„Dėl pateisinamų priežasčių negalėsiantys dalyvauti moksleiviai tarpinį patikrinimą galės laikyti kitais metais, ketvirtoje klasėje. Nedalyvaujantys be pateisinamos priežasties negalės atvykti į valstybinį brandos egzaminą – šie moksleiviai turės išlaikyti eksternu ir tarpinį patikrinimą, ir egzaminą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

NŠA planuoja, kad 2023-2024 mokslo metais pirmąkart visuotinai rengiamuose tarpiniuose patikrinimuose dalyvaus per 26 tūkst. vienuoliktokų gimnazijose ar profesinėse mokyklose.

Patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi – tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė NŠA direktorė R. Krasauskienė, privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų tarpiniai patikrinimai visiems šalies vienuoliktokams Lietuvos bus organizuojami pirmą kartą.

Geras rezultatas užtikrins egzamino išlaikymą

Anot NŠA direktorės, tarpinių patikrinimų metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka valstybiniam egzaminui išlaikyti. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad šis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų besurinktų.

Tarpinių patikrinimų prireikė tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje, kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminą.

„Tarpinių patikrinimų prireikė tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje, kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminą“, – teigė R. Krasauskienė.

Tarpiniai patikrinimai rengiami iš lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo dalykų.

Patikrinimai vyks nuo kovo 5 iki balandžio 5 dienos ir gegužės 7-ąją.

Visi tarpiniai patikrinimai bus rengiami elektroniniu būdu, užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo), vertinamos automatiškai. Moksleiviai preliminarius rezultatus sužinos iškart po patikrinimo.

Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių, lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo patikrinimo – 30 minučių, matematikos pirmojo ir antrojo patikrinimų – po 45 minutes.

Galės ir nelaikyti egzamino

Į mokinio brandos atestatą bus įrašytas ir tarpinio patikinimo rezultatas, ir bendras rezultatas su pagrindinės egzaminų sesijos metu laikyto brandos egzamino vertinimu. Nusprendus nelaikyti brandos egzamino, bus įrašytas tik išlaikyto tarpinio patikrinimo įvertinimas.

Tokia sistema, anot NŠA vadovės, taikoma Prancūzijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Be to, tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami kaip slenkstis – laikyti brandos egzaminą galėtų tik surinkę minimalų balų skaičių tarpiniame patikrinime. Tokia tvarka taikoma Suomijoje.

Mokytojams daugiau informacijos apie tarpinius patikrinimus skelbiama NŠA svetainėje, mokiniai su užduočių pavyzdžiais susipažinti ir pamėginti jas atlikti gali informacinėje testavimo sistemoje BETA.

NŠA duomenimis, mokyklose, organizuosiančiose tarpinius patikrinimus, yra per 40 tūkst. mokinių ugdymui skirtų kompiuterių. Agentūra teigia stebinti aprūpinimo kompiuterine įranga situaciją.

Dar galės perlaikyti kitąmet

Sausio 16 dieną 379 mokyklose atlikti techniniai bandymai dėl galimybių vykdyti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus. Prie išbandymo prisijungė beveik 22,8 tūkst. mokinių.

Kiek ilgiau nei valandą trukę bandymai, NŠA duomenimis, praėjo sklandžiai. Pranešimų, kad yra trikdžių dėl elektros, interneto ryšio ar kitų kliūčių, iš mokyklų negauta.

Anot NŠA, jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus šiųmetiniai vienuoliktokai dar galės perlaikyti kitų metų pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Vėliau tokios galimybės neliks.

NŠA Pasiekimų departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis nurodė, kad antrasis lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinis patikrinimas numatytas 2024-2025 mokslo metų gruodį arba sausį. Datas NŠA tikisi pranešti iki vasario vidurio.

Pats pirmas vienuoliktokų tarpinis patikrinimas Lietuvoje surengtas pernai balandį. Tai buvo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimas, kurį laikė 807 moksleiviai.

Iš pasirinkusiųjų laikyti egzaminus 26,5 tūkst. yra šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per tūkstantį – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.

Anot ministerijos, lyginant su pernai lapkričiu, kuomet buvo numatytas pirminis galutinis terminas apsispręsti dėl egzaminų, norinčių laikyti matematikos egzaminą skaičius išaugo 114.

Iš viso pasirinkusiųjų laikyti matematikos egzaminą skaičius siekia 17 164 (pernai lapkritį jį buvo pasirinkę 17 050 kandidatų).

Kaip nurodo ŠMSM, egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą.

Pasak ministerijos, lyginant su rudeniu, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.

„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak ministerijos, ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiemet matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 metais priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.

Lenkų kalbos egzaminą šiemet pasirinko panašus mokinių skaičius kaip ir praėjusiais metais – 752 (2022 metais – 751 abiturientas).

Gimtosios rusų kalbos egzaminą nutarė laikyti daugiau kandidatų – 408 (2022 metais – 340 abiturientai).

Baltarusių kalbos egzaminą pasirinko penki kandidatai. Pernai laikančiųjų gimtosios baltarusių kalbos egzaminą nebuvo.

Mokyklinio gimtosios kalbos egzamino dalį sudaro teksto suvokimo ir teksto kūrimo užduotys.

Abiturientai ketvirtadienį turės rašyti 250–400 žodžių rašinį arba teksto interpretaciją pagal vieną iš trijų pateiktų temų. Egzamino trukmė – keturios valandos.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu egzaminu, o baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

Užduotyje egzaminą laikę abiturientai turėjo parašyti laišką mokyklai Rusijoje, jame reikėjo pasiūlyti jai tapti projekto dalyve, išreikšti viltį, jog pavyks bendradarbiauti.

Socialiniuose tinkluose pasirodė kritikos žinučių, kad neva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia bendradarbiauti su Rusija. Buvo klausiama, ar egzaminų užduotys neturi būti adekvačios šalies ir tarptautiniam kontekstui?

„Siūlote abiturientui svarstyti apie bendrystę su oficialiai pripažintos teroristinės šalies mokyklomis? Juk šiandien yra tikslinga izoliuoti šalį agresorę visose srityse – ekonomikoje, politikoje, kultūroje, sporte ir taip, mokslo bei švietimo srityje. Ar ne? Sakote, kad abiturientas turi svarstyti, kaip jis bendradarbiaus su Rusijos mokyklomis, kurios perrašinėja Ukrainos (ir Lietuvos) istoriją, moko vaikus neapkęsti ukrainiečių, dėlioja iš mokinių fašistines Z raides, bauduoja mamas, kurios drįsta nuplėšti fašistinę simboliką ugdymo įstaigoje, ir sodina į kalėjimą mokytojas, kurios drįsta kelti klausimus...?“ – klausė viena mokytoja.

Siūlote abiturientui svarstyti apie bendrystę su oficialiai pripažintos teroristinės šalies mokyklomis?

Rusų kalbos egzaminą rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje, pabrėžiama NŠA pranešime.

„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį“, – pranešime cituojama NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

„Prie egzamino užduoties rengėjai ir ekspertai privalėjo grįžti“, – pranešime pabrėžė ji.

Rusų valstybinis brandos egzaminas susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo ir kalbėjimo, kurio atsiskaitymas vyko pavasarį. Visos šios dalys lemia po ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Pirmadienį vykusį rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet pasirinko 15 tūkst. 293  kandidatai, egzaminas rengiamas 176 centruose. Egzamino užduotį sudarė trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų.

Kauno „Aušros“ gimnazijos matematikos mokytojas Laimonas Kaselis su portalo kauno.diena.lt žurnalistais sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino.

„Egzaminas nebuvo labai sunkus. Užduotys išlaikymui tikrai lengvos, nebuvo painių. Jos pakankamai aiškios, panašios į tas, kurias sprendžiame mokykloje. Tai nuramino. Aš turiu silpnesnių mokinių, tad buvo ramiau – gal ir jiems pavyks. O žiūrint į viską, tai aišku, buvo ir sunkių, ir lengvų užduočių“, – sakė L. Kaselis.

Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją.

„Šį kartą buvo labai konkrečių užduočių, nereikėjo taikyti žinių iš šešių temų vienam uždaviniui. Buvo nemažai užduočių, kur galima tiesiogiai pasinaudoti formulėmis. Kai kurios užduotys labai paprastos, vadovėlyje galima rasti atitikmenų. Dėl to nemanau, kad turėjo būti sunku. Aišku, buvo ir sunkesnių užduočių, nesakau, kad visos buvo tokios, bet tikrai daugiau buvo tų, kur tiesiai šviesiai pasakyta, ką reikia padaryti – pasinaudoji formule, susistatai skaičiukus. Vieno žingsnio uždavinys“, – apibendrino L. Kaselis.

Pasak mokytojo, šių metų užduotys – tikrai lengvesnės nei 2021 ar 2020 metų.

„Turėtų daugiau mokinių išlaikyti. Žinoma, laiko ne tie patys vaikai, kurie laikė pernai. Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis“, – svarstė matematikos mokytojas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot jo, nuotolinis mokymasis galėjo pakenkti mokinių rezultatams.

„Vis tiek mokiniai įdėjo mažiau darbo, jie ir patys tą pripažįsta. Kas dar turi laiko, ypač vienuoliktokai, jie labai susiėmę, stengiasi atsigriebti“, – kalbėjo mokytojas.

L. Kaselis tikino jau šnekėjęs ir su mokiniais, jų nuotaikos – gan geros.

„Viena džiaugėsi, kad viskas gerai, nors dvejojome, ar išlaikys. Kita parašė, kad sekėsi pusėtinai, stengėsi spręsti, gal ir pavyko. Nėra, kad jie būtų labai nusivylę. Matysime“, – pabrėžė pašnekovas.

Vis dėlto jis turėjo kritikos pačiai švietimo sistemai – mokyklų skirstymui į gimnazijas ir progimnazijas.

Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis.

„Iki devintos klasės viena mokykla, o nuo devintos – kita. Nėra tęstinumo. Aš nuo penktos iki dvyliktos klasės mokiausi pas tą pačią mokytoją. Turėjome tęstinumą, augome kartu su ja, ji žinojo visas mūsų spragas, kas atsilieka, ką taisyti. Dabar jaučiasi, kad tiems, kurie moko progimnazijoje, mažiau atsakomybės. Jeigu jie žinotų, kad ir toliau mokys tą patį mokinį, tai nepaliktų spragų, stengtųsi... O spragos jaučiasi būtent iš progimnazijos – dvyliktokai turi spragų iš šeštos, septintos, aštuntos klasės. O matematika toks dalykas – turint ten spragas, labai sunku toliau mokytis. Temos gilėja, o jeigu tu neturi pagrindinių žinių, tu nieko nepagilinsi. Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją. Tokia matyti tendencija“, – komentavo L. Kaselis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą 175 centruose laiko 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų.

Per egzaminą prie kiekvienos temos būna pateikti du autoriai, tačiau jie – rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių. Jų sąrašas bus pateikiamas užduoties sąsiuvinyje.

Vienos mokyklos mokytojas sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino. Pasak jo, temos šiais metais pasirodė gan lengvos.

Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas.

„Bet jos kas dvejus metus būna sunkios. Neva šie metai yra tie, kada temos sunkios. Pirmoji tema lengvesnė, o antroji – ne. Daug kas rėmėsi Vincu Mykolaičiu-Putinu. Sakė, kad neva jo nebus, bet jis yra. Ir Šatrijos Ragana, vaikų labai nemėgstama“, – šnekėjo jis.

Mokytojas spėjo, kad lietuvių kalbos egzamino rezultatai greičiausiai bus prasti.

„Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas“, – tikino pašnekovas.

Mokytojas tvirtino su savo mokiniais dar nekalbėjęs, temų atskleisti kol kas negali.

„Dar vaikų nemačiau, dar susitiksime, papasakos“, – nekantravo jis.

Brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

(NŠA) duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 tūkst. 648 kandidatai – 109 daugiau nei praėjusiais metais. 

Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst. 481 kandidatas, matematikos valstybinį brandos egzaminą – 16 tūkst. 807, biologijos – 6873 kandidatai, informacinių technologijų – 2805, geografijos – 4154.

„Šiais metais pateikti kandidatų laikyti brandos egzaminus prašymai patvirtina jau kelerius metus stebimą tendenciją: abiturientai daugiausiai renkasi valstybinius anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos brandos egzaminus“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Taip pat pastebima, kad išaugo norinčiųjų laikyti valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminus skaičius.

„Laikytume tai ženklu, kad daugėja abiturientų, savo profesinę ateitį siejančių su aukštojo mokslo studijomis. Kitąmet stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą“, – pažymi NŠA direktorė.

Laikytume tai ženklu, kad daugėja abiturientų, savo profesinę ateitį siejančių su aukštojo mokslo studijomis.

Iš mokyklinių brandos egzaminų, kaip ir ankstesniais metais, populiariausias technologijų brandos egzaminas. Jį laikyti pasirinko 6268 kandidatai. Padidėjo gimtosios kalbos (lenkų, rusų) egzaminą pasirinkusių mokinių skaičius.

Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pateikė 17 tūkst. 481 kandidatas, mokyklinį – 9180.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinį geografijos (2,5 proc. daugiau), biologijos (1,49 proc.), informacinių technologijų (0,85 proc.), anglų kalbos (0,49 proc.), matematikos (0,12 proc.) brandos egzaminą. Sumažėjo istorijos (1,11 proc. mažiau), fizikos (0,35 proc.), chemijos (0,22 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

Tarp mokyklinių brandos egzaminų per metus išaugo gimtosios kalbos (rusų) (0,19 proc.), menų (0,12 proc.), gimtosios kalbos (lenkų) (0,05 proc.) egzaminų populiarumas. Sumažėjo norinčiųjų laikyti technologijų (1,37 proc.), lietuvių kalbos ir literatūros (0,56 proc.), muzikologijos (0,12 proc.), gimtosios kalbos (baltarusių) (0,01 proc.) brandos egzaminus.

Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Nuo šių metų abiturientams pasiūlyta naujovė: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys. Iki kovo 15 dienos abiturientai galės iš iki lapkričio 24 dienos pasirinktų brandos egzaminų vieno ar kelių brandos egzaminų atsisakyti, kai jau tiksliai žinos, kurią specialybę renkasi, ką ketina studijuoti ir kokių brandos egzaminų tam reikia.

Eksternai, nepateikę prašymo iki lapkričio 24 dienos, ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki pakartotinės sesijos pradžios dar galės prašymus pateikti Kauno miesto administracijos direktoriaus paskirtos bazinės mokyklos vadovui ir laikyti pasirinktus brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. 

„Būtų įvertinami moksleivio pasiekimai visoje vidurinio ugdymo programoje“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Jeigu toks pakeitimas įsigaliotų, mokiniai brandos egzaminą laikyti pradėtų likus dvejiems metams iki mokyklos baigimo. „Daugelį metų apie tai švietimo bendruomenei šnekėta, kad būtų gerai, kad toks vertinimas atsirastų, nes parodytų apskritai asmens brandą“, – tvirtino direktorė.

Šiemet mokyklą baigęs Justas laikė šešis egzaminus ir visus juos išlaikė puikiai. Iš matematikos, lietuvių ir anglų kalbos, biologijos bei istorijos jis surinko šimtukus, o iš chemijos – 99 balus. Vis dėlto Nacionalinės švietimo agentūros siūlymą  egzamino balą skaičiuoti kaip kaupiamąjį pažymį, vaikinas vertina dvejopai. „Viena vertus taip, tiems mokiniams, kuriems trūksta motyvacijos, tai bus šioks toks stumtelėjimas ir tikrai išeis į gera. Bet yra ir kitas efektas – mes turbūt dar labiau susitelksime į to rodiklio siekimą“, – kalbėjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas.

Egzamino tvarkos pakitimas neramina ir pedagogus. Nors pokyčių reikia, jie neslepia, kad projekto sėkmė priklauso ir nuo jo įgyvendinimo. „Žiūriu labai pozityviai. Tik su viena sąlyga – kad ir užduotys būtų rengiamos centralizuotai, ir visas vertinimas būtų centralizuotas“, – situaciją komentavo Valstybinių lietuvių kalbos egzaminų vertinimo komisijos pirmininkė Daiva Stukienė.

Tačiau visos apie pakitimus diskutuojančios pusės mano, kad tokie pokyčiai sistemai ir patiems abiturientams išeitų tik į naudą. „Mūsų visuomenėje ir švietimo bendruomenėje nemažai šnekama apie stresą, kurį sukelia baigiamieji egzaminai abiturientams. Tai turbūt būtų vienas iš aspektų, kad egzaminai nebekeltų streso, turėti kaupiamojo vertinimo sistemą, kuomet būtų įvertinami moksleivio pasiekimai visoje vidurinio ugdymo programoje“, – kalbėjo Nacionalinės švietimo agentūros direktorė R. Krasauskienė.

„Neliks turbūt ir loterijos faktoriaus, kai mokiniai periodiškai kas pusmetį atsiskaitys tam tikrą dalį kurso. Ne tik stresas sumažės, bet ir vertinimas bus daug patikimesnis ir objektyvesnis“, – teigė D. Stukienė.

„Kiekvienai inovacijai, naujovei reikia supratimo, pasirengimo, kaip tai įgyvendinti, ir po to viskas padaroma. Bet, manau, sutiks visi vadovai, mokytojai, kad visa tai daroma dėl mokinių, dėl vaikų ateities“, – sakė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Kol kas planuojami keturi vertinimo etapai – du vienuoliktoje ir du dvyliktoje klasėje. O mokiniams bus ketinama suteikti galimybę pasirinkti tris geriausius pažymius iš keturių. „Tai iš tikrųjų didintų mokinių motyvaciją tie visi tarpiniai atsiskaitymai. Be abejo, jeigu nebus vertinama vien tik mokykloje“, – teigė D. Stukienė.

Buvęs abiturientas Justas mano, kad planuojami pokyčiai vis dėlto bus naudingi tik mažiau motyvuotiems mokiniams. „Man turbūt užteko motyvacijos mokytis ir taip. Ir tikrai sėkmės dalis yra labai didelė. Bet jeigu būtų ta sistema įvesta, kai aš mokiausi mokykloje, nežinau, būtų nelabai malonus šioks toks formalumas. Nes vis tiek tu turi patikrinimams pasiruošti ir pan.“, – nuomonę išsakė Justas.

Kol kas būsimieji abiturientai dar laikys egzaminus senu būdu. Mat detalesnis planas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar tik aptarinėjamas. Vis dėlto Švietimo akademija tikisi egzaminų tvarką pakeisti per trejus-ketverius metus.

Pakartotinėje sesijoje brandos egzaminus gali laikyti tie mokiniai, kuriems pagrindinės sesijos dalykų brandos egzaminai buvo atidėti neatvykus dėl pateisinamos priežasties.

Neatvykus į egzaminą, tą pačią ar kitą dieną reikėjo pateikti neatvykimo priežastį paaiškinančius dokumentus ir prašymą atidėti pasirinktą egzaminą pakartotinei sesijai. Ar priežastis tikrai pateisinama ir ar atidėti egzaminus, sprendžia mokyklos vadovas.

Pakartotinė sesija baigsis liepos 20 d. mokykliniu lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu. Jį galės laikyti ir tie abiturientai, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino per pagrindinę sesiją. Tai vienintelis egzaminas, kurį mokiniai gali perlaikyti tais pačiais metais, sakoma NŠA pranešime.

Neišlaikę kitų mokyklinių ar valstybinių brandos egzaminų, abiturientai juos laikyti galės tik kitais metais.

Visi pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 25 d.