tūkst. Eur, t. y. 48781,7 tūkst. Eur arba 20,0 proc. didesnes nei 2022 metais, biudžeto asignavimus 292202,4 tūkst. Eur, t. y. 48351,1 tūkst. Eur arba 19,8 proc. didesnius nei 2022 metais.

Savivaldybės biudžeto pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 50,2 proc., kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai siekia 4,0 proc., turto realizavimo pajamos 0,8 proc., valstybės biudžeto dotacijos 32,0 proc., Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos 4,6 proc., kitos pajamos sudaro 8,4 proc. visos biudžeto pajamų apimties. Pajamų struktūra pavaizduota 1 diagramoje.

Pagal Finansų ministerijos prognozes, gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra svarbiausias savivaldybės pajamų šaltinis ir sudaro didžiausią dalį mokesčių dalyje bei naudojamas savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms finansuoti, 2023 metais savivaldybė planuoja gauti 146823,0 tūkst. Eur arba 23352,0 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais. Didžiausią dotacijų dalį sudaro dotacija ugdymo reikmėms finansuoti, kurios skirta 77168,5 tūkst. Eur arba 12981,1 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais. Savivaldybė planuoja 2023 metais gauti Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų 13508,6 tūkst. Eur arba 6014,1 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais.

Daugiausia miesto biudžeto asignavimų tenka švietimo funkcijai vykdyti – 162479,3 tūkst. Eur arba 55,6 proc. visos biudžeto asignavimų apimties. Šiai funkcijai 2023 metais tenkanti lėšų dalis yra 27454,5 tūkst. Eur arba 20,3 proc. didesnė nei 2022 metais. Švietimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš dviejų šaltinių – iš savarankiškosioms funkcijoms vykdyti skirtų savivaldybės biudžeto lėšų ir iš specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti. Savivaldybės biudžeto asignavimai paskirstyti savivaldybės vykdomoms funkcijoms finansuoti (išlaidų struktūra pagal funkcijas pavaizduota 2 diagramoje).

2023 m. investicijoms (įvertinus visus finansavimo šaltinius) numatoma skirti 40,7 mln. Eur. Investicijoms skirtos lėšos bus naudojamos mokyklos pastato šiaurinėje miesto dalyje statybai, daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimui, gatvių rekonstrukcijai, miesto aikščių, skverų, parkų, pėsčiųjų takų tvarkymui, švietimo įstaigų pastatų ir sporto aikštynų atnaujinimui.

Klaipėdos miesto savivaldybės 2023 metų biudžetas bus tvirtinamas taryboje 2023 m. sausio 26 d.