Milijonai už tarą
Šalies gyventojų apklausos duomenimis, 2016 m. įvesta užstato už pakuotes sistema tenkina absoliučią daugumą respondentų – 97 proc. Gyventojai pritartų jos plėtrai, siūlo taikyti užstato sistemą ne tik gėrimų pakuotėms, bet ir padangoms, tekstilei, alyvai ir kt. Tačiau žmogus, gaudamas po 10 centų už grąžinamą pakuotę, neįvertina, kokių realių sąnaudų patiria sistemos organizatoriai ir kad šios plėtra jiems kainuotų milijonus. Galų gale, visas papildomas išlaidas tektų padengti vartotojams, nes brangtų jų perkami gaminiai.
Aplinkos ministerijos užsakyta ekspertizė nustatė, kad antrinių žaliavų surinkimas į rūšiavimo konteinerius yra net 6 kartus pigesnis negu užstato sistema, kuri padeda surinkti iš gyventojų 10 proc. stiklo atliekų srauto.
Teisės aktai tvarkyti pakuotes įpareigoja gėrimų gamintojus ir importuotojus. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiūtės teigimu, užstato sistema buvo sukurta šalies didžiųjų gamintojų ir importuotojų lėšomis, o konteinerinę atliekų surinkimo sistemą daugiausia finansavo savivaldybės, pasinaudodamos ir ES paramos lėšomis. Todėl būtų tikslinga plėsti būtent konteinerinę sistemą, siekiant, kad prie plėtros daugiau prisidėtų ir teršėjai.
„Iki kitų metų liepos privalome perkelti ES ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus į Lietuvos teisinę sistemą. Pagal pakuočių atliekų perdirbimą mūsų šalyje yra stebima gana gera situacija: iki 2025 m. bus privaloma perdirbti ne mažiau 65 proc. pakuočių, o 2017 m. duomenimis, pas mus jau buvo pasiekti 63 proc. Bet sistemai vis tiek reikalingi pokyčiai, nes pažanga tvarkant pakuotes yra sulėtėjusi.“
Ekspertų teigimu, jeigu į užstato sistemą būtų įtraukta stipraus alkoholio ir vyno stiklinės pakuotės, per metus būtų surenkama papildomai 43 tūkst. t butelių – tai 180 proc. daugiau, negu surenkama šiuo metu. Skaičiuojant pagal pakuočių kiekį, užstato sistemai papildomai tektų 20 proc. vienetų pakuočių daugiau nei dabar, o sistemos steigėjų investicijos dėl to siektų daugiau nei 3 mln. eurų.
Problema – stiklas
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas abejoja, kad, išplėtus užstato sistemą dabar siūlomu būdu, išties pagerėtų stiklo pakuočių surinkimas. Mat ir dabar stiklinių butelių į taromatus surenkama 10 proc. mažiau negu plastiko ar skardinių. Jie yra sunkūs, dūžtantys, tad tikėtina, kad žmonėms patogiau juos tiesiog išmesti į stiklo atliekų konteinerį. Žinoma, jeigu toks netoliese yra.
Visuomenės švietimas turėtų būti sisteminis, pradedant nuo darželinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų iki daugiabučių namų savininkų bendrijų.
„Vertinant aplinkosaugos aspektu, statistika rodo, kad gamtoje stiprūs alkoholiniai gėrimai vartojami daug rečiau nei restoranuose, kavinėse ar namuose. Grybautojas, eidamas į mišką, veikiau pasiims mineralinio vandens buteliuką, gal skardinę alaus, bet mažai tikėtina, kad nešis degtinės ar šampano atšvęsti grybo radybas. Be to, stiprūs gėrimai yra brangūs, ir vertinant, kad vienas iš pagrindinių užstato sistemos elementų yra motyvacija, kyla pagrįstų abejonių, jog 10 centų užstato dydis pakankamai motyvuos žmogų vežtis iš miško tuščią konjako butelį, už kurį mokėjo 40 eurų“, – abejojo G.Varnas.
Pasak jo, Europoje tik dvi valstybės yra įtraukusios stipraus alkoholio tarą į užstato sistemas, – Kroatija ir Suomija. Vadinasi, abejonių dėl tokio sprendimo turi ne tik Lietuva.
„Yra ir ekonominis aspektas – mūsų partneriai prekybininkai, kurie surenka pakuočių atliekas, turėtų ieškoti papildomų plotų taromatams, samdyti daugiau darbuotojų, kadangi stiklinės pakuotės užima daugiausia vietos, – svarstė G.Varnas. – Todėl manau, kad konteinerinę sistemą reikia tobulinti, kad ji pasirengtų sutvarkyti ne tik stiklo atliekas, bet ir tetrapakus, plastikinius maišelius ir visa kita.“
Jam antrino ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė ekonomistė Rūta Vainienė.
„Prekybininkai vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja abejose atliekų tvarkymo sistemose – ir užstato, ir konteinerinėje, todėl iš vidaus galime palyginti jų efektyvumą, apribojimus ir plėtros galimybes, – teigė ji. – Jeigu bus nuspręsta plėsti užstato sistemą, mes tikrai atnaujinsime diskusijas dėl įkainių dydžio, kurios vis dar vyksta nuo jos įvedimo.“
Anot ekonomistės, plečiant užstato sistemą, prekybininkams ne tik tektų rūpintis papildomomis patalpomis, bet ir labai smarkiai keistųsi darbuotojų darbo sąlygos, taip pat tikėtina, kad didėtų klientų nepasitenkinimas.
„Manau, jeigu gyventojai suvoktų, kokių pokyčių jiems žada dar didesnis užstato sistemos išplėtimas, jų ryžtas apklausose pasikeistų. Prekybininkai, kaip didžiausi paslaugų teikėjai ir mokesčių mokėtojai, norėtų, kad valstybė ieškotų galimybių plėsti konteinerinę antrinių žaliavų surinkimo sistemą. Jos organizatoriams reikėtų suteikti galimybę numatyti žingsnius, kaip racionaliau tvarkyti stiklo pakuotes, valstybė turėtų atidžiai kontroliuoti procesą, o mes irgi prisidėtume prie proveržio šioje srityje“, – sakė ji.
ES lėšos – į balą
Didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos atstovas, jau 16 metų veikiančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius vardijo faktus: sistema šiuo metu užima apie 67 proc. pakuočių tvarkymo rinkos, pastatyta 280 tūkst. individualių stiklo rūšiavimo konteinerių, jais naudojasi beveik 700 tūkst. individualių namų valdų gyventojų, 9 400 „varpelių“ stiklui pastatyta kolektyviniam naudojimui, šias atliekas šalyje išveža 42 įmonės, o tokių pakuočių surinkimas konteinerinėje sistemoje nuo 2015 m. išaugo 64 proc.
„Ši infrastruktūra taptų nereikalinga, jeigu vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų stiklinėms pakuotėms būtų įvesta depozito sistema, nes į ją persikeltų apie 92 proc. dabar surenkamo antrinės žaliavos kiekio, – teigia K.Pocius. – Ką mes pasakytume apie 700 tūkst. gyventojų, kurių stiklo pakuotės paimamos tiesiai iš kiemo? Ačiū, gerbiamieji, kad rūšiavote, bet dabar viską vežkite į parduotuves?O pinigai už kolektyvinius konteinerius, kurie buvo pastatyti už ES paramos lėšas, bus tiesiog išmesti į balą?“
Jo teigimu, pagalį į ratus sistemai pakišo ir buvusieji vadinamieji „Eco taškai“ – antrinių žaliavų supirktuvės, mat daugybė stiklo surinkimo „varpelių“ buvo suniokoti, norint paimti gyventojų ten sumestas stiklo pakuotes ir jas priduoti už centus.
„Žala buvo didžiulė, bet šiandien, kai tokių supirkimo punktų beveik nebeliko, konteinerinė sistema veikia sėkmingiau“, – pripažino K.Pocius.
Ekspertai nustatė, kad konteinerinės sistemos augimo potencialas, tinkamai į ją investavus, yra apie 45 proc. Panašiai mano ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ steigėjai.
„Tai pasiekti galima aprūpinus stiklo konteineriais dar apie 100 tūkst. individualių valdų bei optimizavus kolektyvinio naudojimo konteinerių tinklą, nes kai kur gyventojai skundžiasi, kad konteineriai stovi jiems nepatogiose vietose, laiku neišvežamas jų turinys. Taip pat svarbu tinkamai aprūpinti rūšiavimo konteineriais viešąsias erdves – pavyzdžiui, pajūryje apie 95 proc. šiukšliadėžių turinio – pakuotės“, – teigė K.Pocius.
Pasak jo, svarbu ir visuomenės švietimas bei ekonominės situacijos įvertinimas. Nors gyventojų apklausos rodo, kad jie stengiasi rūšiuoti atliekas, gyvenimiškos situacijos iškalbingos. Vienas išsinešamo maisto restoranas atliko bandymą – pradėjo pakuoti patiekalus į ekologiškas pakuotes, bet dėl to maistas pabrango maždaug vienu euru. Klientai, įvertinę pabrangimą, pasirinko ne ekologišką pakuotę, o kitus sprendimus ir daugelis minėtame restorane lankytis nustojo.
„Taigi, visada reikia pasverti, kuris sprendimas labiau subalansuotas ir tvarus. Visuomenės švietimas turėtų būti sisteminis, pradedant nuo darželinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų iki daugiabučių namų savininkų bendrijų, – įsitikinęs K.Pocius. – Tam būtina pasitelkti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad į ugdymo programas būtų integruotas ir švietimas apie aplinkos tvarkymą, atliekų rūšiavimą. Tik tokiu būdu, kaip rodo užsienio valstybių patirtis, visuomenė gali pasiekti gerų rezultatų, turint konteinerinę įvairių atliekų rūšiavimo sistemą.“
Rokiškio rajone – namas, pastatytas iš stiklinių butelių 1
