PAGD duomenimis, 11 val. 15 min. pranešta, kad Moluvėnų kaime reikalinga pagalba Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, kurie surinkinėjo Bevardžio ežere išsiliejusius teršalus.

Paaiškėjo, kad palei ežero krantą ir vandenyje buvo išsilieję tepalai. Pastatyta 10 vnt. absorbuojančių bonų. Ant ežero kranto buvo panaudotas skiediklis ir 30 kilogramų sorbento teršalam surinkti. Aptverta teritorija. Tolimesnius darbus vykdys bendrovė „Lūsta“.

Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ ragino „bent jau dabar nenuleisti rankų“.

„Taip, klimato apsauga – tai daug jėgų reikalaujantis projektas. Bet praėjo dveji metai nuo didžiosios Paryžiaus sutarties sudarymo, o vis dar nėra aiškių taisyklių kaip pasiekti numatytus tikslus. Be to, reikia sugerti skaudžias atatrankas, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš sutarties.

O vis dėlto nėra jokios alternatyvos kaip tik žiūrėti į priekį. Užtat aukščiausiojo lygio susitikimas Bonoje būtinai privalo baigtis sėkme.

Ar JAV prezidentas D. Trumpas praregės, kol kas dar neaišku. Kaip tik todėl daug kas priklauso nuo kitų pramonės šalių vadovų. Dabar ir Vokietija turi galimybę perimti istorinį pirmūnės vaidmenį“, – rašė regioninis šiaurės Vokietijos laikraštis.

Pasak Pietvakarių Vokietijos regioninio dienraščio „Stuttgarter“, „Vokietija, pradėjusi išstojimą iš atominės energetikos, tradiciškai imasi iniciatyvos klimato saugojimo dalykuose. Todėl ji turėtų vadovauti ir išstojimui iš anglies deginimo bei drąsiems žygiams transporto priemonių energetikoje“.

Anot Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „JAV prezidentas D. Trumpas klimato kaitą laiko netikromis žiniomis, europiečių ir kinų išsigalvojimu tam, kad pakenktų JAV ekonomikai“.

„Todėl susidaro šizofreniška situacija, kad JAV diplomatai, nors sėdi Bomoje prie derybų stalo, tačiau jų balsas beveik nieko nevertas“, – rašė Bavarijos laikraštis.

Hanoverio dienraštis „Allgemeine“ atkreipė dėmesį į tai, kad šalia Vokietijos klimato konferencijos Bonoje rengėja yra ir Fidžio Salų Respublika.

„Šitas pietiniame Ramiajame vandenyne išsidėstęs salynas pasmerktas nuskęsti, jeigu tarptautinė bendrija neįstengs sulaikyti globalinio įsilimo. Už tai atsakinga bus ir Vokietija“, – įspėjo Hanoverio laikraštis.

Belgijos dienraščio „Het Belang van Limburg“ požiūriu, „Žemės šiltėjimo tema sudėtinga, nes klimato kaita tik dalis viso ryšulio glaudžiai tarpusavy susijusių problemų. Prie jų priklauso ir kitos aplinkos teršimo formos bei didėjanti nelygybė“.

„Gyvename pasaulyje, kuriame turtingi žmonės mieliau šimtus milijardų padeda į „mokesčių rojus“, užuot savo tėvynėje davę indėlį į visuomenės susiglaudimą ir susigyvenimą. Politinį klimatą nuodija ir nacionalizmas bei neapykanta svetimšaliams.

Ko mums reikia, tai naujo visuomenės modelio, vertinančio patvarumą, atsakomybę ir socialinę darną“, – rašė šiaurės rytų Belgijos Haselto mieste leidžiamas dienraštis.

Anot Barselonos dienraščio „Periodico de Catalunya“, „nors Kinija kaip pati didžiausia pasaulyje klimato kenkėja vis dėlto pasuko teigiamų energetikos politikos pokyčių link, Jungtinės Amerikos Valstijos, deja, nori iš Paryžiaus susitarimo pasitraukti. Ir šitą liūdną žinią reikia įvertinti“.

„Iš tiesų Bonoje turėtų būti nustatyti vieningi techniniai kriterijai, nes ant svarstyklių padėta ne ką mažiau nei visa būsimų kartų ateitis. Vietoj to patikimas mūsų planetai sprendimas vis toliau nusistumia į ateitį“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.

Oslo dienraštis „Dagsavisen“ taip pat įsitikinęs, kad „D. Trumpo vyriausybė Bonoje aktyvaus vaidmens neturės. Scenoje pasireikš kiti aktoriai, visų pirma Kinija ir Europos Sąjunga. Bet tai nebūtinai bloga žinia pasaulio klimatui“.

„Jungtinės Amerikos Valstijos gali išeiti pralaimėtoju. Juk kai kurios atskiros valstijos užsibrėžė siekti savo tikslų klimato atžvilgiu, nepriklausomai nuo įstaigų federacijos sostinėje Vašingtone.

Be to, nemaža JAV ekonomikos dalis savarankiškai įsipareigojo Paryžiaus sutarties tikslams. Taigi klimato politika yra dar vienas pavyzdys, kad keisti prezidento D. Trumpo manevrai ir jo trenksmai nebūtinai turi didžiausias pasekmes realybėje“, – aiškino Norvegijos sostinės laikraštis.

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ reiškė „viltį, kad laukiantys uždaviniai ir jų įgyvendinimas galės būti konkretizuoti, tuo  atveriant duris glaudesniam bendradarbiavimui“.

„Kaip didžiausia plėtros šalis Kinija savo atsakomybę yra įsisąmoninusi. Liaudies respublika be abejonės ne tik įneš savo indėlį, atitinkantį jos išsivystymo lygį, bet ir bandys tiesti tiltus tarp skirtingų interesų grupių.

Tačiau nerealistiška Kinijai taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir pramonės šalims“, – teigė Kinijos sostinės laikraštis.

Kadangi Jungtinės Tautos negali savo tikslų siekti prievarta, tai, Paryžiaus verslo dienraščio „Echos“ nuomone, „klimato konferencija turėtų visus dalyvius įpareigoti bent tuo, kad ji viešai paskelbtų paprastus ekologinio elgesio rodiklius“.

„Esmė ta – duoti pasaulio visuomenei galimybę identifikuoti ir nubausti tuos, kurie vykdo mūsų planetos sabotažą“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.

Praėjus penkiems mėnesiams po to, kai garsiausias pasaulyje klimato skeptikas pasakė, kad išves Jungtines Valstijas iš 196 valstybių pasirašyto Paryžiaus susitarimo, diplomatai bei lyderiai, kuriems pavesta įgyvendinti šią sutartį, demonstruoja ir ryžtą, ir susirūpinimą.

„Privalome išsaugoti pasaulinį konsensusą ryžtingiems veiksmams, įrašytą į Paryžiaus susitarimą“, – sakoma Fidžio premjero Franko Bainimaramos (Frenko Bainimaramos), pirmininkausiančio 12 dienų truksiančiam susitikimui, pareiškime.

„Žmonių kančios, kurias sukelia klimato pokyčių nulemiami intensyvėjantys uraganai, miškų gaisrai, sausros, potvyniai ir pavojai maisto saugumui, reiškia, kad laiko švaistyti nebegalima“, – sakoma pareiškime.

Planuojama, kad derybose, truksiančiose iki lapkričio 17 dienos, dalyvaus dvi dešimtys valstybių lyderių, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

2015 metais pasirašytu Paryžiaus susitarimu siekiama, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniai Celsijaus, jei įmanoma – iki 1,5 °C.

Vidutinė Žemės temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu, palyginti su lygiu prieš pramonės revoliuciją, ir to pakanka, kad klimatas keltų sumaištį daugelyje pasaulio vietų.

Net ir atsižvelgiant į savanoriškus šalių įsipareigojimus mažinti taršą anglies dvideginiu, dabartinės tendencijos rodo, kad pasaulio temperatūra gali padidėti net 3 laipsniais. Taigi, lieka labai didelė spraga ir labai mažai laiko jai panaikinti.

„Mums liko mažiau nei treji metai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos kreivę pakreiptume žemyn ir išvengtume paties blogiausio ir katastrofiškiausio klimato kaitos poveikio“, – sakė Paula Caballero (Pola Kabaljero) iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „World Resources Institute“.

Šią sunkią užduotį dar labiau apsunkina JAV pasitraukimas, sako diplomatai ir ekspertai.

Daug rūpesčių kelia galimai nepakankamas JAV įsipareigojimas mažinti taršą, nes D. Trumpas žada išsaugoti anglimis kūrenamas elektrines.

Vis dėlto Kalifornijos vadovaujamos valstijų vyriausybės ir didelės JAV kompanijos tikriausiai prisiims didelę dalį įsipareigojimų imtis kovos su klimato kaita priemonių.

Pasak ekspertų, galbūt mažiau svarbi yra ir kovos su klimato kaita priemonių finansavimo „Trumpo spraga“. Ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) buvo pažadėjęs skirti šiam reikalui 2,5 mlrd. dolerių, (2 mlrd. eurų), bet D. Trumpas šį pažadą atšaukė.

Santūrumas

Labiau rūpinamasi dėl to, ar nepraras ryžto kiti lyderiai, kurie ir šiaip nedegė noru atsisakyti iškastinio kuro, pagrindinio savo ekonomikų augimo variklio.

„Paryžiaus susitarimas paskatino veiksmus dėl klimato, bet aišku, kad pagreitis nėra tvirtas“, – sakė Kosta Rikos aplinkos ministras Edgaras Gutierrezas-Espeleta (Edgaras Gutjeresas-Espeleta). Jis priminė negausius plojimus, kai D. Trumpas rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė, kad šis klimato susitarimas yra „neteisingas“ Jungtinėms Valstijoms.

„Bus labai svarbu klausytis ministrų, pažiūrėti, koks jų ryžtas ir ar bus kokių nors atsižadėjimų“, – sakė tarptautinio Europos klimato fondo (European Climate Foundation) prezidentė Laurence Tubiana (Lorens Tubiana). 2015 metais ji buvo Prancūzijos klimato ambasadorė ir viena pagrindinių Paryžiaus susitarimo architektų.

Bonos susitikimas turėjo būti daugiausia techninis, tapti proga baigti derinti sudėtingas „vidaus tvarkos taisykles“ dėl susitarimo sąlygų gyvendinimo, pažymėjo ji.

Tai apima pastangas užtikrinti skaidrumą ir sutarties laikymąsi, informuoti apie taršą, klimatui skirtų lėšų skirstymo procedūras ir kelias kitas svarbias sritis.

„Tačiau po JAV sprendimo (susitikimas Bonoje) iš tikrųjų virto svarbiu „politiniu momentu“, – naujienų agentūrai AFP sakė L. Tubiana.

Tikrasis išbandymas laukia kitais metais, kai šalys bus spaudžiamos įsipareigoti labiau mažinti taršą anglies dvideginiu, kad temperatūros didėjimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus ribos.

Vašingtonas prieš derybas Bonoje laikėsi santūriai.

„Jungtinės Valstijos dalyvaus 23-iojoje šalių konferencijoje“, – AFP atsiųstame elektroniniame laiške nurodė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

„Administracijos pozicija dėl Paryžiaus susitarimo nesikeičia“, – nurodė jis.

„Jungtinės Valstijos ketina pasitraukti, ... kai tik galės tai padaryti, nebent prezidentas galėtų nustatyti sąlygas, kurios būtų palankesnės Amerikos verslui, darbuotojams ir mokesčių mokėtojams“, – sakė pareigūnas.

Jungtinių Valstijų lyderis antradienį ruošėsi sušaukti specialų pasitarimą dėl dalyvavimo minėtoje sutartyje, bet jis buvo atidėtas.

Po kelių mėnesių tvyrojusio neapibrėžtumo, JAV prezidentas veikiausiai ryšis priimti sprendimą, ar įgyvendinti savo kampanijos metu duotą pažadą, kad Vašingtonas turi pasitraukti iš kovos su pasaulinio klimato pokyčiais sutarties. Jos praktiniai klausimai dabar bus aptariami per Jungtinių Tautų derybas Bonoje.

Planuota, kad Jungtinėse Valstijose antradienį D.Trumpas šiuo klausimu diskutuos su savo patarėjais klimato ir ekonomikos klausimais. Vis dėlto Baltieji rūmai pirmadienio vakarą pranešė, kad šis susitikimas atidedamas vėlesniam laikui, o naujos datos nepaskelbė.

Nežinia dėl tolesnės JAV pozicijos įgijo grėsmingą pavidalą prieš 11 dienų truksiančią JT konferenciją, per kurią bus aptariami esminiai tarptautinio Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimo klausimai. D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) smarkiai prisidėjo, kad ši sutartis būtų priimta.

JAV tarptautinių aplinkosaugos reikalų sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas pirmadienį sakė, kad „paskutinis dalykas, kurį girdėjau – kad prezidentas, mūsų prezidentas, nurodė, jog planuoja priimti sprendimą per artimiausias kelias savaites, bet ne šią savaitę“.

Šiuo metu prie Paryžiaus klimato susitarimo jau yra prisijungusios 196 šalys. Ši sutartis po ilgų derybų buvo pasiekta 2015 metais. D.Trumpas savo ruožtu yra pagrasinęs ją „atšaukti“.

Per gegužės 8–18 dienomis Vokietijos Bonos mieste vykstančią konferenciją turėtų būti pradėtos kurti gairės, kaip vykdyti šį paktą, įpareigojantį šalis mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Tačiau derybos gali įstrigti, būgštaujant, kad antrą vietą tarp didžiausių atmosferos teršėjų užimančios Jungtinės Valstijos pasitrauks iš susitarimo.

„Nėra abejonių, kad jei JAV pasitrauks, kils sunkumų... per derybas“, – sakė Paula Caballero (Paula Kabaljero) iš Pasaulio išteklių instituto. Bonos klimato konferencija yra pirmoji nuo D.Trumpo kadencijos pradžios.

Jokio persvarstymo

JAV išsiuntė savo delegaciją į Bonos derybas. Jai vadovauja B.Obamos laikų derybininkas Triggas Talley (Trigas Talis), bet jis atsisakė pateikti komentarų.

„Siekiame užtikrinti, kad per tuos susitikimus nebūtų priimta jokių sprendimų, kurie galėtų iš anksto apspręsti mūsų būsimą politiką, pakenkti JAV verslo konkurencingumui arba trukdytų mūsų platesniam tikslui paspartinti JAV ekonomikos augimą ir klestėjimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

Per plenarinę sesiją pirmadienį daugybė konferencijos dalyvių pabrėžė, kad negali būti jokio susitarimo „persvarstymo“, nors tokį pasiūlymą pateikė JAV energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris).

Paryžiaus klimato susitarimą, kurį daugelis laiko paskutine galimybe užkirsti kelią blogiausiems įmanomiems klimato atšilimo padariniams, D.Trumpas aršiai kritikavo, o įrodymus apie klimato kaitą vadino Kinijos paskleista „melagyste“.

JAV prezidentas yra sakęs, kad sprendimą dėl Paryžiaus sutarties laikymosi priims iki G-7 susitikimo Sicilijoje, įvyksiančio gegužės 26–27 dienomis.

Maroko atstovas Salaheddine'as Mezouaras (Salahedinas Mezvaras), pirmininkavęs pernai vykusioms klimato deryboms, sakė tikįs, kad „nugalės prezidento D.Trumpo ir jo komandos sveikas protas ir pragmatiška dvasia“.

„Būtų sunku ir kvaila prieštarauti visuomenės nuomonei, šalies valiai bei tarptautinės bendruomenės valiai“, – sakė jis Bonoje.

Nuogąstaujama, kad galimas JAV pasitraukimas sumažintų kitų šalių entuziazmą labiau stengtis sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Šios pastangos yra itin svarbios, nes Paryžiaus paktu raginama siekti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar nepaskelbė, ar ketina tesėti rinkimų kampanijos pažadą išvesti Ameriką iš sutarties, kurią sudarant labai svarbų vaidmenį suvaidino jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama).

Klimato pasiuntiniams susitikus pirmai po D. Trumpo prisaikdinimo sesijai, Paula Caballero (Paula Kabaljero) iš strateginių studijų centro „World Resources Institute“ sakė: „Be abejo, jei JAV pasitrauks, kils sunkumų derybose.“

Tačiau ji buvo įsitikinusi, kad šie iššūkiai nebus neįveikiami, ir pažymėjo, kad bendrovės, miestai ir atskiros JAV valstijos tvirtai žengia keliu į „žaliosios“ energijos ateitį.

Iš viso 196 valstybės – visos, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, – yra šios 2015 metų sutarties, kurią D. Trumpas grasino „atšaukti“, dalyvės.

Per 11 dienų truksiančias Bonos derybas turi būti pradėti rengti „nuostatai“ valstybėms, kaip praktiškai vykdyti sutartį, kuria siekiama sustabdyti pasaulinį šiltėjimą, apribojant iškastinio kuro deginimo lemiamą taršą.

Tačiau derybas gali užtemdyti nuogąstavimai, kad antroji didžiausia pasaulio teršėja anglies dvideginiu pasitrauks iš sutarties ir sutrikdys visą procesą.

Konkurentiškumas

JAV atsiuntė delegaciją į derybas, nors ir mažesnę, nei ankstesniais metais.

Delegacijos vadovas Triggas Talley (Trigas Talis), Vašingtonui atstovavęs ir valdant B. Obamai, nesutiko atsakyti į klausimus apie naujas komandos instrukcijas.

Anksčiau vienas JAV valstybės departamento pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Mes sutelkę dėmesį į užtikrinimą, kad per šiuos susitikimus nebūtų priimami sprendimai, kuriais būtų pakenkta mūsų būsimai politikai, pakirstas JAV kompanijų konkurentiškumas ar trukdoma mūsų platesniam tikslui skatinti JAV ekonomikos augimą ir klestėjimą.“

B. Obama ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) vadovavo diplomatinėms pastangoms, kurios 2015 metais, po ne vienus metus trukusių sunkių derybų, nulėmė susitarimo sudarymą Prancūzijos sostinėje.

Susitarimą, kurį daugelis vadina paskutine proga užkirsti kelią blogiausiam pasaulinio atšilimo scenarijui, D. Trumpas kampanijos metu negailestingai puolė. Klimato kaitą jis vadino Kinijos sukurta „apgaule“.

Nuo to laiko likusiai pasaulio daliai smarkiai nerimaujant, D. Trumpas sakė, kad savo sprendimą priims prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą gegužės 26-27 dienomis Sicilijoje.

Kai kas nuogąstauja, kad JAV pasitraukimas iš sutarties sumažintų kitų šalių entuziazmą siekti nacionalinių taršos mažinimo tikslų.

Pagal dabartinius pažadus vidutinis pasaulinis atšilimas turėtų būti maždaug 3 laipsniai pagal Celsijų, palyginti su lygiu iki Pramonės revoliucijos: smarkiai viršijantis 2 laipsnių pagal Celsijų limitą pagal Paryžiaus sutartį.

D. Trumpo administracija jau pasiūlė mažinti lėšas Jungtinių Tautų klimatologijos komisijai, fondui „Green Climate Fund“, kuris padeda neturtingoms šalims kovoti su pasauliniu atšilimu, ir JT klimato forumui, globojančiam šias derybas.