– Pirmiausia, šito sprendimo priešistorė yra tokia, kad būtina imtis papildomų veiksmų, jog daugelio taip vadinamų baltųjų prekių arba tų prekių, kurios yra brangesnės, gyvenimo ciklas būtų ilgesnis. Nes visi suprantame, su papildomu naudojimo laikotarpio pratęsimu nereikės įsigyti naujų, bus mažesnis vartojimas, bus naudojama mažiau resursų. Čia yra labai teisingas dalykas. Bet reikėjo sutvarkyti ir tam tikras teisines nuorodas. Dabar šitas dokumentas leidžia pasakyti, kad mes turime tą taisyklių rinkinį, kuris ir numato, kaip bus taisoma, kokiam laikotarpiui bus taisoma, kokios yra vartotojo teisės, kokios yra gamintojo atsakomybės.

– O ką ši naujovė keičia konkrečiai pačiam vartotojui? Iš ko jis turės reikalauti to nemokamo arba už „pagrįstą kainą“ remonto? Ar iš to, kas pardavė, ar iš serviso, ar iš gamintojo?

– Aš tikiuosi, kad Lietuvos vartotojų teisių organizacijos ir apskritai institucijos pateiks šią informaciją labai išsamiai, visiems suprantama kalba. Tačiau jeigu kalbėti apie tai, tai yra ir gamintojo atsakomybė, bet vartotojas galės pasirinkti ir nepriklausomą remonto įmonę, kuri sutvarkys ir tada pateiks atitinkamus reikalavimus gamintojui, kad kompensuotų tas papildomas išlaidas. Manau, tai yra tokia lanksti schema, kad ne tik tas vienas, iš ko įsigijai, gali taisyti. Manau, kad palankiai atsilieps vartotojo galimybėms ir tikiuosi, kad mes turėsim visi galimybę tuo pasinaudoti. Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus? Žmonės gali taip sutaupyti pinigų ir galbūt jie pripratę prie to daikto, mielai naudotų jį ilgiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įstatymas priimtas beveik vienbalsiai, bet ar nebuvo kokių nors gamintojų lobistų pasipriešinimų ir aiškinimų, kad nieko tai nepakeis, tik padaugės biurokratijos?

– Būta ir šiek tiek aiškinimų, ir elektroninių laiškų, kuriuos gavo visi Europos Parlamento nariai, tarp jų – ir aš. Aiškinta, kaip tai gali būt sudėtinga, kad reikėtų daugiau gamintojų garantijų ir pan. Bet absoliučia dauguma priimtas įstatymas rodo, kad tai yra sveiko proto sprendimas, kuris remiasi labai aiškiais praktiniais reikalavimais ir jį įgyvendinti nereikia jokių kosminių sugebėjimų ar naujų pasirengimų. Todėl labai tikiuosi, kad jis bus kuo greičiau gyvenime panaudotas, kada mes galėsime pasinaudoti papildomai remontuodami įsigytus daiktus. Tuo greičiau mes galėsime pasakyti, kad teisingas buvo sprendimas.

Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus?

– Bet ar nėra taip, kad gamintojai irgi nusimatys tam tikrą strategiją ir šią riziką „įdės“ į didesnę prietaiso kainą, kad galbūt jį ateityje reikės nemokamai remontuoti?

– Gali būti žaidimų su kaina, numatant tam tikras papildomas remonto išlaidas. Bet pasaulyje yra ir konkurencija. Jei vieni gamintojai ar platintojai tą darys, galbūt kiti – nebūtinai. Pasižiūrės į tai labiau atviromis akimis. Ir aš tikiuosi, kad ta konkurencija neleis atsirasti papildomiems apribojimams ir sąlygoms, kurios sumenkins šios geros schemos galiojimą.

– Ar konkrečiai Europos Sąjunga nesvarsto panašių „teisių į remontą“ ir dėl automobilių? Dažnas vairuotojas skundžiasi, kad tik pasibaigus garantiniam laikotarpiui prasideda automobilio gedimai. Kartais tai net vadinama automobilių griūtimi. Ir esą dažnai autorizuoti atstovai garantiniu laikotarpiu atsiradusių gedimų nenori pripažinti, argumentuodami, kad pats gamintojas nusistato taisykles, kad tai nėra gedimas.

– Toks sprendimas šiuo metu nesvarstomas, bet, jeigu atvirai, aš manau, kad jūsų pastaba yra labai išmintinga. Taip, mes, matyt, pamažu judėsime ir link automobilių ar labiau sudėtingų mechanizmų remonto. Nes dabar kartais ir skalbimo mašinos turi tiek dirbtinio intelekto viduje, kad kuo jos skiriasi nuo paprastesnio automobilio? Viskas tampa labiau valdoma naudojant daugiau būtent programinės įrangos. Todėl aš manau, kad turėdami gerą patirtį, kurią mes įgysime pradėdami naudoti šias nuostatas paprastesnės buitinės technikos atžvilgiu, mums padės išplėsti ateityje ir į automobilius ar kitas motorizuotas transporto priemones.

– Kada ši naujovė pradės veikti Lietuvoje?

– Šitos direktyvos įgyvendinimas užtruks kelis metus. Bet pasiruošti irgi reikia.

„Dariau remontą ir planavau pirkti visą buitinę įrangą iš „Eimetos“, nes kainos pasirodė šiek tiek gal mažesnės nei kitose parduotuvėse, bet nusprendžiau pirkti tik skalbimo mašiną“, – kalbėjo nukentėjusioji Odeta Riškutė.

Už pirkinį O. Riškutė sumokėjo apie 300 eurų.

„Pagooglinau“, kad įmonė egzistuoja 30 metų, nebuvau šiaip girdėjus, bet galvoju, kas čia gali blogo būti“, – teigė O. Riškutė.

Įmonės atstovai merginai aiškino, kad buitinė technika pas juos pigesnė, mat jos pristatymo reikia šiek tiek ilgiau palaukti nei kitose parduotuvėse. Kai prekė sutartu laiku neatvyko, ji ėmė aiškintis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbėjau su vadybininku parduotuvėje, sakau, kiek dar reikės laukti? Sako, reikės laukti dar mėnesį, sakau, man netinka. Pasiūlė atšaukti pirkimą, pirkimą atšaukiau ir gavau patvirtinimą, kad pinigai grįš į banko sąskaitą per 10 darbo dienų. Pinigai negrįžo“, – pasakojo nukentėjusioji Odeta.

Pasirodo, tokių istorijų – šimtai. Nukentėję policiją ir vartotojų teisių apsaugos tarnybą užvertė skundais.

„Mane stebina mastas“, – sakė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

„Turime sulaukę rekordiškai daug skundų dėl „UAB Eimeta“. 308 vartotojai kreipėsi į tarnybą“, – nurodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja Viktorija Dobrynskienė.

Nukentėję nuo įmonės buriasi ir specialioje grupėje socialiniame tinkle. Ten narių skaičius jau perkopęs pusę tūkstančio.

„Jie tiesiog nepristato vartotojų užsakytų prekių. Nepristato tiek dauguma internetinėje parduotuvėje užsakytų prekių, tačiau dalis vartotojų buvo prekes įsigiję dar ir fizinėje parduotuvėje, kai ji dar veikė“, – šnekėjo V. Dobrynskienė.

Ant durų užklijuotas lapelis, kad parduotuvė neva uždaryta dėl atnaujinimo darbų. O ir internete skelbiama, kad naujų užsakymų įmonė nebepriima.

Kol kas nieko nepešusių pirkėjų nuostolis siekia kelis šimtus tūkstančių. Tarp nukentėjusių – ir labdaros organizacija, ir viena Estijos įmonė, iš „Eimetos“ pirkusi kaitlenčių už 40 tūkst. eurų.

„Tos sumos labai įvairios, maždaug nuo 200 iki virš 2000 eurų, nes pagrinde tai įvairi buitinė technika, mobilieji telefonai. Na, kas iš tiesų yra brangios prekės“, – kalbėjo V. Dobrynskienė.

„Klausimas yra dėl sumokėtų mokesčių valstybei, klausimas yra dėl PVM, kai perkamos prekės su atvirkštine PVM sąskaita faktūra“, – šnekėjo S. Malinauskas.

Anot nuo pat pradžių šią istoriją sekusio S. Malinausko, įmonės vadovė Lina Krasauskaitė panašiomis aferomis užsiiminėjo ir anksčiau – pardavinėdama itališkus baldus.

Tąkart nukentėjusių buvo mažiau, policija pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė nesurinkus pakankamai įrodymų.

„Policijos pareigūnai ir prokurorai labai aiškiai sako, kad sukčiavimas yra, jei iš tikrųjų yra faktas, kad jus apgavo. Jeigu yra sutartis ir geranoriškai sako verslininkas, man nepasisekė, žiūrėkite, aš jums labai norėjau skalbimo mašiną atvežti, bet, žinote, jūs man sumokėjot, o mane tiekėjas pavedė, aš bankrutuoju“, – aiškino S. Malinauskas.

L. Krasauskaitei dėl tyčinio bankroto penkeriems metams apskritai buvo uždrausta vadovauti juridiniams asmenims.

Panašu, kad verslininkė rado kaip sistemą apeiti – įsigijo įmonę „Eimeta“, oficialiais duomenimis, jos vadove tapo L. Krasauskaitės mama.

„Nors šaltiniai mūsų įmonės viduje, ten dirbę asmenys patvirtina, kad viskam vadovavo L. Krasauskaitė“, – sakė S. Malinauskas.

VVTAT atlieka tyrimą. Bendravo ir su „Eimetos“ atstovais.

„Labai aptakiai ir trumpai informuodamas, kad įmonė ieškos galimybių atsiskaityti su vartotojais, tačiau realybėje tie įsipareigojimai daugumos skundų atvejų taip ir liko neįvykdyti“, – nurodė VVTAT Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja.

Tačiau nukentėjusiųjų mastas sudomino ir prokuratūrą. Pastaroji pradėjo ikiteisminį tyrimą. Trečiadienį tiek įmonės patalpose, tiek už įmonę atsakingų asmenų namuose atliktos kratos.

Šiuo metu turimais tyrimo duomenimis, nuo įmonės galimai nusikalstamos veikos galėjo nukentėti apie 200 asmenų.

„Šiame tyrime įtarimai pareikšti įmonės direktorei ir dar dviem asmenims, kurie su įmone nėra saistomi darbo santykiais. Visi šie trys asmenys vakar (trečiadienį – red. past) buvo sulaikyti. Ketvirtadienį kreipiamasi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo dviem iš sulaikytų asmenų. Trečiam vakar (trečiadienį – red. past) sulaikytam asmeniui skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, kardomosios priemonės ir jis paleistas. Šiuo metu turimais tyrimo duomenimis, nuo įmonės galimai nusikalstamos veikos galėjo nukentėti apie 200 asmenų“, – raštu atsakė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pirmasis apie verslininkų sulaikymą paskelbęs S. Malinauskas tikino, jog L. Krasauskaitė demonstruoti prabangaus gyvenimo nevengė.

„Lankydavosi madų kolekcijų pristatymuose, įvairiuose renginiuose. Užsienyje, net ir dabar, savo „Eimetos“ darbuotojams darė tikrai ištaigingus balius“, – kalbėjo S. Malinauskas.

„Eimetos“ savininkai pasikeitė tik pernai.

Šiuo metu įmonės skola „Sodrai“ siekia daugiau nei 16 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad pernai verslas patyrė kiek daugiau nei 100 tūkst. nuostolį, nors iki tol bent kelerius metus fiksavo pelną.

Kaip pranešė Policijos departamentas, vagystė Raudondvario kaime pastebėta ketvirtadienį apie 10 val.

Manoma, kad vagys į vidų pateko atidarę langą.

Dingo garso aparatūra, buitinė technika, automobilių krovimo įranga, padangos su ratlankiais ir kiti įvairūs daiktai.

Nuostolis nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tvarumo ekspertai sako, kad suskaičiuotos dienos tų verslų, kurie gamina vienkartinius daiktus.

Pokalbis apie tvarumą su viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovu Domantu Tracevičiumi.

– Ar jūs tikite tuo, ką teigiate, kad šlamštui atėjo galas ir kad vienkartinių daiktų era baigėsi? Kokie jūsų argumentai?

– Tikrai tuo tikiu ir tą matau, nes tam yra poreikis. Mes turime klimato krizę, kuri yra didelė problema. Taip pat trūksta kritinių medžiagų ir atsiranda visokios rizikos. Tad tikrai valstybė ir Europos Sąjunga (ES) irgi galvoja apie tai ir jau pradeda imtis taisyklių, kurios padeda išleisti ir konkuruoti tvariems gaminiams prieš vienkartinius.

– Kokios tos taisyklės? Ar jos griežtos? Ar numatytos kažkokios baudos?

– Matėme prieš kelis metus, kad teisė taisyti tampa vis stipresnė. Atsarginių dalių galima rasti ir po dešimt metų, kai išleidžiamas daiktas. Dabar klausimas, ar jos yra įperkamos? Šitas dalykas dar nėra išspręstas, tai artimiausiais metais, manau, bus sprendžiama. Taip pat yra rūpestis dėl garantijos laikotarpio. Du metai yra gerokai per trumpai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek galėtų trukti garantinis laikotarpis?

– Manau, trys–keturi metai – laisvai. Ypač esant dabartinėms technologijoms ir kaip kokybiškai kai kurie gamintojai daro daiktus, kurie tarnauja tikrai daug ilgiau negu trys–keturi metai.

– Automobiliams yra galimybė pratęsti garantiją už tam tikrą mokestį. Automobiliai lyg ir demonstruoja, kad viskas yra gerai per tą penkerių, kai kur net ir septynerių metų laikotarpį. O kiti kartais kokioms baterijoms duoda ir dešimt metų. Bet skeptikai galėtų pasakyti, kad tai apima viską – nuo kokio nors pigaus darbuotojo Kinijoje, logistikos parduotuvių iki akcininkų noro uždirbti maksimaliai. Jeigu nebėra greito judėjimo šioje grandinėje, kažkas lieka be darbo arba pinigų. Negi bus kažkam noras likti be vieno ar kito? Pamenate, toks juokas buvo, kaip dviratis kenkia ekonomikai – kuo daugiau žmonių važiuoja dviračiu, tuo daugiau žmonių lieka be darbo.

– Taip, pamenu. Bet mūsų mažai valstybei, kuri neturi tų iškastinių medžiagų – smėlis ir žvyras yra iš esmės viskas. Metalo taip pat neišgauname, tai tą galime atmesti. Toliau gamyba – greito vartojimo buities prekių gamybos praktiškai nėra. Dar viena sritis – logistika. Jeigu daiktai yra čia, logistikos nėra labai daug. Ir šiaip, Lietuva yra labiau logistikos centras tarp Rytų ir Vakarų. Tai čia mums kaip tik yra galimybės, nes tuomet galima taisyti tuos daiktus ir būtent tie darbai persikelia iš gamybos kažkur Kinijoje į darbus Lietuvoje. Lietuvai čia yra pergalė, nes kaip tik tuomet turėsime daugiau vietos darbų ir ta vertė bus sukuriama Lietuvoje.

Žiūrint į apklausas, vartotojai nori, kad daiktas būtų pataisomas.

– Gerai, bet tada yra kitas kontrargumentas. Natūralu, kad Lietuva pati nesiims, sakykime, ribojimų, varžymų, tas bus daroma ES mastu. Bet kitas klausimas – ar atlaikys politinis stuburas? Nes, tarkime, mažėjant gamybai, mažėjant pirkimams, jūs sakote, atsiranda kažkokie taisymo darbai, bet bet kuriuo atveju – pilnėja bedarbių gretos. Ir žmonėms, nebeturint pinigų, kyla protestų grėsmė. Kaip Europa susitvarkys su tuo? Nes galime pažiūrėti, kokie procesai vyksta Prancūzijoje ir ten tikrai valdžia jiems nusileidžia.

– Labai geras argumentas, bet vėlgi nemanyčiau, kad tai stipriai paveiks Europą, nes tos visos buitinės prekės, ypač elektronikos, yra iš esmės gaminamos būtent pietryčių Azijoje, Kinijoje. Tos, kurios gaminamos Europoje, jau dabar dažniausiai yra šiek tiek brangesnės, bet visiškai kitos kokybės ir jos tikrai išlaiko savo savybes ir tris, ir keturis, ir daugiau metų.

– O kaip patys vartotojai, kaip jų mąstysena turėtų keistis? Nes visi buvo pripratę prie tos pačios greitos mados – noriu čia ir dabar, o kitais metais nebenoriu.

– Žiūrint į apklausas, vartotojai nori, kad daiktas būtų pataisomas. Jie nori turėti tą pilną nuosavybę. Nes jeigu tu nusiperki daiktą, kuris nėra taisomas, viskas – tu jo iš esmės nevaldai. Ir jie nori daiktų, kurie ilgai tarnautų, jeigu politikai tikrai pasiryš padaryti sisteminius pokyčius, nes Lietuvos politikai tikrai turi problemų su stuburu. Bet ES mastu galima to tikėtis. Tada daiktų standartas tiesiog pakiltų, net pats pigiausias daiktas bus tas, kuris laiko ilgai.

– Užbaikime mūsų pokalbį vienu skaičiumi – metai be šlamšto?

– Apie 2020–2035 m. jau bus galima pradėti tai jausti.

Svarbūs vartojimo įpročiai

Statistikos duomenys rodo, kad elektros energijos daugiausia – kasmet apie 2,5 tūkst. GWh – suvartoja apšvietimo ir elektros prietaisai: šaldytuvas, skalbyklė, džiovyklė, mikrobangų krosnelė, orkaitė, kaitlentė, garų rinktuvas ir kt.

Tarkime, šaldytuvas vidutiniškai vartoja apie 1,4 kWh elektros energijos per dieną, elektrinė orkaitė – maždaug 0,8 kWh per valandą, o mikrobangų krosnelė – 0,9 kWh per valandą. Visa tai gali neatrodyti daug, kai žvelgiame į dienos rodiklius, tačiau per metus vien už šiuos prietaisus gali tekti sumokėti iki 1 000 eurų.

Finansų valdymo valdymo ekspertė Donata Stoškuvienė sako, kad elektros sąskaitos dydis dažnai priklauso ne nuo turimos buitinės technikos skaičiaus, o nuo žmonių vartojimo įpročių ir sprendimų.

„Kiekvieną mėnesį lietuviai sąskaitoms už elektrą palieka nuo keliasdešimties iki 100 eurų ar net daugiau. Tačiau svarbu žinoti, kad už šių sumų slypi ne tik prietaiso naudojimo dažnis, bet ir naudojimo pobūdis, energinė klasė, išmaniosios funkcijos“, – pažymi ekspertė.

Naudojimosi indaplove subtilybės

Maždaug 80 proc. energijos indaplovė sunaudoja šildydama vandenį, todėl kuo optimalesnė temperatūra nustatyta, tuo ekonomiškiau bus plaunami indai.

Per metus vien už šiuos prietaisus gali tekti sumokėti iki 1 000 eurų.

Nemažai žmonių mano, kad tik aukšta, 70–90 °C, temperatūra tinkamai pašalins riebalus ir maisto likučius, tačiau tokį patį efektą galima pasiekti ir plaunant indus 40 °C temperatūroje. Todėl pravartu naudoti „eco“ režimą, kuris vartoja mažiau vandens ir įjungia žemesnę temperatūrą.

Žinoma, reikėtų laikytis taisyklės nenaudoti indaplovės, kai joje yra vos keletas indų, nes plovimo metu dažniausiai naudojamas toks pats kiekis vandens. Patariama papildomai nenaudoti skalavimo režimo, kadangi indaplovė automatiškai jį įjungia plovimo metu. Elektros sąskaitos sumažės,  jei indaplovę naudosime vėlai vakare ar net naktį, kai elektros energija neretai būna pigesnė.

Švari orkaitė taupo energiją

Naudojant orkaitę svarbu atsižvelgti į jos energijos efektyvumo klasę. Nors dauguma šiuolaikinių buitinių prietaisų pasižymi aukščiausiomis A–A+++ klasėmis, nemažai žmonių naudoja senesnius buitinius prietaisus, kurie vartoja daugiau elektros.

Naudojant konvekcinio kepimo funkciją, sutaupoma maždaug 20 proc. energijos, o išjungus orkaitę iki patiekalo kepimo pabaigos likus 10–15 minučių, kepimo procesą pabaigia likutinė šiluma. Orkaitės elektros suvartojimas sumažės, jei ją tinkamai išvalysime, nes prikepę nešvarumai priverčia šį buitinį prietaisą dirbti intensyviau.

Išjunkite mikrobangų krosnelę

Mikrobangų krosnelė naudoja energiją net tada, kai būna įjungta į elektros kištuką, nors maistas tuo metu ir nešildomas. Tuo metu elektros skaitiklis sukasi dėl skaitmeninio ekrano, kuriame dažniausiai būna įdiegtas laikrodis. Todėl rekomenduojama, nenaudojant mikrobangų krosnelės, ją išjungti ir iš elektros lizdo.

Taupiai naudokite šaldytuvą

Šis buitinis prietaisas sunaudoja daugiausia elektros energijos, nes veikia ištisą parą. Visa tai atsieina maždaug apie 41 kWh per mėnesį. Tyrimai rodo, kad žemiausios temperatūros šaldytuve nustatymas naudoja daugiau energijos, tad, siekiant geriausių šaldymo ir energijos taupymo rezultatų, patariama nustatyti 5 °C temperatūrą šaldytuve ir neviršyti 18 °C šalčio šaldiklyje.

Daug šaldytuvo energijos naudojama, jei per dažnai paliekame atviras jo dureles – net ir per trumpą laiką šaldytuve esantis maistas šiek tiek sušyla, tad prietaisui reikia intensyviau dirbti, kad jis vėl tinkamai atvėstų. Apledėjusios šaldiklio durelės ir sienelės taip pat neekonomiška, nes suvartojama daugiau energijos, – jas reikėtų atitirpinti ir valyti bent kartą per pusmetį.

Tačiau kada „prabils“ buitinė technika, pavyzdžiui, kaitlentės, skalbimo mašinos ar šaldytuvai, kol kas nesvarstoma, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Jos teigimu, šalyje pradedamas ES Prieinamumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę yra pirmas žingsnis „į sisteminio prieinamumo lauką“. Tačiau, anot viceministrės, kol kas nevyksta diskusijos dėl platesnio direktyvos taikymo.

„Mūsų žiniomis, ne (nekalbama – BNS). Nėra dar toks lygmuo. Nėra dar tokių diskusijų“, – pirmadienį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje svarstant Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą teigė J. Jakštienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjo Eitvydo Zurbos teigimu, apie dar platesnį prekių ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems bus kalbama jau įsigaliojus naujiems reikalavimams.

„Europos Komisija dar irgi laukia, kol visos valstybės persikels šią direktyvą, nes dar nemažai to nepadarė, (...) ir klausimai bus keliami“, – posėdyje sakė ministerijos atstovas.

Komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė klausė, ar ES jau yra prasidėję svarstymai dėl Prieinamumo direktyvos plėtros įtraukiant pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus buitinės technikos gamintojams.

„Žmonėms labai reikia šaldytuvų, kaitlenčių, skalbimo mašinų, kad kalbėtų. Neregiams tai labai reikalinga“, – tvirtino M. Ošmianskienė.

Komisijai daugiausia dėmesio skyrus aptarti bankomatų pritaikymą neįgaliesiems, J. Jakštienė pripažino, kad bankų laukia daug darbo. 

„Verslo sektorius turės iš esmės keisti bankomatus – diegti naujus racionalumus, kad paslaugos galutiniams vartotojams atitiktų reikalavimus“, – sakė viceministrė J. Jakštienė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas E. Zurba negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti vieno bankomato pritaikymas, tačiau, anot jo, „administracinė našta yra proporcinga siekiamam tikslui“. Pasak jo, bankomatai, kurie nebus pritaikyti neįgaliesiems, negalės patekti į ES rinką. 

„Verslas nelabai turi pasirinkimo, o tik prisitaikyti prie kaštų. Bankomatų gamintojų nėra tiek daug“, – teigė jis. 

E. Zurbos teigimu, ateityje prašymą, pavyzdžiui, suvesti pin kodą, bankomatas turėtų pateikti daugiau negu viena jusle – ne tik ekrane rodomu įrašu, bet ir garsu. Be to, bankomatai turėtų pratęsti kai kurių operacijų laiką, kad žmogus, kuriam dėl galūnių problemų sunku greitai suvesti kodą ar kitą informaciją, galėtų suspėti tai atlikti.  

Taip pat gamintojai turėtų pasirūpinti, kad prie bankomatų, kaip ir kompiuterių, planšečių ar kitų įrenginių, būtų galima neįgaliesiems prisijungti pagalbines technologijas, pavyzdžiui, ausines, klausos aparatus ar kitus. 

Pasak J. Jakštienės, perkeliamos direktyvos naudą pajus ne tik negalią turintys žmonės, bet ir kiti gyventojai, ypač vyresnio amžiaus: „Bus didesnis prieinamumas sensoriniais būdais“. 

Seimui Prieinamumo direktyvą perkėlus į Lietuvos teisę, neįgaliesiems nepritaikytas paslaugas būtų galima teikti iki 2030 metų liepos. 

Europos Parlamentas Direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo priėmė 2019 metų  balandį. Ją į nacionalinę teisę Lietuva turi perkelti iki šių metų pabaigos.

– Taip, kainos skiriasi ir tam turime visą krūvą priežasčių. Pirma iš jų – tai rinkos dydis. Tiekėjai dažnai atstovauja vienai nacionalinei valstybei, o ne jų grupei. Jei atstovaujama tikrai didelė rinka, tokia kaip Vokietija, tai iš prekių gamintojo gaunami labai geri kainos pasiūlymai. Pats gamintojas pasiūlo prekę mažesne kaina, o mažesnės rinkos, tokios kaip Lietuva, atitinkamai iš tiekėjų ar gamintojų tokių gerų pasiūlymų nesulaukia. Lietuvos rinkos mažumas, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, nulemia, kad čia esantys pardavėjai bus gerokai prastesnėse startinėse pozicijose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet žmonės galėtų bandyti siųstis iš kitų parduotuvių į Lietuvą, bet tada kainuos siuntimas. Tai išeities nėra?

Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.

– Galime paimti prekę ir pirktis ją Vakaruose, atsigabenti, bet išleisi daugmaž tą pačią sumą. Kyla klausimas, ar siųstis paštu ar pirkti vietoje. Rinka labai svarbi, 2,8 mln. rinka čia, kažkada buvo 3,5 mln. Perspektyvos ganėtinai prastos ir niūrios. Kalbant apie galimybes užsidirbti šioje rinkoje, jos prastos.

– Žmonės pastebi, kad Vokietijoje ta pati prekė kainuoja mažiau negu Lietuvoje. Ta pati prekė, tas pats tinklas.

– Kainodara, kuri taikoma tokiose globaliose korporacijose, dažnai yra specifinė. Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.

Įvertinant, kiek ta prekė turėtų kainuoti Lietuvoje, atsižvelgiama, kiek kainuoja konkurentų prekė. Jei konkurentų prekės kainos dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje automatiškai aukštesnės, tai jie taiko 80 proc. nuo konkurentų kainos ir už savo prekę čia paprašys daugiau, kaip ir Vokietijoj. Bet kadangi Vokietijoj prekės pigesnės, tai ir konkurentų prekės pigios. O kadangi konkurentų prekės Lietuvoje brangios, tai ir kitų tinklų prekių kaina kyla.

– Mūsų rinka per maža ir nėra konkurencijos?

– Supraskime tokį dalyką, kad Vokietijoje prekinių ženklų atstovai gali geriau užsidirbti negu Lietuvoj, tik dėl to, kad tiekėjas jiems prekę pateikia už žemesnę kainą. Pas mus, norint užsidirbti, esi priverstas prašyti aukštesnės kainos. Kitas, trečias be galo svarbus dalykas – prekybinis plotas.

Jei pažiūrėtume, kiek tenka vienam gyventojui kvadratinių metrų Lietuvoj prekybinio ploto, kiek tenka Vokietijoj ar Italijoj, pamatytume, kad Lietuvoje beveik du kartus daugiau prekybinio ploto, kuris tenka vienam gyventojui, nei Vokietijoje ir pusantro karto daugiau nei Italijoje. Pas mus labai išplėtoti ir labai arti esantys prekybos tinklai. Plotas tiesiog milžiniškas. Atitinkamai Vokietijoje parduodami tą patį prekių kiekį, pas juos vienam ploto vienetui tenka du kartus didesni pardavimai negu Lietuvoje, nes prekybinio ploto beveik perpus mažiau. Pas mus jo dvigubai daugiau, todėl fiksuoti kainų kaštai, susiję su patalpų išlaikymu, nuoma, pas mus šitie kaštai aukštesni. Visa tai susideda į galutinę prekės kainą. Turime labai išplėtotus prekybos tinklus, suteikiamas patogumas. Nereikia niekur vykti, viską galima rasti gana arti, bet už tai susimoki.

– Ką galima padaryti, kad kainos būtų mažesnės?

– Jei kalbėtume apie tai, ar papildomas gyventojų prieaugis iš karto pakeistų kainodarą, ne. Iš karto kainodaros nepakeis. Tai jau nusistovėjęs dalykas, gal palaipsniui kainos lėčiau kils. Žiūrint, kaip pasikeitė Lietuvos ir Europos kainos, lyginant priešpandeminį laikotarpį, Lietuvoje 11 proc. prieaugis, Europoje apie 5 proc. Įsivaizduokime, kad mūsų gyventojų skaičius išauga 300 tūkst. Tai inertiškas dalykas ir kainos iš karto dėl to nepasikeis. Bet per laiko tarpą pokytis būtų.

Šeštadienį apie 20 val. į Lavoriškių kelio postą vilkiku „Volvo“ atvažiavęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis buitinę techniką: šaldytuvus, mikrobangų krosneles, dulkių siurblius.

Vis dėlto muitinės pareigūnai, patikrinę mašiną rentgeno kontrolės sistema, puspriekabėje pastebėjo ir kitokio pobūdžio krovinį – jos gilumoje aptiktos dėžės su cigarečių kontrabanda.

Iš viso mašinoje rasta 400 dėžių (200 tūkst. pakelių) baltarusiškų cigarečių „Fest“, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 708 tūkst. eurų.

Kontrabanda, vilkikas ir krovinys buvo sulaikyti, sulaikytas ir mašinos vairuotojas, kuris vėliau Vilniaus apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem savaitėms.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje dėl šios kontrabandos pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Palyginti su birželiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino geriau nei birželį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo padaugėjo 3 procentiniais punktais (nuo 20 iki 23 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo.

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 25 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (birželį – 26 proc.), 11 proc. (kaip ir birželį) manė, kad ji blogės. Liepą 49 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 45 proc. – gana sunku ar sunku (birželį – atitinkamai 46 ir 50 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., kaip ir praėjusį mėnesį 32 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 27 proc. manė, kad blogės (birželį – 26 proc.).

Liepą beveik trečdalis gyventojų (32 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. ketino išleisti mažiau (birželį – atitinkamai 24 ir 16 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 5 procentiniais punktais: mieste jis buvo 6, kaime – 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, kaime – 1 procentiniu punktu.

Miesto gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau, tačiau šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas. Miesto gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo jų namų ūkio finansinė padėtis, padaugėjo nuo 21 iki 24 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 26 iki 27 proc., o ketinančiųjų padidinti išlaidas didesniems pirkiniams dalis padidėjo 10 procentinių punktų (nuo 24 iki 34 proc.) Šalies ekonominės padėties gerėjimo tikėjosi 34 proc. miesto gyventojų (birželį – 35 proc.)

Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, o nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas šiek tiek pablogėjo.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 7 p.p. didesnis nei pernai

Per metus (2021 m. liepą, palyginti su 2020 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 16 iki 23 proc., besitikinčiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 20 iki 25 proc.

Palyginti su 2020 m. liepa, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 21 iki 32 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės – dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais (nuo 35 iki 27 proc.).

Liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 24 iki 32 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., liepą 19 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 45 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 18 ir 44 proc.).

Savo šeimos finansinę padėtį liepą gyventojai vertino šiek tiek geriau nei birželį. Liepą 57 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (birželį – atitinkamai 56 ir 6 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 52 proc. gyventojų, 13 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 54 ir 11 proc.).

Liepą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 38 iki 42 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 21 proc. gyventojų (birželį – 22 proc.).

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Liepos mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 15 proc. namų ūkių, 66 proc. iš esmės nepasikeitė, o 18 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (birželį – atitinkamai 13, 69 ir 17 proc.).

32 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 35 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 21 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 9 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.

Daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 22 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 77 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc.).

Dalies namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 21 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį –18  proc.).

Už tai numatančias GPM įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Lukas Savickas, po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, 4 buvo prieš, 31 Seimo narys susilaikė. Gavęs Vyriausybės išvadas, projektas į plenarinius posėdžius sugrįš rudens sesijoje.

Pagal projektą, už elektronikos įrangos remonto darbus susigrąžinama GPM mokesčio dalis negalės viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, o nurodytų išlaidų suma negalės viršyti 2 000 eurų.

Tikimasi, kad siūlomos naujos nuostatos skatins gyventojus ne įsigyti naujų gaminių, bet naudoti turimus, o gamintojai bus suinteresuoti kurti tvaresnį ir ilgaamžiškesnį produktą.

„Šiandieninėje visuomenėje noro taisyti smulkiąją elektroniką iš esmės nėra, nes daugeliui atrodo paprasčiau ir pigiau nusipirkti naują daiktą. Siekiant iš esmės keisti dabartinius gamybos ir vartojimo elgsenos modelius bei sumažinti naujų elektros ir elektroninių įrenginių gamybą taip užtikrinant taršos prevenciją, būtina imtis priemonių, skatinančių vartotoją taisyti turimą daiktą“, – sako įstatymo projekto autorius L. Savickas.

Siūloma, kad šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022, 2023 ir 2024 metų mokestinių laikotarpių pajamas.