„Šį ketvirtadienį vienas tiekėjas mus informavo apie tai, kad kai kurių 737 modelio lėktuvų korpusai neatitinka reikalavimų“, – darbuotojams skirtame ir žurnalistams paviešintame pranešime paaiškino bendrovės „Boeing Commercial Airplanes“ vadovas Stanas Dealas.

Anot S. Dealo, tiekėjo darbuotojas „nurodė savo vadovui, kad dvi skylės buvo išgręžtos ne pagal mūsų reikalavimus“.

„Nors ši galima aplinkybė tiesioginio pavojaus skrydžių saugumui nekelia ir visi 737 modelio orlaiviai gali būti toliau saugiai eksploatuojami, šiuo metu manome, kad turėsime perdirbti maždaug 50 užsakovams dar nepristatytų lėktuvų“ ir dėl to „artimiausiu metu gali vėluoti naujų 737 modelio orlaivių pristatymas“.

Kalbėdamas apie šį įvykį, S. Dealas teigė, kad tai yra „vienintelis būdas“ užtikrinti, kad užsakovams būtų pristatyti kokybiški orlaivia.

Praėjusiais metais „Boeing“ turėjo problemų su savo flagmanu modeliu „737 MAX“, o šių metų sausio pradžioje oro linijų „Alaska Airlines“ skrydžio metu įvyko reikšmingas su saugumu susijęs incidentas, po kurio Federalinė aviacijos administracija pradėjo plataus masto tyrimą.

Savo pranešime S. Dealas teigė, kad po sausio 5 incidento pradėtuose mokymuose darbuotojai pateikė daugiau nei 1 tūkst. pasiūlymų dėl galimų patobulinimų.

Anot S. Dealo, į kai kuriuos iš jų – pavyzdžiui, į siūlymą paspartinti naujų įrankių įsigijimo procesą ir palengvinti galimybę pasiekti tam tikras orlaivio dalis – jau buvo atsižvelgta.

Aviacijos reguliuotojas vėlyvą sekmadienį pareiškime nurodė, kad operatoriai „raginami atlikti vizualinę apžiūrą, siekiant užtikrinti, kad durų kaištis negalėtų judėti“.

Toks žingsnis žengtas po to, kai sausio 5 d. skrydžio metu iškrito oro linijų „Alaska Airlines“ eksploatuojamo „737 MAX“ lėktuvo salono durys. Reaguodami į tai, JAV reguliuotojai nutupdė 171 lėktuvą iš „737 MAX 9“ parko, kurių konfigūracija panaši į incidentą patyrusio lainerio. FAA pareiškė, kad „737-9 MAX“ lėktuvai galės būti eksploatuojami tik tada, kai bus įsitikinta jų saugumu.

Paveikta durų kaiščio plokštė naudojama užpildyti nereikalingą avarinį lėktuvo išėjimą. Nacionalinės transporto saugumo valdybos tyrėjai yra sakę, kad ši detalė nebuvo tinkamai pritvirtinta.

„Boeing 737-900ER“ modelis yra senesnės kartos, nei „MAX“ šeima, tačiau, pasak FAA, šių orlaivių durų kaiščių dizainas yra „identiškas“.

„Boeing“ nuosavame pareiškime pažymėjo: „Atliekant šiuos veiksmus visapusiškai palaikome FAA ir mūsų klientus.“

„Pirmiausia ketiname pripažinti savo klaidą, – sakė D. Calhounas darbuotojams saugos susirinkime, sušauktame po penktadienio avarinio nusileidimo, kuris įvyko po to, kai skrydžio metu iškrito salono šone esanti plokštė. – Ketiname į tai reaguoti 100 proc. ir visiškai skaidriai kiekviename žingsnyje.“

D. Calhounas, kuris 2020 metų sausį užėmė aukščiausią „Boeing“ postą, bendrovei patyrus dvi lėktuvo „737 MAX“ avarijas, įsipareigojo bendradarbiauti su incidentą tiriančia Nacionaline transporto saugos valdyba (NTSB).

Remiantis bendrovės išplatintomis pastabomis, D. Calhounas sakė, kad NTSB yra geriausias pasirinkimas. „Pasitikiu kiekvienu jų žingsniu, ir jie padarys išvadą“, – teigė jis.

JAV Federalinės aviacijos administracija (FAA) įsakė patikrinimui nutupdyti 171 „Boeing 737 MAX 9“ modelio lėktuvą, kurio konfigūracija tokia pati kaip „Alaska Airlines“ lėktuvo.

Atsižvelgdami į jų atsiliepimus ir reikalavimus, atliekame atnaujinimus.

Pamesta plokštė ir durų kaištis buvo naudojami nereikalingam avariniam išėjimui lėktuvuose užsandarinti.

NTSB tyrėjai pirmadienio vakarą padarė prielaidą, kad ši dalis nebuvo tinkamai pritvirtinta.

Antradienį JAV Federalinės aviacijos administracija pranešė, kad vis dar bendradarbiauja su „Boeing“, kad baigtų rengti išsamias sustabdytų lėktuvų patikros instrukcijas.

„Vakar „Boeing“ pasiūlė pirminę instrukcijų versiją, kurią dabar tikslina, nes gavo atsiliepimų, – antradienį pranešė FAA. – Gavusi iš „Boeing“ patikslintą instrukcijų versiją, FAA atliks išsamią peržiūrą.“

„Boeing“ teigė, kad palaiko ryšius su klientais ir FAA dėl reikalavimų.

„Atsižvelgdami į jų atsiliepimus ir reikalavimus, atliekame atnaujinimus“, – sakė „Boeing“ atstovas spaudai.

Anksčiau pirmadienį pranešta, jog praėjusį antradienį NATO naikintuvai skrido perimti ir palydėti tranzitu per Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos į Baltarusiją skridusį civilinį orlaivį „Boeing 763“, nepalaikiusio radijo ryšio su Varšuvos bei Vilniaus skrydžių valdymo centrais.

NATO oro policijos naikintuvai šio orlaivio perimti ir palydėti nespėjo, todėl užduotis buvo pakeista į patruliavimą palei sieną.

Ministerija pirmadienį BNS nurodė, kad „Boeing 763 taip greitai praskrido Lietuvos oro erdvę, kad NATO oro policijos naikintuvai nespėjo iki jo nuskristi“.

„Flight Radar“ duomenimis, minimas lėktuvas yra krovininis, skrido iš Čekijos miesto Ostravos į Uzbekistano sostinę Taškentą.

KAM šios informacijos nekomentavo, ji nurodė, kad NATO oro policijos naikintuvai kilo perimti ir lydėti orlaivį 13.18 valandą.

Pasak ministerijos, NATO orlaiviai yra pasirengę „per kelias minutes pakilti ir perimti bet kokį orlaivį“, galintį pažeisti Aljanso oro erdvę.

Ji nurodė nežinanti, dėl kokios priežasties „Boeing“ nepalaikė radijo ryšio bei teigė daugiau informacijos apie skrydį neturinti.

Orlaivis skrydį vykdė skrydžio plane numatytu maršrutu bei su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu. 

NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys naikintuvai yra keliami tais atvejais, kai nevykdomas nors vienas iš reikalavimų skristi pagal iš anksto patvirtintus skrydžių planus, palaikyti ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru ar skristi su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu.

„NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys pajėgumai reaguoja į kiekvieną potencialią grėsmę, todėl naikintuvai keliami ne tik dėl karinių orlaivių, bet ir tuomet, kai bent vieno iš trijų reikalavimų nevykdo civiliniai lėktuvai“, – nurodė KAM, komentuodama priežastis, kodėl dėl civilinio orlaivio buvo keliami oro policijos naikintuvai.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Erdvėlaivis, išskleidęs didžiulius parašiutus, 16 val. 49 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 49 min. Lietuvos) laiku nusileido Naujosios Meksikos dykumoje ir pakėlė dulkių debesį. Tokiu būdu jis užbaigė šešias dienas trukusią misiją, itin svarbią pastangoms atkurti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po kelių ankstesnių nesėkmių.

„Tiesiog gražus nusileidimas Vait Sandse šią pavakarę“, – sakė NASA tiesioginės vaizdo transliacijos pranešėjas. Tuomet į nusileidimo vietą nuskubėjo grupė techninių darbuotojų.

Erdvėlaivio antrasis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) buvo paskutinis elementas, būtinas, kad galėtų būti surengtas „Starliner“ pirmasis pilotuojamas skrydis. Planuojama, kad jis įvyks šių metų gale.

Nusileidimas ant oro pagalvių

„Starliner“ praeitą ketvirtadienį startavo iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje, o kitą dieną susijungė su TKS.

Savaitgalį orbitinės stoties įgula atidarė kapsulės liuką ir „pasveikino“ vienintelius „keleivius“ – manekeną „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės, taip pat pliušinį žaisliuką, pavadintą kompiuterinio žaidimo personažo Džebedijos Kermano vardu ir atlikusį nesvarumo indikatoriaus vaidmenį.

Erdvėlaiviu taip pat buvo atgabenta daugiau kaip 270 kg krovinių, įskaitant daugkartinio naudojimo balionus, iš kurių tiekiamas stoties įgulos nariams kvėpuoti reikalingas oras. Jie bus sugrąžinti į Žemę per kurį nors vėlesnį skrydį.

„Starliner“ atsiskyrė nuo TKS, kai stotis skriejo virš Ramiojo vandenyno. Atlikęs išėjimo iš orbitos manevrą aparatas numetė tarnybinį modulį, tad į Žemę grįžo tik įgulai skirta kapsulė, galinti atlaikyti apie 1 650 Celsijaus laipsnių temperatūrą įskriejus į atmosferą.

Sumažinusi greitį kapsulė vieną po kito išskleidė parašiutus, įskaitant tris didelius pagrindinius parašiutus. Pasiekus 900 m aukštį atsiskyrė nuo kaitros saugantis skydas ir išsiskleidė oro pagalvės, reikalingos nusileidimo smūgiui sušvelninti.

Per šį skrydį nebuvo apsieita be riktų, kuriuos NASA ir „Boeing“ komandos nuodugniai ištirs, kad būtų užbėgta už akių galimiems sutrikimams ateityje.

Tuojau po starto sugedo du manevriniai varikliai, reikalingi išvesti „Starliner“ į stabilią orbitą, bet pareigūnai teigė, kad erdvėlaivis turi pakankamus atsarginius pajėgumus, tad didesnių problemų tai nesukėlė.

Planuotą susijungimo dieną erdvėlaivis vėlavo ilgiau kaip valandą, nes susijungimo mechanizmas nesuveikė, kaip planuota. Inžinieriams teko jį įtraukti ir vėl išskleisti – tuomet manevras pavyko be kliūčių.

Alternatyvi priemonė

Vis dėlto šie sutrikimai buvo niekis, palyginus su ištikusiais „Starliner“ per pirmąjį bandomąjį skrydį 2019 metais. Tąsyk dėl vieno programinės įrangos sutrikimo erdvėlaivis išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antroji klaida buvo laiku aptikta ir ištaisyta, įdiegus programos naujinį, todėl „Starliner“ sklandžiai nusileido Vaid Sandso kosminiame uoste.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

Kapsulė su stotimi susijungė 20.28 val. JAV rytų pakrantės (šeštadienį 3.28 val. Lietuvos) laiku, praėjus kiek daugiau nei parai po jos starto iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje. Per šią misiją „Boeing“ siekia pademonstruoti, kad erdvėlaivis gali saugiai skraidinti NASA astronautus.

„Erdvėlaivis „Starliner“ užbaigė istorinį pirmąjį susijungimą su Tarptautine kosmine stotimi, atverdamas naują kelią įguloms nusigauti į orbitinę laboratoriją“, – pranešė manevro tiesioginės transliacijos pranešėjas.

Visgi kapsulė dėl techninių sutrikimų su TKS susijungė daugiau kaip valanda vėliau nei planuota. Dėl vieno iš riktų skrydžio valdymo centras buvo priverstas įtraukti susijungimo mechanizmą, o paskui vėl paruošti jį darbui.

Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) prasidėjo 18.54 val. JAV rytų pakrantės (penktadienį 1.54 val. Lietuvos) laiku. „Starliner“ į orbitą iškėlė konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Atlas V“.

Skrydžio pradžioje „Starliner“ taip pat susidūrė su problemomis: dviejų iš jo manevrinių variklių veikimas nukrypo nuo numatytų parametrų, bet pareigūnai teigė, kad šis sutrikimas nėra kritinis.

Vienas iš 12 orbitinio manevravimo ir padėties valdymo variklių (OMAC) „Starliner“ užpakalinėje dalyje išsijungė maždaug po vienos sekundės veikimo. Tuomet įsijungė antrasis manevrinis variklis, kad perimtų krūvį, bet ir jis užgeso po 25 sekundžių.

Tada erdvėlaivio programinė įranga įjungė trečią variklį. Šis veikė sklandžiai.

„Sistema veikė normaliai per visas varomosios sistemos demonstracijas, ir, esant atsarginių priemonių, tai nekelia pavojaus likusiam bandomajam skrydžiui“, – sakoma NASA tinklaraščio žinutėje apie pastarąjį sutrikimą.

Erdvėlaivio aušinimui skirtas įrenginys, vadinamas sublimatoriumi, taip pat įsijungė lėčiau negu planuota.

Šios misijos sėkmė itin svarbi pastangoms pataisyti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po pirmojo bandomojo skrydžio 2019 metais, kai erdvėlaivis negalėjo susijungti su TKS dėl programinės įrangos sutrikimų. Dėl vieno iš tų rinktų „Starliner“ išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ sukurti erdvėlaiviai „Crew Dragon“, naudojame nuo 2020 metais atliktos sėkmingos bandomosios misijos.

Atkurti reputaciją

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

Kapsulė nugabeno į stotį daugiau kaip 226 kg krovinių, tokių kaip maistas, drabužiai ir miegmaišiai šiuo metu orbitoje dirbančiai įgulai.

Vienintelis erdvėlaivio „keleivis“ – manekenas, pramintas „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės. Manekeno pavadinimas susijęs su Antrojo pasaulinio karo laikų JAV reklamos kampanijos heroje Kniedytoja Rouzi („Rosie the Rivetter“).

„Truputį pavydime „Rosie“, – sakė NASA astronautas Mike'as Fincke'as (Maikas Finkas), tikriausiai dalyvausiantis pirmoje įguloje per „Starliner“ pirmąjį  pilotuojamą skrydį, kuris būtų surengtas, jeigu OFT-2 misija pasiseks.

Kapsulė kosmose išbus 5–10 dienų, paskui atsiskirs nuo TKS ir grįš į Žemę. Išskleidusi didžiulius parašiutus ji nusileis dykumoje JAV vakaruose.

NASA laikosi požiūrio, kad itin svarbu užsitikrinti atsarginę galimybę skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę, jeigu „SpaceX“ programa susidurtų su kokiomis nors problemomis.

„Tai mums išties kritiškai svarbus žingsnis, kad turėtume du reguliariai skraidinamus pilotuojamus aparatus, galinčius nugabenti mūsų įgulas į TKS ir iš jos“, – šią savaitę žurnalistams sakė TKS programos vadovo pavaduotoja Dana Weigel (Dana Veigel).

Be įgulos startavusio „Starliner“ skrydžio pradžioje buvo užfiksuota techninių sutrikimų – dėl neaiškių priežasčių netinkamai veikė du varikliai, skirti manevruoti orbitoje. Vis dėlto JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) pareigūnai sakė, kad misija tęsiama.

Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) prasidėjo 18 val. 54 min. JAV rytų pakrantės (penktadienį 1 val. 54 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje. „Starliner“ į orbitą iškėlė konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Atlas V“.

Šios misijos sėkmė itin svarbi pastangoms pataisyti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po pirmojo bandomojo skrydžio 2019 metais, kai erdvėlaivis negalėjo susijungti su TKS dėl programinės įrangos sutrikimų. Dėl vieno iš tų rinktų „Starliner“ išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

Per spaudos konferenciją po naujausio starto NASA aukšto rango pareigūnas Steve'as Sitchas (Stivas Sičas) sakė: „Bendrai erdvėlaiviui sekasi išties gerai.“ Visgi jis pripažino, kad buvo užfiksuoti du sutrikimai, kurių priežastį inžinieriai dabar aiškinasi.

Du iš 12 orbitinio manevravimo ir padėties valdymo variklių (OMAC), esantys „Starliner“ užpakalinėje dalyje, iš pradžių įsijungė, bet vėliau turėjo išsijungti, todėl jiems kompensuoti teko įjungti trečią variklį.

Antrasis riktas – kad erdvėlaivio aušinimui skirtas įrenginys, vadinamas sublimatoriumi, įsijungė lėčiau negu planuota.

NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ sukurti erdvėlaiviai „Crew Dragon“, naudojame nuo 2020 metais atliktos sėkmingos bandomosios misijos.

Atkurti reputaciją

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

„Starliner“ turėtų susijungti su TKS praėjus maždaug parai po starto. Kapsulė nugabens į stotį daugiau kaip 226 kg krovinių, tokių kaip maistas, drabužiai ir miegmaišiai šiuo metu orbitoje dirbančiai įgulai.

Vienintelis erdvėlaivio „keleivis“ – manekenas, pramintas „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės. Manekeno pavadinimas susijęs su Antrojo pasaulinio karo laikų JAV reklamos kampanijos heroje Kniedytoja Rouzi („Rosie the Rivetter“).

„Truputį pavydime „Rosie“, – sakė NASA astronautas Mike'as Fincke'as (Maikas Finkas), tikriausiai dalyvausiantis pirmoje įguloje per „Starliner“ pirmąjį  pilotuojamą skrydį, kuris būtų surengtas, jeigu OFT-2 misija pasiseks.

Kapsulė kosmose išbus 5–10 dienų, paskui atsiskirs nuo TKS ir grįš į Žemę. Išskleidusi didžiulius parašiutus ji nusileis dykumoje JAV vakaruose.

NASA laikosi požiūrio, kad itin svarbu užsitikrinti atsarginę galimybę skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę, jeigu „SpaceX“ programa susidurtų su kokiomis nors problemomis.

„Tai mums išties kritiškai svarbus žingsnis, kad turėtume du reguliariai skraidinamus pilotuojamus aparatus, galinčius nugabenti mūsų įgulas į TKS ir iš jos“, – šią savaitę žurnalistams sakė TKS programos vadovo pavaduotoja Dana Weigel (Dana Veigel).

Nepilotuojama misija OFT-2 turėtų tapsi itin svarbiu žingsniu erdvėlaivio sertifikavimo procese. Kai bus suteiktas leidimas naudoti šiuos aparatus žmonėms skraidinti, JAV kosmoso agentūra NASA įgis alternatyvą bendrovės „SpaceX“ erdvėlaiviams.

Aerokosminių technologijų milžinė „Boeing“ 2014 metais sudarė 4,2 mlrd. dolerių vertės sutartį su NASA naujam erdvėlaiviui sukurti, bet įgyvendinant šį projektą susidurta su daugybe trikdžių. Pirmasis „Starliner“ bandomasis skrydis be įgulos įvyko 2019 metų gruodį, tačiau per jį buvo nustatyta daug „Starliner“ kapsulės programinės įrangos riktų, įskaitant trikdžiusius variklių darbą, tad mėginimas susijungti su TKS buvo atšauktas.

Tolesni programos žingsniais taip pat buvo keliskart atidėti. Planuota, kad erdvėlaivio bandomasis skrydis bus surengtas 2021 metų rugpjūtį, bet jis buvo atšauktas likus vos kelioms valandoms iki starto dėl nenumatytos vožtuvų padėties. Nustatyta, kad „Starline“ vožtuvai dėl didelės drėgmės buvo paveikti korozijos.

„Sakyčiau, pastarieji aštuoni mėnesiais buvo sunkūs, bet labai džiugina, kad išsprendėme šią problemą“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė NASA Komercinių įgulų programos vadovas Steve'as Stichas (Stivas Stičas).

Dabar NASA planuoja, kad erdvėlaivis iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje pakils gegužės 19 dieną 18.54 val. vietos (gegužės 20-osios 1.54 val.  Lietuvos laiku).

Jeigu OFT-2 misija bus sėkminga, „Boeing“ turės surengti dar vieną bandomąjį skrydį dalyvaujant įgulai, kad „Starliner“ būtų oficialiai sertifikuotas. Bendrovė tikisi, kad tai įvyks šių metų pabaigoje, sakė „Boeing“ atstovas Markas Nappi (Markas Napis).

Tuo metu milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti „SpaceX“ savo erdvėlaiviais „Crew Dragon“ nuo jų pirmojo pilotuojamo skrydžio 2020 metais jau nuskraidino į TKS daugiau kaip 20 žmonių.

„Tai iš tiesų atveria naują skyrių mūsų santykiuose, nes mes judame nuo bylinėjimosi prie bendradarbiavimo orlaivių srityje“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui su Joe Bidenu sakė U. von der Leyen.

Paliaubos formaliai priimtos per U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'o Michelio susitikimą su J. Bidenu Briuselyje.

Anksčiau šiemet J. Bidenas ir U. von der Leyen sustabdė baudžiamųjų muitų taikymą dėl subsidijų „Airbus“ ir „Boeing“.

ES teigė, kad paliaubos galios penkerius metus, per kuriuos bus galima išspręsti šį ginčą, atsižvelgiant ir į augančius Kinijos pajėgumus aviacijos sektoriuje.

„Užuot kovoję su viena artimiausių mūsų sąjungininkių, mes pagaliau kartu atsigręšime į bendrą grėsmę. Tai yra modelis, kurį naudosime, kad spręstume kitus Kinijos ir jos ne rinkos ekonomika pagrįstos konkurencijos keliamus iššūkius“, – teigė susitikime dalyvavusi JAV prekybos įgaliotinė Katherine Tai.

J. Bideno dviejų valandų trukmes sustojimas ES būstinėje, įterptas tarp NATO viršūnių susitikimo ir susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje, žymi aiškų atsitraukimą nuo ketverių neramių Donaldo Trumpo kadencijos metų.

Lėktuvų gamintoja, visus šiuos metus veikusi diržų veržimosi režimu, ketina iki kitų metų pabaigos atsisakyti dar 7 tūkst. darbo vietų. Bendras darbuotojų skaičius greičiausiai pasieks 130 tūkst., kai prieš pandemiją jis siekė 160 tūkst.

„Boeing“ trečiadienį paskelbė, kad trečią 2020 metų ketvirtį patyrė 449 mln. dolerių nuostolių – tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu bendrovės pelnas siekė 1,2 mlrd. dolerių. Pajamos sumažėjo 29,2 proc., iki 14,1 mlrd. dolerių.

Prie „Boeing“ pajamų mažėjimo prisidėjo staigus komercinių skrydžių skaičiaus sumažėjimas, privertęs daugybę aviakompanijų atšaukti bendrovės gaminamų lėktuvų užsakymus ar atidėti jų pristatymus.

Negana to, bendrovės finansams spaudimą daro ir nuo praėjusių metų kovo galiojantis „Boeing 737 MAX“ orlaivių draudimas skraidyti, tačiau jau artėjama prie reguliuotojų patvirtinimo.

„Pasaulinė pandemija šį ketvirtį toliau darė spaudimą mūsų verslui, ir mes prisitaikome prie šios naujos realybės atidžiai stebėdami mūsų likvidumą ir transformuodami mūsų veiklą, kad ši laikui bėgant taptų atsparesne ir tvaresne“, – sakė generalinis direktorius Davidas Calhounas.

„Boeing“ nepaskelbė apie papildomą komercinių lėktuvų gamybos mažinimą.