Neatpažįstama erdvė

Vienybės aikštėje esantis BLC verslo centras šiomis dienomis kvepia atostogomis, mat įprastą granito grindinį pakeitė smėlis, būtinas „Saulės ir jūros“ pasirodymui. Visgi, nors darbas verslo centre vyksta įprastai, pastebima, kad dažno darbuotojo dėmesį patraukia paplūdimys.

„Vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai, jau turime paplūdimį, derinamas apšvietimas. Verslo centro transformacija tikrai įvyko. Visi derinimo darbai truko apie pusmetį, bet kai viską pagalvoji, tada viskas sklandžiai vyksta. Verslo centras dirba įprasta tvarka, tačiau vestibiulis yra iš dalies aptvertas ir ten, kur buvo įprastas granitas, dabar yra smėlis. Tiesa, įėjus pro pagrindinį įėjimą, lankytojai gali kiek pasimesti, nes ten dabar tarsi spektaklio užkulisių vieta, tačiau įeiti į verslo centrą tikrai galima, yra tam paliktos vietos“, – kalbėjo „SBA Urban“ atstovė Loneda Gražulevičienė.

„SBA Urban“ nuotr.

20 t smėlio iki BLC verslo centro pastato kampo buvo atvežtas sunkiąja technika, tačiau iki pat durų atvažiuoti nebuvo galima, nes Vienybės aikštės granitas neatlaikytų tokio svorio. Todėl teko karučiais visą smėlį suvežti ir tokiu būdu vidinėse patalpose suformuoti paplūdimį. Beje, dar prieš pilant smėlį verslo centre, organizatoriai pasirūpino šildomais kilimėliais, kad ant grindų per pasirodymą gulintys aktoriai nesušaltų.

„Visi eina ir fotografuoja, nes vaizdas – nekasdienis, praskaidrinantis kasdienybę. Kai už lango nėra saulės, paplūdimys beveik darbo vietoje tikrai pakelia nuotaiką“, – kalbėjo pašnekovė, pajuokavusi, kad galbūt reikėtų pagalvoti kurią dieną pakeisti įprastą darbuotojų aprangos kodą į tokį, kuris tiktų prie paplūdimio.

Visi eina ir fotografuoja, nes vaizdas – nekasdienis, praskaidrinantis kasdienybę.

Sulaukęs pasaulinio pripažinimo

Gimtajame menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės mieste dirbtinis kūrinio paplūdimys įsikūrė BLC verslo centro pastate. Pasaulyje pripažintas pasirodymas pagaliau bus ir Kaune.

2019 m. menininkės su šiuo kūriniu atstovavo Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kur buvo įvertintos aukščiausiu renginio apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“. Tai – pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai šalies kūrėjai buvo įvertinti prestižiškiausiu meno lauke prizu. Per pastaruosius ketverius metus „Saulė ir jūra“ apkeliavo 33 miestus 26 šalyse, tarp kurių Australija, JAV, Čilė, Argentina, Taivanas, Vokietija, Italija, Prancūzija ir kt. Kelionėje po pasaulį „Saulė ir jūra“ skamba anglų kalba, o Kaune bus rodoma lietuviška kūrinio versija.

Britų leidinys „The Guardian“ 2019-aisiais „Saulę ir jūrą“ įtraukė į geriausių metų meno įvykių ir parodų 20-uką, o didžiausia pasaulyje internetinės meno rinkos platforma ir portalas „Artsy“ autorių trijulę įrašė į įtakingiausių 2019 m. menininkų sąrašą. Šį rudenį kūriniui turuojant po Jungtines Amerikos valstijas „The New York Times“ operą-performansą apibūdino kaip vieną didžiausių performanso pasiekimų per pastaruosius dešimt metų.

„SBA Urban“ nuotr.

Stebėjimas iš viršaus

Tarptautinę meno bendruomenę ir publiką sužavėjęs kūrinys nukelia į saulėtą vasaros dieną paplūdimyje, kur maudymosi kostiumėliais apsirengę poilsiautojai atlieka įprastas pliažo procedūras ir dainuoja.

Išskirtinė „Saulės ir jūros“ rodymo sąlyga – specifinė erdvės architektūra, kai žiūrovai spektaklį stebi iš viršaus. Per kelis aukštus balkonu iš vidaus apjuostas BLC verslo centras žiūrėjimo iš viršaus patirčiai tinka idealiai.

Pasirodyme ant kelių smėlio, po dirbtine saule gulintys vasarotojai dalijasi gyvenimiškais rūpesčiais, prisiminimais, kremo nuo saulės sudėtimi ir ryto planais kepti kiaušinienę. Pagaviai ir su švelnia ironija kūrinyje skleidžiasi klimato kaitos, kūniškumo ir visuotinio nuovargio temos.

BLC verslo centre „Saulė ir jūra“ bus rodoma vasario 14–19 dienomis.

Šokio teatro „Aura“, pakrikštyto Kauno kultūros simboliu, vadovė Birutė Letukaitė džiaugiasi pagaliau įvyksiančiu gyvu susitikimu su teatro žiūrovais – gegužės 21 d. 19 val. verslo centre BLC, organizuojamas „auriečių“ kūrybos vakaras. Tarptautinės, visada inovatyvios trupės choreografė, žiūrovams žada įsimintiną prisilietimą prie išsiilgto profesionalaus judesio meno.

Po rudenį įvykusio Tarptautinio šokio festivalio, teatrui šis renginys pirmasis, organizuojamas uždaroje erdvėje. Kiek anksčiau, šį pavasarį, šokėjus jau buvo galima sutikti „Laimės dienos“ renginiuose, „Šokio dienos“ akcijoje Šilainių mikrorajone. Šįkart, ypatingam pasimatymui su publika teatro prožektorių šviesoje, ruošiamasi iš peties: „Scenoje kursime tarp kasdienybės ir teatro balansuojančią atmosferą – tarsi pasirodymą, tarsi jo repeticiją, kas suteiks galimybę šokėjus pamatyti iš labai arti, organiškus ir laisvus. Kol scenos pakraštyje balerinos ruošis pamokai, jos centre, atletiškų šokėjų duetas gliaudys riešutus. Pirštai iš Australijos brazdins gitarą, o prancūziškos lūpos kreipsis į publiką niūniuojama melodija“ – šokio žanro ribas peržengiančio renginio programos fragmentais dalinosi choreografė B. Letukaitė.

„Auros“ nuotr.

Vakaro metu bus pristatytos šešios į choreografinę visumą apjungtos šiuolaikinio šokio miniatūros, šokėjų kurtos nuo pat karantino pradžios. Autentiška, dar niekur nerodyta choreografija perteiks izoliacijos išgyvenimus, tarpusavio santykių niuansus, kvies persvarstyti žmogiškąsias egzistencines dilemas. Nuo 2020 m. vasaros iki šiandien, „Auroje“ dirba aukšto meistriškumo šokėjai iš Kinijos, P. Korėjos, Australijos, Prancūzijos, Ispanijos, Albanijos, Italijos, Lietuvos.

Scenoje kursime tarp kasdienybės ir teatro balansuojančią atmosferą.

Gegužės 28 dieną Vilniaus „Menų spaustuvėje“ pasirodymus teatro erdvėse pratęs siurrealistinis belgų choreografo Brandon'o Lagaert'o kurtas šokio spektaklis „Deginanti trintis“. Žiūrovai, mieliau besirenkantys renginius gryname ore, kviečiami pamatyti nemokamą teatro trupės pasirodymą jau šį šeštadienį, Kauno miesto gimtadienio metu. Adresu Nemuno g. 20A, prie teatrui dedikuotos menininko Lino Kaziulionio tapybos ant pastato sienos, įvyks specialus šokėjų pasirodymas, vėliau persikelsiantis į Laisvės alėjos šurmulį.

„Ne tik pandemijos metu didesni nuomos sandoriai sudrebina rinką kaip griaustinis žiemą. Kauno biurų  rinka – ne išimtis. Tačiau informacinių technologijų sektorius yra vienas atspariausių šiai krizei ir kartu dėl didelės konkurencijos kelia pačius aukščiausius standartus darbuotojų gerovei ir darbo vietai. Šis sandoris – tai dar vienas įvertinimas BLC verslo centrui, kurio 13-kos aukštų korpusas jau bus visiškai užpildytas nuomininkais, o bendras 20 000 kv. metrų ploto verslo centro užimtumas pasieks 90 procentų“, – sako „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas L. Šepetys.

Prieš 5 metus įkurtą „Blaster“ klasterį sudaro keturios žinomos informacinių technologijų bendrovės: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Pasak L. Šepečio, tokie klasteriai kaip „Blaster“ yra viso miesto variklis, nes IT paslaugas globaliu mastu teikiančios įmonės sparčiai auga ir nuolat jaučia gerų specialistų alkį.

„Keičiantis situacijai pasaulyje turime būti lankstūs, keisti darbo stilių ir bendruomenės įpročius. Pasibaigus karantinui ir persikėlus į naujas patalpas, „TeleSofto“ darbuotojai ir toliau galės rinktis darbo nuotoliniu būdu bei darbo biure kombinaciją. Biuro vidaus erdvių išdėstymas rengiamas teikiant prioritetą sveikos ir saugios darbo aplinkos užtikrinimui – atsisakysime atviro išplanavimo, viename aukšte įsikurs ne daugiau nei  2-3 komandos“, – sprendimą persikelti į BLC komentavo „TeleSofto“ vadovas Algirdas Stonys.

„Be to, turime ambicingų planų ateičiai – norime augti ir prisidėti prie Kauno miesto vystymo. Siekiame, kad Kaune būtų kuriama geriausia pasaulyje programinė įranga, o komandą nuolat papildytų aukščiausios klasės specialistai.  Dairėmės naujų erdvių, kurios leistų ne tik toliau plėsti komandą, bet ir puoselėti bendruomeniškumą. Simboliška, kad iš naujojo biuro atsiveria vaizdas į Vienybės aikštę, kuri leidžia sujungti darbą ir laisvalaikį. Ateityje planuojame sulaukti nemažai užsienio svečių, tad džiaugiamės, kad įsikursime strategiškai patogioje ir reprezentatyvioje vietoje pačiame Kauno centre.“

„Kadangi šiuo metu esame atsakingi už „Blaster“ veiklą, esame tikri, jog persikėlimas į BLC atvers naujų galimybių klasterio nariams kurti kartu. Taip pat tikimės, jog naujos erdvės suteiks daugiau progų pristatyti mūsų veiklas visuomenei ir įtraukti į naujas su IT technologijomis ir skaitmenizacija susijusias iniciatyvas, – pasakojo Liudas Ubarevičius, studijos „SneakyBox“ vadovas ir „Blaster“ koordinatorius. – Ypač džiugu, kad visa tai įvyks jau šiais metais, o kadangi su „Blaster“ esame „Kaunas 2022“ partneriai, bus puiki proga įsilieti į Europos kultūros sostinės programą ir pasiūlyti tiek savo darbuotojams, tiek svečiams išskirtinių veiklų.“

Pasak „Urban Inventors“ komercijos vadovo G. Muliuolio, nuomininkų darbuotojų žodis pasirenkant biurą įgyja vis didesnį svorį, o būtent savijauta darbe ir biure yra vienas svarbiausių motyvuojančių veiksnių.

„Rūpestis darbuotojais, jų darbo sąlygomis, poilsiu bei sveikata tampa ne tik nuomininkų, bet ir biurų plėtotojų rūpesčiu. BLC verslo centras siekia tapti pirmuoju Lietuvoje, įvertintu „Fitwel“ sertifikatu, kuris patvirtina, jog šiame pastate daugiausiai dėmesio skiriama darbuotojų fizinei ir emocinei savijautai,“ –  teigia „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis. Anot jo, naujasis biuras verslo centre BLC klasteriui „Blaster“ bus įrengtas iki vasaros.

BLC verslo centrą Kaune, šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, plėtoja bendrovė „Urban Inventors“, Vilniuje valdanti verslo slėnį „Green Hall“. SBA investicijos į BLC 2 ir Vienybės aikštę siekia apie 40 mln. eurų.

Apie „Blaster“

Klasteris „Blaster“ buvo įkurtas 2015 m. ir jį šiuo metu sudaro šios kompanijos: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Jose dirba daugiau nei 300 skaitmeninio pasaulio ekspertų.

Klasteris vienija sparčiai augančias IT kompanijas, kuriančias aukštos pridėtinės vertės technologinius produktus ir paslaugas. „Blaster“ tikslas – didinti inovacijų potencialą, tarptautinį konkurencingumą ir pardavimų apimtis, vystyti patrauklų produktų ir paslaugų paketą įvairiems klientams. Klasterio narių sprendimai naudojami įvairiose pramonės šakose: telekomunikacijos, sveikatos priežiūros, logistikos, finansinių paslaugų, edukacijos ir kitur. „Blaster“ yra bendruomenė kūrybiškiems ir iššūkius mėgstantiems technologijų specialistams, padedanti realizuoti jų idėjas.

Apie SBA

SBA verslo grupė yra viena didžiausių šalyje. Jai priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat  investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje  – „135“ ir plėtoja modernų biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone. SBA baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, „Laminn“, taip pat minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“.

„Ieškojome biuro, kuris geriausiai atitiktų mūsų augančios bendrovės intersus, būtų strategiškai patogioje vietoje, o verslo centro vystytojui rūpėtų tvarumas ir jame dirbantys žmonės. BLC pasiūlė optimalią erdvę per visą aukštą, kuri bus skirta tik mūsų komandai. O pačiame verslo centre įgyvendinti darbo ir bendrų erdvių sprendimai užtikrina sveiką ir motyvuojančią darbo aplinką. Be to, pro langus – įkvepianti gyvybe pusluojančios atnaujintos Vienybės aikštės ir Kauno panorama“, – sako „YNOT Media“ vadovė Asta Pukaitė Kajokė.

„Dėl sparčios mūsų įmonės plėtros ir sėkmingos veiklos natūraliai išaugome miesto centre turėtą biurą, todėl atsirado poreikis ieškoti didesnio patogumo verslui. Ieškojome verslo centro, kuris ne tik pasiūlytų lanksčias sąlygas, įvairias paslaugas tiek įmonei, tiek darbuotojams, patogų automobilių parkavimą požeminėje aikštelėje, bet ir atitiktų mūsų kompanijos vertybes, filosofiją, taip pat turėtų savitą dvasią bei būtų stilingas. BLC geriausiai atliepė mūsų lūkesčius“, – teigia bendrovės „Ekomlita“ vadovas Tomas Mačernis.

Į naujus biurus šios bendrovės planuoja įsikelti ankstyvą pavasarį.

„Koronaviruso pandemija neįšaldė biurų rinkos Kaune. Per karantiną nemažai žmonių dirba iš namų, tačiau potencialūs nuomininkai aktyviai domisi BLC erdvėmis, o esami klientai plečia savo biurus. Šiuo metu išnuomota apie 70 proc. BLC verslo centro ploto, kuris siekia 20 tūkst. kv. metrų. Dėl likusių deramės su keliomis vietos ir tarptautinėmis bendrovėmis, kurios ieško nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio kv. metrų biurų patalpų“, – sako BLC verslo centrą plėtojančios SBA bendrovės „Urban Inventors“ komercijos skyriaus projektų vadovas Marius Prieskenis

Nuomos sandoriams su „YNOT Media“ ir „Ekomlita“ tarpininkavusi komercinio NT konsultacijų kompanija „Real Game“ pastebi, kad biurų rinka Kaune išlieka aktyvi.

„Per pandemiją įmonės iš naujo peržiūri savo plėtros planus ir atidžiau vertina galimybės keltis į naują biurą. Bendrovės tikisi, kad pandemijos metu gali suderėti geresnes nuomos sąlygas ar gauti papildomų paslaugų. Ir nors nemažai darbuotojų šiuo metu dirba iš namų, vakcinos nuo koronaviruso atsiradimas visuomeninį gyvenimą ir verslą pamažu grąžins į buvusias vėžes. O tai reiškia, kad gyvo bendravimo išsiilgę darbuotojai norės grįžti į biurus“, – sako „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis.

Pernai užbaigtas modernus Kauno biurų centras BLC2 siekia pirmojo Lietuvoje darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sertifikato „Fitwel“. Tai būtų pirmasis biurų pastatas, kurio bendrosiose erdvėse daugiausiai dėmesio būtų skirta žmonių savijautai.

Tai ypač aktualu pandemijos laikotarpiu, kai poreikis dirbti biure neišnyko, tačiau padidėjo susirūpinimas darbo sąlygomis ir saugumu. BLC verslo centre įgyvendinti sprendimai, padedantys gerinti darbuotojų savijautą, mažinti sergamumą: įvairiomis treniruotėmis ir iniciatyvomis didinamas fizinis aktyvumas, plečiamas sveiko maisto pasirinkimas. Taip pat sudarytos sąlygos dirbti terasoje ant stogo su išskirtiniu vaizdu į atnaujintą Vienybės aikštę bei Kauno panoramą.

BLC verslo centrą Kaune, šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, plėtoja bendrovė „Urban Inventors“, Vilniuje administruojanti verslo slėnį „Green Hall“. SBA investicijos į BLC 2 ir Vienybės aikštę siekia apie 40 mln. eurų.

„YNOT Media“ yra skaitmeninės reklamos agentūra, besispecializuojanti kompleksinėse internetinės rinkodaros, el. prekybos ir reklamos technologijų srityse.

„Ekomlita“ – išmaniųjų priemonių gamybos bei elektroninės prekybos įmonė, veiklą vystanti visame pasaulyje.

SBA verslo grupė yra viena didžiausių šalyje. Jai priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC ir BLC 2 verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernų biurų kompleksą „Verde“ Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro. SBA baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“.

Atgijusi miesto gyvenimo ašis

„Vienybės aikštė – pažadinta naujam gyvenimui. Mūsų svajonė buvo sukurti laimingų žmonių aikštę, kurioje rinktųsi įvairaus amžiaus besišypsantys žmonės. Aikštę, kuri simbolizuotų naują, pažangią, kuriančią ir laisvų žmonių Lietuvą. Kartu jungtų su garbinga praeitimi ir istorija, kurios didingas palikimas visai šalia. Ir jei Vienybės aikštėje sutiksite ant suolelio besiilsinti ir sumuštinį užkandžiaujantį senjorą, netoliese su riedlente riedantį jaunuolį, studentą, įmerkusi į upelį kojas ir besiruošiantį paskaitai, ar mamą su fontanuose dūkstančiais vaikais, sakysiu, kad mums šią mažą, bet širdžiai mielą svajonę pavyko įgyvendinti. Dėl to verta gyventi ir kurti“, – sako SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Pasak jo, aikštėje visi statybos darbai baigti, o objektas pripažintas tinkamu naudoti. SBA bendrovė „Urban Inventors“ Vienybės aikštės atnaujinimo darbus pradėjo 2017 m. antroje pusėje. Per rekonstrukciją iš esmės atnaujinta viršutinė aikštės dalis – paklota nauja šviesi danga, įrengtos žalumos oazės, pasodinta keliolika brandžių medžių, rankomis suformuoti unikalūs plastiški balto betono liejiniai. Aikštę papuošė fontanas, taip pat dirbtinis upelis, įrengti suoliukai ramiam poilsiui, apšvietimas, sutvarkytos aikštės prieigos, įrengta požeminė stovėjimo aikštelė. SBA investicijos į projektą viršijo 10 mln. eurų. Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinę miesto aikštę Lietuvoje.

SBA nuotr.

„Ši neatpažįstamai pasikeitusi Kauno erdvė su kiekviena diena tampa vis gyvesnė. Tai jau nebe ta vieta, pro kurią buvo patogu praeiti – dabar čia norisi pabūti. Jau kuris laikas joje matome vis daugiau žmonių, ypač – jaunimo. Šis projektas yra rezultatyvaus bendradarbiavimo tarp miesto ir verslo pavyzdys. Neabejoju, kad Vienybės aikštė verta būti vienu iš augančio Kauno simbolių“, – apie naująjį visuomenės traukos objektą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Ši neatpažįstamai pasikeitusi Kauno erdvė su kiekviena diena tampa vis gyvesnė.

Kauno savivaldybė prie Vienybės aikštės rekonstrukcijos prisidėjo nupirkdama naują granito dangą.

Aikštei – tarptautinis pripažinimas

Šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Laisvės paminklo ir SBA plėtojamo BLC verslo centro nusidriekusios Vienybės aikštės architektūrinę koncepciją sukūrė tarptautinė architektūros ir dizaino

kompanija „3Deluxe“. Įgyvendinimo projektą kartu su šia kompanija rengė architektas Rimantas Giedraitis. Prieš pusantrų metų Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą tarptautiniuose Vokietijos parlamento įsteigtos Dizaino Tarybos apdovanojimuose. Projektą nugalėtoju kategorijoje „Miesto erdvė“ pripažino iš garsių architektų ir dizainerių sudaryta tarptautinė žiuri. Lietuvoje įgyvendinamam projektui toks pripažinimas atiteko pirmą kartą istorijoje.

„Didžiuojamės, kad pastaraisiais metais buvome šio ambicingo ir inovatyvaus miesto plėtros projekto dalimi. Naujoji Vienybės aikštė daugeliu apsektų yra novatoriškas projektas, kuris įneš svarbų indėlį į turtingą miesto architektūros istoriją. Neabejojame, kad gyventojai greitai aikštę pamėgs kaip atvirą miesto svetainę ir ji taps gyvu, kunkuliuojančiu centru“, – sako Peter Seipp, „3Deluxe“ vadovas.

„Įdėjome daug pastangų, kad pakviestume garsius vokiečių architektus dirbti prie šio mums visiems labai jautraus projekto. Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet dabar galiu drąsiai pasakyti, kad pastangos pasiteisino“, – sako A. Martinkevičius.

Architektai projektavo ir šalia Vienybės aikštės SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ plėtoja A klasės verslo centrų kompleksą BLC 2, kuris baigtas prieš kelis mėnesius. Bendros grupės investicijos į aikštės rekonstrukciją ir aplinkos sutvarkymą sudaro apie 40 mln. eurų.

Aikštėje – tūkstančiai augalų ir legendiniai medžiai

Atnaujinant aikštę ypač daug dėmesio skirta žaliųjų zonų augalams ir medžiams. Be keliolikos naujai pasodintų subrendusių beržų ir pušų, aikštėje įkurdinta daugiau nei 5000 įvairių žemaūgių augalų. Pasak Vienybės aikštės apželdinimo projektą rengusios biologės-dendrologės Danguolės Liagienės, vienas iš esminių apželdinimo koncepcijos tikslų – aikštės augalai turi būti išraiškingi visais metų laikais.

„Augalų pagalba siekėme formuoti vientisus, jaukius ir ramius, o tuo pat metu – akį traukiančius žalius plotus. Daug augalų būdingi natūraliai Lietuvos gamtai, todėl juos pasitelkę modernioje aikštėje sukūrėme gaivinančias laukinės aplinkos oazes, kurių visas grožis atsiskleis augalams suvešėjus. Pasodintų augalų grupės dekoratyvios visais sezonais, yra dinamiškos, kadangi vieni augalai įspūdingesni žiemą, kiti – vasarą, dar kiti – pavasarį ar rudenį. Todėl aikštę puoš visus metus“, –  sako D. Liagienė.

Rekonstrukcijos metu išlaikyta ir su ypatingu medžiu susijusios legendos tąsa. Ruošiantis atnaujinimui, teko atsisveikinti su aikštėje augusiu senu, ligotu gluosniu. Pagal Kaune sklandančią legendą, medį galėjo pasodinti dainininkas Antanas Šabaniauskas. Legendą išgirdęs BLC verslo centro darbuotojas Benediktas Balčiūnas iš šio gluosnio šakelės išaugino atžalą, kuri pernai buvo pasodinta Vienybės aikštėje, sėkmingai peržiemojo ir šį pavasarį sužaliavo. Šalia aukščiausio BLC verslo centro pastato išsaugotas ir ąžuolas, kurį prieš 100 metų Steigiamojo Seimo susirinkimo proga pasodino Vydūnas ir Vaižgantas.

SBA nuotr.

Vienybės aikštės darbų pabaigtuvėms sutapus su karantinu, ji miestiečiams buvo perduota be kontakto – muzikos pagalba. Aikštėje įvyko netikėtas iš anksto nereklamuotas Kauno atlikėjų pasirodymas. Kadangi Vienybės aikštės vieta simboliškai jungia dvi epochas – šlovingą tarpukario Kauną ir šiuolaikišką veržlų XXI amžiaus miestą – čia suskambo laikinosios sostinės muzikos legendų Danieliaus Dolskio, Kipro Petrausko ir Antano Šabaniausko dainuotos dainos, kurias atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas. Iš jo kontrastingai muzikos estafetę perėmė žinomiausias Kauno reperis Alekna, kartu su dainininke Otreya. Jų pasirodymą vainikavo milijonų peržiūrų internete sulaukęs ir neoficialiu Kauno himnu tapęs Aleknos hitas – „Man patinka“ bei Kauno ekstremalaus sporto klubo nariai, stebinę  triukais, atliekamais su riedučiais, dviračiu ir riedlentėmis.

Per simbolinį aikštės įteikimą, įjungtas moderniausias šalyje šokantis spalvotai nušviestas 40-ies purkštukų fontanas, kuris bus nauja Kauno traukos vieta, ypač šeimoms su vaikais. Aikštės viduryje taip pat čiurlens dirbtinis specialiai apšviestas upelis.

Sujudins Kauno biurų rinką

„Į Kauno rinką žengia išskirtinėje vietoje – šalia tarptautinį pripažinimą pelniusios Vienybės aikštės – įsikūręs verslo centrų kompleksas, kuris iš esmės atgaivins laikinosios sostinės biurų rinką. Kelerius metus trukę intensyvūs BLC 2 statybų darbai baigti, gautas statybos užbaigimo aktas ir verslo centras pripažintas tinkamu naudoti. Biurų kompleksas įvertintas A+ energetine klase ir šiuo metu jau įrenginėjamos patalpos būsimiems nuomininkams“, – sako SBA NT inovacijų bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Verslo centre nuomojamas plotas siekia 13 000 kvadratinių metrų, o BLC 2 taps darbo vieta maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Biurų kompleksą sudaro 4-i skirtingo aukščio pastatai. Pro aukščiausio – 13-os aukštų – pastato langus plačiai atsiveria Kaunas ir jo apylinkės. Ant šalia esančio 7 aukštų pastato stogo įrengtos bendro naudojimo terasos su panoraminiais vaizdais į Kauno senamiestį. Laikinajai sostinei būdingu art deco stiliumi suprojektuotas korpusas iš V. Putvinskio gatvės pusės unikalus dėl savo lenktų langų, kiekvienas iš jų – skirtingas. Vidiniame kieme esančiame pastate – išskirtinio dizaino atriumas, į kurį natūrali šviesa sklinda per stiklinį stogą.

„Aukščiausios klasės pastatų pasiūla Kaune buvo labai ribota. Tad nenuostabu, kad vietos ir tarptautinio kapitalo įmonės dar gerokai iki statybų pabaigos pradėjo labai aktyviai domėtis galimybėmis įsikurti naujajame verslo centre. Šiuo metu jau esame išnuomoję ar rezervavę beveik pusę BLC 2 ploto. Vyksta konsultacijos ir derybos dar su keliasdešimt įmonių, kurios domisi galimybėmis išsinuomoti nuo šimto ar kelių šimtų iki kelių tūkstančių kvadratinių metrų erdves“, – sako Giedrius Muliuolis, „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas.

Pasak jo, pirmieji nuomininkai įsikurs jau po poros savaičių. Plėtrai laikinojoje sostinėje BLC 2 pasirinko viena pirmaujančių pasaulyje profesinių paslaugų bendrovė „EY“ („Ernst & Young Baltic“).

Visas pirmasis BLC 2 aukštas skirtas kavinėms ir restoranams, kituose numatytos 7 konferencijų salės ir 6 susitikimų kambariai, likusi dalis skirta biurams. Patalpos verslo centro klientams bus pritaikomos pagal individualius poreikius ir galės augti kartu su įmonėmis. Šalia verslo centro po Vienybės aikšte įrengta požeminė 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Miesto gyvenimo ašis

BLC 2 ir prie jo atnaujinama pagrindinė – Vienybės aikštė – taps nauja ir gyva miesto ašimi. SBA įrengiamoje Vienybės aikštėje baigti esminiai darbai: išlieti ir rankomis suformuoti specialūs betono liejiniai, paklota beveik visa granito danga, įrengtos žaliosios zonos, kurios apsodintos stambiais medžiais bei maždaug 5000 įvairių žemaūgių augalų. Aikštėje veiks jau išbandytas šokantis fontanas, čiurlens dirbtinis upelis.

Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija Vokietijos dizaino tarybos, kurią įsteigė Vokietijos parlamentas, apdovanojimuose pripažinta geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. Tai pirmasis istorijoje Lietuvoje realizuojamo projekto laimėjimas šiame konkurse. BLC 2 rekonstrukcijos ir šalia esančios Vienybės aikštės atnaujinimo projektą rengė Vokietijos kompanijos „3deluxe“ architektai bendradarbiaudami su lietuvių architektu Rimantu Giedraičiu.

Aikštę atnaujina SBA grupė, kuri čia investuoja apie 10 mln. eurų. Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinės aikštės projektą Lietuvoje. Kauno savivaldybė prie projekto prisidėjo nupirkdama granito dangą. Bendra SBA investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba per 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, vystanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir vysto modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygoje. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, o taip pat minkštų baldų gamintojas „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA neseniai įsteigė bendrovę „SBA Modular“, kuri Lietuvoje planuoja statyti fabriką ir gaminti modulinius daugiaaukščius namus. Taip pat šiemet įsigijo robotikos ir automatikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.

Ryškėja vaizdas

Po Vienybės aikšte jau įrengta dviejų aukštų, 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, tad prasidėjo pačios aikštės formavimo darbai. Šiuo metu liejami specialios technologijos betoniniai kalneliai, klojamas didelių plokščių granitas.

Vienybės aikštėje Kaune įsibėgėja finalinio etapo darbai: pradėta kloti iš Portugalijos atplukdyto granito danga, iš specialaus balto betono liejami architektūros elementai, vežamas gruntas augalams žaliosiose zonose sodinti. Numatoma, kad tarptautinį pripažinimą už architektūrą pelniusi aikštė taps atvira miestiečiams jau rudens pabaigoje.

„Vien į aikštę ir požeminį parkingą bendrovė investavo daugiau nei 10 mln. eurų, maždaug pusę sumos sudaro aikštės įrengimas, neskaičiuojant, jog granito plokštes pirko savivaldybė. Kiek mes domėjomės, tai yra didžiausia investicija į aikštę regione. Projektas labai sudėtingas savo kompleksiškumu, bet tikime, kad ši vieta taps pagrindine miesto širdimi“, – kalbėjo aikštę atnaujinančios SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

„Turėsime ir kokybišką dangą, gerą apšvietimą. Šiuolaikinė miesto aikštė turi turėti daug funkcijų, turi apimti ne tik šventes, bet būti patrauklios kiekvieną dieną. Žinoma, svarbūs ir aikštės istoriniai aspektai. Vienas iš tų dalykų, kuriuos išlaikėme, tai aikštėje augantį ąžuolą, kuris turi savo vertę. Kiti dalykai galbūt sunkiau fiksuojami akimi, bet iš teisų išlaikytos tam tikros ašys. Laiptai yra jungtyje su Karo muziejumi ir jo bokštu. Dangomis bus pabrėžta ašis su S.Daukanto gatve, nes istoriškai gatvė kažkada ėjo iki Žaliakalnio“, – kalbėjo projekto architektas Rimantas Giedraitis.

Jau dabar matyti dalis žaliųjų zonų formų, aiškėja per aikštę tekėsiančio dirbtinio upelio vaga, baigiamos rengti vietos gėlynams ir medžiams. Taip pat arčiau K.Donelaičio gatvės bei „Laisvės“ statulos bus įrengtas 40-ies purkštukų fontanas, kuris tekės iš granito. Skaičiuojama, jog šiuo metu jau atlikta apie 85 proc. visų darbų.

Vieta riedutininkams

Betonavimo darbus aikštėje atlieka Latvijos bendrovė, kuri specializuojasi išskirtinių betoninių elementų liejime, riedučių parkų, laisvalaikio zonų statyboje. Sudėtingos formos lenkti architektūriniai elementai iš specialaus balto betono Lietuvoje liejami pirmą kartą.

Specialios technologijos betoną reikia lieti saugant nuo saulės spindulių bei lietaus, o formas gludinti rankomis, todėl šiuo metu darbininkai darbus atlieka pasislėpę po laikinais stogeliais. Vienybės aikštėje latviai jau atliko daugiau nei trečdalį suplanuotų betonavimo darbų.

„Tai tikrai didžiausias iššūkis, kokį man tekę padaryti, nes tiek medžiagos yra sudėtingos, tiek pačios formos asimetriškos. Nėra vienodų kampų, todėl daug darbų reikia gludinti rankomis. Mes jau dešimt metų įrenginėjame riedučių zonas, bet tokio sudėtingo projekto dar neturėjome. Tokiame projekte mes nesijaučiame kaip statybininkai, o daugiau kaip menininkai. Kai užbaigsime, tai bus vienas geriausių dalykų mieste, kur kraštovaizdis bus funkcionalus, erdvė pritaikyta įvairioms veikloms“, – apie liejamus betoninius kalnelius, kuriais galės važinėti riedlentininkai, riedutininkai pasakojo „City Playgrounds“ vadovas Janis Kundzins.

Šiuolaikinė miesto aikštė turi turėti daug funkcijų, turi apimti ne tik šventes, bet būti patrauklios kiekvieną dieną.

Iššūkiai klojant granitą

Vienybės aikštėje klojamos ypač didelės granito plokštės. Viena plokštė sveria apie pusę tonos, todėl reikėjo ne tik specialios kėlimo technikos, bet ir apmokyti darbuotojus.

„Tai unikalus projektas, kuris pagal savo apimtis bei technologiją yra pirmas Lietuvoje. Buvo atvykę specialistai iš Italijos ir Norvegijos apmokyti mūsų darbuotojus. Ši technologija reikalauja kruopštumo. Tai nėra vien mišinys, tai – visa sistema, kuri pralaidi vandeniui, nebijo šalčio, druskų. Plokštės pritaikytos ir sunkiasvoriams automobiliams, tad tikrai į aikštę bus galima laisvai atvežti koncertams reikiamą įrangą“, – pasakoja klojimo darbus vykdančios bendrovės „Gevalda“ projektų vadovas Jonas Dogelis.

Verslo centras

Kartu su Vienybės aikštės projektu vykdomas ir verslo centro statybų ir rekonstrukcijos projektas. Planuojama, kad jis bus užbaigtas iki vasaros pabaigos.

„Čia dalinai atnaujintas sovietinis statinys, taip pat yra ir naujų korpusų, tad buvo rasti sprendimai kaip juos apjungti. Manau, kad bus įdomūs įėjimai, su kabančiais tilteliais į skirtingus korpusus. Pirmuosiuose aukštuose čia įsikurs kavinės. Manome, kad atsivers ir panoraminis restoranas viršutiniame aukšte“, – kalbėjo architektas R.Giedraitis.

Naujai rekonstruojamame BLC2 verslo centre jau pradėtos rezervacijos, tačiau tikimąsi, kad didžioji dalis vietų užsipildys, kai bus atidengtas visas pastato fasadas. Pasak L.Šepečio, dauguma nuomininkų rezervuoja 300-500 kv.m plotą.

Projekto vystytojai tikino, kad pastatas bus pabaigtas vasaros pabaigoje, o Vienybės aikštė – spalį. Aikštės įrengimas, anot jų, trunka ilgiau, nes viską reikia derinti su granito pristatymo grafikais.

Nauji gyventojai

Nuo šiol Kaunu dalysis ne tik žmonės, bet ir bičių šeimos. Ant BLC verslo centro stogo įkurdinti du bičių aviliai. Skaičiuojama, kad maždaug per Jonines, aviliuose bus apie 70 tūkst. bičių. Tai pirmieji ant verslo centro stogo pastatyti aviliai Kaune. Tačiau bičių ant stogų bus ir daugiau.

„Bites prižiūrės mūsų darbuotojai. Kiekvienoje įmonėje turime bičiulių, kurie sutiko prisidėti prie šios iniciatyvos, tad bitėmis bus tinkamai pasirūpinta ir jos bus saugios. Mūsų veiklos principas – draugiškas sugyvenimas su aplinka ir ši iniciatyva kilo iš mūsų darbuotojų. Per mėnesį ant įvairių mūsų įmonės pastatų atsiras septyniolika bičių avilių. Mes tikrai neplanuojame sukti medaus pramoniniu būdu. Pirmiausia medų ištirsime, ar jis saugus, ir po to dovanosime partneriams ir vieni kitiems“, – kalbėjo SBA koncerno viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Kokybiškas medus

Anot bitininkų, miesto bičių suneštas medus tikrai tinkamas vartoti, nes nektarą bitės neša iš įvairų parko augalų. Jie dabar net mažiau užteršti nei laukai, nes čia nepurškiamos jokios cheminės medžiagos ar trąšos.

Šiandien miestai, aišku ne tie pramoniniai rajonai, tapo švaresni nei laukuose. Juk ar matėte mieste kokį purkštuvą? Bitės mieste tikrai labai gražiai gyvena.

„Bitė aukščio nebijo – kuo arčiau saulės, tuo jai geriau. Avilys geras, šiltas, neįkais nuo saulės. Čia galima ir tvorelę padaryti, viską sukonstruoti, kad tie aviliai dar gražiau atrodytų. Pasaulyje labai daug kur yra ant pastatų stogų įkurdintos bitės. Ko gero, pirmauja kanadiečiai. Ten ant stogų yra ir 300 bičių šeimų, tad iš vieno avilio jie gauna apie 40 kg medaus. Svarbiausia, kad tas medus yra labai švarus. Šiandien miestai, aišku ne tie pramoniniai rajonai, tapo švaresni nei laukuose. Juk ar matėte mieste kokį purkštuvą? Bitės mieste tikrai labai gražiai gyvena“, – kalbėjo bitininkas Algirdas Amšiejus.

Anot jo, kaip tik greitu metu miestuose pražydės akacijos, bus ir liepų žiedų, tad bitės tikrai turės iš ko gaminti medų.

„Šiaip parkuose yra labai gerų augalų. Vienas bitininkas iš Rygos pasakojo, kad jei veža bites į mišką, liepų medaus jis turi kas penkis metus, o mieste bitės beveik kasmet tokio medaus prineša“, – pridūrė bitininkas.

Miesto bitės

Pasak A.Amšiejaus, bites galima laikyti ir ant daugiabučių stogų, tačiau reikia mokėti jomis rūpintis. Ant stogų įkurdintos bitės yra iš specialiai išvestos linijos, todėl nėra agresyvios ir nepuola žmonių. Bitininkas pas save laiko taip pat šios rūšies bites, tad gali laisvai vesti edukacijas vaikams ir bitės jų negelia.

„Tai nėra paprastos bitės. Jei turėtumėme įprastas juodąsias europines bites, čia negalėtumėme stovėti. Čia yra Bachvasto bitės. Brolis Adomas vienuolyne 75 metus kūrė šitą liniją. Pas mane kieme stovi 40 avilių, nėra vaikams nei karto įgėlę“, – tikino A.Amšiejus.

„Gera vieta tuščia nebūna. Nuo pat projekto pradžios jaučiame aktyvų verslo susidomėjimą BLC projektu. Tas dėmesys natūralus. Progresyvios įmonės jaučia poreikį aukštesnės klasės biurams Kaune, kurių pasiūla laikinojoje sostinėje buvo ribota. O antros tokios patogios, gyvos vietos su fantastiška laikinosios sostinės panorama tiesiog nėra“, – sako BLC centrą vystančios SBA bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus.

Pasak jo, susidomėjimą įsikurti naujame BLC šiuo metu yra pareiškę daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų. Bendrovių, su kuriomis toliau deramasi, darbuotojų skaičius svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų, o jų biurų ploto poreikiai – nuo 50 iki 3 000 kv. metrų ir daugiau. Buvusiam pagrindiniam nuomininkui pakeitus planus, BLC yra likę kiek mažiau nei 8 tūkst. kv. m ploto nuomai. Anot L. Šepečio, planuojama, kad dalis klientų BLC pradės kurtis jau antroje vasaros pusėje, o pats centras bus atidarytas rudenį.

„Susidomėjusių įmonių įvairovė atspindi verslo centro lankstumą: BLC atviras priimti ir mažas ir dideles bendroves, nes pastatų išdėstymas ir vidaus architektūros sprendimai suteikia galimybes nuomos plotą pritaikyti individualiai ir leidžia biurui augti kartu su verslu“, – sako L. Šepetys.

Pasak jo, potencialūs klientai akcentuoja, kad keltis į naują biurą juos skatina noras išlaikyti ir pritraukti talentus, o būsimos bendradarbystės erdvės, jaukios poilsio zonos ir viską apjungsianti gyva Vienybės aikštė su restoranais, kavinėmis bei kūrybingo laisvalaikio erdvėmis atliepia jų lūkesčius. Vienas išskirtinių BLC bruožų bus visiems verslo centro darbuotojams skirta atvira maždaug 1000 kv. metrų ploto terasa ant pastato stogo, nuo kurios atsivers įstabi Kauno panorama.

Kauno miesto savivaldybės ir „Urban Inventors“ rekonstruojama Vienybės aikštė, aplink kurią ir išsidėstę BLC pastatai, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje buvo apdovanota tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Aikštės architektūrinė koncepcija pripažinta nugalėtoja kategorijoje „Miesto erdvė“.

Šalia naujojo BLC verslo centro veikia ir anksčiau statytas verslo centras, kurio visas 7 tūkst. kv. m plotas yra išnuomotas.

„Urban Inventors“ dėl verslo centro nuomos pernai buvo pasirašiusi sutartį su JAV sveikatos apsaugos ir paslaugų kompanijos „Intermedix Corporation“ padaliniu Lietuvoje. Pastarąją įsigijus kitai JAV technologijų bendrovei „R1 Revenue Cycle Management“ (R1 RCM) bendrovė pranešė keičianti ir veiklos strategiją Lietuvoje bei atsisakanti ankstesnių plėtros planų. Nuomos sutartis nutraukta taikiu šalių susitarimu.

„Augančiai Kauno verslo centrų rinkai šis užsienio kompanijos žingsnis neturės esminės įtakos. Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus“, – teigia „Urban Inventors“ vadovas.

Be BLC verslo centro Kaune, SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ taip pat vysto biurų kompleksą Vilniuje „Green Hall“, kurio pastatai yra pelnę ne vieną apdovanojimą, įskaitant pripažinimą Metų architektūros kūriniu. Kaune bendrovė taip pat planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į biurų kompleksą O. ir H. Minkovskių gatvėje, šalia planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro. „Urban Inventors“ veiklą grindžia žaliųjų pastatų filosofija, ypatingą dėmesį skirdama darniam pastatų įsiliejimui į aplinką.

Be „Urban Inventors“ SBA grupei priklauso baldų, tekstilės, bei investicijų valdymo sričių bendrovės. Baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA grupei taip pat priklauso investicijų valdymo bendrovė „Capitalica“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro.