Be to, trečiadienį paskelbta, kad trims Ukrainos gynybos pareigūnams pareikšti įtarimai dėl pirkimų kariuomenei.

Prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija socialiniuose tinkluose pranešė, kad kratos atliktos buvusio vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo namuose, taip pat – su politikais susijusio oligarcho Ihorio Kolomoiskio namuose.

Jis pridūrė, kad buvo atliktos kratos Mokesčių inspekcijos biuruose ir atleisti muitinės pareigūnai.

„Šiandien: kratos Mokesčių inspekcijoje; pranešimų apie įtarimus perdavimas Gynybos ministerijai; (...) atleidimas iš pareigų viso Muitinės tarnybos vadovaujančio personalo“, – teigė D. Arachamija.

Deputatas Jaroslavas Železniakas jam paantrino parašęs: „Taip – atleidžia vyriausiuosius muitinės pareigūnus. Kol kas jo pareigas eis vienas iš pavaduotojų.“

Vyriausybė trečiadienį atleido muitinės vadovybę – laikinąjį tarnybos vadovą Vjačeslavą Demčenką ir jo pavaduotojus Oleksandrą Šuckį bei Ruslaną Čerkaskį, praneša vietos žiniasklaida.

Parlamentaras Oleksijus Hončarenka pranešė, kad laikinai Muitinės tarnybos vadovo pareigas užims dabartinis muitinės tarybos vadovo pavaduotojas Serhijus Zviahincevas.

Valstybinis tyrimų biuras savo ruožtu pranešė pernai išaiškinęs nusikaltimų muitinėje, dėl kurių valstybė patyrė beveik 400 mln. grivinų (beveik 10 mln. eurų) nuostolių.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido penkis regioninių administracijų vadovus.

Taip pat iš pareigų buvo nušalintas prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka, o šias pareigas užėmė buvęs Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Praėjusį mėnesį Ukrainos Generalinė prokuratūra iš pareigų atleido penkis regioninių prokuratūrų vadovus, o generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atleido savo pavaduotoją Oleksijų Symonenką ir paskyrė naują pavaduotojų trijulę.

Be to, Ukrainos ministrų kabinetas atleido kelis Gynybos, Socialinės politikos, Bendruomenių ir teritorinės plėtros ministerijų viceministrus.

Taip pat pastaruoju metu kalbama, kad netrukus iš pareigų gali būti atleistas Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, jaunimo ir sporto ministras Vadymas Hutcaitas ir strateginės pramonės ministras Pavlo Riabikinas.

Ukrainos prezidentas antradienį paskelbė, kad bus priimta daugiau sprendimų dėl pareigūnų.

„Šiuo metu yra tam tikras darbuotojų sumažėjimas...Tačiau tai nereiškia, kad jau imtasi visų būtinų veiksmų. Sprendimų bus“, – teigė V. Zelenskis.

Sprendimą teismas priėmė praėjus kelioms valandoms po to, kai gerbiamiausiai Rusijos teisių gynimo grupei buvo skirta šių metų Nobelio taikos premija.

Tverės rajono teismas nurodė „valstybės naudai“ konfiskuoti grupės centrinę būstinę Maskvoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Memorial“, gerbiamiausia Rusijos teisių gynimo grupė, kuriai valdžia pernai liepė užsidaryti, Nobelio taikos premiją gavo kartu su Baltarusijos įkalintu aktyvistu Alesiumi Bialiackiu ir Kyjive įsikūrusiu „Pilietinių laisvių centru“.

Generalinės prokuratūros atstovas teisme apkaltino „Memorial“ „reabilituojant nacių nusikaltėlius, diskredituojant valdžią ir kuriant melagingą SSRS įvaizdį“

Rusijos valdžia yra vaizdavusi „Memorial“ kaip grupę, juodinančią šalies praeitį.

Po teismo posėdžio su žurnalistais kalbėję „Memorial“ vadovas Janas Račinskis ir atstovas Olegas Orlovas sakė, kad nors Nobelio taikos premija yra svarbus pripažinimas, ji „neapgins“ jų nuo valdžios.

„Ar tai padės sumažinti mums daromą spaudimą? Bijau, kad ne“, – pažymėjo O. Orlovas.

Anot jo, „tai nepadėjo“ kitiems Nobelio premijos laureatams Rusijoje: nei Andrejui Sacharovui, disidentui mokslininkui, kuris padėjo įkurti „Memorial“ ir kuris buvo suimtas, kai jam jau buvo paskirta Nobelio premija, nei Dmitrijui Muratovui, kurio nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“ buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai jis jau buvo pelnęs premiją.

„Premija suteikia mums galimybę dirbti, bet ji mūsų negina.“

„Memorial“ nuo pat įkūrimo 1989 metais nenuilstamai dokumentavo sovietų valdžios nusikaltimus prieš savo žmones ir sukaupė didžiulį istorinį archyvą.

Kovos su korupcija fondas (FBK) atkurs savo tinklą, kad galėtų priešintis dalinei mobilizacijai, paskelbtai siekiant pastiprinti Rusijos pajėgas Ukrainoje, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė artimas A. Navalno sąjungininkas Ivanas Ždanovas.

Pranešimas pasirodė Rusijos opozicijai išgyvenant sunkų metą, kai dauguma garsių V. Putino kritikų yra sulaikyti ar turėjo bėgti iš šalies. Pastaruosius kelerius metus Rusijos valdžia vis dažniau taikosi į savo kritikus ir oponentus, ypač po to, kai šalies kariuomenė vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Pernai A. Navalno įkurtos organizacijos, įskaitant korupciją tyrusį FBK, teismo sprendimu buvo pripažintos ekstremistinėmis, uždrausta jų veikla Rusijoje. Dėl to FBK darbuotojams, savanoriams ir šalininkams gresia teisminis persekiojimas ir įkalinimas.

Praėjusį mėnesį V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija „atnešė kančią į kiekvieną rusų šeimą“, sakė kitas garsus A. Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas.

„Dabar visi susirūpino“ karu Ukrainoje, sakė I. Ždanovas, kaip ir L. Volkovas dabar gyvenantis užsienyje.

A. Navalno sekėjai tikisi, kad FBK regionų tinklo atkūrimas suteiks balsą tiems, kas nepritaria Rusijos karui Ukrainoje.

L. Volkovo teigimu, „kova gali vykti ir kitomis formomis“, įskaitant teisinę pagalbą tiems, kam jos gali reikėti.

„Į Vilnių prieglobsčio kasdien atvyksta po porą šimtų karo pabėgėlių, tad, karui tebesitęsiant, jau ima trūkti vilniečių siūlomų būstų. Nusprendėme pritaikyti nenaudojamas biurų patalpas ir jas pavertėme tinkamomis gyventi, o susivienijusi stipri vilniečių bendruomenė labai daug prisideda, remdama būtiniausiais daiktais, įranga“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Patalpose apgyvendinama labiausiai socialiai pažeidžiama grupė – moterys su vaikais. Čia jau įsikūrusios ukrainietės atvyko iš Pabėgėlių registracijos centro, viešbučių, nusprendusių nutraukti paramą, taip pat iš šeimų, kurios nusprendė nebeteikti paramos.

Socialiniuose tinkluose paskelbus žinutę apie reikalingą paramą, iškart sulaukta per 400 savanorių, pasiūliusių savo pagalbą. Per porą dienų žmonės pasirūpino beveik visais gyvenimo pradžiai reikalingiausiais daiktais – nuo maisto iki buitinės technikos, žaislų ir drabužių vaikams. Viena vilnietė atvyko su didžiuliu puodu barščių ir visus gardžiai pamaitino.

Naujakurių patogumui Vilniaus savivaldybė patalpose įrenginėja dušus ir virtuvę. Kadangi patalpose apsigyvens ir mokyklinio amžiaus vaikai, šiuo metu labai reikia tik interneto.

Ukrainiečių apgyvendinimui taip pat ruošiami kiti dideli butai Šopeno gatvėje. Planuojama, kad juose bus galima įkurdinti nuo keliasdešimt iki 100 žmonių.

„Lietuvos gyventojų srautas į biurus 2021 metų pradžioje buvo 47,3 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (2020 metų sausio 3–vasario 6 dienomis ), tuo tarpu gegužės trečią savaitę – tik 12 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu“, – komentuoja A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, tikėtina, kad gyventojų srauto į biurus augimas yra susijęs su darbo nuotoliniu režimu nuovargiu, išaugusiu socializavimo poreikiu, taip pat – su akivaizdžiu gyventojų vakcinavimo progresu Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, „Our world in data“ tinklapio duomenys rodo, kad gegužės 19 dieną bent viena Covid–19 vakcinos doze Lietuvoje jau buvo paskiepyta 33 proc. Lietuvos populiacijos, tuo tarpu kovo 19 dieną šio rodiklio reikšmė siekė tik 10 proc.“, – teigia ekonomistas.

Jo teigimu, spartus Lietuvos gyventojų srauto į biurus atsigavimas rodo, kad visuotinis darbas iš namų Lietuvoje tikriausiai neprigis – augant gyventojų vakcinavimo tempams ir slopstant pandemijai, didelė gyventojų dalis sugrįš prie įprastinio darbo biuruose.

„Tam tikra gyventojų dalis kombinuos darbą iš namų ir darbą biure. Tačiau labai nedidelė gyventojų dalis persikels dirbti tik iš namų“, – tikina A. Izgorodinas.

„Prisidengdamos liberaliais šūkiais, šios organizacijos kuria sąlygas socialinės ir sociopolitinės padėties destabilizavimui“, – sakoma Maskvos prokuratūros pranešime.

Taip pat prokurorai kaltina šias organizacijas kuriant sąlygas „konstitucinės santvarkos pagrindo keitimui“.

Pareiškime sakoma, kad grupės „vykdo užsienio ir tarptautinių organizacijų veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, todėl yra „nepageidaujamos“.

A. Navalno padėjėjai ir organizacijos dėl savo politinės veiklos dažnai sulaukia policijos reidų ir areštų.

Anksčiau penktadienį Rusijos teismas nuteisė kalėti dvejus metus vieną iš A. Navalno bendražygių dėl „ekstremistinių“ tviterio žinučių.

Ketvirtadienį teismas lygtinai skyrė vienus metus pataisos darbų A. Navalno bendražygei Liubov Sobol, bandžiusiai patekti į vieno įtariamo agento, kuris, Kremliaus kritiko teigimu, prisidėjo prie jo apnuodijimo, namus.

A. Navalnas jau dešimtmetį nepalieka Kremliaus ramybėje tirdamas aukšto rango pareigūnų korupciją ir organizuodamas didžiulius protestus visoje Rusijoje.

Kremliaus kritiko sąjungininkai pastaraisiais mėnesiais vis labiau spaudžiami, opozicijos politikui sugrįžus į Rusiją iš Vokietijos, kur jis keletą mėnesių gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl to išpuolio A. Navalnas kaltina Kremlių, kuris jam metamus kaltinimus neigia.

Vos grįžęs jis buvo suimtas ir pasiųstas už grotų pustrečių metų senoje lėšų grobstymo byloje, o opozicionieriaus areštas išprovokavo šalyje protestus.

Kovo 31 dieną A. Navalnas paskelbė bado streiką kolonijoje, reikalaudamas tinkamos medicininės pagalbos dėl nugaros skausmų ir tirpstančių kojų.

Jo komanda pirmadienį pranešė, kad Rusijos kalėjimų sistemos pareigūnai pagrasino pradėti jį priverstinai maitinti.

A. Navalnas, netekęs daug svorio nuo atvykimo į kalinimo įstaigą vasarį, penktadienį socialiniame tinkle „Instagram“ pakartojo, kad kalėjimo pareigūnai grasina priverstinai jį maitinti.

Į pastatų modernizavimą visoje Lietuvoje bus investuota 55 mln. Eur. Investicijos pagerins valstybei priklausančių pastatų būklę, sumažins jų eksploatacines išlaidas bei leis efektyviau išnaudoti pastatų plotą – po atnaujinimo bus sukurta papildomų 630 darbo vietų.

Įgyvendinant viešųjų pastatų modernizavimo programą, 2021-2023 m. iš viso bus atnaujinti 25 pastatai, esantys Vilniuje (10), Klaipėdoje (4), Kaune (3), Šiauliuose (2), Marijampolėje (1), Panevėžyje (1), Radviliškyje (1), Rokiškyje (1), Šilutėje (1) ir Anykščiuose (1). Bendras atnaujinamų pastatų plotas siekia 73 tūkst. kv. m.

Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus.

Poreikis atnaujinti valstybei priklausančius pastatus atsirado įvertinus bendrą jų būklę bei vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai dėl viešųjų pastatų energetinio efektyvumo užtikrinimo. Turto banko analizė parodė, kad du trečdaliai valstybei priklausančių administracinės paskirties patalpų yra patenkinamos arba blogos būklės, todėl reikalauja investicijų. 

„Valstybės biurų sutelkimas vienose – Turto banko – rankose leidžia tikslingai paskirstyti investicijas, investuojant į tą valstybės turtą, kuris tarnauja ilgalaikiams jos tikslams“, –  sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Pastatų modernizavimui finansuoti naudojamos Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Turto banko lėšos. Iš viso tam numatyta 55,3 mln. Eur. 2021 m. planuojama įsigyti pastatų modernizavimo projektavimo darbus, o pastatų rangos darbai bus perkami ir įgyvendinami 2022-2023 m. Modernizuoti pastatai sieks bent B energinę klasę.

Pasak M. Sinkevičiaus, atnaujinant pastatus bus sprendžiama ir kita įsisenėjusi valstybės nekilnojamojo turto problema – efektyvus jų ploto panaudojimas.

„Valstybei priklausantys biurai yra senos statybos, todėl jų išplanavimas dažnai neleidžia efektyviai išnaudoti viso pastato ploto. Modernizuoti pastatai taps talpesni, juose bus įrengta daugiau darbo vietų, kas leis sumažinti bendrą valstybės biurų kiekį, gaunant pajamas už parduotą nereikalingą turtą ir mažinant išlaidas eksploatacijai. Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus“, – teigia M. Sinkevičius.

Rekonstrukcijų metu bus įgyvendintos modernizavimo ir energijos taupymo priemonės: apšiltintos pastatų sienos ir stogai, pakeistos durys ir langai, modernizuotos komunikacijos, šildymo ir vėdinimo sistemos, suremontuotos vidaus patalpos.

Iš viso per dešimt metų Turto bankas į valstybei priklausančius pastatus planuoja investuoti 285 mln. Eur sumą, o investicijos pasieks beveik 300 tūkst. kv. m ploto patalpų. Investicijos užtikrins geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams ir leis sumažinti valstybės biurų poreikį 165 tūkst. kv. m, kas sudaro ketvirtadalį viso administracinės paskirties valstybės turto.

Vienam institucijose dirbančiam darbuotojui tenkanti bendrojo ploto dalis per dešimt metų sumažės vidutiniškai nuo 26 kv. m iki 20 kv. m.

Uostamiestyje yra keturios vienmandatės rinkimų apygardos.

Visose jų išrinkti parlamentarai pagal Seimo statutą turi teisę iš savivaldybės gauti patalpas biurams, kur visą šią kadenciją galės priimti rinkėjus.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis patvirtino, kad patalpos jau suteiktos naujai išrinktiems Seimo nariams – konservatoriams Arvydui Pociui ir Audriui Petrošiui.

„Jiems patalpos suteiktos Daržų g. 1, kur anksčiau buvo įsikūrusi Darbo partijos būstinė. Ten yra didelės patalpos, jas išdalijome jaunimo „Apskritajam stalui“, „Klaipėdos šventėms“, o dalį patalpų, gal 20 ar 30 kv. metrų, skyrėme šiems dviem parlamentarams. Ligitai Girskienei skyrėme patalpas Tiltų g. 8, ten ji įsikūrė vietoj į Seimą nepatekusio Algimanto Kirkučio, pagal sąrašą išrinkto Dainiaus Kepenio biuras irgi liko ten pat – Tiltų g. 8“, – teigė E.Simokaitis.

Pajūrio apygardoje išrinktas Simonas Gentvilas ir pagal sąrašą į Seimą pakliuvęs Andrius Bagdonas Klaipėdoje susitikimams ir darbui su rinkėjais patalpas gavo Danės g. 9, buvusioje Liberalų sąjūdžio būstinėje.

„Pirmąkart ne Klaipėdoje išrinktos politikės konservatorės Aistė Gedvilienė ir Agnė Bilotaitė nusprendė turėti savo biurus uostamiestyje, joms suteiktos patalpos Liepų g. 3. Toks yra Seimo statutas, parlamentaras turi teisę bet kurioje šalies savivaldybėje prašyti neatlygintinų patalpų susitikimams su rinkėjais“, – patikslino E.Simokaitis.

„Ne tik pandemijos metu didesni nuomos sandoriai sudrebina rinką kaip griaustinis žiemą. Kauno biurų  rinka – ne išimtis. Tačiau informacinių technologijų sektorius yra vienas atspariausių šiai krizei ir kartu dėl didelės konkurencijos kelia pačius aukščiausius standartus darbuotojų gerovei ir darbo vietai. Šis sandoris – tai dar vienas įvertinimas BLC verslo centrui, kurio 13-kos aukštų korpusas jau bus visiškai užpildytas nuomininkais, o bendras 20 000 kv. metrų ploto verslo centro užimtumas pasieks 90 procentų“, – sako „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas L. Šepetys.

Prieš 5 metus įkurtą „Blaster“ klasterį sudaro keturios žinomos informacinių technologijų bendrovės: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Pasak L. Šepečio, tokie klasteriai kaip „Blaster“ yra viso miesto variklis, nes IT paslaugas globaliu mastu teikiančios įmonės sparčiai auga ir nuolat jaučia gerų specialistų alkį.

„Keičiantis situacijai pasaulyje turime būti lankstūs, keisti darbo stilių ir bendruomenės įpročius. Pasibaigus karantinui ir persikėlus į naujas patalpas, „TeleSofto“ darbuotojai ir toliau galės rinktis darbo nuotoliniu būdu bei darbo biure kombinaciją. Biuro vidaus erdvių išdėstymas rengiamas teikiant prioritetą sveikos ir saugios darbo aplinkos užtikrinimui – atsisakysime atviro išplanavimo, viename aukšte įsikurs ne daugiau nei  2-3 komandos“, – sprendimą persikelti į BLC komentavo „TeleSofto“ vadovas Algirdas Stonys.

„Be to, turime ambicingų planų ateičiai – norime augti ir prisidėti prie Kauno miesto vystymo. Siekiame, kad Kaune būtų kuriama geriausia pasaulyje programinė įranga, o komandą nuolat papildytų aukščiausios klasės specialistai.  Dairėmės naujų erdvių, kurios leistų ne tik toliau plėsti komandą, bet ir puoselėti bendruomeniškumą. Simboliška, kad iš naujojo biuro atsiveria vaizdas į Vienybės aikštę, kuri leidžia sujungti darbą ir laisvalaikį. Ateityje planuojame sulaukti nemažai užsienio svečių, tad džiaugiamės, kad įsikursime strategiškai patogioje ir reprezentatyvioje vietoje pačiame Kauno centre.“

„Kadangi šiuo metu esame atsakingi už „Blaster“ veiklą, esame tikri, jog persikėlimas į BLC atvers naujų galimybių klasterio nariams kurti kartu. Taip pat tikimės, jog naujos erdvės suteiks daugiau progų pristatyti mūsų veiklas visuomenei ir įtraukti į naujas su IT technologijomis ir skaitmenizacija susijusias iniciatyvas, – pasakojo Liudas Ubarevičius, studijos „SneakyBox“ vadovas ir „Blaster“ koordinatorius. – Ypač džiugu, kad visa tai įvyks jau šiais metais, o kadangi su „Blaster“ esame „Kaunas 2022“ partneriai, bus puiki proga įsilieti į Europos kultūros sostinės programą ir pasiūlyti tiek savo darbuotojams, tiek svečiams išskirtinių veiklų.“

Pasak „Urban Inventors“ komercijos vadovo G. Muliuolio, nuomininkų darbuotojų žodis pasirenkant biurą įgyja vis didesnį svorį, o būtent savijauta darbe ir biure yra vienas svarbiausių motyvuojančių veiksnių.

„Rūpestis darbuotojais, jų darbo sąlygomis, poilsiu bei sveikata tampa ne tik nuomininkų, bet ir biurų plėtotojų rūpesčiu. BLC verslo centras siekia tapti pirmuoju Lietuvoje, įvertintu „Fitwel“ sertifikatu, kuris patvirtina, jog šiame pastate daugiausiai dėmesio skiriama darbuotojų fizinei ir emocinei savijautai,“ –  teigia „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis. Anot jo, naujasis biuras verslo centre BLC klasteriui „Blaster“ bus įrengtas iki vasaros.

BLC verslo centrą Kaune, šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, plėtoja bendrovė „Urban Inventors“, Vilniuje valdanti verslo slėnį „Green Hall“. SBA investicijos į BLC 2 ir Vienybės aikštę siekia apie 40 mln. eurų.

Apie „Blaster“

Klasteris „Blaster“ buvo įkurtas 2015 m. ir jį šiuo metu sudaro šios kompanijos: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Jose dirba daugiau nei 300 skaitmeninio pasaulio ekspertų.

Klasteris vienija sparčiai augančias IT kompanijas, kuriančias aukštos pridėtinės vertės technologinius produktus ir paslaugas. „Blaster“ tikslas – didinti inovacijų potencialą, tarptautinį konkurencingumą ir pardavimų apimtis, vystyti patrauklų produktų ir paslaugų paketą įvairiems klientams. Klasterio narių sprendimai naudojami įvairiose pramonės šakose: telekomunikacijos, sveikatos priežiūros, logistikos, finansinių paslaugų, edukacijos ir kitur. „Blaster“ yra bendruomenė kūrybiškiems ir iššūkius mėgstantiems technologijų specialistams, padedanti realizuoti jų idėjas.

Apie SBA

SBA verslo grupė yra viena didžiausių šalyje. Jai priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat  investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje  – „135“ ir plėtoja modernų biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone. SBA baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, „Laminn“, taip pat minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“.

Apie tai, kaip koronaviruso pandemija paveikė Kauno biurų rinką, kaip ši situacija pakoregavo verslo lūkesčius dėl patalpų ir kokia laukia biurų ateitis, kalbamės su didžiausią Kaune verslo centrų plotą valdančios SBA nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ valdybos pirmininku Lionginu Šepečiu.

– Kokie metai buvo Kauno biurų rinkai?

– Pandemija sujaukė įvairias veiklas, tad biurų rinka – ne išimtis. Šiais metais jaučiamas sulėtėjimas, bet ši rinka tikrai nesustingo. Ir dabar kreipiasi ieškantys naujų biurų, ypač naujos statybos, vyksta derybos. Be to, mano nuomone, Lietuvoje yra tik du miestai, kuriems yra aktuali biurų rinka. Tai – Vilnius ir Kaunas. Kiti miestai, deja, bet neturi didelio poreikio plėstis. Beje, reikėtų pažymėti, kad Kauno biurų rinka sulėtėjo ne tik dėl karantino. Rinka vystosi bangomis, o Kaune pastaraisiais metais buvo pasiūlyta daug biurų ploto, pavyzdžiui, BLC, „Kauno dokas“, todėl, patenkinus pirminį poreikį, paklausa laikinai sumažėjo.

L.Šepetys įsitikinęs, kad Kauno biurų rinka dar turi kur augti/SBA nuotr.

– Ar Kaunas nepersisotino naujais verslo centrais?

– Biurų rinka Kaune tikrai dar neprisotinta, nes yra nemažai verslų, kurie iki šiol dirba senose, neatitinkančiose šiuolaikinių reikalavimų ir nejaukiose patalpose. Tikiu, kad Kauno biurų rinka dar turi potencialo, nes šis miestas turi visas fundamentalias tam prielaidas. Biurai statomi ten, kur verslas gali rasti kvalifikuotų darbuotojų, o Kaunas turi aukštąsias mokyklas, kurios ruošia tokius specialistus. Kalbant su nuomininkais ar partneriais, jie nurodo, kad pagrindinis iššūkis yra ne biurų kaina, o būtent galimybė pritraukti darbuotojus. Modernus, į gerą darbuotojo savijautą orientuotas biuras Kaune besiplečiantiems ar ateinantiems verslams ir padės pritraukti tokių žmonių.

Tenka pripažinti, kad šiuo metu mieste nevystomi jokie nauji dideli verslo centrų projektai, tačiau mes planuojame tęsti investicijas Kaune. Mano manymu, kiti vystytojai projektus pristabdė tik dabar, tačiau po metų viskas vėl atsigaus, nes Kaune yra sukurta tinkama infrastruktūra. Čia gera ir patogu gyventi ir, kaip minėjau, yra ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai.

Be to, Kaune pastaruoju metu kuriasi nemažai industrinių verslų. Tad toms įmonėms, kurios čia statosi gamyklas, ateityje taip pat gali prireikti ir biurų patalpų.

– Kokių biurų patalpų šiuo metu labiausiai reikia verslui?

– Kaunas iš tiesų yra unikalus miestas, tad ir verslo poreikiai – patys įvairiausi. Turime derybų ir dėl kelių darbo vietų, ir dėl kelių tūkstančių kvadratų ploto.

– Ar dėl pandemijos verslas keičia reikalavimus biurų patalpoms?

Biurų rinka Kaune tikrai dar neprisotinta.

– Per šią pandemiją atsirado kiek kitokių biurų poreikis. Daug diskutuojama, ar biurai iš viso bus reikalingi, nes žmonės išmoko dirbti namuose. Tačiau tiek mūsų įmonės, tiek partnerių nuomone, biurai niekur nedings, tik bus kitokie. Istoriškai žiūrint, biurai visada evoliucionavo, nenustojo keistis. Buvo populiaru didelės erdvės, kuriose sustatyta daug stalų ir dirbo dešimtys žmonių. Tačiau dar prieš pandemiją biurai pradėjo keistis ir nuomininkai pageidavo, kad atskirose erdvėse galėtų dirbti po maždaug šešis žmones. Dabar įmonės, kurios yra atsakingos ir rūpinasi savo darbuotojais, skaičiuoja daugiau kaip 10 kv. m vienai darbo vietai ir nori kiek didesnių biurų. Todėl vystytojams atsiranda galimybių pasiūlyti dar įvairesnių patalpų, kuriose būtų išlaikomi atstumai, įrengtos saugumą užtikrinančios pertvaros. Biurai ypač sparčiai keičiasi dabar, daugiau dėmesio skiriama individualiai darbo vietai, galimybei suteikti sveiką aplinką.

– Kokia yra ta sveika aplinka biuruose?

– Mes kaip tik BLC2 verslo centre siekiame pirmieji Lietuvoje gauti sveiko pastato sertifikatą „Fitwel“. Tai sistema, orientuota į žmogų ir skatinanti sveiką gyvenimo būdą. Čia darbuotojai skatinami daugiau judėti, pavyzdžiui, dažniau lipti laiptais, taip gerinant fizinę ir emocinę savijautą. Siūlomi įvairūs sporto užsiėmimai, treniruotės, žingsnių iššūkiai. Nuomininkams po ranka geriamojo vandens punktai, įrengiamos sporto erdvės. Tai visas sąrašas priemonių, kurios diegiamos verslo centre. Taip skatinamas visai kitoks požiūris į darbą – neprivalai visą dieną dirbti prie kompiuterio, o čia pat biurų pastate gali skirti laiko pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata. Tuomet ir darbas bus produktyvesnis.

– Kaip biurai turėtų keistis ateityje?

– Iš savo klientų nesame girdėję, kad jie labai norėtų, jog visi darbuotojai dirbtų iš namų. Priešingai, jie laikosi pozicijos, kad biure galima geriau organizuoti darbą, kurti komandinę atmosferą, siekti bendrų tikslų, pasirūpinti darbuotojo gerove, o tai padaryti galima būnant kartu. Todėl biurai ir turi keistis, atitikti laikmečio padiktuotus reikalavimus ir būti patogūs darbuotojams. Ši koronaviruso pandemija parodė, kad labai svarbus ateities biurų bruožas turėtų būti lankstumas, kad sugebėtų prisitaikyti prie staigių pokyčių, sumažinti ar padidinti erdves, užtikrinti darbuotojų komfortą ir saugumą.

Svarbu ir tai, kad darbas ateities biuruose galėtų būti labiau integruojamas su gyvenamąja vieta, kai viename ar keliuose netoli vienas kito esančiuose pastatuose žmonės galėtų ir dirbti, ir apsigyventi. Tai svarbu verslams, kurie darbuotojus pritraukia iš užsienio ar kitų miestų. Kaunas tikrai būtų tinkamas tokiai naujai biurų koncepcijai ir, manau, verta vystyti tokius biurus.