Anot jos, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų, kurie dabar numatyti pensijų ir įvairių socialinių išmokų indeksavimui.

„Gal ir galės kada nors būti prilygintas, bet tikrai ne šiuo metu. Tada turime sau užduoti klausimą, ar tuos 300 mln. eurų panaudoti papildomam pensijų indeksavimui, papildomam socialinių išmokų indeksavimui, kas taip pat įtraukta į biudžetą, energetikos kainų augimo apribojimui, arba turime panaudoti konkrečiai šitai priemonei“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Reikia balansuoti priemones, kurios skirtos konkrečioms socialinėms grupėms ir toms priemonėms, kurios yra horizontalios ir visko vienu metu vis tiek nepadarysi“, – pridūrė ji.

Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė.

Premjerės teigimu, NPD turi būti taikomas iki tokios ribos, kurios naudą pajustų didžioji dalis dirbančiųjų.

„Kur ta riba yra, mes orientavomės į tai, ką rodo statistika. Ji rodo, kad didžioji dalis dirbančiųjų yra iki tos ribos, kur taikomas NPD ir todėl į ten naudą ir reikia koncentruoti“, – sakė I. Šimonytė.

„Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė, ten jau kalbam apie eurą–du, kur tikrai žmonėms didelio skirtumo nėra, gal principo reikalas ir yra, bet finansiškai didelio nėra. Bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, galime padėti tiems, kuriems sunkiausia yra atremti augančias kainas“, – pridūrė ji.

NPD nuo birželio didės 80 eurų iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė. 

Padidinus NPD gyventojai, kurių pajamos siekia minimalią algą, kas mėnesį „į rankas“ gautų papildomai 16 eurų, o uždirbantys 1 tūkst. – 12 eurų daugiau. Dėl to šių metų biudžetas neteks maždaug 103 mln. eurų. VDU 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė maždaug 1679 eurus. 

Gavau atsakymą, kad kol kas projekte jokių pakeitimų nėra.

„Turėjome trumpų susitikimų su Seimo nariais ir juose buvo klausiama, ar patikslintame biudžeto projekte numatyta valstybės investicijų programos korektūra, lėšos pabrangimui kompensuoti. Tai gavau atsakymą, kad kol kas projekte jokių pakeitimų nėra“, – 15min.lt sakė D.Gedvilas.

Seimas patikslintą šių metų biudžetą ketina priimti antradienį.

Praėjusį penktadienį statybų verslo atstovai surengė protesto akciją, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai pareiškė stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Vis dėlto D. Gedvilas teigia, kad po akcijos praėjo dar per mažai laiko – sprendimų, anot jo, galbūt galima tikėtis šios savaitės pabaigoje.

Statybininkai teigia, kad smarkiai išaugus statybinių medžiagų kainoms, prieš kelerius metus sudarytos sutartys dėl viešųjų objektų statybos nebeatitinka realybės.

Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Ppakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.

Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra didžiausia.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes. 

„Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra didžiausia“, – Seime sakė  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, didžioji dalis šio paketo skirta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, kad jų perkamoji galia nemažėtų: didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, socialinės išmokos, pensijos.

Tačiau socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad infliacija yra didesnė negu pajamų augimas: „Aiškiai „Sodra“ pateikia duomenis, kad tikrai didžiąją dalį, o kai kuriems ir visą dalį suvalgo infliacija“.  

Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad dabar laikas galvoti, kaip reikės mažinti biudžeto deficitą: „Jis išaugęs ir ilgainiui pradės rodyti savo neigiamą veidą“.

Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis teigė, kad numatytas išaugusių energetikos kainų kompensavimas socialiai neteisingas, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad nereaguota į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas, jog didesnės išlaidos didins infliaciją, o parama dėl išaugusių kainų  paskirstoma vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į jų pajamas ir į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. 

Koreguoti biudžetą Vyriausybė pasiūlė bandydama sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti gyventojams itin dideles dujų ir elektros kainas, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. 

Seimas atmetė visus opozicijos prašymus biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms – jie nesulaukė daugiau kaip pusės – 71 parlamentaro palaikymo.

„Taip jau yra, kad biudžetas yra ne apie meilę, o apie pinigus ir apie tai, kaip būtų galima ribotus išteklius padalinti neribotiems poreikiams“, – Seime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Priėmus biudžeto pataisas, jo išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, deficitas didės nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 973 mln. eurų bus skirta antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

M. Majauskas pabrėžė, kad ypač svarbų vaidmenį atliks Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, turėsianti užtikrinti, kad subsidijos būtų panaudotos tinkamai, kad visa nauda atitektų vartotojui.

Derinant projektą Seime ir Vyriausybėje buvo patikslinta tik  Rezervinio fondo sąmata ir atlikti kiti nedideli perskirstymai, tačiau projektas iš esmės nepasikeitė, pranešė Finansų ministerija.

Senatvės pensijų didinimui 5 proc. biudžete skirta 67,7 mln. eurų, kurie reiškia vidutinį 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams.

Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirta per 30 mln. eurų, išplečiant jas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų. 

Išaugus energijos kainoms pagal ES karo komunikatą paramai verslui skirta 120 mln. eurų, be to, skirta papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkiui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams skirta 369,6 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms – 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 14,6 mln. eurų.

Be to, geležinkelių elektrifikavimui skirta 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) – 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui – 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Be to, valstybės biudžete perskirstomi asignavimai tarp Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, skiriant 143 tūkst. eurų nuo karo pabėgusių ukrainiečių gyvūnų vakcinavimui, ženklinimui, ligų profilaktikai.

Energetikos ministerijos asignavimai perskirstomi 10,9 mln. eurų skiriant užsitęsusiam mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimui.

Mažinant asignavimus Finansų ministerijai, papildomi 150 tūkst. eurų nukreipiami Generalinei prokuratūrai pastato Kėdainiuose perdangos ir stogo atstatymui po avarijos.

Statistikos departamentui paskelbus 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis, tikslinama Rezervinio fondo sąmata pervedant 43,4 mln. eurų bei koreguojamas skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.

Planuojamos biudžeto pajamos kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sieks 15,114 mlrd. eurų – 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei dabar galiojančiame biudžeto plane. Asignavimai sieks 17,492 mlrd. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo – 52,8 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčio – 2 mln. eurų, pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos didėja 90,1 mln. eurų.

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai. Finansų ministerija rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų.

„Jeigu bus kažkokių esminių pasikeitimų, nes tikrai neapibrėžtumas yra labai didelis – turime ir karinę situaciją, nežinome, kada karas baigsis, taip pat yra papildomi sankcijų paketai taikomi, kas taip pat daro poveikį ir infliacijos lygiui, ir ekonominėms projekcijoms – jeigu matysime, kad situacija keičiasi iš esmės, tikrai neatmetu tikimybės, kad rudenį galime grįžti ir su kitu biudžeto projektu“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Ministrės teigimu, remiantis dabartiniais duomenimis bei kovą parengtomis ekonominėmis prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti apie 10 proc., tačiau antroje metų pusėje jos augimas mažės. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad nepakankant dabar Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių rudenį būtų siūlomi papildomi sprendimai, tačiau kartu ji teigė mananti, kad dabartinių priemonių turėtų pakakti.

I. Šimonytė teigė mananti, kad dėl aukštos palyginamosios bazės infliacijos augimo tempas turėtų sulėtėti.

Balandį pristatydama Finansų ministerijos parengtą patobulintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą, G. Skaistė sakė, kad vidutinė metinė infliacija šiemet prognozuojama 9,8 proc.

„Biudžetą teikiame nepakeistą po paskutinio svarstymo Seime. Aplinkybės, dėl kurio keičiamas biudžetas, nepasikeitusios, biudžetas tikslinamas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to sukeltų ekonominių ir geopolitinių pasekmių“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Valstietei“ Ligitai Girskienei siūlant numatyti 30 mln. eurų savivaldybėms slėptuvėms renovuoti arba įrengti, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad su savivaldybėmis bus galima tartis planuojant kitų metų biudžetą.

„Nėra taip, kad nereikia klausimo spręsti, bet ir nėra taip, kad šitaip numetus milijonus savivaldybėms galime tikėtis pagrįsto rezultato, jei visa kita nėra normaliai paruošta ir sudėliota“, – posėdyje sakė premjerė.

„Programą paruošus ir planuojant kitų metų biudžetą atitinkamai bus galima su savivaldybėmis susitarti, ką jos daro, kokiais terminais ir kaip fiksuojame rezultatus už tuos papildomus išteklius“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė sakė, kad jau rengiama civilinės saugos programa, kuri numatys, kaip stiprinti civilinę saugą.

„Civilinė sauga yra svarbi, bet šiuo metu rengiame civilinės saugos programą, kurioje matome konkrečių priemonių išdėstymą ir jos turi būti pagrįstos lėšomis ir tokiu būdų civilinei saugai tos lėšos turėtų būti skiriamos racionaliai ir efektyviai“, – posėdyje sakė S. Ščajevienė. 

Be to, „darbiečių“ frakcija siūlė žemės ūkiui papildomai numatyti 6 mln. eurų, o du demokratų frakcijos nariai ragino didinti Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių bei žurnalistų etikos inspektorės veiklos finansavimą.

Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.

Biudžetas tikslinamas siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, subsidijuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų kainas gyventojams, teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams bei palaikyti daug pajamų netekusių geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.  

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.     

Vyriausybė šiuos siūlymus aptars pirmadienį, o Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.

„Valstietė“ Ligita Girskienė siūlo numatyti 30 mln. eurų finansavimą savivaldybėms kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti arba įrengti. Pasak jos, Rusijos karinė invazija į Ukrainą parodė, kad slėptuvės yra reikalingos.

„Dėl sukeltos geopolitinės krizės padidėjo poreikis imtis priemonių, skirtų Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam ir civiliniam saugumui stiprinti“, – įsitikinusi parlamentarė.

Pasak jos, Lietuvoje dar yra išlikusių slėptuvių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui karo ar net branduolinės avarijos atveju, kurios įprastomis sąlygomis naudojamos įvairiems visuomenės poreikiams.

„Klaipėdoje bent vieną, dvi atnaujinti, kur 600 ir daugiau žmonių priimtų, nes labai apleistos, vanduo laikosi“, – BNS sakė Ligita Girskienė.

„Darbiečių“ frakcija siūlo žemės ūkiui numatyti 6 mln. eurų – amortizuoti sunkumus dėl drastiškai išaugusių elektros, dujų, trąšų ir pašarų kainų.

Pabėgėlių žmogaus teisėms užtikrinti demokratų frakcijos nariai Vytautas Bakas ir Tomas Tomilinas siūlo didinti Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių bei žurnalistų etikos inspektorės veiklos finansavimą. Tam prašoma 168 tūkst. eurų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad patikslintas biudžetas Seime bus patvirtintas.

„Kažkuria prasme tai yra jau vakar diena. Tą iliustruoja ir vos keletas registruotų Seimo narių pasiūlymų patobulinti Vyriausybės pateiktą projektą. Esminis klausimas, kaip gyvensime toliau. Kol kas nėra jokių indikacijų, jog infliacija ir energijos kainos gali artimiausiu metu sugrįžti į prieškrizinį lygį“, – BNS sakė jis.

Kol kas nėra jokių indikacijų, jog infliacija ir energijos kainos gali artimiausiu metu sugrįžti į prieškrizinį lygį.

M. Majausko teigimu, ypač svarbu dabar pradėti kalbėti, kokių reformų reikėtų imtis siekiant mažinti struktūrinį biudžeto deficitą ir didinti ekonomikos konkurencingumą: „Nuo to priklausys, kiek papildomai galėsime skirti infliacijos padarinių mažinimui, remti šeimas ir indeksuoti viešojo sektoriaus atlyginimus“. 

Biudžetas tikslinamas siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, subsidijuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų kainas gyventojams, teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams bei palaikyti daug pajamų netekusių geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.  

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.    

Biudžetas tikslinamas siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, subsidijuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų kainas gyventojams, teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams bei palaikyti daug pajamų netekusių geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas paragino ir valdančiuosius, ir opoziciją pritarti biudžeto patikslinimui ir pradėti ruoštis sunkiam darbui formuojant 2023 metų biudžetą. 

Tuo metu tame pačiame komitete dirbantis demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Algirdas Butkevičius piktinosi, kad per svarstymus „per daug buvo populizmo“ ir neįvertinama tai, kad jau liepą gali būti ekonomikos recesija. 

„Neišgirdau nė vienos priemonės, kuri garantuotų einamąsias išlaidas ilguoju laikotarpiu tvariomis pajamomis“, – pridūrė jis.  

Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Vyriausybė neatsižvelgė į kelių ministerijų prašymus numatyti papildomų lėšų viešiesiems pirkimams finansuoti.

„Įmonės, kurios šiandien laimėjo konkursus, atlieka statybos darbus, kelių tiesimo darbus, renovacijas, išaugus infliacijai ir kainų skirtumams, kad būtų bent iš dalies skiriami pinigai, kad sutartys nebūtų nutraukiamos“, – kalbėjo jis.

R. Žemaitaitis piktinosi, kad užuot didinus žmonėms atlyginimus, „į dešinę ir į kairę“ dalijamos pašalpos, lengvatos šildymui, elektrai, dujoms. Pasak jo, dėl to septynioms privačioms elektros tiekimo įmonėms atiteks apie 170 mln. eurų.

Parlamentaras apgailestavo, kad Seime atsisakyta svarstyti pataisas dėl dar vieno elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo: „Prabalsavote prieš leisdami privačiam sektoriui papildomai uždirbti 5-7 centrus nuo vienos kilovatvalandės. Jeigu pažiūrėsite į šitų įmonių, kurios dirbo 2021 metais, veiklos ataskaitas, tai jų pelnais kaip tik tai ir parodo, kiek jie uždirbo nuo kilovatvalandės“, – Seime aiškino R. Žemaitaitis. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad dar kartą Vyriausybės pakoreguotas tikslinamas biudžeto projektas nuo pirminio varianto nesiskiria.  

„Pakeitimai yra tų pačių asignavimų ribose“, – Seime antradienį teigė ji.

Rezervinio fondo sąmata tikslinama į jį pervedant 43,4 mln. eurų.

Perskirsčius Žemės ūkio ministerijos asignavimus 143 tūkst. eurų numatyta Ukrainos karo pabėgėlių gyvūnų ženklinimui, ligų profilaktikai bei vakcinavimui, peržiūrėjus Finansų ministerijos asignavimus Generalinei prokuratūrai numatyta 150 tūkst. eurų įgriuvusio Kėdainių prokuratūros stogo remontui. 

Energetikos ministerijos asignavimai perskirstomi skiriant 10,9 mln. eurų užsitęsus Ignalinos atominės elektrinės mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno įrengimui. 

Vyriausybės posėdyje pirmadienį ji sakė, kad po pirmojo svarstymo Seime koreguojant biudžeto projektą atlikti keli formalūs perskirstymai, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.

Valstybės kontrolė sako, kad šios išlaidos didins infliaciją, be to, jie paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Lietuvos bankas kompensacijas vadina  brangiomis ir socialiai mažai teisingomis.

Biudžeto priėmimas numatytas gegužės 17 dieną. 

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.    

Parlamentarai jį svarstys antradienį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas su keliais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Projektas grąžinamas Seimui beveik nepakeistas. Sąlygos esminės, dėl kurių buvo keičiamas biudžetas, nepasikeitė“, – posėdyje sakė ministrė.

Pasak jos, biudžetas tikslinamas nedidinant bendros asignavimų sumos, išskyrus nedidelius pakeitimus Rezervinio fondo sąmatoje.

„Dėl pasikeitusių Statistikos departamento vertinimų ir nustatomo bendrojo vidaus produkto įverčio praėjusiems metams, yra nustatoma, kokios dydžio yra valdžios sektoriaus skola, ir kadangi ji nebeviršija 45 proc. BVP, pagal įstatymą privaloma formuoti rezervinį stabilizavimo fondą, todėl didinami asignavimai, kurie nukreipiami į šį fondą ir atitinkamai koreguojamas skolinimosi limitas“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Rezervinio fondo sąmata tikslinama į jį pervedant 43,4 mln. eurų.

Perskirsčius Žemės ūkio ministerijos asignavimus 143 tūkst. eurų numatyta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Ukrainos karo pabėgėlių atsivežtų augintinių ženklinimui, ligų profilaktikai bei vakcinavimui, kaip siūlė Seimo Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetai.  Planuojama, kad artimiausiu metu ukrainiečių į Lietuvą įvežtų augintinių skaičius gali siekti 2-3 tūkst.

Perskirsčius Finansų ministerijos asignavimus Generalinei prokuratūrai numatyta 150 tūkst. eurų įgriuvusio Kėdainių prokuratūros pastato stogo skubiam remontui.

Energetikos ministerijos asignavimai perskirstomi skiriant 10,9 mln. eurų užsitęsus Ignalinos atominės elektrinės mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno įrengimui. 

Daugiausia išlaidų atnaujintame biudžete numatyta priemonėms kainų augimui stabdyti ir karo Ukrainoje pabėgėliams.

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų.

Patikslinto biudžeto priėmimas Seime numatytas gegužės 17 dieną. Biudžetas šiemet tikslinamas antrą kartą – pirmuoju po Rusijos invazijos Ukrainoje buvo padidintas gynybos finansavimas.

Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžete numatytos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti. Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir taip didina infliaciją, o ne ją mažina. Be to, dujų ir elektros kainų kompensavimo kaštai yra paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Jei tokio pobūdžio kompensavimo paketai bus taikomi ateityje, būtina numatyti, kas ir iš kokių lėšų apmokės išaugusius įsipareigojimus.

Nors 2020 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimas Lietuvoje buvo didžiausias Europos Sąjungoje, tada pasirinktos finansinės priemonės padėjo sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą poveikį ir, tikėtina, prisidėjo prie palankių 2021 m. ekonominių rodiklių įverčių. 2021 m. išlaidos, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, reikšmingai sumažėjo (nuo 2,6 iki 1,3 mlrd. EUR), tačiau jas didžiąją dalimi pakeitė ilgalaikės einamosios išlaidos, todėl valdžios sektoriaus grynosios, arba neto, išlaidos toliau augo. Projektuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus neto išlaidos rekordiškai augs apie 19 proc. Ilgalaikio pobūdžio išlaidų dalies augimą lemia ir ateityje lems ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad tokiam išlaidų augimui nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių, siekiant neprastinti viešųjų finansų padėties.

„Valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio išaugimas yra laikinas, susijęs su netvariai augančiomis šio sektoriaus išlaidomis. Būtina supaprastinti fiskalinės drausmės sistemą, didinti jos skaidrumą ir reglamentavimo aiškumą, užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi piliečiams naudą – ekonomikos verslo ciklų poveikio mažinimo ir valdomos infliacijos“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Išvadoje pažymima, kad 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis. Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį.

„Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc. dabar yra papildomas indeksavimas, kas reiškia, kad metinė indeksacijos suma, įvertinant pagrindinį indeksavimą, kuris prasidėjo nuo sausio 1 dienos ir šitą papildomą, tikrai turėtų aplenkti infliaciją, net ir tą nemalonią prognozę, kurią dabar esame nustatę“, – Seime žurnalistams sakė premjerė.

Pasak jos, dabartinis Vyriausybės siūlymas yra nuosaikus, bet pakankamas siekiant kompensuoti išaugusias kainas.

„Pensijų indeksavimas nuo metų pradžios buvo nemažas ir dabar siūlomas nuosaikus, bet pakankamas papildomas indeksavimas, turint minty, kad pensininkų krepšelyje maisto produktai ir energetikos produktai paprastai sudaro didžiąją išlaidų dalį“, – sakė I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl senatvės ir valstybinių pensijų papildomo indeksavimo 5 proc. ir balsuos dėl patikslinto 2022 metų „Sodros“ biudžeto.

Jei Seimas pataisas priims, vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.

Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.  

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.