„Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.

Jos teigimu, beveik 146,4 tūkst. eurų sumokėta Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) už aplinkai padarytą žalą, taip pat 2,9 tūkst. eurų sumokėta už teršalus galinčio aptikti laivo naudojimą bei Klaipėdos universiteto ekspertų išvadą.

Dar 925 eurus bendrovė teigia sumokėjusi Aplinkos apsaugos agentūrai už atliktus tyrimus.

AAD atstovė Renata Surovec penktadienį BNS patvirtino, jog departamentą pasiekė „Orlen Lietuva“ mokėjimas už žalos atlyginimą. 

Departamentas pirmadienį pranešė, jog 146,4 tūkst. eurų žala aplinkai paskaičiuota aplinkosaugininkams atlikus neplaninį „Orlen Lietuvos“ patikrinimą.

Vasario 7 dieną bendrovė pranešė, kad Baltijos jūroje prie Būtingės naftos terminalo plūduro baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė jūrinės žarnos mova ir išsiliejo apie 300 litrų naftos. AAD tuomet teigė, kad dalis teršalų pasiekė ir Latvijos teritorinius vandenis.

Departamentas tuomet teigė, kad devynių kilometrų ilgio ir dviejų kilometrų pločio dėmė leidžia manyti, kad kiekio būta gerokai didesnio nei pranešė bendrovė. Pirminiais duomenimis, ant vandens paviršiaus buvo nuo 1,8 tonos išsiliejusios naftos.

Teršalų surinkimas koordinuojant Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui bei dalyvaujant laivui „Šakiai“ buvo baigtas vasario 9-ąją.

Antradienį AAD Jūros aplinkos apsaugos skyrius, pasinaudodamas Lietuvos kariuomenės Karininių oro pajėgų budinčiu paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniu, atliko pirminę taršos incidento vandenyje žvalgybą iš oro: įvertinti naftos produktų šleifo parametrai ir dreifavimo kryptis. Įvertinus pirminius duomenis, papildomai pasitelkiant gautas Europos jūrinio saugumo agentūros (angl. EMSA CleanSeaNet) palydovines nuotraukas, nustatyta, kad naftos dėmė yra maždaug 9 kilometrų ilgio ir 2 kilometro pločio, ji pasklidusi į pietryčius nuo Būtingės terminalo.

Įvertinus užfiksuotos dėmės parametrus, pirminiais duomenimis, ant vandens paviršiaus yra nuo 1,8 t išsiliejusios naftos. Tikėtina, avarijos metu į aplinką pateko ženkliai didesnis naftos kiekis, nes dalis naftos nuskendo ar išgaravo.   

Trečiadienį AAD specialistai, naudodami SeaTrackWeb naftos taršos sklaidos jūroje modelį, pateikė prognozę dėl naftos sklidimo taršos trajektorijos. Modeliavimo rezultatai parodė, kad šiandien naftos teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pasitelkdami Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos laivą „Jūrinis“ vyksta imti taršos mėginių, tačiau darbus sunkina blogos oro sąlygos, kurios kelia pavojų žmonių saugumui. Teršalų likvidavimo darbus koordinuoja Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Nuo vakar dienos surinkta per 25 m3 teršalų (emulsiuoto vandens).  

Dėl šio įvykio pradėtas neplaninis įmonės AB „Orlen Lietuva“ patikrinimas, kurio metu bus nustatytas tikslus į aplinką pateikusių teršalų kiekis, tai pat bus vertinamas aplinkai padarytas poveikis ir skaičiuojama žala.  

Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra dėl šio atvejo informacija keičiasi ir veiksmus koordinuoja su Latvijos valstybine aplinkos tarnyba.  

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo gautas bendrovės „Orlen Lietuva“ pranešimas, kad prie terminalo plūduro baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė jūrinės žarnos mova ir išsiliejo apie 300 litrų naftos.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taršai įvertinti pasitelkė budintį sraigtasparnį, kuris aptiko teršalų dėmę į pietus nuo Būtingės terminalo.

Preliminariais duomenimis, teršalų dėmė yra apie dviejų kilometrų ilgio ir pusės kilometro pločio. Užterštumą įvertino ir vėliau skridę Aplinkos apsaugos departamento specialistai.

Kaip skelbiama, į nelaimės vietą išsiųstas Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“, bet teršalų surinkimo sąlygas blogina stiprus bangavimas ir naftos dėmė dreifuoja pietų kryptimi.

Įvertinti teršalų sklaidą dar kartą gali būti pasitelktas sraigtasparnis ir Karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laivas „Jotvingis“.

„Nors gamyklos remontas pilnai bus užbaigtas kitą savaitę, tačiau jau dabar veikia pirminio naftos perdirbimo įrenginys, į kurį jau perpumpuota 100 tūkst. tonų, o artimiausiu metu čia atsidurs dar tiek pat žaliavinės naftos“, – BNS sakė  „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Pasak jos, praėjusią savaitę atnaujintu Būtingės terminalo plūduru perpumpuota 100 tūkst. tonų amerikietiškos WTI naftos, o antradienio vakarą pradėta krauti dar 100 tūkst. tonų Šiaurės jūroje išgautos naftos, atgabentos tanklaiviu iš Škotijos.

K. Gendvilė teigė, jog pirmojo tanklaivio krova truko kelias dienas, nes buvo derinama nauja pumpavimo sistema.

„Tai įprasta praktika, jog po tokios apimties projekto įgyvendinimo, kai buvo pakeistos visos sistemos ir pats plūduras, pirmo tanklaivio krovos metu vyksta derinimo darbai. Todėl tanklaivio krova užtruko ilgiau nei įprastai“, – sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė.

Jos teigimu, kapitalinis remontas vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykloje beveik baigtas – kai kuriuose gamybos kompleksuose darbai jau baigti, o įrenginiai pradėti naudoti.

„Planuojame, jog iki liepos 1 dienos kapitalinis remontas baigsis ir visi naftos perdirbimo gamyklos įrenginiai bus paleisti darbui“, – sakė K. Gendvilė.

„Orlen Lietuva“ kapitalinį Mažeikių gamyklos remontą pradėjo gegužės pradžioje. Jis paprastai atliekamas kas ketverius metus, o paskutinį kartą vyko 2018 metais. Šiųmetinio remonto vertė siekia apie 80 mln. eurų.  

Jam pasibaigus 2022–2024 metais „Orlen Lietuva“ įgyvendins ir didžiausią investicijų projektą nuo 2006 metų, kai gamyklą įsigijo „Orlen“ – 641 mln. eurų vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio modernizavimo projektą įgyvendins Jungtinės Karalystės bendrovė „Petrofac“.

Pasak „Orlen Lietuvos“ atstovės Kristinos Gendvilės, vienas didžiausių projektų per visą terminalo veiklos istoriją pradėtas įgyvendinti antradienį, darbai dar bus tęsiami apie tris savaites.

„Apie vidurnaktį pakitus vėjo krypčiai ir dėl to šiek tiek nurimus bangavimui buvo atjungtas ir nuo inkarinių grandinių atkabintas senasis plūduras, o antradienio rytą naujasis plūduras buvo prikabintas viena iš šešių, o po pietų – ir antrąja inkarine grandine. Liko dar keturios“, – antradienio popietę BNS sakė įmonės atstovė.

„Orlen Lietuvos“ atstovės teigimu, jei oro sąlygos leis, planuojama trečiadienį baigti naujo plūduro tvirtinimą jūrinėmis grandinėmis ir pradėti povandeninių plaukiojančių žarnų pajungimo bei sistemos derinimo darbus.

„Tikimės, jog naujas plūduras bus visiškai pajungtas ir paruoštas iki birželio vidurio, kai čia jau bus kraunamas pirmas tanklaivis“, – sakė K. Gendvilė.

Jos teigimu, jeigu Mažeikių gamyklos remontas dar nebus baigtas, žaliavinė nafta iš tanklaivio atsidurs Būtingės rezervuaruose, tačiau neatmetama, kad ji gali būti pumpuojama ir tiesiai į gamyklą.

„Gamykla irgi etapais po remonto pasileidinės, nes pagal planą jos remontas turėtų būti užbaigtas birželio pabaigoje, be to ir pats naftos iškrovimas užtrunka“, – sakė K. Gendvilė. 

Anot įmonės atstovės, JAV kompanijos „Sofec“ pagaminto plūduro su naujausia telemetrijos, navigacijos, vaizdo stebėjimo ir kita įranga montavimo darbus Baltijos jūroje atlieka pakaitomis dirbantys apie 20 specialiai apmokytų Nyderlandų bendrovės „Smit Lamnalco“ narų bei specializuota penkių laivų flotilė su įgulomis.

„Orlen Lietuva“ kapitalinį Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos remontą pradėjo gegužės pradžioje. Jis paprastai atliekamas kas ketverius metus, o paskutinį kartą vyko 2018 metais. Šiųmetinio remonto vertė siekia apie 80 mln. eurų.  

Jam pasibaigus 2022–2024 metais „Orlen Lietuva“ įgyvendins ir didžiausią investicijų projektą nuo 2006 metų, kai gamyklą įsigijo „Orlen“ – 641 mln. eurų vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio modernizavimo projektą įgyvendins Jungtinės Karalystės bendrovė „Petrofac“.

Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos.

„Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas. Tad, nustačius naujų faktinių aplinkybių dėl į jūrą patekusio žaliavinės naftos kiekio, aplinkai padarytos žalos dydis gali būti tikslinamas“, – pranešime sakė AAD vadovė Olga Vėbrienė.

Anot AAD, „Orlen Lietuva“ jau atlygino gamtai padarytą žalą.

Nafta į Baltijos jūrą išsiliejo gruodžio 28 dieną. Aplinkos ministerija tuomet teigė, kad į Baltijos jūrą išsiliejo iki 2 tonų naftos, tačiau O. Vėbrienė sausio pabaigoje tvirtino, kad išsiliejusios naftos kiekis nėra aiškus.

Tuomet pranešta, kad dėmės ilgis siekė apie 4 kilometrus, plotis – apie 100 metrų. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kitą dieną skelbė, jog naftos dėmė išsisklaidė pati.

Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų, kai Lenkijos koncernas „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“.

Nuo 1998 metų veikiančiame terminale 1999-2008 metais yra įvykę keturi didesni ar mažesni incidentai.

Apie tai pranešė D. Bagočiui atstovaujanti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS). Ji kaltina Aplinkos apsaugos departamento direktorę Olgą Vėbrienę susidorojimu su pareigūnu.

Kaip BNS patvirtino teismo atstovas Audris Kutrevičius, aplinkosaugininko kreipimasis gautas penktadienį.

D. Bagočius teismo prašo panaikinti AAD vadovės O. Vėbrienės gruodžio 31-osios įsakymą dėl jo nušalinimo, taip pat įpareigoti AAD grąžinti jį į einamas pareigas bei išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas D. Bagočius nušalintas nuo pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis, o tai esą apribojo galimybes ateityje imtis teisinių veiksmų teršėjo atžvilgiu. A. Bagočius informacija pasidalino su ministru S. Gentvilu ir jo patarėju Marijumi Gailiumi.

O. Vėbrienė tvirtino, kad D. Bagočius atostogų metu suteikė ministrui duomenis apie įvykį Būtingės terminale bei apie pradėtą neplaninę ūkio subjekto tikrinimą.

Aplinkos ministerija taip pat atlieka tyrimą dėl aplinkosaugininko nušalinimo, t.y. vertina jo skundą dėl patirto spaudimo.

Nuo pernai rugpjūčio AAD vadovaujanti O. Vėbrienė savo ruožtu taip pat viešai kalba apie „kritinę“ padėtį aplinkosaugos sistemoje bei darbe patiriamą spaudimą.

Tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija pateikė motyvuotą išvadą dėl galimo Klaipėdos valdybos vyriausiojo specialisto D. B. tarnybinio nusižengimo. Komisija pasiūlė už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, atsižvelgdama ir į kitus tarnybinius nusižengimus, skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Kadangi D. B. nuo 2021 m. sausio 29 d. tarnybinio kaitumo būdu perkeltas į Aplinkos apsaugos agentūrą, galutinį sprendimą priims Agentūros vadovai.

Komisija pripažino, kad Departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas D. B. 2020-12-28, per savo kasmetines atostogas, negavęs pavedimo ir neturėdamas jokio teisinio pagrindo, savavališkai atliko veiksmus, susijusius su 2020-12-28 Būtingės naftos terminale išsiliejusios naftos incidentu.  Taip D. B. viršijo savo įgaliojimus ir, teikdamas informaciją (komentuodamas) apie nebaigtą neplaninį patikrinimą ir būsimą neplaninio patikrinimo rezultatą (galimai ateityje Departamento skaičiuosimą žalą aplinkai), neatsargia kaltės forma padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2011-02-18 įsakymu, 27 ir 34 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020-12-14 įsakymu, 65 punktą, Departamento darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020-08-17 įsakymu, 5 ir 77 punktą,  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktus.

Taip pat pripažinta, kad viešai išplatintais elektoriniais laiškais D. B. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkte įtvirtintas pareigas, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punkte įtvirtintų  valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu.

Kadangi D. B. nuo 2021 m. sausio 29 d. tarnybinio kaitumo būdu perkeltas į Aplinkos apsaugos agentūrą, tyrimo išvados bus perduotos Agentūrai ir galutinį sprendimą dėl jų priims Agentūros vadovai.

„Žarna dar nėra rasta. (...) Ji šiuo metu yra kažkur jūroje, todėl mes negalime kalbėti apie tyrimo baigtį“, – Seime žurnalistams sakė AAD direktorė Olga Vėbrienė.

„Pagal techninę specifikaciją mes galime spėti, žinome, kiek gali būti toje žarnoje teršalų. Mes ir sakome, kad kiekiai dar nepatvirtinti ir neaiškūs. Galime tik sakyti, kad pagal specifikaciją joje galėjo būti x tonų teršalų. Jeigu nerandame tos žarnos, yra vieni veiksmai, jeigu randame – kiti“, – pridūrė ji.

Pasak O. Vėbrienės, gana greitai tyrimas turėtų būti baigtas.

„Iki mėnesio galbūt (gali trukti tyrimas – BNS), dokumentai surinkti, mūsų inspektoriai dirba nuo pirmos dienos, kai išsiliejo, pradėjom neplaninį patikrinimą“, – aiškino AAD vadovė.

Tačiau ji pabrėžė, kad „dar yra šiek tiek“ klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, todėl „būtent nuo jų“ priklausys, ar tyrimas bus pratęstas. 

„Orlen Lietuva“ iš pradžių teigė, kad galėjo išsilieti 480 litrų naftos, o Aplinkos ministerija mano, kad į aplinką galėjo išsilieti iki dviejų tonų naftos.

Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų, kai Lenkijos koncernas „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“.

Nuo 1998 metų veikiančiame terminale 1999-2008 metais yra įvykę keturi didesni ar mažesni incidentai.

„Pirminiais duomenimis, 2020 metų gruodžio 28 dieną į Baltijos jūrą išsiliejo apie 480 litrų naftos. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo.

Už tai gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apylinkės prokuratūra, jį pavesta atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, ar įrenginiai buvo naudojami bei prižiūrimi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat aiškinamasi ir avarijos priežastys, žalos aplinkai, ekosistemai mastas bei pobūdis.