Susirinko mokesčių mokėtojų pinigais mintančių sostinės veikėjų brigada ir be jokių empirinių tyrimų nusprendė: naikinamas žodis „pederastas“. Nuo šiol jo nebėra: nebegalima „pederastintis“ nei žiniasklaidoje, nei apskritai viešumoje. Valio, draugai!

Kas toliau? Lygių galimybių Pchenjanas nurodys, kaip kirptis ir kokias kelnes dėvėti? „Triusikai“ bus tik su pjautuvu ir kūju. Vietoj Prezidento G.Nausėdos – vaivorykšte padabinti J.Basanavičiaus portretai.

Neįmanoma atsistebėti biudžeto gyventojų išmone. Tačiau kai kalbą ir kalbos mokslą jie ima versti rujojančios politikos tarnaite, reikalas tampa panašus į nepadorią pozą. Dar prieš penkerius metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) „pederaste“ neįžvelgė jokių reptilijų. Tačiau Seimo dauguma pasikeitė, sykiu, pasirodo, keičiasi ir žodžių reikšmės.

Tarptautinių žodžių žodynas (V., 2001) teigia, kad pederastija yra „homoseksualizmo atmaina – vyrų lytinis potraukis prie berniukų“.

Kas toliau? Lygių galimybių Pchenjanas nurodys, kaip kirptis ir kokias kelnes dėvėti? „Triusikai“ bus tik su pjautuvu ir kūju?

Turint omenyje šį išaiškinimą, nesunku prognozuoti, kad kitas uždraustas žodis bus „pedofilas“. Toliau ateis pabaiga „zoofilui“ – cenzūra leis sakyti tik „stambiųjų raguočių meilės meistras“. Pliažininkėms nebus galima vartoti ir žodžio „ekshibicionistas“, nes kas čia tokio, kai linksmas vyriškis raudonomis pėdkelnėmis kopose šauniai reklamuoja savuosius gamtos išteklius?

VLKK vadas A.Antanaitis pabrėžė, kad žodis „pederastas“ nebegali būti vartojamas kalbant apie homoseksualius asmenis. Tačiau jau ne pirmą kartą kyla klausimas: o kas tos seksualinės mažumos ir tie homoseksualūs asmenys? Ar, pavyzdžiui, pedofilai jiems irgi priklauso? Ar egzistuoja įstatymas, apibrėžiantis, kas yra homoseksualas, seksualinė mažuma, pagal kokius kriterijus ji nustatoma ir kokie gyventojai toms kategorijoms priskiriami?

Nėra tokio įstatymo, nėra ir mokslo, kuris tai narpliotų. Net praktologija čia bejėgė. Tiesiog tik kai kurie pertekliniai etatai nori įsiteikti valdžiai ir parodyti, kad jie taip pat yra šiuolaikiški ir vis dar šiek tiek reikšmingi.

„Faktas yra tas, kad suformuoti 2022 metų biudžetą bus milžiniškas iššūkis, kalbant apie viešųjų finansų poreikį ir tam tikrą balansą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Deja, pandemija nesibaigė, verslai yra uždaryti, verslo sąlygos, priklausomai nuo specifikos ir tipo, yra sudėtingos. Kai kam situacija yra ypač tragiška dėl to, kad ta pagalba, kurią valstybė turėtų naudoti, kol kas verslams panaudojama pakankamai sunkiai. Žinoma, kad tai duos poveikį“, – teigė S. Skvernelis.

Be to, ekspremjero teigimu, Lietuvos ekonominei situacijai įtakos turės ir kiti aspektai.

„Jei įvertinsime ir tuos aspektus, kad mes kartais patys savo veiksmais sugebame ir tam tikras eksporto rinkas praradinėti, ir kitus mums reikalingus tam tikrus srautus (...), visko gali būti...“, – teigė S. Skvernelis.

Kaip nurodoma Vyriausybės nutarimo pažymoje, nutarimo projektas numato priemones, kurios sudaro sąlygas ministerijoms ir kitiems asignavimų valdytojams nustatyti planuojamas 2022–2024 metams valstybės biudžeto asignavimų preliminarias maksimalias limitų sumas, būtinas strateginių veiklos planų (SVP) projektams parengti.

„Minėtos sumos planuojamos įvertinus ir atsižvelgus į asignavimų valdytojų SVP projektuose planuojamus poveikio rodiklius, kuriais siekiama įgyvendinti valstybės vystymosi kryptį, strateginį tikslą ir pažangą arba tęstinės veiklos uždavinį”, – nurodo Finansų ministerija.

Taip pat siekiama, kad asignavimų valdytojams planuojamos nustatyti lėšų limitų sumos sudarytų galimybę jiems racionaliai ir efektyviai atlikti ir kitas jų veiklos valdymo sritims priskirtas tęstinės veiklos funkcijas ir joms reikalingas įgyvendinti priemones.

Pasak ministerijos, šiuo siūlymu siekiama užtikrinti sklandų, nuoseklų atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatymo projekto parengimą ir pateikimą Seimui numatytu laiku.

„Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota, tai dabar vertinimas būtų labai paprastas: tų priemonių tiesiog nebūtų įmanoma įgyvendinti – tam biudžete nėra lėšų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas trečiadienį ėmėsi svarstyti „valstiečių“ siūlymą labiau remti nuo krizės nukentėjusius gyventojus, grįžtančius dirbti darbdaviams atšaukus jų prastovas, bei socialdemokratų siūlymą savarankiškai dirbantiems gyventojams padidinti valstybės išmoką.

Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota.

Balsuojant už Užimtumo įstatymo pataisas nepakako balsų jas atmesti. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos gegužės 11 dieną. 

„Vyriausybė, žinoma, išvadą dėl šių projektų pateiks, tačiau aš neatmesčiau, kad ta išvada bus tokio turinio, jog bus pateikti alternatyvūs Vyriausybės pasiūlymai, kaip spręsti aktualias darbo rinkos problemas žmonėms, kurie galbūt neteks darbo arba kur reikės kažkokių papildomų finansinės paramos instrumentų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad gegužę tikslinant 2021 metų biudžetą bus galima aiškiau pasakyti, kokių reikės priemonių ir lėšų.

„Vyriausybė yra nusimačiusi gegužės mėnesį pateikti Seimui Biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, kadangi manau, kad tuo metu mes jau galėsime daug aiškiau, kokiomis priemonėmis ir kokių lėšų galbūt reikės papildomai (...) ir kokios tos priemonės turėtų būti, atsižvelgiant į tai, kaip ekonomikai seksis“, – sakė Vyriausybės vadovė. 

„Valstiečiai“ siūlo nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, pristatydama Verslo tarybai Kauno miesto savivaldybės 2021 metų biudžeto projektą, sakė, kad iš viso biudžete planuojama sukaupti 343,45 mln. eurų pajamų ir panaudoti 390,39 mln. eurų asignavimų.

Savivaldybės 2021 metų biudžete prognozuojamas pajamas sudaro einamaisiais metais planuojamos surinkti pajamos, valstybės biudžeto dotacijos ir Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos. Šiemet, kaip ELTA jau skelbė, Kauno miesto savivaldybė planuoja skolintis 14,41 mln. eurų ir panaudoti asignavimų dalyje įvertintą praėjusių metų biudžeto lėšų likutį – 32,52 mln. eurų.

Iš miesto savivaldybės biudžeto šiais metais kultūrai numatyta skirti 15,86 mln. eurų (4,1 proc. biudžeto asignavimų nuo bendros jo apimties), ir tai - 633 tūkst. eurų daugiau nei 2020 metais. Sportui suplanuota suma – gerokai didesnė nei kultūros sričiai, 45,6 mln. eurų (11,7 proc. nuo bendros biudžeto projekto apimties). Ir mokesčių mokėtojų sudėtų lėšų šįmet Kaune sportui žadama skirti 13,25 mln.. eurų (41 proc.) daugiau nei 2020 metais.

Socialinei ir sveikatos apsaugai nuo bendros biudžeto apimties 2021 m. biudžeto projekte tenka 9,7 proc. lėšų, – 38 mln. eurų. Šiais metais šiai sričiai suplanuota skirti 15,7 proc., arba 5,16 mln. eurų daugiau nei buvo 2020 metų patvirtintame biudžete.

Mažėja miesto infrastruktūros ir tvarkymo asignavimų apimtis. Iš viso šiai sričiai suplanuota 14,9 proc. biudžeto lėšų (58,12 mln. eurų), arba 18,71 mln.. eurų (24,4 proc.) mažiau nei 2020 metų pradžioje. Tačiau aplinkos apsaugai 2021-aisiais tenka 1,5 proc. biudžeto asignavimų, – 5,9 mln. eurų. Tai bus 4,2 proc.(236,6 tūkst. eurų) daugiau nei 2020 metais.

Pasak pranešimo, bendroms valstybės paslaugoms pagal 2021-aisiais Kauno miesto savivaldybės biudžeto plano projektą planuojama panaudoti 11,3 proc. visų asignavimų (44,13 mln. eurų). Pažymėtina, jog šiemet, lyginant su pernykščiais asignavimais, numatytais šiai sričiai, lėšų dalis, tikėtina bus 16,1 proc., arba 8,45 mln. eurų mažesnė.

Kol Kauno miesto savivaldybės politikai nepatvirtino biudžeto plano, savivaldos reikmėms kas mėnesį naudojama viena dvyliktoji 2020-ųjų plane numatyta lėšų dalis.

Ketina atleisti nuo įmokų

Tebegaliojant karantinui, dėl kurio daugybė gyventojų neteko darbo ir pajamų, šiais metais savivaldybė ir toliau žada tęsti praėjusių metų veiklos kryptis bei taikyti tas pačias lengvatas.

Kitą savaitę politikams bus siūloma pritarti, kad karantino metu klaipėdiečiai būtų atleidžiami nuo įmokų už švietimą neformaliojo ugdymo įstaigose, pailgintose dienos grupėse savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose, savivaldybės sporto mokyklose, savivaldybės lopšeliuose-darželiuose.

Ketinama tęsti savivaldybės kompensuojamųjų lėšų mokėjimą ir ne savivaldybės ugdymo įstaigoms (darželiams, sporto klubams, neformaliojo ugdymo įstaigoms).

Šiais metais ypatingą dėmesį ketinama skirti pandemijos stipriausiai paveiktiems svetingumo sektoriaus verslams. Būtent į jų veiklos skatinimą ar lengvinimą ir nukreipta didžioji dalis priemonių.

Šiuo metu ne savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 527 vaikai, o privačius sporto klubus – 2 900 vaikų.

Stabdys rinkliavų surinkimą

Numatyta toliau palaikyti ir verslą. Pagal savivaldybės parengtą pagalbos priemonių paketą, 2021 m. planuojamų priemonių vertė – 733,2 tūkst. eurų.

Pernai ši parama siekė daugiau nei 516 tūkst. eurų.

Anot savivaldybės, šiais metais ypatingą dėmesį ketinama skirti pandemijos stipriausiai paveiktiems svetingumo sektoriaus verslams. Būtent į jų veiklos skatinimą ar lengvinimą ir nukreipta didžioji dalis priemonių.

Todėl viso karantino laikotarpiu verslininkus ketinama atleisti nuo vietinių rinkliavų už leidimų prekybai ir paslaugoms išdavimą už visus 2021 m., nereikės mokėti ir už leidimus įrengti išorinę reklamą ant Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų objektų ar teritorijų.

Prognozuojama, kad 2021 m. suteiktų rinkliavų lengvatų suma sieks 144 tūkst. eurų, 84 tūkst. eurų – už leidimus prekybai ir paslaugoms teikti, 60 tūkst. eurų – už leidimus išorinei reklamai įrengti.

Atidės mokesčių mokėjimus

Mokesčių mokėtojams, įtrauktiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, Klaipėdos savivaldybėje ketinama 10 proc. sumažinti mokesčius už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę ir žemės nuomą už visus 2021 m.

Pernai savivaldybė verslo subjektus atleido nuo mokesčių už 314 tūkst. eurų.

Svetingumo sektoriaus įmonėms, viešbučiams ir panašioms įstaigoms, įtrauktoms į VMI sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, 40 proc. ketinama sumažinti mokesčius už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę ir žemės nuomą už visus 2021 m.

2021 m. planuojama, kad suteiktų mokesčių lengvatų suma sieks 531,2 tūkst. eurų.

Siekiama sudaryti galimybę atidėti savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos mokestį, jeigu nuomininkas negali naudotis išsinuomotomis patalpomis, paskelbus šalyje karantino režimą.

Karantino laikotarpiui nuomos mokestį ketinama sumažinti 30 proc. tiems savivaldybės nekilnojamojo turto nuomininkams, kurie dėl paskelbto karantino negalėjo vykdyti veiklos arba jų veikla buvo apribota. Pernai tokių suteiktų lengvatų suma siekė per 10 tūkst. eurų.

Bus siūloma sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius verslininkams, veikiantiems senamiestyje ir centre, kurie vykdo veiklą, susijusią su menu, dailiaisiais amatais, etnografiniais verslais bei užsiima turizmo  skatinimu. Šiemet planuojama suteikti tokių lengvatų už 58 tūkst. eurų.

Tačiau šiam paramos planui turėtų pritarti Klaipėdos miesto taryba, kurios posėdis planuojamas kitą savaitę.

Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

„Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų. Tokį rezultatą vertinu labai gerai, nes balandžio mėnesį, kai dėl pirmojo karantino sustoję verslai darė įtaką ir mūsų surenkamoms pajamos bei išaugusioms išmokoms, tikrai atrodė, kad mes ne tik kad neturėsime jokio pliuso, bet ir suvalgysime visą rezervą“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų.

Pasak jos, tuo metu „Sodrai“ buvo labai svarbu užtikrinti, kad visos žmonėms priklausančios išmokos būtų išmokamos laiku.

„Tą reikėjo padaryti ne tik dėl žmonių, kuriems netekus pajamų buvo mokamos, pavyzdžiui, nedarbo išmokos, bet ir siekiant išvengti panikos visuomenėje, kad pensininkai būtų ramūs dėl savo pensijų“, – aiškino J. Varanauskienė.

Pasak jos, nepaisant itin neigiamų nuotaikų balandį, situacija per kelis mėnesius stabilizavosi, teigiamos įtakos „Sodros“ rezultatams turėjo ir Vyriausybės įsipareigojimas kompensuoti su koronaviruso pandemija susijusias ligos išlaidas – 140 mln. eurų.

J. Varanauskienės teigimu, sėkmingai stabilizuota situacija leido išsaugoti ir „Sodros“ rezervą, kuris siekė apie 600 mln. eurų, nors Vyriausybė ir buvo suteikusi leidimą šias lėšas laikyti fondo sąskaitose ir esant reikalui naudoti išmokoms.

„Dabar mes padėsime (į rezervą - BNS) tuos 600 mln. eurų, o iki gegužės mėnesius pervesime tą maždaug 180 mln. eurų praėjusių metų perteklių. Tuomet rezerve bus jau apie 780 mln. eurų“, – sakė J. Varanauskienė.

Pernai daugiausiai įplaukų „Sodra“ gavo iš apdraustųjų įmokų – 2,384 mlrd. eurų, arba 14,6 proc. (304,5 mln. eurų) daugiau nei 2019-aisiais. Asignavimų iš valstybės biudžeto gauta 2,06 mlrd. eurų – 20,1 proc. (344,1 mln. eurų) daugiau nei 2019 metais.

Draudėjų įmokos pernai sudarė 323,3 mln. eurų – 48,2 proc. (300,5 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos pernai sumenko 4,7 proc. (3,9 mln. eurų) iki 78,8 mln. eurų, „Sodros“ veiklos pajamos padidėjo 25 proc. (2,9 mln. eurų) iki 14,5 mln. eurų.

„Sodros“ išlaidos pensijų draudimui pernai siekė 3,477 mlrd. eurų – per metus šios išlaidos padidėjo 281,2 mln. eurų, arba 8,8 proc., ir sudarė 74,4 proc. visų fondo išlaidų.

Fondo išlaidos ligos ir motinystės draudimui pernai siekė 446,3 mln. eurų (9,5 proc. visų išlaidų), motinystės socialiniam draudimui – 351,2 mln. eurų (7,5 proc.), nedarbo socialiniam draudimui – 288,7 mln. eurų (6,2 proc.).

Numatoma, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, biudžeto perteklius sudarys 137 mln. eurų.

Tai – 2 proc., arba 4,6 mln. eurų mažiau nei planuota ir 8,2 mln. eurų, arba 3,6 proc. mažiau nei 2019 metais“, – naujienų agentūrai ELTA 2020-ųjų biudžeto plano vykdymo duomenis šį antradienį patikslino Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė.

Ji priminė, kad gyventojų pajamų mokesčio Savivaldybė buvo suplanavusi 178,5 mln. eurų, gavo 169,9 mln. eurų, – 8,7 mln. eurų mažiau nei tikėjosi.

„Taip pat pernai 3,4 mln. eurų mažiau nei planuota surinkta pajamų už prekes ir paslaugas (iš jų 1,5 mln. eurų – vietinių rinkliavų, 1,9 mln. eurų – biudžetinių įstaigų įmokų). Kitų pajamų ir turto mokesčių planas pagal atskiras jų rūšis įvykdytas arba viršytas“, – paaiškino Eltai R. Vosylienė.

2021 metų pagrindinio finansinio Savivaldybės dokumento – Kauno miesto biudžeto plano – projektas šiuo metu yra rengiamas, ir vis dar gaunami duomenys iš ministerijų ir kitų institucijų. Todėl, preliminariais duomenimis, šių metų metų biudžeto apimtis galimai bus apie 387 mln. eurų, arba apie 11 mln. eurų didesnė nei lyginant su 2020 m. patvirtintu planu.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja R. Vosyliėnė pabrėžė, kad tokiam padidėjimui įtakos turi iš valstybės biudžeto didesnė skiriamų dotacijų suma švietimo, kultūros reikmėms finansuoti.