Apie tai kalbama po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs panaudoti tokius ginklus, jei kiltų grėsmė Rusijos suverenitetui.

Visgi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) sakė, kad Rusijos retorika branduolinės ginkluotės klausimu nuo pat 2022-ųjų vasario, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, yra neapgalvota.

„Nepastebėjome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo branduolinę poziciją, ir jokių požymių, kad Rusija rengiasi panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje“, – teigė ji, paklausta apie V. Putino komentarus.

K. Jean-Pierre sakė žurnalistams, kurie kartu su J. Bidenu keliavo į jo rinkimų kampanijos renginį Milvokyje, kad V. Putinas tikriausiai tiesiog pakartojo Rusijos branduolinę doktriną, per interviu paklaustas apie branduolinių ginklų panaudojimą.

„Vis dėlto Rusijos branduolinė retorika šio konflikto metu yra neapgalvota ir neatsakinga, – kalbėjo ji. – Tai Rusija brutaliai įsiveržė į Ukrainą be jokios provokacijos ar pateisinimo, ir mes toliau remsime Ukrainą, ginančią savo žmones ir teritoriją nuo Rusijos agresijos.“

Trečiadienį V. Putinas gyrė Maskvos branduolinį arsenalą ir perspėjo, kad yra pasirengęs panaudoti šiuos ginklus, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui.

Per daugiau nei dvejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje Kremlius reguliariai akcentuoja savo pranašumą branduolinėje srityje. Naujausi V. Putino komentarai pasirodė likus kelioms dienoms iki Rusijos prezidento rinkimų, kurie beveik neabejotinai leis jam dar šešerius metus būti valdžioje.

J. Bidenas antradienį paskelbė apie 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) vertės skubų ginklų paketą, skirtą Ukrainai paremti po pastarojo meto Rusijos laimėjimų mūšio lauke, JAV Kongresui toliau blokuojant tolesnę pagalbą Kyjivui.

„Mes visada kategoriškai pasisakėme prieš branduolinių ginklų dislokavimą kosmose“, – sakė V. Putinas ir pavadino šiuos kaltinimus dalimi „Vakaruose keliamo klegesio“.

Tai antradienį pranešė baltarusių gynybos ministras Viktoras Chreninas.

Atsižvelgiant į tai, kad kyla vis daugiau išorinių grėsmių, esą buvo būtina peržiūrėti taisykles, kurios galiojo nuo 2016 m.

Daugiau detalių apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą jis nepateikė.

Praėjusiais metais Maskva Baltarusijoje dislokavo taktines branduolines raketas, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį kilus įtampai su NATO.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šių ginklų kontrolė išliks Kremliaus rankose, Baltarusijos autoritaras Aliaksandras Lukašenka vėliau tam paprieštaravo.

Jis citavo A. Lukašenką, sakiusį, kad nuo tada jau „praėjo šiek tiek laiko“, „pristatymas baigtas“. „Tai buvo dar rugsėjį arba spalį. Spalio pradžioje atkeliavo paskutinė partija. Viskas dislokuota ir geros būklės“, – sakė A. Lukašenka.

Pasiteiravus, kada vyks kitos karinės pratybos, jis atsakė: „Treniruojamės kiekvieną dieną. Netgi šalyje likę buvę „Wagner“ kovotojai dabar dirba mūsų daliniuose, perduodami savo patirtį“.

Anksčiau pranešta, kad gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė sutartį dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus. Tą pačią dieną A. Lukašenka sakė, kad Rusijos branduolinės galvutės jau perkeltos į Baltarusiją. Birželio 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad „į Baltarusijos teritoriją buvo pristatytos pirmosios branduolinės galvutės“. Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas rugpjūčio pabaigoje sakė, kad į Baltarusiją pristatyta pirmoji Rusijos branduolinių galvučių partija.

Po galingiausios Pchenjano balistinės raketos paleidimo Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad „į pasikartojančius neapgalvotus Šiaurės Korėjos veiksmus turi būti reaguojama greitai, vieningai ir ryžtingai tarptautiniu mastu, visų pirma Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“.

1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį per pagreitintą svarstymą Valstybės Dūmoje įstatymų leidėjai per bendrą antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Rusija atšauktų sutarties ratifikavimą.

Dėl šios iniciatyvos vėliau balsuos Rusijos aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, – o po to ji bus nusiųsta pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas nurodė, kad „nėra pasirengęs atsakyti“, ar Rusijai reikia atlikti branduolinius bandymus.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirma tai padarys JAV.

Nors susitarimas niekada neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolinį ginklą turinčias valstybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus pagrindinių susitarimų jo potencialas lieka neišnaudotas.

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000-ųjų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas tapo prezidentu.

Prieš balsavimą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas apkaltino JAV cinizmu ir dvigubais standartais dėl jų politikos branduolinių ginklų srityje.

„Mūsų balsavimas bus atsakas JAV už jų chamišką požiūrį į jų atsakomybę už pasaulinio saugumo palaikymą“, – antradienį sakė jis po to, kai įstatymų leidėjai balsavo pirmą kartą.

Po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą užsiminė apie Maskvos branduolinę doktriną. Dėl to Vakarai ne kartą kaltino Maskvą neapgalvota branduoline retorika.

Anksčiau šiemet Rusija sustabdė savo dalyvavimą Naujajame START susitarime – paskutinėje likusioje dvišalėje Vašingtono ir Maskvos branduolinių ginklų sutartyje.

Praėjusių metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad „neblefuoja“ dėl savo pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus, jei Rusijai iškiltų egzistencinė grėsmė.

Tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva, kovą paskelbusi apie šį planą, jau perkėlė į Baltarusiją dalį savo taktinių branduolinių ginklų. JAV ir NATO šio žingsnio nepatvirtino.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasmerkė Maskvos retoriką kaip pavojingą ir neapgalvotą, tačiau liepą sakė, kad Aljansas nepastebėjo jokių Rusijos branduolinės politikos pokyčių.

A. Duda pasisakė per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza).

„Prezidentui (Sousai) pasakiau apie Vladimiro Putino pareiškimų, kad Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai bus perkelti į Baltarusijos teritoriją, įgyvendinimą, – sakė A. Duda. – Iš tiesų šis procesas vyksta, mes tai matome.“

Jis teigė, kad tai keičia saugumo struktūrą ne tik artimiausioje Lenkijos kaimynystėje, bet ir rytiniame NATO flange.

„Taigi, iš tikrųjų tai keičia padėtį viso Aljanso mastu“, – pridūrė Lenkijos lyderis.

A. Lukašenka teigia, kad Rusijos branduolinių ginklų laikymas jo šalyje skirtas atgrasyti Lenkiją nuo agresijos, nors Varšuva tokių grasinimų nėra išsakiusi.

Lenkija siūlo kaimyninei Ukrainai karinę, humanitarinę ir politinę paramą kovoje su Rusijos invazija ir dalyvauja įgyvendinant tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

M. R. de Sousa pažadėjo ir toliau remti Ukrainą bei kitas regiono šalis, sakydamas, kad tai Portugalijai taip pat svarbu, kaip ir padėtis jos kaimynystėje.

„Esame vieningi, solidarūs, be jokių dvejonių, ir aš nuoširdžiai atkreipiau dėmesį į Lenkijos susirūpinimą dėl to, kas gali būti suprantama kaip būtinybė atidžiai stebėti bet kokius veiksmus, kurie gali kelti abejonių dėl rytinių Europos Sąjungos ar NATO sienų“, – teigė jis.

A. Lukašenka pirmą kartą viešai pripažino per interviu, kad okupantai rusai naudojasi Baltarusija kaip tranzitine šalimi puolant Ukrainą. Jis taip pat pasakė, kad praeitais metais vasarį Rusijos kariuomenė veržėsi į Ukrainą, traukdama ir iš Baltarusijos žemių. Pasak jo, nė vienas baltarusis neprisidėjo prie tų būrių. Prezidentas pakartojo, kad jis pats pakvietė „Wagner“ samdinius po jų maišto prieš Kremlių ir pasakė, kad užsienio valstybių agresijos prieš Baltarusiją atveju, Minskas nedelsdamas panaudotų Rusijos duotus branduolinius ginklus.

Vladimiras Putinas paskelbė vasaros pradžioje, kad pirmoji dalis taktinių ginklų nusiųsta į Baltarusiją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jei kažkas puls, mes nieko nelauksime.

Amerikos žvalgybos pareigūnai pareiškė manantys, kad A. Lukašenkai nėra patikėta šios ginkluotės kontrolė. Ji ir toliau išliks Maskvos rankose.

„Grėsmė gali būti tik viena. Jei Lenkija, Lietuva, Latvija pradės agresiją prieš mūsų šalį, mes akimirksniu atsakysime viskuo, ką turime. Supraskite, kad mes turime šio to. Ir smūgis bus neatremiamas. Mes nekonkuruojame su šiomis šalimis, už jų stovi NATO. Bet jei kažkas puls, mes nieko nelauksime“, – teigė A. Lukašenka.

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1945 metų rugpjūčio 6 d. Jungtinėms Valstijoms numetus atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų – 74 tūkst. žmonių Nagasakyje.

„Japonija kaip vienintelė šalis, kuri per karą nukentėjo nuo atominių bombų, ir toliau dės pastangas, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų“, – per ceremoniją Hirošimoje sakė F. Kishida.

„Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės“, – sakė jis.

„Esant tokiai padėčiai, dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį pagreitį siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, – pridūrė premjeras, kurio šeima kilusi iš Hirošimos. – Branduolinių ginklų sukeltas Hirošimos ir Nagasakio suniokojimas niekada negali pasikartoti.“

F. Kishidos komentarai pakartojo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) teiginius. Pastarasis metinių proga paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad „kai kurios šalys vėl beatodairiškai žvangina branduoliniais kardais, grasindamos panaudoti šias naikinimo priemones“.

Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės.

„Šių grėsmių akivaizdoje pasaulio bendruomenė privalo kalbėti vieningai. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas yra nepriimtinas“, – sakė A. Guterresas.

Ceremonijoje tūkstančiai žmonių – išgyvenusieji, artimieji ir užsienio šalių aukšto rango pareigūnai iš rekordinio skaičiaus 111 šalių – meldėsi už žuvusiuosius ar sužeistuosius per sprogimą ir ragino siekti taikos pasaulyje.

Jau antrus metus iš eilės į ceremoniją dėl karo Ukrainoje nebuvo pakviestos Rusija ir Baltarusija.

Dalyviai, kurių daugelis buvo apsirengę juodai, sekmadienį 8 val. 15 min. vietos (2 val. 15 min. Lietuvos) laiku tylos minute pažymėjo momentą, kai karo metu buvo numestas pirmasis branduolinis ginklas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, kai į pastarąją atvyko „Wagner“ samdiniai.

„Padėtis šiaurėje, visų pirma, Baltarusijos teritorijoje, apsvarstyta atskirai. Pranešė mūsų žvalgyba. Labai atidžiai analizuojame kiekvieną faktą. Štabo sprendimu, vyriausiajam vadui ir generolui nurodyta sustiprinti šiaurinę kryptį“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Kyjivas jau ne kartą būgštavo, kad iš Baltarusijos gali būti puolama. Kol kas tokių ženklų nėra, bet pasklidus žinioms apie „Wagner“ persikraustymą ten, pastebėta, kad už 100 kilometrų nuo Minsko, netoli Asipovičių, apleistoje karinėje bazėje – suaktyvėjimas. Centrinėje Baltarusijoje pridygo šimtai palapinių. To užtektų dislokuoti 8 tūkstančius samdinių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O pats autoritaras Aliaksandras Lukašenka ramino Europą net dėl Rusijos branduolinių ginklų. Esą kol šie ginklai Baltarusijoje, visi gali jaustis saugūs, kad į darbą paleisti nebus.

„Tai buvo mano stipriausia iniciatyva – turėti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje. Ir kuo ilgiau gyvename, tuo labiau įsitikiname, kad jie turi būti pas mus, Baltarusijoje, saugioje vietoje. Esu tikras, kad niekada neteks to ginklo panaudoti, kol jį turėsime, ir niekada priešo koja nežengs į mūsų žemę“, – tikino A. Lukašenka.

Per iškilmingą vakarą, skirtą nepriklausomybės dienai paminėti, jis ramino tautiečius ir kad tarp atvykstančių „Wagner“ samdinių galvažudžių-kalinių jau nelikę, bet dar ir pasityčiojo iš Vakarų.

Jei būtų galima „Wagner“ kovotojus pakviesti jų pačių sąskaita, mūsų armijai tai – į naudą, juk jie – geriausiai paruošti žmonės.

„Jei būtų galima „Wagner“ kovotojus pakviesti jų pačių sąskaita, mūsų armijai tai – į naudą, juk jie – geriausiai paruošti žmonės. Visi sako: jie kaliniai. Klausykite, visi ten buvę kariai nuteistieji, jie, deja, jau žuvę, ir kai tik prasidėjo šurmulys, kad „Wagner“ čia, Baltarusijoje, sulaukiau skambučių bangos iš tų, kurie mūsų nepripažįsta. Jie ėmė skambinti diktatoriui Baltarusijoje – tai blogas dalykas, blogas signalas. Kodėl blogas? Kodėl blogai prancūzams? Todėl, kad „Wagner“ Afrikoje mušė prancūzus, tik dulkės skraidė“, – rėžė A. Lukašenka.

O Vladimiro Putino režimas Rusijoje bando ištrinti „Wagner“ palikimą. Rusų žiniasklaidai išdalinta nauja metodika – menkinti, ką specialiojoje operacijoje nuveikė Jevgenijaus Prigožino smogikai. Eteryje pasipylė palyginimų, kad Bachmutą, rusų vadinamą Artiomovsku, „Wagner“ ėmė net 224 dienas.

O Mariupolį rusų armija okupavo per 71 dieną. Eteryje Bachmutas rusų liaudžiai jau pateikiamas kaip nesvarbi frontui vieta, nors šio griuvėsių miesto Pergalės dienai reikalavo pats V. Putinas.

Ir štai dar informacija pamąstymui dėl sukurto mito apie maksimalų privačios karinės kompanijos „Wagner“ veiksmingumą. Aiškėja, kad net amerikiečių CŽA vadovas neseniai slapta lankėsi Ukrainoje. JAV su Kyjivu dalijasi žvalgybos informacija. Be to, Amerika svarsto, ar tiekti Ukrainai kasetines bombas. Okupantai jas ypač naudoja. Pati Ukraina iš sąjungininkų jau yra gavusi tokių šaudmenų, bet Raudonasis Kryžius įspėja – tokie ginklai, išsibarstydami ore, žudo nesirinktinai – net civilius, o 40 proc. lieka nesprogę.

„Apie tokią amuniciją galvojome jau seniai. Ukrainiečiai jos prašė, kitos Europos šalys jau dalį davė. Ir okupantai tai naudoja. Taigi, žinoma, taip, mes svarstome – priimami sprendimai“, – sakė JAV jungtinio štabų vado pirmininkas Mark Milley.

Amerikiečių generolas atmetė nuogąstavimus dėl per lėto Ukrainos kontrpuolimo. Juk skintis kelią ukrainiečių pajėgoms tenka per minų laukus. Bus labai sunku. Pasiekti laimėjimui reikės daug laiko. Mūšiai bus labai kruvini.

„Bus sunku, truks ilgai ir bus labai daug kraujo. Ir niekas neturėtų turėti dėl to jokių iliuzijų. Ukraina kovoja dėl išlikimo. Tai – egzistencinė kova“, – pabrėžė JAV jungtinio štabų vado pirmininkas.