Gaminimas  – poilsis

Aurelija pasakoja maisto tinklaraštį sukūrusi prieš devynerius metus, kai dar studijavo odontologiją. Susikūrė jį labiausiai dėl savęs – mat mėgo gaminti ir norėjo visų savo maisto eksperimentų aprašymus turėti vienoje vietoje. Laikui bėgant pamėgo kelti į savo paskyrą tai, ką pagamina, dalytis receptais, patirtimi ir pastebėjimais su kitais.

„Kad ir kaip būtų, odontologija yra darbas, o gaminimas ir tinklaraštis  – tiesiog malonūs užsiėmimai, kai turiu laisvo laiko. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu ne tik receptams surašyti, bet ir nuotraukoms, vizualumui, kaip tai atrodo. Keliu į paskyrą ne bet ką, o tik įdomesnius receptus. Tad gal dėmesio „Rožiniam avokadui“ dabar skiriu ir daugiau, bet vis tiek tai yra mano hobis“,  – teigia pašnekovė.

Gaminti mergina pradėjo dar paauglystėje – sako prisimenanti, kad nuo kokių dvylikos metų, kai likdavo viena namuose, paruošdavo šeimai kokį nesudėtingą apkepą ar dar ką nors. Tačiau daugiau dėmesio maistui ir jo gaminimui ėmė skirti per pirmą karantiną. Tuo metu ji ruošėsi  – ruošėsi baigiamiesiems studijų egzaminams, tad teko daug mokytis, sykiu reikėjo ir kažkokios veiklos, kuri padėtų bent kuriam laikui nuo mokslų atsitraukti. Tad maisto gaminimas jai tapo tuo poilsiu.

Įpratusi gaminti, Aurelija šio pomėgio neatsisakė iki šiol. Sako, kartais atrodo, kad laiko gaminti nelabai yra, bet vis tiek jo atranda, nes pasigamina tai, ko pati nori, o tada ir valgyti skanu. Be to, desertų gamyba jai – labai įdomus procesas. Pati juokiasi, kad kartais jai nebūtina rezultato suvalgyti – kur kas įdomiau jį gaminti, stebėti, kaip paprasti produktai tampa puikiu patiekalu.

Visas maistas yra geras, tik vienas yra naudingesnis organizmui, o kitas  – sielai.

Bėgimas – malonumas

Dar vienas A. Vaiciukevičiūtės pomėgis, į kurį ji žiūri itin atsakingai, – sportas. Šešis kartus per savaitę mergina dalyvauja bėgimo treniruotėse, dar treniruojasi sporto salėje.

Įvairius sporto būrelius ji lankė dar mokykloje, o bėgioti pradėjo vienuoliktoje klasėje. Su bėgimo treneriu pradėjo sportuoti maždaug prieš penkerius metus.

„Sportuoju dėl savęs, man tai patinka, o labiausiai motyvuoja tai, kad tikrai pasiekiu gana aukštų rezultatų, laimiu prizinių vietų, dažnai galiu pasidžiaugti, kad atbėgu pirma, antra ar trečia, – sako Aurelija. – Tas rezultato siekimas, žinoma, turi savo kainą – reikia daugiau savęs atiduoti, daugiau sportuoti, kažką tenka paaukoti. Tikrai ne sveikatą, o tik savo laisvą laiką, kai galėčiau, tarkime, pramogauti, nes sportas tikrai atima daug laiko. Tačiau man tai didelis malonumas. Keista, kai laisvadienis ir nereikia bėgti, – tarsi kažko trūksta. Per tiek metų bėgimas, galima sakyti, tapo neatskiriama mano dalimi.“

Svarbios varžybos Lietuvoje, kuriose mergina dalyvauja, būna maždaug du kartus per metus. Ji bėga trumpas distancijas – 5 arba 10 km maratonuose. Dar su komanda vieną ar du kartus per metus dalyvauja bėgimo varžybose užsienyje – tiesiog pasirenka kažkokį miestą, kur vyksta varžybos, ir ten važiuoja.

„Kai nori pasiekti gerą rezultatą – turi investuoti į tai, skirti tam laiko. Tai galioja bet kurioje srityje, – svarsto pašnekovė. – Mano laisvalaikis padalytas sportui ir gaminimui. Gaminu tai, kas tinka sportuojančiam žmogui, nes ir pati turiu žiūrėti, ką valgau. Kad ir kaip būtų, mityba turi įtakos ir sportiniams rezultatams.“

Sveikatai palankesnės idėjos

Į paskyrą „Rožinis avokadas“ Aurelija kelia tik tų patiekalų, kuriuos pati gamina ir valgo, receptus – tikina tikrai nekelianti vien dėl to, kad būtų įrašas.

„Valgau aš tikrai viską – nesu nieko atsisakiusi, nieko iš savo mitybos raciono nesu išbraukusi ir stengiuosi neskirstyti maisto į gerą ir blogą. Iš esmės visas maistas yra geras, tik vienas yra naudingesnis organizmui, o kitas, kaip aš juokiuosi, – sielai. Taip, didelis kiekis cukraus nesveika, bet kartais to norisi ir aš nedraudžiu sau suvalgyti pyrago, torto ar ledų. Tiesiog atidžiau žiūriu, kad mano mityboje būtų užtektinai baltymų ir angliavandenių, kurių bėgikams reikia, nes tai – energijos šaltinis“, – sako pašnekovė.

Aurelijos patiekalai – gana paprasti, nieko įmantraus ji teigia negaminanti. Pavyzdžiui, pietums dažniausiai valgo kokias nors kruopas, daržoves ir tai, kas turi daug baltymų, – kalakutieną ar vištienos kumpelį. Rečiau gamina kažką, ką reikia ilgai maišyti, kepti ar troškinti, – mėgsta, kad maistas būtų greitai, lengvai paruošiamas ir, aišku, skanus.

„Labai mėgstu košes. Kadangi rytais gaminti laiko nelabai yra, tai dažniausiai pasigaminu iš vakaro – ryte tereikia pasiimti iš šaldytuvo. Košę dažniausiai papildau baltymų milteliais, gardinu mėgstamais pagardais. Tokie pusryčiai ir naudingi, ir greiti  – sutaupai laiko ryte“,  – apie savo mitybos įpročius pasakoja mergina.

Ji sako nelabai mėgstanti šprotų, bet jų dar nenurašė – kada nors suteiks jiems šansą būti. Nevalgo šaltienos, nes jai neskanu. Iš daržovių rečiau renkasi baklažanus – vien todėl, kad nepatinka jų savybė lyg kempinei viską sugerti. Gal tiesiog dar neatrado tinkamo šios daržovės paruošimo būdo. Mėsa jai ne pirmo pasirinkimo produktas – valgo tikrai ne kasdien.

Informacijos, kokia turėtų būti sportuojančio žmogaus mityba, Aurelija sako susiradusi knygose, internete. Jos dabar yra apstu, tik reikia mokėti atsirinkti teisingą informaciją: patikrinti kelis šaltinius, nesivadovauti kažkokia viena teze, o geriau paieškoti skirtingų nuomonių ir mokslinių faktų tuo klausimu. Ne mažiau svarbu ir atrasti, kas asmeniškai yra geriausia, tinkamiausia, skaniausia.

„Nei mitybos, nei treniruočių planų aš nesudarinėju, nes tai – ne mano sritis. Tą turi daryti specialistai. Tačiau, jei žmogus nori rasti kažkokių sveikesnių alternatyvų saldumynams ar kažkokių pusryčių, pietų, vakarienės idėjų, puikiai galėtų pasinaudoti tais mano keliamais receptais ar idėjomis“,  – sako pašnekovė.

Glazūruoti lašišos gabaliukai

230 g lašišos filė,

1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų,

1/2 šaukštelio česnakinės druskos.

Glazūrai:

70 ml sojų padažo,

20 g česnako,

15 g ryžių sirupo ar kito skysto saldiklio,

1/2 šaukštelio malto imbiero,

6 g kukurūzų krakmolo,

40 ml vandens.

Lašišos filė supjaustykite nedideliais kubeliais. Pjaustytą žuvį sudėkite į dubenį, užberkite pipirų ir česnakinės druskos. Gerai išmaišykite, kad gabaliukai pasidengtų prieskoniais. Palikite pasimarinuoti kelias valandas.

Tada 10 minučių kepkite ją karšto oro gruzdintuvėje 180 °C temperatūroje.

Glazūrai smulkiai supjaustykite česnaką. Kukurūzų krakmolą sumaišykite su vandeniu. Į nedidelę keptuvę įpilkite sojų padažo, sudėkite smulkintą česnaką, įpilkite ryžių sirupo, įberkite imbiero, sudėkite vandenyje ištirpintą krakmolą. Glazūrą užvirkite ir maišykite, kol pradės tirštėti. Sutirštėjus nukelkite nuo ugnies.

Apliekite glazūra dar šiltus lašišos gabaliukus. Patiekite su ryžiais, avokadu, agurku. Viską apiberkite sezamo sėklomis.

Avižiniai blyneliai su kalakutiena

Blynams:

70 g avižinių miltų,

1 kiaušinis,

50 g kalakuto krūtinėlės filė,

10 g kietojo sūrio (tarkuoto arba dribsnių (flakes) pavidalo),

50 g marinuotų pievagrybių,

50 ml vandens,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis pipirų,

1/2 šaukštelio raudonėlių.

Padažui:

3 šaukšteliai skysto jogurto,

persilado prieskonių,

citrinos sulčių.

Kalakutienos filė ir pievagrybius supjaustykite gabaliukais.

Dubenyje sumaišykite miltus ir prieskonius. Į dubenį įmuškite kiaušinį, sudėkite pjaustytus pievagrybius, kalakutienos filė, sūrį. Įpilkite vandens ir viską gerai išmaišykite. Tešlą palikite pastovėti apie 5 minutes.

Blynelius kepkite ant silpnos ugnies, geriausia  – keptuvėje nelimpančia danga, įpylę šiek tiek aliejaus. Kepkite po 4–5 min. kiekvieną blynelio pusę. (Aš kepiau be aliejaus elektrinėje blynų keptuvėje.)

Sumaišykite padažo ingredientus. Užpilkite ant blynelių ir skanaukite.

Sausainių tešlos rutuliukai

140 g avižinių miltų (arba smulkintų avižinių dribsnių),

50 g baltymų miltelių (naudojau „Cookies and Cream“ skonio),

žiupsnelis druskos,

65 g riešutų sviesto,

20 g juodojo šokolado lašelių (arba smulkinto šokolado),

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

80 ml pieno.

Avižinius miltus sumaišykite su baltymų milteliais ir druska. Sudėkite riešutų sviestą, įpilkite vanilės ekstrakto ir po truputį pilkite pieną. Masę vis pamaišykite, vėliau imkite minkyti rankomis. Svarbu nepadauginti pieno, nes masė turi būti gana lipni ir tvirta.

Suberkite šokolado lašelius, gerai išminkykite tešlą ir rankomis suformuokite nedidelius rutuliukus. Man jų išėjo 14.

Sūdytos karamelės košė

Košei:

50 g viso grūdo avižinių dribsnių,

1/2 šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukštelis klevų sirupo (arba toks pat kiekis kito skysto ar biraus saldiklio),

1/2 šaukštelio vanilės ekstrakto,

80 ml pieno (3,5 proc.).

Riešutų sviesto sluoksniui:

12 g riešutų sviesto miltelių (arba 2 šaukšteliai įprasto riešutų sviesto ir 10 ml vandens),

15 ml vandens.

Šokolado sluoksniui:

10 g juodojo šokolado,

3 g kokosų aliejaus,

stambios druskos gabaliukų.

Košės ingredientus sumaišykite ir palikite bent 5 minutėms išbrinkti. Kepkite 15 minučių 180 °C temperatūroje (naudojau 12 cm skersmens kepimo indą, kepiau karšto oro gruzdintuvėje). Baigę kepti leiskite košei pravėsti.

Dubenėlyje sumaišykite riešutų sviesto miltelius ir vandenį – turi būti gana tiršta masė. Naudojant įprastą riešutų sviestą, jeigu jis neskystas, reikia įpilti vandens ir pakaitinti garų vonelėje, kol šiek tiek suskystės.

Riešutų sviesto masę dėkite ant iškepusios košės.

Garų vonelėje ištirpinkite kokosų sviestą su šokoladu, užpilkite ant riešutų sviesto sluoksnio. Dėkite į šaldytuvą mažiausiai valandai. Ištraukę užbarstykite stambių druskos gabalėlių.

„Yra receptas, kuris mane sugrąžina į vaikystę. Perduotas iš močiutės lūpų mamai, o šios lūpų – man, šis receptas nepalieka abejingų. Tai dzūkiški varškės blynukai“, – sako M. Daikerytė.

Receptas

Patiekalui reikės:

0,5 kg 9 procentų riebumo varškės;

3 kiaušinių;

4–5 šaukštų miltų;

žiupsnelio druskos;

žiupsnelio kepimo miltelių (jei norisi puresnių blynelių);

2 šaukštų cukraus;

sviesto kepimui;

grietinės ir uogienės – padažui;

Gaminimo eiga

Gerai sutrinkite varškę maišytuvu iki vientisos masės. Kiaušinių trynius išplakite su cukrumi, supilkite juos į varškę ir gerai išmaišykite.

Įsijokite į tešlą miltus, kepimo miltelius, vėl gerai išmaišykite. Suplakite baltymus su žiupsneliu druskos, įmaišykite juos į tešlą.

Gerai įkaitinkite keptuvę su sviestu, suformuokite blynelius, tada sumažinkite kaitrą ir apkepkite, uždengę dangčiu abi puses.

Skanaus!

Vėlyvųjų pusryčių gimtadienis

Kitaip nei su daugeliu patiekalų ar maisto tradicijų, galime įvardinti ne tik vėlyvųjų pusryčių kilmės šalį, bet ir gimimo datą. 1895-aisiais britų rašytojas G. Beringeris Jungtinėje Karalystėje išpublikavo straipsnį, kuriame ragino priimti šią naujovę ir sugalvoti jai tinkamus patiekalus.

„Vėlyvųjų pusryčių tradicija unikali tuo, kad ji gimė ne organiškai kintant skoniams, bet vienam žmogui ją paprasčiausiai sugalvojus. G. Beringerio siūlymas anglams buvo paremtas tuo, kad sekmadieniais daugelis mėgsta ilgiau pamiegoti, tad pusryčiai galėtų būti valgomi vėliau. Kartu rašytojas norėjo, kad šis patiekalas skatintų bendrauti, džiaugtis bičiulių draugija ir, kaip pats rašė, „nušluotų prieš tai buvusios savaitės rūpesčius bei voratinklius““, – pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Kaip bebūtų keista, siūlymą visų pirma išgirdo ne patys britai, o amerikiečiai, kurie šią idėją išpopuliarino. Neabejotinas vėlyvųjų pusryčių karalius, Benedikto kiaušinis, taip pat sugalvotas Niujorke – mieste, kuris iki šiol garsėja bene gausiausiu jų pasirinkimu.

„Vėlyvųjų pusryčių idėja gimė norint sukurti patiekalą, kuris skatintų džiaugtis laiku su šeima ar draugais, todėl dažniausiai jie buvo valgomi restoranuose. Dėl šios priežasties susidarė įspūdis, kad populiariausi vėlyvųjų pusryčių patiekalai – Benedikto kiaušinis, saldūs blynai su vaisiais, kiaušinienė su šonine – gerokai patuštins piniginę. Visgi, gaminant juos namuose, galima apsieiti be didelių išlaidų“, – tikina A. Poleninas.

Padrąsinimas eksperimentuoti virtuvėje

Jei JAV vėlyvieji pusryčiai mėgstami jau ne vieną dešimtmetį, Lietuvoje ši tradicija dar gana nauja ir besiformuojanti. Dėl to pasikukliname ir juos gamintis patys.

„Tipinis vėlyvųjų pusryčių patiekalas susideda iš kelių ingredientų. Pavyzdžiui, sumuštiniai su lašiša ar plėšytu kumpiu pagardinami salotomis, o šalia kiaušinienės tiks dviejų rūšių mėsa ir šviežios daržovės“, – pastebi A. Poleninas.

Anot „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, įvaizdis, kad vėlyvieji pusryčiai būtinai kainuos brangiai, susidaro ir dėl juose naudojamų produktų – lašišos, šoninės ar retesnių vaisių. Visgi, receptuose dažniausiai tėra vienas toks ingredientas, o dalį vėlyvųjų pusryčių galima pasigaminti ir visai neišlaidaujant – iš bananų, uogienės, jogurto ir kitų įprastų produktų.

„Vėlyvųjų pusryčių kaina drastiškai nesiskiria nuo kasdienio pusryčių meniu. Pavyzdžiui, šoninės, valgomos ir su kiaušiniais, ir su sumuštiniais, ir netgi su blynais, 200 g kainuoja apie 3 eurus, tačiau vienam vėlyvųjų pusryčių patiekalui reikia tik kelių jos riekelių. Tad šio kiekio užteks pasigardžiuoti dviese ar trise. O daugelį vėlyviesiems pusryčiams reikalingų prieskonių jau turime savo virtuvėse“, – teigia A.Poleninas.

Trys nebrangūs vėlyvųjų pusryčių receptai

Benedikto kiaušinis

Patiekalui reikės:

– 4 gabaliukų šoninės;

– Šaukštelio acto;

– 4 kiaušinių;

– 2 per pusę perpjautų nesaldžių duonelių ar bandelių;

– Sviesto.

Padažui reikės:

– 10 šaukštų nesūdyto sviesto;

– 3 kiaušinio trynių;

– Šaukšto citrinos sulčių;

– Pusės šaukšto druskos;

– Žiupsnelio kajeno pipirų.

Pixabay nuotr.

Paruošimas:

Pirmiausia paruošiamas padažas. Ant nedidelės ugnies ištirpinamas sviestas, leidžiama jam truputį pastovėti, kad pieno likučiai nusėstų į dugną. Likęs geltonas sviestas supilamas į atskirą indą.

Tuomet į puodą, kuriame yra šiek tiek vandens, įstatome dubenį (vanduo neturi liesti dubens). Į dubenį sudedame likusius padažo ingredientus, juos plakame ir po truputį pilame sviestą. Svarbu neskubėti ir padažą plakti iki kiek skystesnės, nei majonezas, konsistencijos.

„Pagaminus padažą, ant vidutinės ugnies paskrudinkite šoninę ir kiek nusausinkite jos riebalus. Tuomet atskirame puode užvirkite vandenį, įpilkite acto, sumažinkite ugnį ir pradėkite dėti kiaušinius. Išdaužkite kiaušinį į mažą indelį ir su juo atsargiai įmerkite į silpnai verdantį vandenį su actu. Kai šis kiaušinis ims kietėti, įmerkite kitą. Kai sudėsite visus keturis kiaušinius, keletui minučių uždenkite puodą. Išimkite kiaušinius ta pačia tvarka, kuria įdėjote, kiekvienam kiaušiniui virus po 3–5 minutes. Tuomet dėkite kiaušinį ant paskrudintos, sviestu pateptos bandelės, uždėkite šoninę ir užpilkite padažą“, – pasakoja A. Poleninas.

Keturių kiaušinių porcijos užteks dviem, pagaminti ją užtruks apie 20 minučių. Keturių kiaušinių su šonine kaina (perkant duoneles, kiaušinius, šoninę bei sviestą) – 4 eurai 19 centų.

Saldūs blynai su bananais ir medumi

Reikės:

– 2 puodelių miltų;

– Šaukšto kukurūzų krakmolo;

– Šaukšto cukraus;

– Arbatinis šaukštelis kepimo miltelių;

– Mažo šaukštelio druskos;

– Arbatinis šaukštelis cinamono;

– Puodelio pieno;

– 1 kiaušinio;

– 2 šaukštų pasirinkto (moliūgų sėklų, vynuogių kauliukų ar kito) aliejaus;

– 2 šaukštų medaus;

– Kelių lašų vanilės ekstrakto;

– 2 sutrintų bananų;

– Užpilų bei pagardų pagal skonį: pjaustytų bananų, klevų sirupo, sviesto.

Shutterstock nuotr.

Paruošimas:

„Viename inde gerai išmaišykite miltus, kukurūzų krakmolą, cukrų, kepimo miltelius, druską bei cinamoną, o kitame – pieną, kiaušinį, aliejų, medų, vanilės ekstraktą ir sutrintus bananus. Tuomet abi šias mases supilkite į vieną, išmaišykite ir po pusę samčio pilkite į keptuvę. Nenustebkite, kad masė bus kiek tirštesnė nei paprastų blynų – taip yra dėl bananų. Iškeptus blynus valgykite ant viršaus uždėję dar bananų ir užpylę sirupo“, – pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas.

Laikydamiesi recepte nurodytų kiekių iškepsite apie 10–12 blynų, o užtruksite apie 15 minučių. Kaina (perkant miltus, pieną, kiaušinius, medų, bananus) – 2 eurai 39 centai.

Granolos ir jogurto desertas

Reikės:

– Pusės puodelio graikiško jogurto;

– Ketvirtadalio puodelio granolos su vaisiais;

– Šilauogių;

– Bananų;

– Aviečių arba šaukštelio aviečių uogienės.

Pixabay nuotr.

Paruošimas:

„Naujausia vėlyvųjų pusryčių mada yra sveiki, lengvai virškinami patiekalai, pavyzdžiui, granolos ir jogurto deriniai. Pagaminti juos itin paprasta – tereikia nuplauti vaisius, uogas ir sudėti juos į dubenėlį su jogurtu bei granola – ir turime desertą, kuris suteiks energijos iki popietės“, – pataria A. Poleninas.

Pagaminti šiuos vėlyvuosius pusryčius užtruksite tik kelias minutes. Dviejų dubenėlių kaina (perkant visus išvardintus ingredientus) – 4 eurai 35 centai.

– Retas žmogus išdrįsta viešai išpažinti savo priklausomybes, o jūs drąsiai sakote: "Esu priklausoma nuo saldumynų…"

– Nes tai tiesa. Esu priklausoma nuo saldumynų plačiąja šių žodžių prasme – tiek nuo saldžių desertų, tiek nuo saldumo, kurį teikia gyvenimas. Tai šeima, vyras ir mūsų santykiai, namai ir net mintis, kad vakare aš į juos sugrįšiu. Kasdienybei ypatingo išskirtinumo suteikia materialūs dalykai: graži aplinka, drabužiai, aksesuarai, kelionės. Gyvenimą pagardina bendravimas, naujos pažintys, saviraiška, kūryba, vidinis tobulėjimas... Saldu nuo minties, kad mano kuriami desertai kažkam pakelia nuotaiką ir nuskaidrina dieną. Nuo visų šių dalykų gyvenimas tampa tik dar labiau saldesnis.

– Studijavote komunikacijas ir informaciją, esate ryšių su visuomene magistrė, dirbote rinkodaros srityje, su vyru šokėju, televizijos laidų ir renginių vedėju, dainininku Tadu Rimgaila įkūrėte renginių organizavimo įmonę. Kas pastūmėjo į saldų verslą?

– Viskas įvyko be jokios išankstinės strategijos ar plano – natūraliai. Renginių organizavimas – įkvepiantis, įdomus darbas, tačiau jame labai daug įtampos, todėl, norėdama atsipalaiduoti, pailsėti, pradėjau kepti keksiukus, pyragėlius. Saldumynai mane traukė nuo mažens. Vaikystėje pusryčiams visada buvo kažkas saldaus – košė, blyneliai, pyragėlis. Močiutė mane dažnai vesdavosi į Didžiojoje gatvėje buvusią kavinaitę: šviežios bandelės, verdama kava su sutirštintu pienu, kakava, karštas pienas. Labai patiko. Ir šiandien mielai ten eičiau, tik, deja, kavinės nebėra. Vėliau su sese pačios sugalvojome tradiciją rytais gerti kavą su kokiu gardžiu desertu.

Iš pradžių saldumynus kepdavau sau, artimiesiems, paskui – draugams. Labai stengiausi, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir gražūs. Kaipgi tokių nenufotografuoti?.. Tadas paskatino saldumynų nuotraukas kelti į feisbuką. Nustebau pamačiusi, kaip akimirksniu išaugo mano paskyros bendruomenė – žmonėms įdomu. Postūmiu keisti požiūrį į tai, ką darau, tapo dalyvavimas televizijos projekte "Skonis". Sulaukiau didelio palaikymo ir supratau, kad saldumynai – ne šiaip sau žaidimas ar pomėgis. Nemėgstu dirbti puse kojos – jei ką darau, tai viską iš pagrindų. Pirma atsirado kepyklėlė, vėliau – desertinė, o pernai parašiau knygą "Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus", į kurią sudėjau ne tik savo geriausių saldumynų, bet ir gardžių kasdienių patiekalų receptus, vedu kulinarinį tinklaraštį.

– Susidomėję sveika gyvensena, produktų derinimu, žaliavalgyste žmonės kruopščiai renkasi maisto produktus, ypač vengia tų kuriuose yra daug cukraus, riebalų. Juk cukrus – baltoji mirtis, riebalai – cholesterolis...

– Esu tradicinės mitybos šalininkė, tad manau, kad labiausia žmogui kenkia valgymas be saiko. Makaronai, cepelinai, mėsa – nesvarbu, kas, jei valgysite be saiko, kenks sveikatai. Palyginti su persivalgymo žala organizmui mažas kąsnelis saldaus, su pasimėgavimu suvalgyto deserto yra niekas. Druską, cukrų reikia riboti, tačiau šie produktai nekenkia taip, kaip tvirtinama.  Galiausiai yra daug natūralių cukraus pakaitalų, skonius ir spalvas galima išgauti iš natūralių ingredientų.

– Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

– Įkvėpimas ateina tada, kai turiu galimybę atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Ramiai sėdžiu ant sofos ir atrodo, kad ateina mintis. Tada viską apgalvoju, užsirašau, o kitą dieną bandau padaryti. Labai džiaugiuosi, kai vaizduotėje gimę skonių deriniai atgimsta realybėje. Originalių minčių, kaip lauktuvių, parsivežu iš kelionių užsienyje. Kad ir kur būčiau, visada patikrinu konditerijos parduotuvių vitrinas, užsuku į restoraną, kavinę, paragauju vietinių saldumynų, daug fotografuoju, filmuoju.

– Ar kuriate desertus pagal mamos, močiutės receptus?

– Tradicijų gaminti tortus, kepti pyragus mūsų šeimoje nėra. Vienintelis saldumynas, kurį tradiciškai Kalėdoms kepa močiutė – pelėsinis pyragas; jo receptas atkeliavo iš Lenkijoje gyvenančios giminaitės. Pyragas kepamas iš dviejų rūšių tešlos – vanilinės ir šokoladinės, su sluoksniu obuolių tyrės ir sluoksniu su cukrumi išplaktų baltymų. Kepimo metu baltymai subliūkšta – lieka pelėsį primenantis tinklelis.

– Kaip manote, kas geriausi pasaulio konditeriai?

– Man desertų guru – prancūzai ir italai. Šiais metais buvau Paryžiuje ir atkreipiau dėmesį, koks įvairus konditerinių gaminių asortimentas: kruasanai, migdoliniai orinukai – macarons‘ai, krembriulė – geltonos spalvos pudingas su gražiai apskrudusia plutele ir vanilės bei karamelės aromatu, o nacionalinio pasididžiavimo – plikytos tešlos pyragaičių, vadinamų eklerais, rūšis sunku ir suskaičiuoti. Italai – neprilygstami gaminant ledus ir desertus. Internete seku kelis originaliai kuriančius konditerius iš skirtingų pasaulio šalių.

Jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs.

– Kokios jūsų šeimos mitybos tradicijos?

– Turiu nuvilti: nei mano tėvų, nei mūsų su Tadu šeimoje maisto kulto nėra. Mano ir Tado dienotvarkės nesutampa, labai chaotiškos, todėl įsitvirtinti šeimos tradicijoms sunku. Be to, skiriasi ir mūsų skoniai. Nejaučiu poreikio dažnai valgyti mėsą, o jis – tikras vyras: gyvenimo neįsivaizduoja be mėsiškų patiekalų ir bulvių. Jam labiausia patinka tai, ką gamina mano mama, – paprastas, neįmantrus maistas, be gurmaniškų pagardų, ypač nemėgsta įvairių prieskoninių žolelių mišinių. O man patinka eksperimentuoti, išbandyti naujus receptus, atrasti naujus skonius, ypač daug įkvėpimo jaučiu ruošdama salotas.

Jei abu turime laisvą vakarą, mėgstame išeiti į miestą ir pavalgyti kokioje kavinėje ar restorane; renkamės tokius, kuriuose dar nebuvome, arba žinome, kad ten maistas skanus. Jei tenka gaminti namuose, ieškau kompromiso, bet dažniausiai darau tai, kas skanu Tadui: karbonadas, kepsniukai, maltinukai, naminiai mėsainiai, įvairūs troškiniai, abu labai mėgstame žuvį. Mano virtuvėje keptuvės nėra – tik puodai ir orkaitė.

– Ar Tadas smaližius?

– Nėra didelis smaližius, tačiau mano pagamintus desertus valgo ir visada įvertina. Tadas – geriausias ir objektyviausias mano gaminių degustatorius ir kritikas, į jo pastabas visada atsižvelgiu. Pradėjusi gaminti alternatyvius saldumynus nekantriai laukiu jo nuomonės, o Tadas vis delsė – į desertus su cukraus pakaitalais žiūrėjo labai įtariai. Bet, kai paragavo, nustebo: "Kaip skanu!"

– Kokie jūsų pačios valgymo įpročiai?

– Labai mėgstu juodą duoną, žuvį, jūrų gėrybes, o šaldytuve visada turiu kelių rūšių sūrio. Patinka įvairūs: saldaus pieno, kieti, su pelėsiu, ožkų, avių pieno sūriai. Juos dedu ant sumuštinių, naudoju įvairiausiems patiekalams – salotoms, kepsniams, blyneliams, bri ar ožkos pieno sūrio gabaliukus įmaišau į košę.

Apskritai man labai svarbi skonių dermė. Ji dažniausiai jaučiasi valgant salotas restorane: kartais atrodo, kad visi lėkštėje esantys ingredientai – salotų lapai, pomidorai, alyvuogės ir t.t. egzistuoja patys sau, nesijungia, nedera tarpusavyje. Priežastis – netinkamas padažas. Jis turi sujungti visus produktus į visumą ir salotoms suteikti konkretų skonį.

Esu tirštų, trintų sriubų gerbėja. Pati namuose jų neverdu, bet valgydama mieste visada užsisakau trintos moliūgų, pomidorų su jūrų gėrybėmis ar itališkos minestronės su daržovių gabaliukais sriubos. Tokia tiršta sriuba man atstoja ir pirmą, ir antrą pietų patiekalus.

Dėl įtempto darbo grafiko pietus valgau ne visada, todėl pusryčiai man – šventas dalykas. Keliuosi anksti, 5–6 val. ryto, išsiverdu puodelį kavos, neskubu – skiriu valandą įsivažiuoti: valgau pusryčius, tikrinu paštą, sudėlioju dienos darbus. Tai geriausias dienos metas, lemiantis motyvaciją ir gerą nuotaiką. Pusryčiai visada sotūs: granola su jogurtu, avižinė košė arba vadinamieji karališki sumuštiniai. Juos tenka valgyti su peiliu ir šakute, nes duonos nesimato – pridedu visko: salotų lapų, burokėlių, lašišos, sūrio, humuso ir pan. Pabaigoje – desertas. Būtinai!

– Saldumynus valgote mažiausia 2–3 kartus per dieną, kurdama naujus desertus nuolat turite ragauti. Kokia dailios figūros paslaptis?

– Kitaip gyventi nemoku ir džiaugiuosi, kad organizmas mane supranta. Manau, viskas užprogramuota galvoje: jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs. Tiesa, po 16–17 val. nei saldumynų, nei kitų patiekalų stengiuosi nevalgyti.

Sviestiniai sausainiai mėnuliukai

200 g kambario temperatūros sviesto,

2 kiaušinių tryniai,

100 g maltų migdolų (tiks ir kiti riešutai),

280 g miltų,

90 g cukraus,

1 šaukštelis vanilinio cukraus.

Į maišytuvo puodą sudėkite visus produktus ir maišykite iki vientisos masės. Ją įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą bent valandai. Išėmę tešlą iškočiokite, išspauskite mėnulio formos sausainius. Juos sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. Ataušusius pabarstykite milteliniu cukrumi.

Varškėtis

360 g liesos varškės,

2 šaukštai rudojo cukraus,

2–3 šaukštai kefyro, jogurto arba pasukų,

5 šaukštai kukurūzų miltų (galite naudoti ir kitokius),

2 bananai,

2 kiaušiniai.

Vieną pakelį varškės, vieną bananą ir likusius produktus sudėkite į smulkintuvą ir išsukite iki vientisos masės. Įmaišykite likusią varškę – taip varškėtyje jausis natūralios varškės grūdeliai. Masę supilkite į kepimo formą, papuoškite antro banano griežinėliais ir kepkite 30 min. iki 160 C° įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį desertą papuoškite uogomis ir milteliniu cukrumi.

Pyragas su raugintais kopūstais, grybais ir spanguolėmis

Trapus pagrindas

250 g miltų (gali būti rupūs),

150 g sviesto,

1 kiaušinis,

šaukštelis cinamono,

0,5 šaukštelio druskos.

Visus produktus sudėkite į dubenį ir sukapokite peiliu, kad sviesto gabaliukai susimaišytų su sviestu. Paskui viską sutrupinkite pirštais. Stenkitės tai padaryti kiek įmanoma greičiau, kad nuo rankų šilumos sviestas neištirptų. Iš tešlos suformuokite rutuliuką ir bent 30 min. palaikykite šaltai. Paskui išimkite, atskirkite trečdalį tešlos, likusią iškočiokite ir išklokite kepimo formą. Kepkite apie 20 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Pirmas įdaras

500 g raugintų kopūstų,

3 šaukštai aliejaus,

3 šaukštai sviesto,

½ svogūno,

0,5 stiklinės baltojo sauso vyno,

0,5 stiklinės džiovintų spanguolių,

prieskonių – pagal skonį.

Antras įdaras

200 g šaldytų grybų,

2 šaukštai aliejaus,

1/2 svogūno,

2 skiltelės česnako,

šaukštas miltų,

prieskonių,

šviežių petražolių.

Kopūstus nuplaukite šaltu vandeniu. Įkaitinkite keptuvėje aliejų, sviestą ir juose pakepinkite sukapotą svogūną. Tada sudėkite kopūstus, supilkite vyną, suberkite spanguoles ir nuolat pamaišydami troškinkite apie 30 min. Grybus atšildykite. Įkaitintame aliejuje apkepkite susmulkintus svogūnus ir česnaką, tada sudėkite grybus, pabarstykite miltais ir pasirinktais prieskoniais. Kepkite apie 5 min. Pabaigoje sudėkite kapotas petražoles.

Abu įdarus sumaišykite ir tolygiu sluoksniu sudėkite ant iškepusio pyrago pagrindo. Paliktą tešlą iškočiokite, supjaustykite juostelėmis, kurias langeliais sudėliokite ant pyrago viršaus. Juosteles apkepkite išplaktu kiaušiniu. Pyragą pašaukite į orkaitę ir kepkite dar apie 25 min.

Blyneliai su rikota

250 g rikotos,

2 kiaušiniai (trynius reikia atskirti nuo baltymų),

0,5 stiklinės kefyro,

100 g miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

žiupsnelis druskos,

1 nepilnas šaukštas aliejaus,

1 šaukštas cukraus,

kokosų aliejaus kepti.

Išplakite sūrį, trynius, kefyrą, šaukštą aliejaus ir žiupsnį druskos, paskui įmaišykite miltus su kepimo milteliais. Atskirame dubenyje iki standžių putų išplakite baltymus su žiupsneliu druskos ir šaukštu cukraus (jo galima nedėti, bet su druska ir cukrumi baltymų masė bus tvirtesnė ir maišant į tešlą nesubliūkš). Baltymus įmaišykite į tešlą ir įkaitintame aliejuje iškepkite nedidelius blynelius. Skanu valgyti su šviežiu, nedideliais gabaliukais supjaustytu apelsinu, sumaišytu su lašeliu medaus arba klevų ar agavų sirupo, jogurtu.

– Jau ilgiau nei dešimtmetį gyvenate Stambule. Ar daug laiko prireikė priprasti prie naujų skonių ir valgymo įpročių?

– Pakeisti valgymo įpročius nebuvo sunku. Žinoma, valgau mažiau bulvių, vietoje jų – daugiau ryžių, pamėgau bulguro kruopas, avinžirnius, naudoju daugiau žolelių. Didžiausias pokytis buvo tas, kad pradėjau mažiau valgyti mėsos, o daržovių patiekalai mūsų namuose labiausiai mėgstami. Taigi, gyvenimas Turkijoje tik praturtino mano valgymo įpročius.

– Kiek žinau, įprasti dienos valgiai – pusryčiai, pietūs, vakarienė – Turkijoje skiriasi nuo tų, kuriuos paprastai valgome Lietuvoje. Kas turkų namuose patiekiama ryte, perpiet ir vakare?

– Pusryčiai – svarbiausia ir mėgstamiausia turkų dienos dalis. Savaitgaliais jie gali užtrukti iki kelių valandų. Lietuvoje paprastai svečiai kviečiami vakarienės, o turkai šeimos narius,  giminaičius, draugus, bendradarbius kviečiasi pusryčių. Tradicinis pusryčių stalas turtingas, nuklotas kelių rūšių sūriais, alyvuogėmis, daržovėmis, pyragėliais, uogienėmis, kiaušinių patiekalais. Geriama daug arbatos, o pusryčiai užbaigiami stipria turkiška kava. Pietūs daug kuklesni – sriuba, daržovių ar mėsos troškinys su ryžiais ar bulguru. Jei pusryčiai buvo gausūs, įprasta pietų nevalgyti, o tik užkąsti sezoninių vaisių. Vakarienė nedaug kuo skiriasi nuo pietų – sriuba, mėsos ar daržovių patiekalas, salotos.

– Papasakokite apie turkų požiūrį į gastronomiją. Kokie produktai čia populiariausi?

– Gastronomijos sąvoka yra dar gana nauja turkams. Kita vertus, kiekvienas turi savo tvirtą nuomonę, koks turi būti pats geriausias kebabas, ryžių plovas, kokio traškumo turi būti baklava. Pastaruoju metu socialinėse medijose vyksta diskusijos apie tradicinę turkų kiaušinienę su pomidorais ir paprikomis, kurią vieni siūlo kepti su svogūnais, kiti griežtai tam priešinasi. Kelias savaites tai buvo viena populiariausių diskusijų temų. Pastaruosius dešimt metų turkiška virtuvė vis modernėja, bandoma sukurti naujosios Anatolijos virtuvės terminą (angl. Anatolian Kitchen), garsūs šefai bando jį pristatyti įvairiausiuose tarptautiniuose gastronomijos renginiuose. Tokie vietiniai produktai kaip pistacijos, filo, kadajyfo tešla, sūriai ir alyvuogių aliejus vis labiau populiarėja užsienio šalyse.

– Pakalbėkime apie prieskonius ir kitus maisto pagardus. Be kokių neįsivaizduojama turkiška virtuvė?

– Turkiškų prieskonių nėra daug, kiekvienuose namuose rasite tik džiovintų turkiškų čiobrelių, mėtos, malto kumino ir paprikų dribsnių, žinoma, ir juodųjų pipirų. Jais ir skaninami tradiciniai patiekalai. Turkės taip pat daugelį patiekalų pagardina paprika ar pomidorų pasta, natūraliu jogurtu. Mano labiausiai pamėgtas pagardas yra granatų sirupas, kurį naudoju beveik kasdien, pagardindama salotas ar marinuodama vištieną.

– Ar galima sakyti, kad į Turkijos virtuvę ėmė pūsti ir užsienietiški vėjai – galbūt dažna šeimininkė šiandien gamina ir azijietiškus, meksikietiškus ar kitokius patiekalus?

– Užsienio virtuvės turkiškuose namuose nėra populiarios. Jei nekalbėsime apie populiariausius pasaulyje greitojo maisto restoranus, tai kitų šalių restoranai populiarūs tik tarp užsieniečių. Turkai retai kada valgo jiems neįprastą maistą.

Turkai retai kada valgo jiems neįprastą maistą.

– Turkijos virtuvę nemaža dalis žmonių tapatina su visame pasaulyje populiariais kebabais. Ar tikrai šis patiekalas – vienas pagrindinių turkų valgių? Beje, galbūt tai, ką jais įprasta vadinti Lietuvoje, visai nepanašu į tikrą turkišką kebabą?

– Kebabai yra bendrinis pavadinimas, kuriuo apibūdinama kepta mėsa. Tai, kas kebabu laikoma Lietuvoje, yra tik viena iš daugybės kebabų rūšių. Lietuviškas kebabas yra turkiškasis Doner kebabas, tai greitasis gatvės maistas, todėl jam nekeliami dideli reikalavimai. Turkijoje nenaudojami padažai, svarbiausias – mėsos skonis. Kebabų pasirinkimas tikrai gausus, jų skonis priklauso nuo mėsos kokybės ir šefo įgūdžių, nes kebabai paprastai visiškai negardinami prieskoniais arba tik keliomis paprikomis, svogūnu ir česnaku, pomidoru. Paragavę puikaus kebabo, jo tikrai ilgai nepamiršite. Ypač, jei pavyksta jo paragauti Adanos ar Gaziantepo regionuose esančiuose restoranuose. Namuose paprastai kepami tik kotletai ar mėsos troškiniai.

– Kaip manote, ar turkišką virtuvę galima laikyti sveika?

– Nepaisant to, kad turkai valgo daug daržovių, ypač ankštinių, taip pat naudoja daug alyvuogių aliejaus, negalėčiau teigti, kad turkų virtuvė labai sveika. Ji nepaprastai turtinga, skani, bet daugelis patiekalų yra riebūs, nes naudojama daug aliejaus ar sviesto, čia mėgstama balta duona, lavašas, įvairūs kepiniai iš baltų miltų. Viso grūdo miltų kepiniai nėra populiarūs. O kur dar ypač saldūs desertai… Kita vertus, pasirinkimas tikrai didelis, todėl, teisingai pasirinkus, lengva maitintis sveikai.

– Neseniai Turkijoje kaip tik buvo šventinis Bairamo laikotarpis. Papasakokite, kokie patiekalai – tradiciniai šios šventės skanėstai? Apskritai, kaip švenčiama ši šventė? Ką ji reiškia turkams?

– Kurban Bairamo, arba Aukojimo, šventės metu aukojami jaučiai arba avinėliai, tad nekeista, kad įprastiniai patiekalai yra iš kepintos mėsos. Turkai neturi ypatingų šventinių patiekalų, tačiau įprasta, kad mamos ar močiutės pagamina šeimos mėgstamus patiekalus, kuriems paruošti reikia daugiau kruopštumo. Tai gali būti įvairios įdarytos daržovės, kepiniai su sūriu, špinatais, kepinta mėsa ir, žinoma, desertui – baklava arba kitas kepinys su sirupu ar ryžių pudingai.

– Kalbant apie turkišką maistą, nereikėtų pamiršti ir tradicinių saldumynų. Kokie jie?

– Tradiciniai turistų mėgstami lokumai gaminami iš kukurūzų sirupo, standiklių, vaisių sirupų, pigesni variantai – tiesiog su krakmolu ir dažikliais. Todėl perkant lauktuves, tikrai geriau netaupyti ir pirkti sveriamus, prieš tai jų paragavus. Beje, ragauti saldumynų parduotuvėse, turguose čia yra gana įprasta. Kitas populiarus desertas – baklava. Ji reikalauja daug kruopštumo gaminant ir yra mano mėgstamiausias pasirinkimas švenčių proga. Jų taip pat yra įvairių rūšių, su įvairiais riešutais ir įdarais, apipiltų cukraus sirupu. Patys turkai labai mėgsta paprasčiausius ryžių ar tiesiog pieno pudingus, kuriais mėgaujasi tiek per šventes, tiek namuose savaitgaliais.

Pyragėliai "Dilber Dudagi tatlisi"

Tešlai:

150 ml natūralaus jogurto,

150 ml saulėgrąžų aliejaus,

1 kiaušinis,

2 šaukšteliai kepimo miltelių,

2 šaukštai obuolių acto,

žiupsnelis druskos,

2 stiklinės miltų,

1 stiklinė krakmolo (kočioti),

100 g sviesto.

Įdarui:

1 stiklinė lazdyno riešutų,

1 stiklinė graikinių riešutų,

1 kiaušinio baltymas,

2 šaukštai cukraus.

Sirupui:

1 stiklinė cukraus,

1/2 stiklinės vandens,

1 griežinėlis citrinos.

Papuošti:

3–4 šaukštai maltų pistacijų.

1. Pirmiausia pasiruoškite tešlą. Jogurtą, aliejų ir kiaušinį sumaišykite dubenyje. Kitame dubenyje išsijokite miltus, sumaišykite su kepimo milteliais ir žiupsneliu druskos. Supilkite pusę miltų ir išmaišykite, supilkite actą ir likusius miltus. Turite gauti elastingą minkštą tešlą. Ją uždenkite ir palikite valandą pastovėti. Nesusigundykite laiko sutrumpinti, nes norint, kad tešla būtų tinkamai elastinga, jai reikia pastovėti.

2. Kol tešla ilsisi, pasiruoškite įdarą. Sumulkintuve susmulkinkite riešutus. Perdėkite juos į dubenį, supilkite kiaušinio baltymą ir cukrų bei išmaišykite.

3. Išvirkite cukraus sirupą. Į puodą supilkite cukrų ir vandenį. Sirupui užvirus, įmeskite citrinos riekelę ir pavirkite 5 min. Nuimkite nuo ugnies ir atvėsinkite.

4. Įkaitinkite orkaitę iki 180° C. Pasiruoškite didelį kepimo indą arba kepimo skardą.

5. Tešlą supjaustykite į 10 vienodų gabalėlių. Stalą ar plokščią paviršių apiberkite krakmolu, imkite kiekvieną tešlos gabalėlį ir iškočiokite į 20–25 cm dydžio apskritimą. Kas kartą šiek tiek apiberkite krakmolu. Sudėkite 10 apskritimų vieną ant kito ir tada juos vienu metu iškočiokite į 60 cm skermens apskritimą. Naudodami stiklinę ar apvalią sausainių pjaustyklę išpjaukite apskritimus. Į kiekvieną apskritimą įdėkite arbatinį šaukštelį riešutų įdaro. Kiekvieną apskritimą perlenkite per pusę, gauto pusmėnulio kraštus užspauskite, viršų palikite pravirą. Sudėkite pyragėlius ant kepimo skardos.

6. Ištirpinkite sviestą ir juo gausiai aptepkite visus pyragėlius.

7. Dėkite kepimo skardą į orkaitę ir kepkite pyragėlius apie 20–25 min., kol pyragėliai bus gražiai pakilę ir apkepę. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite apie 10 min., tada užpilkite paruoštu sirupu. Leiskite pyragėliams visiškai atvėsti. Prieš pateikiant apiberkite smulkintomis pistacijomis.

8. Pateikite šiuos pyragėlius su arbata ar kava. Šalia puikiai tiks vaniliniai ledai.

Vištienos troškinys su avinžirniais

(4 asmenims)

1 nedidelis svogūnas,

3 česnakų skiltelės,

1 didesnė morka,

2 vištos krūtinėlės puselės,

1 šaukštelis paprikų pastos,

1 šaukštas pomidorų pastos,

1 stiklinė virtų avinžirnių,

1/2 šaukštelio džiovintų čiobrelių,

1/2 šaukštelio džiovintos mėtos,

1 šaukštas sviesto,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

1 šaukštelis aitriosios paprikos,

apie 700 ml vandens arba vištienos sultinio,

kelios petražolių šakelės.

1. Nulupkite svogūną, česnakus ir morką. Supjaustykite svogūną ir česnaką smulkiai, morką – pusžiedžiais.

2. Puode įkaitinkinte aliejų ir ištirpinkite sviestą. Sudėkite daržoves, apkepinkite apie 5 min., tada sudėkite gabalėliais pjaustytą vištieną, paprikų ir pomidorų pastas. Išmaišykite ir pakepinkite apie 3 min., sudėkite prieskonius, druską, pipirus. Supilkite vandenį arba sultinį, virtus avinžirnius ir išmaišius palikite troškinį troškintis apie 20 min., kol daržovės ir vištiena bus minkšta.

3. Pabaigoje suberkite smulkintas petražoles.

Cukinijų ir bulvių blyneliai su aštriu pagardu

Mücver, arba aliejuje kepti daržovių paplotėliai, kartais pagardinami sūriu ar malta mėsa, į kuriuos paprastai dar įmaišomas kiaušinis ir truputis miltų. XVIII a. Osmanų virtuvės kulinarijos knygose daugiausia minimi kepenėlių ir baklažanų paplotėliai, XIX a. knygose – jau šparaginių pupelių ar špinatų ir svogūnų paplotėliai, pagardinti kepinta jautiena ir sūriu. Pastaruoju metu šie paplotėliai paprastai gaminami su cukinijomis.

(4 porcijoms)

2 didelės bulvės,

3 nedidelės cukinijos,

1/2 svogūno,

1 saujelė petražolių,

1 saujelė krapų,

1 kiaušinis,

4 šaukštai miltų,

druskos,

juodųjų pipirų,

aliejaus kepti.

Pagardui:

1 vidutinio dydžio svogūno,

1 česnako skiltelės,

1 nedidelio agurko,

3 pomidorų,

1 nedidelės raudonosios paprikos,

1/ 3 aitriosios paprikos be sėklų,

didelės saujelės petražolių, mėtų,

2 valg.š. alyvuogių aliejaus,

2 valg.š. granatų sirupo,

1/2 arb.š. žagrenio sėklų (turk. sumak),

1 arb. š. pomidorų pastos,

druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.

1. Bulves nuskuskite, nuplaukite ir sutarkuokite smulkia trintuve, cukinijas taip pat sutarkuokite. Bulves ir cukinijas sudėkite į dubenį, užberkite žiupsneliu druskos ir išmaišykite. Leiskite pastovėti apie 10 min., tada nusunkite kiek įmanoma daugiau susidariusių sulčių.

2. Nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūną. Supjaustykite petražoles ir krapus. Į dubenį su daržovėmis sudėkite smulkintą svogūną, pjaustytas petražoles ir krapus, kiaušinį, miltus, juoduosius pipirus. Išmaišykite.

3. Įkaitinkite keptuvę su šlakeliu aliejaus. Rankomis ar dviem šaukštais suformuokite nedidelius paplotėlius ir dėkite kepti. Kepkite ant nedidelės ugnies apie 7–8 min., kol gražiai apkeps iš abiejų pusių ir vidus bus iškepęs.

4. Pasigaminkite pagardą. Nulupkite svogūną, česnakus, iš paprikų išimkite sėklas ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. Petražoles ir mėtas taip pat šiek tiek pasmulkinkite. Į smulkintuvą pirmiausia sudėkite svogūną, česnakus, paprikas, pomidorus ir agurką. Susmukinkite iki nedidelių gabalėlių. Perdėkite smulkintas daržoves ant sietelio, kad dalis sulčių nuvarvėtų. Į smulkintuvą sudėkite likusius ingredientus: petražoles, mėtas, aliejų, aitriąją papriką, pomidorų pastą, granatų sirupą ir žagrenį. Šiek tiek įberkite druskos ir juodųjų pipirų. Susmulkinkite. Sudėkite smulkintus pomidorus, svogūnus ir paprikas, bei pasmulkinkite tik tol, kol viskas susimaišys. Ilgai netrinkite. Perdėkite į dubenėlį, paragaukite, jei reikia dar įberkite druskos ar įpilkite granatų sirupo.

5. Patiekite šiltus su paruoštu aštriu pagardu.

Šparaginių pupelių paplotėliai su jogurto pagardu

(4 porcijoms)

400 g šparaginių pupelių,

1/2 svogūno,

50 g fermentinio sūrio,

1 kiaušinis,

3 šaukštai miltų,

1 saujelė šviežių petražolių,

druskos,

juodųjų pipirų,

aliejaus kepti.

Pagardui:

200 ml natūralaus jogurto,

1 česnakų skiltelė,

1 nedidelis agurkas,

1/2 šaukštelio džiovintos mėtos,

1/2 šaukštelio džiovinto raudonėlio,

1 šaukštas citrinų sulčių,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

1 žiupsnelis džiovintos aitriosios paprikos.

1. Šparagines pupeles nuplaukite, nupjaukite galus. Pačias pupeles supjaustykite nedideliais gabalėliais. Užvirinkite puodą vandens, pagardinkite druska ir suberkite šparagines pupeles. Virkite apie 3 min. Tada greitai nupilkite karštą vandenį ir pupeles perpilkite šaltu vandeniu. Leiskite nubėgti vandeniui.

2. Nulupkite svogūną ir smulkiai supjaustykite. Sutarkuokite fermentinį sūrį. Susmulkinkite petražoles. Dubenyje sumaišykite šparagines pupeles, svogūną, fermentinį sūrį, petražoles. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus. Pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Viską gerai išmaišykite.

3. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Suformuokite nedidelius paplotėlius ir dėkite kepti. Kepkite apie 4–6 min. ant abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

4. Paruoškite pagardą. Nulupkite ir smulkiai sutarkuokite česnaką, agurką. Sudėkite į dubenį kartu su jogurtu, įpilkite citrinų sulčių, pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, džiovinta mėta ir raudonėliu. Viską gerai išmaišykite, pabaigoje apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir džiovinta aitriąja paprika.

5. Patiekite šiltus su pagardu.

Skaitytoja Audronė (tikrasis vardas ir pavardė žinomi) į redakciją kreipėsi norėdama atkreipti kitų žmonių, kurie perka prekybos centre pagamintus gaminius, dėmesį. Kaunietė teigia, kad ir pati nevengdavo šių maisto produktų, tačiau po šio atvejo jų visiškai atsisakė.

"Savanorių pr. 321 esančioje parduotuvėje "Rimi" pirkau blynelius su mėsa. Blynai kaip blynai, bet perpjovus ir pamačius "mėsa" ištiko lengvas šokas. "Mėsyte" praskalauta sietelyje, kas iš jos liko, matote patys.  "Rimi Lietuva", kokį š*** mes valgome?", – žodžių į vatą nevyniojo moteris, kuri dėl šio atvejo tuoj pat raštu informavo ir prekybos centro atstovus.

Pastarieji į Audronės nusiskundimą sureagavo ir net pasiūlė 20 proc. nuolaidą kitam apsipirkimui.

"Šių blynelių parduodame tikrai didelius kiekius ir niekada iš klientų nebuvome sulaukę nusiskundimo dėl prekės skonio ar išvaizdos. Šiuose blyneliuose yra naudojama virta ir malta mėsa. Galbūt po malimo mėsa ir neatrodo gražiai, tačiau ji yra kokybiška ir skani. Dar kartą apgailestaujame, kad minėti blyneliai jus nuvylė", – atsakymo sulaukė pašnekovė, tačiau, kaip pati teigia, suabejojo, ar problema būtent mėsos paruošime.

 Į klausimų virtinę – tik apgailestavimas

Redakcija susisiekė su prekybos centro atstovais, kurių buvo paprašyta pakomentuoti šią situaciją. Kadangi apie šį gaminį "Rimi" jau žinojo, norėjome išsiaiškinti, kas buvo daroma ir kaip atliekamas tikrinimas po klientės nusiskundimo. Išsamaus atsakymo taip ir nesulaukta.

"Mėsyte" praskalauta sietelyje, kas iš jos liko, matote patys.  "Rimi Lietuva", kokį š*** mes valgome?

"Apgailestaujame dėl kilusio pirkėjo nepasitenkinimo. Reaguodami operatyviai atlikome gamybos procesų bei maisto produktų, naudojamų lietinių blynelių gamybai, žaliavos patikrinimą", – teigė Giedrė Buivydienė, „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė. Jos teigimu, kiti klientai dėl jau paruoštų maisto gaminių iki šiol nesiskundė. 

Į klausimą, ar klientės blynuose buvusi mėsa yra tinkama vartoti ir kokybiška, "Rimi" apibendrintai teigė, kad prekybos tinklo maisto produktų gamyboje visada naudojamos kokybiškos žaliavos, atitinkančios visus maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus. Apie šiuos konkrečius blynelius – vėl nieko.

"Iš nuotraukų sunku vertinti maisto produktų kokybę ar jų tinkamumą vartoti. Maisto produktų kontrolė yra vykdoma vadovaujantis prekybos centruose įdiegta kokybės sistema, pagal kurią reguliariai atliekami produktų patikrinimai", – tarsi nurašytas jau paruoštas atsakymų šablonas redakciją pasiekė G. Buivydienės atsakymas.

Kaip elgtis tokį įsigijus?

Nesivargino prekybos centras paaiškinti ir to, kaip turi elgtis klientas, kuris čia įsigyja nekokybišką gaminį. 

Laimė, tai sutiko padaryti Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Petras Tarvydas. Specialisto teigimu, dažniausiai pirkėjų daroma klaida – pavėluotas kreipimasis į tinkamas institucijas.

"Džiaugiamės, kad pirkėjai tampa reiklesni, sulaukiame vis daugiau nusiskundimų, anoniminių laiškų, tačiau svarbu atsiminti, kad tinkamai išsiaiškinti konkretų atvejį mes galime tik iškart, kai gaminys ar prekė nuperkama", – vardija pašnekovas.

P. Tarvydas sutiko papasakoti ir apie patikrinimus tame pačiame prekybos centre "Rimi", kuriame pirkti kaunietės blynai.

Planinis patikrinimas čia atliktas dar praėjusių metų vasario 28 d. Jo metu buvo rasta prekių ženklinimo netikslumų, pažeidimų fasavimo patalpoje, taip pat 1,5 kg nekokybiškų citrinų, kurias liepta išimti iš prekybos. Dar trys patikrinimai 2017 metais buvo atlikti po vartotojų skundų, tačiau nuvykus į prekybos centrą jie nepasitvirtino. Viršininko pavaduotojas tikina, kad dėl minėtų blynų kol kas skundų taip pat negavo.

Svarbu atsiminti, kad tinkamai išsiaiškinti konkretų atvejį mes galime tik iškart, kai gaminys ar prekė nuperkama.

Kas vykdo kontrolę?

Liko neaišku, kaip prekybos centre vyksta jau paruoštų gaminių kontrolė ir kuo vadovaujasi gamybos specialistai. Į šį klausimą detaliai sutiko atsakyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

"Prekybos centras privalo turėti atsakingo vadovaujančio asmens patvirtintas gaminamų produktų ir patiekalų receptūras ir technologinius gamybos proceso aprašymus. Tai būtina, norint, kad kiekvienas įmonės darbuotojas tiksliai žinotų iš kokių žaliavų, kokiomis proporcijomis ir kaip turi būti gaminamas vienas ar kitas produktas ar patiekalas. Be to, įmonės savikontrolės sistemoje turi būti numatytos ir kontrolės procedūros, užtikrinančios, kad nepriklausomai nuo aplinkybių (pvz. pamainos ar personalo kaitos) vartotojui bus pateiktas saugus ir kokybiškas produktas ar patiekalas", – dėsto VMVT specialistė.

Pašnekovė akcentuoja, kad paruoštas maistas turi būti ne tik tinkamo skonio, spalvos, konsistencijos, kvapo, bet ir išvaizdos.

"Šiuo atveju iš pateiktų fotografijų sunku vienareikšmiškai pasakyti, kodėl blynelių įdaras atrodo abejotinos kokybės. Tačiau, gavę iš vartotojų tokį skundą, prekybos centro atsakingi asmenys turėtų pateikti atsakymą, ar tokios kokybės įdaras yra tinkamas ir atitinka įmonės patvirtintas receptūras. Jei neatitinka, vartotojui turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kas lėmė neatitikimus ir ar įmonė ėmėsi priemonių problemai išspręsti", – tarsi patarimus pačiam prekybos centrui žeria J. Savickaitė.

Specialistė taip pat primena, kad vartotojai nedvejotų kreiptis į VMVT inspektorius, kurie nedelsiant atlieka patikrinimus atitinkamose prekybos vietose. Į visus skundus yra reaguojama nedelsiant, o pradėjus tyrimą ir išaiškinus pažeidimus prekybos centrams skiriamos piniginės nuobaudos.

Visus nusiskundimus ir pastabas galima pateikti telefonu (8 5) 240 4361 arba elektroniniu paštu info@vmvt.lt.

Greitas receptas vakarienei: blyneliai, įdaryti mocarela ir krabų lazdelėmis. Laisvė įdaro improvizacijai.

Sudėtinės dalys:

Tortilijos, 4 vnt.

Sviestas, 60 g

Mocarela sūris, 100 g

Krabų lazdelės, 100 g

Krapų

Gaminimas:

Tai tikrai nėra didžiausias šedevras virtuvėje, tačiau nenuneigsite, kad paprasta ir originalu, o paragavę – kad gardu. Taigi šį vakarą kepame meksikietiškos kvietinės duonos (tortilijos paplotėliai) blynelius, įdarytus mocarela ir krabų lazdelėmis. Ruošiame dvi porcijas, dviems suaugusiems asmenims po 2 blynelius.

Blynelių įdaras: Mocarelos sūrį suplėšome gabalėliais ir beriame į dubenį kartu su gana stambiai pjaustytomis (1 cm) krabų lazdelėmis. Apibarstome krapais (galima ir kitais mėgstamais šviežiais žalumynais);

Tiesiame ant stalo tortilijos paplotėlį, į jo vidurį dedame ketvirtį paruošto įdaro, suvyniojame (taip, kad įdaras būtų viduryje, o sulenkus paplotėlio sluoksnių būtų kuo mažiau), tuomet laikinai persmeigiame mediniu smeigtuku, kad laikytųsi uždarytas (nebūtina);

Keptuvėje ištirpiname sviestą ir apkepame blynelius iš abiejų pusių po keletą minučių, kol sūris išsilydys ir blyneliai kiek apskrus. Medinį smeigtuką išimame prieš pat verčiant blynelį ant susmeigtos pusės.

P.S. jeigu valgysim rankomis, tai šis patiekalas bus kaip ir greitas užkandis, o jeigu patieksime lėkštėje tarkim su padažu – ne prasta vakarienė.

Per šventes pasilepinus riebesniais ir gausesniais patiekalais, norisi po truputį sugrįžti į sveikesnės mitybos režimą. Žinoma, nereikia griebtis drastiškų dietų ir alinti save prėsku maistu. Juk yra begalės skanių ir organizmui naudingų receptų. Grikių blyneliais su pievagrybių padažu tikrai nenusivilsite.

Reikės

Blyneliams:

100 g grikių kruopų,

šaukšto aliejaus,

svogūno,

morkos,

3 kiaušinių,

1/2 stiklinės (70g) miltų,

šaukštelio maltų juodųjų pipirų,

1/2 šaukštelio druskos.

Pievagrybių padažui:

2 šaukštų sviesto,

svogūno,

2 skiltelių česnako,

200 g pievagrybių,

1/2 stiklinės (125 ml) grietinėlės,

šaukštelio garstyčių,

šakelės šviežių petražolių,

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelio druskos.

Paruošimo būdas

Paruoškite padažą. Keptuvėje ištirpinkite porą šaukštų sviesto. Suberkite susmulkintus svogūnus ir pakepinkite, kol suminkštės. Sužerkite smulkiai kapotas česnako skilteles ir pakepinkite dar minutę, kartais pamaišydami. Suberkite į dvi tris dalis perpjautus pievagrybius ir kepinkite, kol suminkštės, tačiau nepraras formos. Supilkite grietinėlę ir, kai užvirs, nukelkite keptuvę. Įmaišykite garstyčių, šviežių kapotų petražolių, pagardinkite pipirais ir druska. Išmaišykite ir atidėkite į šalį.

Užmaišykite blynų tešlą. Grikių kruopas išvirkite pagal instrukciją, esančią ant pakuotės. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus. Suberkite susmulkintus svogūnus ir kepinkite kartais pamaišydami, kol suminkštės. Tuomet suberkite tarkuotas morkas ir dar minutę pakepinkite. Išėmę iš keptuvės atvėsinkite.

Dubenyje sumaišykite virtas grikių kruopas, kepintas daržoves, įmuškite kiaušinius ir suberkite miltus. Pagardinkite pipirais ir druska. Išmaišykite iki vientisos masės.

Iškepkite blynelius. Keptuvėje įkaitinkite porą šaukštų aliejaus. Tada dideliu šaukštu ar nedideliu samčiu pilkite tešlą ir formuokite blynelius. Kepkite nustatę vidutinę temperatūrą porą minučių, kol apatinė blynų pusė gražiai apskrus. Atsargiai apverskite ir lygiai taip pat apkepkite kitą pusę.

Iškeptus blynus sudėkite į popieriniais rankšluosčiais išklotą lėkštę ar padėklą, kad susigertų riebalai. Sudėkite blynelius į lėkštę, užpilkite pievagrybių padažo ir apibarstykite kapotomis petražolėmis.